Civilinė byla Nr. e2S-1989-863/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02572-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei T. T. dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaikų grąžinimo į šeimą; išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti dviejų nepilnamečių vaikų laikinąją globą ir grąžinti vaikus jam. 

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grąžinti nepilnamečius vaikus jam iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Teismui netenkinus pirmojo prašymo, taikyti alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti atsakovę nuo laikinos globėjos pareigų, vaikų laikinąja globėja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirti vaikų tetą.

3.       Nurodė, kad netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių vaikai gali dar labiau nukentėti nuo atsakovės jiems daromo neteisėto poveikio. Ieškovas paaiškino, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, dėl galimo nepilnamečių (mažamečių) vaikų laikinosios globėjos – atsakovės piktnaudžiavimo globėjos teisėmis. Tiek jis (ieškovas), tiek jo nepilnamečiai vaikai yra pripažinti nukentėjusiais. Minėtame ikiteisminiame tyrime buvo atliktos abiejų vaikų kompleksinės teismo psichologijos–psichiatrijos ekspertizės, kurių išvadose yra konstatuota, kad vaikų nuomonė apie tėvą įtakota laikinos globėjos ir jos daromo poveikio vaikams. Ieškovas paaiškino dėl siūlomos naujos vaikų laikino globėjos kandidatūros, tuo atveju, jeigu nebus patenkintas prašymas grąžinti vaikus tėvui, vaikų tetą, ieškovo seserį, iki vaikų paėmimo siejo labai glaudūs ryšiai.

4.       Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškovo prašymu. Nurodė, jog nėra nustatyta, kad vaikai, būdami pas ją (atsakovę), yra jiems nesaugioje aplinkoje. Tai deklaratyvūs ieškovo teiginiai. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jai (atsakovei) pareikštas įtarimas piktnaudžiavimu globėjos teisėmis, tačiau ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įtarimų laikinajai globėjai pareiškimo faktas pats savaime nepatvirtina globėjos veiksmų neteisėtumo ar netinkamumo.

5.       Tarnyba pateikė išvadą, kad ieškovo prašymas nepagrįstas. Išvadoje pažymėjo, kad teisinis pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl vaikų grąžinimo tėvo priežiūrai, atsiras tik tuomet kai išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikai buvo paimti iš tėvo, kai bus pilnai atstatytas tėvo ir vaikų teigiamas emocinis ryšys. Be kito ko Tarnyba taip pat nurodė ir paaiškino, kad norint gauti kuo tikslesnį vaikų savijautos įvertinimą bei kuo objektyvesnę vaikų nuomonę, sprendžiant klausimus dėl vaikų grąžinimo/negrąžinimo tėvui bei dėl naujo laikinojo globėjo paskyrimo, vaikams buvo pasiūlyta įvertinti savo savijautą balais (10 balų sistemoje), kaip jie jaučiasi šalia artimų giminaičių, balus užrašant šalia kiekvieno žmogaus. Savo savijautą šalia tėvo, jo sesers Brigitos ir tetos J. P. mergaitė ir berniukas vienodai įvertino vienetais, sakydami, kad šalia jų jaučiasi labai blogai. Paklausus, kodėl mergaitė taip blogai jaučiasi šalia tėvo, mergaitė atsakė, kad jo bijo, kad jis dažnai mušė mamą ir ji visą tai matė, mušdavo brolį per pakaušį ir ją vieną kartą mušė diržu. Berniukas atsakė, kad nenori kalbėti apie tėvą, jam tai nemalonu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovas yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvas. Vaikų motina mirusi. 2020 m. rugsėjo 17 d. vaikai faktiškai paimti iš jų tėvo. Leidimą paimti vaikus iš vienintelio jų įstatyminio atstovo išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, nes vaikai patyrė didelį psichologinį ir galimai fizinį smurtą bei išgyvenimus šeimoje dėl tėvo girtavimo ir smurto. Nebuvo pagrindo išvadai, kad nepilnamečiai vaikai ikiteisminio tyrimo apklausos metu apie tėvą kalbėdami su didele baime arba nenorėdami kalbėti apie tėvą sakė netiesą, fantazavo arba buvo nuteikti trečiųjų asmenų. 2020 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nuo 2020 m. spalio 20 d. nepilnamečiams nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaikų senelė  iš jų motinos pusės – atsakovė. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius, numatytus BK 163 straipsnyje, dėl galimo nepilnamečių (mažamečių) vaikų laikinosios globėjos piktnaudžiavimo globėjos teisėmis. Prokurorės 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu pakeistos kardomųjų priemonių taikymo sąlygos įtariamajai – globėjai, t. y. įpareigojo globėją nepasišalinti iš gyvenamosios vietos bei įpareigojo nebendrauti ir neieškoti ryšių su vaikais. Dėl to, 2022 m. gegužės 4 d. nepilnamečiai vaikai laikinai apgyvendinti giminaitės šeimoje. 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu, tenkinus įtariamosios gynėjo skundą, 2022 m. gegužės 11 d. nepilnamečiai vaikai paimti iš laikinosios globėjos ir laikinai apgyvendinti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“.

8.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teisme 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. eS2-5701-892/2022 pagal pareiškėjos tarnybos pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys – globėja ir VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, padaręs išvadą, kad bylos duomenys nepagrindžia, jog 2022 m. gegužės 11 d. egzistavo pakankamas faktinis pagrindas paimti vaikus iš globėjos, t. y., kad gyvenimas globėjos šeimoje kėlė realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčiam sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai
ar grėsti jo gyvybei.

9.       Teismas nurodė, kad iš ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra iš esmės tapatus ieškinio reikalavimui, t. y. ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekia, kad jau bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai vaikai būtų jam grąžinti. Teismo vertinimu, tenkinus ieškovo reikalavimą
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės jau bylos nagrinėjimo metu būtų patenkintas ieškovo siekiamas materialinis teisinis rezultatas, nors tokios išimtinio pobūdžio procesinės priemonės taikyti nėra pagrindo. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y., išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.

10.       Preliminariai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, jog šiuo metu ieškovo ryšys su nepilnamečiais vaikais nėra atkurtas tiek, kad vaikai galėtų grįžti į tėvo šeimą. Nepilnamečių vaikų paaiškinimai, kad jie bijo ieškovo, nenori su juo susitikti ar kitaip bendrauti akivaizdžiai rodo, kad ryšys tarp ieškovo ir jo vaikų po vaikų paėmimo iš esmės nutrūko. Ieškovui siekiant bendravimo su savo vaikais, pirmiausiai turi būti atkurtas
jų tarpusavio ryšys. Šiuo metu ieškovo ir vaikų tarpusavio santykiai yra sureguliuoti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1400-930/2022, kurioje sprendžiamas klausimas dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, numatanti, jog ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, dalyvaujant šalių pasirinktam psichologui, pagal psichologo sudarytą planą ir grafiką. Būtent bendravime dalyvaujantis specialistas, t. y. šalių pasirinktas psichologas, turėdamas specialių žinių
ir įvertinęs besikuriantį tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį, turėtų pateikti rekomendacijas
dėl vaikų grąžinimo ieškovui. Nagrinėjamu atveju, teismui nepateikta duomenų apie tai, jog ieškovo ryšys su nepilnamečiais vaikais nėra atkurtas tiek, kad vaikai galėtų grįžti į tėvo šeimą. Dėl šios priežasties teismas sprendė, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nepilnamečių vaikų grąžinimo tėvui iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų, todėl ieškovo prašymas šioje dalyje netenkintinas.

11.       Teismas sutiko su tarnybos išvadoje išdėstyta pozicija, jog sprendimus (nutartis), susijusius su nuolatinės globos (rūpybos) nustatymu, pakeitimu, nutraukimu priima tik teismas,
o dėl laikinosios globos nustatymo / panaikinimo, laikino globėjo atleidimo sprendžiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl laikino globėjo atleidimo / pakeitimo.

12.       Teismas taip pat pažymėjo, jog bylos duomenimis, nepilnamečiai vaikai yra priešiškai nusiteikę ne tik tėvo atžvilgiu, bet ir giminaičių iš jo pusės atžvilgiu (tame tarpe ir tetos atžvilgiu). Apibūdindami savo savijautą šalia tetos, abu vaikai savo savijautą įvertino vienetais, sakydami, kad šalia jaučiasi blogai. Nesant su šiuo asmeniu artimo ryšio, priešingai – nagrinėjamu atveju vaikams turint neigiamų nuostatų tetos atžvilgiu, šio asmens paskyrimas vaikų laikinąja globėja neatitiktų šalių nepilnamečių vaikų interesų. Kartu pažymėta, jog tetos gyvenamoji vieta yra Kaune, o vaikai jau apie metus laiko gyveno Vilniaus rajone. Čia jie lanko mokyklą, būrelius, turi draugų, todėl vaikų gyvenamosios vietos (miesto) pakeitimas, galėtų sukelti jiems neigiamą poveikį. 

13.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas vertino, kad nėra esminio faktinio prašymo pagrindo
ir ieškovas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vaikai šiuo metu yra neutralioje aplinkoje – globos įstaigoje, kurioje nepilnamečių vaikų interesai šiuo metu užtikrinami tinkamai, todėl teismo vertinimu, imtis papildomų priemonių laikinų apsaugos priemonių forma nėra būtinybės.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad:

14.1.                      Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, jog vaikų interesai yra užtikrinami,
nes yra paimti iš laikinosios globėjos ir apgyvendinti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“. Ieškovas su šiais motyvais nesutinka, nurodydamas, kad vaikų apgyvendinimas minėtame centre neužtikrina vaikų objektyvaus poreikio turėti artimą ryšį su tėvu. Toks eilinis gyvenamosios vietos ir sąlygų pasikeitimas gali dar labiau traumuoti vaikus. Remdamasis vaikams atliktų kompleksinių ambulatorinių psichologinių–psichiatrinių ekspertizių išvadomis ieškovas argumentuoja, jog egzistuoja itin didelė rizika, kad vaikų ir tėvo ryšio atkūrimą gali trukdyti laikinos globėjos vaikams daromas poveikis. Pažymėjo, kad laikinoji globėja kiekvieną dieną lanko vaikus centre, nors tėvui su vaikais leidžiama matytis tik kartą per mėnesį. Dėl to, globėja turi nevaržomas galimybes toliau nuteikinėti vaikus prieš tėvą
ir taip tyčia trukdyti jo ir vaiko ryšio atkūrimui. Šios aplinkybės objektyviai įrodo, jog tik grąžinus vaikus tėvui – jo ir vaikų ryšys, kurio objektyviai vaikai šiuo metu neturi, ir dėl ko jų psichikai yra žalojančiai veikiama, gali būti atkurtas. Realus vaikų interesų užtikrinimas, poreikio turėti artimą ryšį su tėvu užtikrinimas galimas tik grąžinus vaikus tėvui. Kitu atveju vaikų patiriama žala didės kiekvieną dieną.

14.2.                      Teismas nutartyje nurodo, kad vaikai šiuo metu yra priešiškai nusiteikę tėvo atžvilgiu, kas pagrindžia, jog nėra pagrindų taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nutartyje nevertino, kad šis vaikų nusiteikimas yra išimtinai laikinos globėjos nusikalstamos veikos rezultatas.

14.3.                      Ieškovo argumentuojama, jog vaikams atliktų ekspertizių išvados įrodo, kad vaikų išsakoma pozicija nėra tikra, vaikai kalba tik tai, kas jiems yra liepta laikinosios globėjos. Taigi vaikų išsakoma nuomone šiuo metu negalima vadovautis. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas spręsti dėl galimos grėsmės, jog vaikams ir toliau bus daromas neteisėtas poveikis bus dar labiau stiprinamas jų neigiamas nusiteikimas tėvo atžvilgiu. Globėjos daroma žala vaikų psichinei būklei gali dar labiau padidėti. Be to, objektyvus vaikų poreikis turėti artimą ryšį su tėvu nebus realiai užtikrintas, dėl ko vaikų patiriama trauma didės.

14.4.                      Priešingai nei konstatavo teismas nutartyje, jis yra kompetentingas spręsti tiek nuolatinės, tiek laikinosios globėjos nušalinimo nuo pareigų arba vaikų paėmimo iš laikinos klausimus. Kita vertus, jeigu teismas nėra kompetentingas spręsti dėl globėjos nušalinimo, ieškovo manymu, teismas turėjo pareigą savo nuožiūra parinkti kitas alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones tikslu apsaugoti vaikų interesus. Nagrinėjamu atveju, teismas elgėsi visiškai pasyviai ir nesiėmė jokių priemonių vaikų interesų bei objektyvių poreikių užtikrinimui. Teismo pasyvumą įrodo ir tai, kad nebuvo išreikalauti įrodymai turintys svarbią įrodomąją reikšmę prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimui. Tokiu būdu teismas
iš esmės nusišalino nuo pareigos apsaugoti vaikų interesus.

15.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąją skundą atmesti – palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį. Nurodė, kad:

15.1.                      ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia fakto, jog šiuo metu vaikai kategoriškai nenori ir griežtai atsisako grįžti pas tėvą, nenori bendrauti su juo. Ieškovo minimos ekspertizės galėtų padėti atsakyti į tokios vaikų pozicijos priežastis, bet tik po visapusiško kruopštaus ekspertizių išvadų įvertinimo, ekspertų išvadas patikslinus juos apklausus teismo posėdyje ir įvertinus įrodymų visumą.

15.2.                      Teismas įvertino, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu vaikai iš globėjos vaiko teisių apsaugos institucijos jau buvo paimti, pas ją nebegyvena. Tai reiškia, jog faktinė aplinkybė, kuria buvo grindžiamas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėtų sudaryti pagrindą jų taikymui – vaikų aplinkos nesaugumas, nebeatitikimas reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi – išnyko objektyviai. Atsakovė nesutinka, kad jos šeimos gyvenamoji aplinka neigiamai paveikė vaikus ar kelia jiems grėsmę, ar kad buvo pagrindas vaikus iš jo paimti. Nors, sutinka su teismo vertinimu, jog fakto, kad vaikai paimti iš globėjos, nustatymas pakankamas pagrįstai nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Pagrįsta išvada, ar tikrai atsakovės aplinka pavojinga vaikams ir daro jiems žalą, galės būti padaryti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatyto bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis,
338 straipsnis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

18.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

Dėl atskirojo skundo argumentų 

19.       Apeliantas (ieškovas) atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grąžinti
jam du nepilnamečius vaikus iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje arba nušalinti atsakovę nuo laikinos globėjos pareigų, vaikų laikinąja globėja iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirti vaikų tetą. Nurodė, jog skundžiama teismo nutartis priimta neatsižvelgiant į vaikų poreikį turėti artimą ryšį su tėvu.

20.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalį teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti įvardintas laikinąsias apsaugos priemones tol, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios laikinosios apsaugos priemonės skirtos apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas, laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.

21.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-292-330/2022).

22.       Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos vaikų kompleksinės teismo psichologijos–psichiatrijos ekspertizės, kuriose nurodyta, jog vaikų nuomonė apie tėvą įtakota laikinos globėjos ir jos daromo poveikio vaikams, todėl teismas privalėjo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde iš esmės kritikuoja vaikų nenorą gyventi kartu su tėvu, nes vaikų poziciją dėl bendravimo ir gyvenimo kartu su tėvu neatspinti tikrovės (t. y., vaikai kaba, tai kas jiems buvo neteisėto poveikio įtakoje įteigta gyvenant globėjos šeimoje). Dėl vaikams daromo neleistino poveikio apeliantas prašo iki bylos išnagrinėjimo grąžinti jam jo nepilnamečius vaikus arba taikyti alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti atsakovę nuo laikinosios globėjos pareigų ir vaikų laikinąja globėja iki sprendimo priėmimo paskirti vaikų tetą.

23.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28050-930/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-22649-2021-7) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nustatyta tokia ieškovo su vaikais bendravimo tvarka: tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais dalyvaujant šalių pasirinktam psichologui, pagal psichologo sudarytą planą ir grafiką. Globėja įpareigota pristatyti vaikus bendravimui su tėvu psichologo nurodytu laiku į nurodytą vietą. Nors šios laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios ir vykdytinos, iš LITEKO duomenų taip pat matyti, jog faktinė situacija nuo jų pritaikymo, taip pat nuo apelianto atskirojo skundo pateikimo teismui, yra pasikeitusi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-1872/22; Nr. 30-1873/22; Nr. 30-1883/22 ir Nr. 30-1882/22, ieškovo nepilnamečiams vaikams yra pakeistas laikinas globėjas - nuo 2022 m. birželio 28 d. nepilnamečių vaikų laikinu globėju paskirtas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, kodas 300594171, Švenčionių g. 18A, Nemenčinė, Vilniaus r. Pakeitus vaikų laikinąjį globėją išnyko ieškovo nurodoma grėsmė dėl atsakovės neigiamo poveikio darymo vaikams, o apelianto prašymas dėl atsakovės nušalinimo nuo laikinosios globėjos pareigų prarado aktualumą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog dalyje dėl atsakovės nušalinimo nuo laikinojo globėjo pareigų ir naujo laikino globėjo paskyrimo ieškovo apeliacinio skundo dalykas išnyko, pasisakymas šiuo klausimu ieškovui nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

24.       Pasisakant dėl ieškovo prašymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės grąžinti jam vaikus, teismo vertinimu toks prašymas skundo nagrinėjimo metu stokoja pagrįstumo. Kaip jau nustatyta, šiuo metu pareiškėjo vaikai yra apgyvendinti jų naujo laikinojo globėjo centre, duomenų apie tai, jog toks sprendimas neatitinka vaikų poreikių ir interesų byloje nėra ir ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo. Kita vertus, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tai, jog apelianto ryšys su vaikais po to, kai vaikai iš jo buvo paimti dėl grėsmės vaikų saugumui, būtų atstatytas. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog iki šiol vaikai iš jo yra paimti be jokio teisinio pagrindo, tačiau kaip nustatyta byloje, vaikai iš apelianto buvo paimti įsiteisėjusio teismo sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eS2-33585-984/2020 pagrindu, nustačius, kad vaikai patyrė didelį psichologinį ir galimai fizinį smurtą bei išgyvenimus šeimoje dėl tėvo (ieškovo) girtavimo ir smurto.

25.       Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

26.       Kadangi šiuo metu byla dėl vaikų laikinosios globos panaikinimo dar nėra išnagrinėta, byloje nėra duomenų apie ieškovo ir vaikų ryšio atstatymą, taip pat nėra išreikšto vaikų noro grįžti pas tėvą, o aplinkybės apie vaikų grąžinimo tėvui atitikimą vaikų interesams nėra ištirtos, sutiktina su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog šiuo metu nepilnamečių vaikų grąžinimas tėvui iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų.

27.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą,
o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį
(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Lysionok