Civilinė byla Nr. e2-14-940/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00450-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5; 3.1.7.1; 3.1.7.3; 3.2.4; 3.2.4.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, Linai Stankūnaitei.,

dalyvaujant ieškovės valstybės įmonės Registrų centro atstovams advokatams Rūtai Andriulevičiūtei, Žygimantui Pacevičiui, Telia Lietuva, AB IT architektui D. K., Telia Lietuva, AB IT sprendimų vadovui M. Z.,

atsakovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, atstovams advokatams Artūrui Kalyčiui, Edvardui Sinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro ieškinį atsakovei If P&C Insurance AS, veikiančiai per If P&C Insurance AS filialą dėl draudimo išmokos ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

Teismas

I. Ieškovės esminiai reikalavimai, ginčo esmė

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, 2 792 809,59 Eur draudimo išmoką, 66 290,97 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė, jos atstovai ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodo, jog ieškovė valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ieškovė arba Draudėjas) ir If P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje (toliau – atsakovė arba Draudikas) 2020 m. balandžio 14 d. sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį. Draudimo sutarties objektai: pastatai, nurodyti Draudimo poliso Priede Nr. 1 (tarp kurių yra ir administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), buvo apdrausti 36 057 510 Eur suma; Biuro įranga buvo apdrausta 16 975 826,27 Eur suma.

3.       2020 m. liepos 20 d. 19.08 val. iš ieškovės IT aptarnavimo departamento monitoringo skyriaus darbuotojo buvo gautas pranešimas, kad dėl stiprios liūties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), patalpose trūko lietaus nuotekų sistemos vamzdis ir į patalpas pateko vanduo. Nustatyta vandens patekimo vieta – Pastato 1 aukšto koridorius, Patalpų plane pažymėtas 5 numeriu, kurio palubėje įrengtas lietaus nuotekų vamzdis. Vamzdyje dėl didelio lietaus nuotekų kiekio susidarius neįprastai dideliam spaudimui, buvo pažeista vamzdžio konstrukcija, t. y. išsimovė (buvo išmušta) vamzdyno sudedamojo dalis – aklė, ir pro atsivėrusią angą lietaus nuotekų vanduo pateko į patalpas. Į Pastato 1 aukšto koridorių patekęs vanduo grindimis nutekėjo į kitas 1 aukšto patalpas, Pastato plane pažymėtas numeriais 2, 3, 4, 6, 7 (ieškinio priedas Nr. 5). Vanduo taip pat prasisunkė per vidines pastato konstrukcijas ir užliejo aukštu žemiau, t. y. rūsyje, įrengtą serverinę, Pastato plane pažymėtą numeriu 1. Tokiu būdu buvo užlieti serveriai, kurie išsijungė ir dalis serveriuose saugomos informacijos tapo nepasiekiama.

4.       Apie įvykį buvo nedelsiant pranešta Draudikui. Draudikas pradėjo žalos administravimo procedūrą žalos sureguliavimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl žalos ieškovės patalpoms) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl žalos ieškovės biuro įrangai). Visi avarijos vietos sutvarkymo darbai, nurodyti ieškinio 1.9 punkte, buvo derinami su Draudiku.

5.       Konkrečius ieškovės serverinėje buvusios įrangos pažeidimus nustatė UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. defekto akte, kurį ieškovė pasitelkė su Draudiko sutikimu. Defekto akte nurodoma, kad vandeniu aplietų įrenginių toliau eksploatuoti negalima dėl galimo nesaugaus, nestabilaus jų veikimo ir (arba) elektroninių detalių korozijos poveikio ateityje. Gamintojo garantija vandeniu pažeistai įrangai nebegalioja ir negali būti atnaujinta ar pratęsta. Todėl tokios įrangos nerekomenduojama remontuoti, o reikia keisti nauja. Analogišką atsakymą ieškovė gavo 2020 m. liepos 24 d. kreipusi į UAB „BAIP“ dėl neseniai iš jų įsigyto serverio Lenovo ThinkSystem SR630 remonto.

6.       UAB „Duvait“ bandant atstatyti ieškovės duomenų saugyklos Dell EMC VMAX (toliau – ir VMAX, duomenų saugykla, Dell VMAX) veiklą, buvo gautos gamintojo rekomendacijos nenaudoti vandeniu aplietos sistemos gamybinėje aplinkoje ilgą laiką, kadangi ilgalaikėje perspektyvoje gali atsirasti sistemos komponentų erozija, kuri sąlygotų techninės įrangos gedimą bei duomenų iškraipymus. Oficialiame šios įrangos gamintojo Dell EMC Corporation atsakyme nurodoma, kad vandeniu aplietai įrangai gamintojo garantija negalioja, kadangi yra rizika, jog laikui bėgant tokia įranga gali sugesti, ir dėl to duomenys gali tapti nepasiekiami ir (arba) atsirasti neplanuotas veiklos sutrikimas.

7.       Po įvykio atsakovė atliko ieškovės patalpų, įskaitant serverinės patalpą, nuotekų tinklų ir statinio stogo dalies apžiūrą, pasitelkdama ir specialių žinių turinčius asmenis, peržiūrėjo vaizdo kamerų, esančių serverinėje bei jos prieigose, įrašus.

8.       2020 m. rugpjūčio 4 d. el. laiške Draudikas nurodė, kad gali pervesti Draudėjui sumą be PVM ir franšizės, kas sudarytų 9 833,28 Eur, tokiu būdu minėtu dokumentu pripažindamas įvykį draudžiamuoju. Draudėjui paprieštaravus, Draudikas nurodė, kad suma su PVM gali būti mokama tik pateikus atliktų darbų dokumentus, o suma be PVM – iki darbų atlikimo (t. y. pagal lokalinę sąmatą). Tačiau vėliau savo poziciją Draudikas pakeitė nurodydamas, kad įvykio priežastis ir mechanizmas yra neaiškūs, todėl sprendimas dėl išmokos mokėjimo negali būti priimtas.

9.       Ieškovė savo pareigas pagal Draudimo sutartį vykdė tinkamai. Visa informacija bei dokumentai, pagrindžiantys ieškovės patalpoms bei baldams padarytą žalos dydį, buvo pateikti Draudikui dar 2020 m. liepos 30 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė buvo sutikusi pervesti šią sumą ieškovei, tačiau vėliau nusprendė, jog nėra pagrindo šio įvykio laikyti draudžiamuoju. Ištirti įvykį bei patikrinti jam prieinamą informaciją yra Draudiko pareiga. Todėl Draudikas negali remtis tuo, kad tuo metu (t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d.) nebuvo atlikęs išsamesnių ieškovės turto apžiūrų ar nebuvo ištyręs įvykio aplinkybių, t. y. negali remtis šios pareigos pažeidimu prieš Draudėją. Kadangi nuostoliai ieškovės patalpoms, baldams bei įrangai buvo sąlygoti vieno ir to paties 2020 m. liepos 20 d. įvykio (toliau – ir Įvykis), laikytina, kad įdraudžiamasis įvykis įvyko tiek dėl ieškovės patalpų ir baldų, tiek dėl serverinės įrangos. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pripažinusi įvykį draudžiamuoju, atsakovė šio juridinio fakto ginčyti negali. 2020 m. gruodžio 14 d. UADBB „AON Baltic“ rašte išreikštas prašymas pripažinti įvykį draudžiamuoju yra perteklinis ir tai niekaip nekeičia aplinkybės, jog atsakovė jau buvo pripažinusi įvykį draudžiamuoju savo 2020 m. rugpjūčio 4 d. laišku.

10.       Ieškovė pažymi, kad įvykis pagal jo mechanizmą ir pasekmes atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimą, remiantis bendrosiomis draudimo sąlygomis Nr. TG-20181, Draudimo liudijimu, Draudimo taisyklių 20 punktu. Akivaizdu, kad 2020 m. liepos 20 d. įvykis atitinka visų rizikų draudžiamojo įvykio apibrėžimą, kadangi jis atsitiko staiga ir netikėtai dėl susidariusio slėgio iššovus aklei, iš kurios išsiveržęs vanduo užliejo ieškovės turtą.

11.       Atsakovės nurodoma Draudimo taisyklių 161.16 punkto sąlyga, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnio 4 dalimi, turi būti aiškinama draudimo sutartį prisijungimo būdu sudariusio Draudėjo naudai ir Draudiko nenaudai, kadangi 1) toks faktas perse liudija, kad nuostata yra dviprasmiška, 2) atsakovė neapžiūrėjo draudžiamo turto ir nesiaiškino su juo susijusių aplinkybių prieš sudarydama draudimo sutartį.

12.       Atsižvelgiant į Draudimo taisyklių 161.16 punkto formuluotę, naudojamas sąvokas bei sakinių konstrukciją, yra akivaizdu, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas vandens ar lietaus patekimas į pastatą iš išorės pro nesandariai ar nevisiškai uždarytus langus, nesandarias vietas (t. y. plyšius, įtrūkimus, nepakankamą hidroizoliaciją) statinio konstrukciniuose elementuose, tokiuose kaip, pamatai, stogas, sienos. Yra skirtumas tarp „plyšių“, „skilimų“, „įtrūkimų“, kas laikytina nenatūraliais dalykais (defektais), atsiradusiais dėl tam tikrų priežasčių (pvz., išorinių veiksnių poveikio, statybinio broko ir pan.) ir natūraliai pastate esančių „angų“, kurios atsiranda natūraliai projektuojant ar statant pastatą. Atsakovė, siekdama minėto Draudimo taisyklių punkto pritaikymo, turėjo įrodyti, kad buvo defektai statinio išoriniuose konstrukciniuose elementuose ir kad tie defektai atsirado ne dėl draudžiamojo įvykio. 

13.       Pažymi, kad ne krituliai, o nuotekų vamzdyno vanduo užliejo turtą iššovus aklei. Liudytojas A. M. atsakė į atsakovė bylos eigoje keltą klausimą, kodėl vanduo į rūsio patalpas ne laiptais žemyn tekėjo, bet per 1 aukšto perdangą pateko į serverinės patalpą. Liudytojas paaiškino, kad vandeniui bėgant iš patalpos, kurioje iššovė aklė, prieš laiptus, kurie veda žemyn į rūsio patalpas, vanduo susidūrė su nedideliu pakilimu, kuris ir neleido vandeniui tekėti laiptais žemyn. Vandeniui lengviau buvo tekėti į aplinkines 1 aukšto patalpas. Tas pakilimas matyti ir iš ieškovės pateiktų patalpų nuotraukų.

14.       Atsakovės atstovo nurodytas argumentas, kad Draudimo taisyklių 66 punktas kalba ne apie vandens nuotekų vamzdžių, o kanalizacijos vamzdžių avariją, atmestinas kaip nepagrįstas, nes: (1) draudimo nuo visų rizikų sąlygos suteikiama apsauga yra platesnė už draudimo nuo vandens rizikos sąlygą, todėl tiesiogiai draudimo nuo vandens rizikos sąlyga ir jos nuostatos neturėtų būti taikomos ginčo įvykiui; (2) kanalizacijos vamzdis bendrąja prasme apima ir vandens nuotekų vamzdį.

15.       Serverinės patalpos buvo įrenginėjamos 2004 - 2007 metais. Draudimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. balandžio 14 d. Atsakovė prieš apdrausdama turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jo neapžiūrėjo, jokių klausimų apie draudžiamą turtą ieškovei neuždavė.

16.       Atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad jos atstovo apžiūrai nebuvo pateikta nei po užpylimo pakeista lietaus nuotėkų vamzdyno dalis, nei pati aklė, kadangi atsakovės atstovai, atlikdami pirminę įvykio vietos apžiūrą, nepaprašė jų pateikti. Draudėjas po 2020 m. liepos 20 d. įvykio jokių Draudiko nurodymų dėl pakeistos lietaus nuotekų vamzdyno dalies ar aklės negavo. 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakovės atstovo rašte ieškovės buvo pareikalauta pateikti informaciją apie aklės technines charakteristikas bei pačią aklę, tačiau praėjus vienam mėnesiui po 2020 m. liepos 20 d. įvykio ir nesant savalaikio atsakovės prašymo išsaugoti aklę, atsakovės rašto gavimo dieną ieškovė jos jau neturėjo, nes ji buvo utilizuota.

17.       Siekdama užtikrinti tinkamą ieškovės veiklą, po įvykio ieškovė pradėjo skelbti viešuosius pirkimus naujai serverinės įrangai įsigyti. Apie tai, kad dėl 2020 m. liepos 20 d. įvykio metu sugadinto turto vyksta viešieji pirkimai (prekių, paslaugų ir darbų), ieškovė informavo ir atsakovę. Ieškovė pažymi, kad ji, kaip įmonė, tvarkanti pagrindinius Lietuvos Respublikos registrus, yra įtraukta į pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Todėl bet kokia rizika, susijusi su nesaugiu ar nestabiliu ieškovės techninės ir programinės įrangos veikimu, yra netoleruotina, kadangi keltų tiesioginę grėsmę ieškovės tvarkomiems ypatingos svarbos duomenims bei valstybės informacinių sistemų saugiam ir nepertraukiamam veikimui. Ieškovė tvarko 25 registrų ir valstybės informacinių sistemų (VIS) duomenis, kurių nemaža dalis priskiriama I ir II kategorijos registrams, kuriems taikomi itin aukšti informacinių sistemų nepertraukiamo veikimo reikalavimai.

18.       Šalių sudarytoje Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo suma, kuria draudžiami pastatai yra lygi 36 057 510 Eur; suma, kuria draudžiama biuro įranga (pagal viešojo pirkimo dokumentus – visas ieškovei priklausantis kilnojamasis turtas), yra lygi 16 975 826,27 Eur. Pagal Draudimo poliso papildomų sąlygų 1 punktą, kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju taikoma besąlyginė išskaita, kurios dydis yra 145 Eur. Draudimo polisas (skiltyje „Draudimo objektas“) numato, kad ieškovės pastatai ir įranga draudžiami nauja atkuriamąja verte.

19.       Įrangos draudimo suma reikia laikyti draudimo sumą, kuri nurodyta draudimo liudijime – 16 975 826,27 Eur, kadangi: (1) pagal CK 6.998 straipsnį draudimo suma nurodoma draudimo sutartyje ir negali būti ginčijama po draudimo sutarties sudarymo. Draudimo taisyklių 6 punkte nurodoma, kad draudimo suma – tai draudimo liudijime nurodyta pinigų suma. Draudimo liudijime yra nurodyta bendra (viena) įrangos draudimo suma, atskirai nenurodant kiekvieno biuro įrangos vieneto draudimo sumos; (2) pastatų draudimo atveju liudijime yra nurodoma, kad pagal priedą Nr. 1 prie liudijimo draudžiami pastatai ir tame priede yra išvardijamos kiekvieno pastato draudimo sumos, jas taip ir įvardinant „Draudimo suma (EUR)“; tokia pati konstrukcija nebuvo naudota biuro įrangos draudimo atveju; (3) biuro įranga draudžiama nauja atkuriamąja verte.

20.       Baldai apdrausti įsigijimo verte (Skelbiamos apklausos sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 2 punktas). Ieškovės nuostoliai dėl 2020 m. liepos 20 d. įvykio metu sugadintų baldų sudaro 767,74 Eur (įskaitant PVM). Nors ieškovės buhalterinėje apskaitoje minėtų baldų balansinė vertė 0 Eur, baldai buvo drausti įsigijimo (atkuriamąja verte), todėl draudimo išmoka turi atitikti baldų įsigijimo (gamybos) vertę.

21.       Draudimo polise nurodyta, kad apdraudžiamos papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti po draudžiamojo įvykio, nustatoma draudimo suma – 3 proc. nuo bendros turto draudimo sumos (Draudimo poliso papildomų sąlygų 3 punktas). 2020 m. liepos 20 d. įvykusios lietaus nuotekų sistemos vamzdyno avarijos vietai sutvarkyti ieškovė pasitelkė UAB „Konvita“, kuriai už atliktus vidaus nuotekų sistemos vamzdynų ardymo, naujų vamzdžių montavimo, tvirtinimo ir prijungimo prie veikiančių tinklų darbus sumokėjo 942,66 Eur. Be to, ieškovė ėmėsi priemonių laikinam ir daliniam duomenų saugyklos Dell EMC VMAX bei serverio IBM Power System S9 (arba Bull Escala) veikimo atstatymui, siekdama saugiai išmigruoti duomenis iš šių vandeniu aplietų įrenginių, kadangi jų dėl galimo nestabilaus veikimo ir elektroninių detalių korozijos poveikio ateityje naudoti ilgalaikėje perspektyvoje negalima. Taip ieškovė patyrė šių įrenginių komponentų keitimo ir remonto išlaidas, kurios sudaro 45 037,69 Eur. Atsakovės argumentas, kad duomenų bazės, kompiuterių programos nedraudžiamos, todėl ir aptariamos išlaidos neapdraustos, nepagrįstas, kadangi niekur taisyklėse nenurodyta, jog išlaidos siekiant sumažinti nuostolius yra apdraustos tik tuo atveju, jeigu mažinami nuostoliai, kurie yra apdrausti. Be to, ieškovė tikėjosi, kad šių įrenginių remontas tuo pačiu padės apsaugoti turtą nuo visiško sugedimo, kuris nutiktų, jeigu turtas nebūtų remontuojamas. Ieškovė manė, kad remontuojant įrangą kartu bus nustatytas ir nuostolių dydis. Darytina išvada, jog yra Draudimo taisyklių 171 punkte numatytos sąlygos reikalauti atlyginti VMAX ir IBM Power System S9 remonto išlaidas.

22.       Ieškovės nuostolių, susijusių su apgadintų patalpų remonto kaštais, dydis sudaro 11 305,97 Eur (įskaitant PVM). Minėtą nuostolių dydį pagrindžia iškart po 2020 m. liepos 20 d. įvykio UAB „VT statyba“ sudarytos lokalinės sąmatos, kuriose įvertinti būtini patalpų Nr. 2 ir Nr. 3 grindų remonto darbai bei serverinės ir koridoriaus remonto darbai. Į lokalinę sąmatą dėl patalpų Nr. 2 ir Nr. 3 grindų remonto darbų yra įtrauktos ir baldų gamybos išlaidos (634,50 Eur + PVM = 767,74 Eur), todėl šiame punkte nurodomi patalpų remonto kaštai yra apskaičiuoti iš objektinėje sąmatoje nurodytos bendros sumos atėmus baldų gamybos kaštus (12 073,71 Eur - 767,74 Eur = 11 305,97 Eur). Ieškovė 2020 m. liepos 30 d. informavo atsakovę apie ketinimą remontuoti vandeniu aplietas patalpas bei pateikė tokio remonto kaštus pagrindžiančias lokalines sąmatas.

23.       Turto draudimo paslaugų viešojo pirkimo dokumentai numato, kad kompiuterinė technika, kurios amžius įvykio dieną yra daugiau kaip 6 metai, draudžiama rinkos verte; tačiau 6 metų amžiaus ir naujesnė technika draudžiama nauja atkuriamąja verte. Todėl ieškovės nuostoliai dėl sugadintos įrangos turi būti apskaičiuojami taikant atitinkamą draudimo vertę pagal įrangos amžių, t. y.: 1) atkuriamąją vertę – sugadintai įrangai, kuri yra 6 m. ar naujesnė; 2) rinkos vertę – sugadintai įrangai, kuri yra senesnė nei 6 m. (Skelbiamos apklausos sąlygų Priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 2 punktas). 

24.       Įrangos, kuri įvykio dieną buvo senesnė nei 6 m., rinkos vertę privalėjo apskaičiuoti atsakovė. Atsakovės argumentas, jog senesnės kaip 6 metų biuro įrangos rinkos vertėmis reikėtų laikyti likutines vertes, apskaičiuotas pagal Draudimo taisyklių 167 ir 170 punktus, yra nepagrįstas, kadangi: (1) Draudimo sutartimi aiškiai sutarta, kad biuro įranga draudžiama nauja atkuriamąja ir rinkos vertėmis; sutarties sąlygoms taikytina pirmenybė prieš standartines sąlygas; Draudimo taisyklių 170 punkte tiesiogiai nurodyta, kad nusidėvėjimas netaikomas, jeigu draudimo liudijimu sutarta, kad ši sąlyga netaikoma; (2) Draudimo taisyklių 167 punkto negalima taikyti ginčo atveju todėl, kad ši taisyklė taikytina tais atvejais, kai prarastai įrangai analogiška įranga yra nebegaminama ar nebepardavinėjama, o nagrinėjamu atveju analogiška įranga ir gaminama, ir pardavinėjama; (3) atsakovė neįvykdė savo pareigos nustatyti senesnių įrenginių rinkos kainų, todėl jai ir turėtų tekti su tuo susijusios neigiamos pasekmės; (4) įrenginių rinkos vertėmis reikėtų laikyti naujų įrenginių įsigijimo kainas, kurias nustatė atitinkami ekspertai.

25.       Ieškovės įsitikinimu, VMAX naują atkuriamąją vertę reiktų nustatyti pagal pirminės ekspertizės aktą – 1 008 500 Eur (be PVM). Lyginant pakartotinės ekspertizės aktą ir pradinės ekspertizės aktą matyti, kad abu kartus buvo nustatyti tokie patys VMAX parametrai: diskų talpa – 487 TB, valdiklių (kontrolerių) skaičius – 4 vnt., efektyvumo koeficientas – 2:1. ALTIC IT, UAB nurodo, jog svarbiausias parametras, kuris iš esmės apsprendžia bet kurios duomenų saugyklos kainą, yra talpa (TB).

26.       Pradinių ekspertų nustatyta VMAX analogo nauja atkuriamoji vertė (1 008 500 Eur (be PVM)) yra objektyvesnė už ALTIC IT, UAB 2024 m. spalio 3 d. ekspertizės akte nurodytą atkuriamąją vertę ekspertizės atlikimo metu, kadangi: (1) pradinių ekspertų nustatyta atkuriamoji vertė yra artimesnė įvykio dienai; (2) žalos dydis (įrenginio analogo kaina) neturėtų priklausyti nuo to, kiek ilgai yra sprendžiamas tarp šalių dėl draudimo išmokos kilęs ginčas; (3) draudimo sutartyje nesant tiesioginio atsakymo dėl to, kuria dienai turi būti skaičiuojama draudimo išmoka, galima vadovautis CK 6.249 straipsnio 5 dalimi; pagal draudimo prievolės esmę nuostoliai turėtų būti nustatomi įvykio datai; (4) pradinių ekspertų nustatyta naujo analogiško įrenginio Dell PowerStore 9200T įsigijimo kaina logiškai dera su Vokietijos Dell atstovo ACP IT Solutions AG pasiūlyta VMAX analogo Dell PowerStore 9200T kaina – 1 210 744 Eur, taip pat su Telia Lietuva, AB 2024 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 2024-02267 nurodyta VMAX analogo 2019 metų pabaigai kaina – 1 049 629,58 Eur be PVM; (5) pradinės ekspertizės akte nurodyta suma yra netgi mažesnė už tą, kuri įvardyta jau minėtoje Telia Lietuva, AB pažymoje; (6) pačios atsakovės pateikti įrodymai liudija, kad ALTIC IT, UAB nurodyta kaina yra nelaikytina realia; (7) ALTIC IT, UAB surinktų IBM, HPE ir be pagrindo eliminuoto PowerMax 2000 kainų vidurkis lygus 1 096 510 Eur (be PVM); realaus 2022 m. PowerMax 2000 pardavimo sandorio pagrindu ekstrapoliuotos VMAX analogo kainos, 2019 m. gale vykusio VMAX papildymo pagrindu ekstrapoliuotos VMAX analogo kainos ir ALTIC IT, UAB nustatytos kainos vidurkis lygus 1 100 308 EUR (be PVM); (8) kyla abejonių dėl ALTIC IT, UAB kvalifikacijos ir nešališkumo bei objektyvumo; (9) pirminę ekspertizę atlikę UAB „Santa Monica Networks“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) ekspertai dirbo drauge, vienas kito darbą tikrino ir vertino, todėl neobjektyvumo rizika pirminės ekspertizės atveju buvo eliminuota.

27.       Atsakovės byloje pateiktos Dell PowerStore 9200T kainos, kurias pasiūlė UAB „Attrel“, UAB „Atea“ ir Dell Technologies LV padalinys, taip pat ALTIC IT, UAB nustatyta VMAX analogo atkuriamoji vertė ekspertizės atlikimo metu, yra neįprastai mažos. Aplinkybė, jog nurodyti kainų siūlytojai žinojo, jog jiems nereikės realiai parduoti įrenginių, kadangi ieškovė pirkimus gali vykdyti tik viešųjų pirkimų būdu, paaiškina, kodėl atsakovei ir ALTIC IT, UAB pavyko gauti tokius žemus kainų pasiūlymus.

28.       Telia Lietuva, AB 2024 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 2024-02267 kainos nustatytos ekstrapoliavimo būdu pagrįstai. Įrenginys PowerMax 2000 maksimaliai gali turėti 4 valdiklius, tai yra tiek, kiek turėjo VMAX, todėl ekstrapoliacija tikrai galima. Aplinkybė, kad realaus 2022 m. pardavimo sandorio ir 2019 m. vykusios VMAX plėtros (tai yra realių sandorių) pagrindu ekstrapoliuotos kainos yra gerokai didesnės už ALTIC IT, UAB surinktas kainas, kurių pagrindu ši organizacija nustatė VMAX analogo naują atkuriamąją vertę ekspertizės atlikimo metu, sudaro pagrindą abejonėms dėl ekspertizės objektyvumo ir pakartotinės ekspertizės akte nustatytos naujos atkuriamosios vertės teisingumo.

29.       Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės ginčyti UAB „Blue Bridge“ nustatytų nuostolių, kadangi: (1) 2020 m. liepos 22 d. ieškovė el. paštu suderino su atsakove, kad nuostolių apimtis ir dydį nustatys UAB „Blue Bridge“; (2) UAB „Blue Bridge“ nuostolių mastą ir dydį nustatė byloje esančiais 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. aktais; (3) Draudimo taisyklių 162.8 punkte skelbiama, kad draudėjas privalo su draudiku suderinti įmonę, kuri nustatys turto pažeidimų apimtį, atliks remontą, atstatymą ar tiekimą.

30.       Tai, jog įrenginys nebegali patikimai veikti liudija apie pasikeitusią jo kokybę, o tokį pasikeitimą draudimas nauja atkuriamąja verte apima, kadangi: (1) atkuriamosios vertės apibrėžimas kaip tik liudija, kad draudimas apima ir tokį parametrą kaip garantiją, o tiksliau jos netekimą; (2) atsakovė be pagrindo siaurinamai aiškina Draudimo taisykles; taikytinas CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas contra proferentem principas; (3) teikiant pasiūlymą ir laimėjus draudimo sutartį, atsakovė žinojo, kad sutartimi draudžiama ir biuro įranga nuo bet kokių rizikų, įskaitant vandens.

31.       Nurodo, jog įrangą HP Compaq dc7700sff (2 vnt.) ir APC Redundant switch reikėtų laikyti sunaikintais (nepataisomai sugadintais), kadangi: (1) pirminę ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, jog įrenginiai HP Compaq dc7700sff turi apliejimo požymių; (2) UAB „Blue Bridge“ specialistas T. Š. įrenginius apžiūrėjęs iškart po įvykio – 2020 m. liepos 22-23 dienomis, patvirtino, kad įrenginiai buvo aplieti; (3) UAB „Blue Bridge“ aktas surašytas iškart po įvykio, todėl nėra pagrindo netikėti jame nurodytomis aplinkybėmis; (4) ieškovė negali rizikuoti toliau naudoti HP Compaq dc7700sff, nes tai keltų tiesioginę grėsmę jos tvarkomiems ypatingos svarbos duomenims bei valstybės informacinių sistemų saugiam ir nepertraukiamam veikimui; (5) pagal UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. defekto aktą įrenginys APC Redundant switch buvo pilnai aplietas; įrenginys neįsijungia; toliau naudoti negalima.

32.       Įrangą VMAX taip pat reikėtų laikyti sunaikintais (nepataisomai sugadintais), kadangi: (1) iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad vanduo per perdangą tekėjo virš šio VMAX įrenginio ir ant jo, taigi, jo pažeidimas vandeniu ir oksidacijos procesais yra daugiau nei akivaizdus; (2) UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. akte nurodyta, jog apžiūrint įrenginį matyti apliejimo požymiai, dega LED indikacijos, liudijančios apie tam tikrų komponentų (diskų, maitinimo šaltinių, kt.) gedimą, taip pat, kad įrenginio toliau naudoti negalima dėl korozijos poveikio ateityje; (3) kad VMAX netinkamas naudoti yra patvirtinę ir jo gamintojas Dell ir Dell atstovas (intergratorius) UAB „Duvait“; (4) pirminę ekspertizę atlikę ekspertai taip pat nurodė, kad įrenginys VMAX turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių, matosi korozija, jį naudoti nesaugu ir nerekomenduojama, pažeistų komponentų pakeitimas negarantuoja, kad įrenginys ateityje veiks stabiliai; (5) Telia Lietuva, AB 2024 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 2024-02267 pateikė pagrindimą, jog VMAX funkcionalumas negali būti laikomas atstatytu dėl ilgalaikio oksidacijos procesų poveikio bei laboratorijose neįvertinus oksidacijos procesų dabartinio ir ilgalaikio poveikio elektros komponentams; (6) po apliejimo VMAX nebėra toks pats, koks ji buvo iki įvykio, tai yra jo kokybė yra pasikeitusi, todėl reikia skaičiuoti įrenginio VMAX naują atkuriamąją vertę; (7) pats ALTIC IT, UAB iš esmės yra pripažinęs, jog VMAX yra nepataisomai sugadintas.

33.       Atsakovės prašymas žala dėl VMAX apliejimo laikyti UAB „Duvait“ remonto duomenų emigravimui išlaidas yra nepagrįstas, kadangi VMAX funkcionalumas neatstatytas, jis laikytinas nepataisomai sugadintu. Tiek Dell atstovo UAB „Duvait“, tiek gamintojo Dell, tiek Lenovo atstovo UAB „BAIP“ pozicija, kad aplieti įrenginiai nebeturi garantijos, juos eksploatuoti nebesaugu ir nepatikima, gali būti taikoma ir visai kitai įrangai (net tik Dell ir Lenovo). Todėl pripažintina, kad ir visa kita įranga yra sunaikinta.

34.       Ieškovės įsitikinimu, ALTIC IT, UAB teiginys apie išlikusią galimą realią VMAX vertę yra nepagrįstas ir juo negalima vadovautis, nes: (1) šis teiginys yra prieštaringas, kadangi prieš tai akte ALTIC IT, UAB pripažino, kad negalima garantuoti tolimesnio nuolatinio patikimo įrenginio veikimo; (2) vertinant lingvistiškai šiuos du vienas kitam prieštaraujančius ekspertizės akto teiginius matyti, kad ALTIC IT, UAB teiginys apie tai, jog negalima užtikrinti nuolatinio patikimo VMAX veikimo, yra kur kas stipresnis, nes jo pagrindu ekspertinė organizacija net nusprendė nevykdyti teismo pavedimo išsamiai patikrinti ir įvertinti atskirus VMAX komponentus.

35.       Atsakovės argumentas, kad pirmąją ekspertizę atlikę ekspertai išvadas apie galimą nestabilų VMAX veikimą, apie tai, kad pažeistų komponentų pakeitimas negarantuoja, jog ateityje įrenginys veiks stabiliai, padarė neįjungę įrenginio, nepagrįstas, kadangi ekspertų išvada yra pagrįsta paties gamintojo Dell patirtimi ir jo 2021 m. kovo 10 d. raštu, tad įrenginio net ir nereikėjo jungti.

36.       Atsakovės argumentas, kad ateitis turi nenuspėjamumo savybę, o galima žala ateityje nepatenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą, taip pat nepagrįstas, kadangi: (1) gamintojas Dell nurodė, jog jo išvada dėl galimo nestabilaus ar nepatikimo veikimo ateityje yra pagrįsta ne spėjimu, bet jo, kaip VMAX gamintojo, patirtimi; (2) atsižvelgiant į tai, kad Draudimo taisyklėse pateiktas įvairių atsitikimų sąrašas tėra pavyzdinis, o ne baigtinis, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, jog toks staiga ir netikėtai išsiveržusio vandens kokybinis poveikis VMAX, kuomet nustoja galioti jo garantija, kai net po remonto gamintojai nebegali suteikti garantijos, kai vyksta įrenginio oksidacijos procesai ir galimas nestabilus jo veikimas ateityje, laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu.

37.       Ieškovės manymu, atsakovei pripažinus draudžiamojo įvykio faktą, atsakovė privalėjo išmokėti bent jau neginčijamą draudimo išmokos sumą. Visi atsakovės reikalauti duomenys bei dokumentai, būtini serverinės įrangai padarytos žalos įvertinimui, kuriuos ieškovė turėjo ir galėjo pateikti, buvo pateikti iki 2020 m. spalio 2 d. imtinai. Išmoką kompensuoti nuostoliams, susijusiems su Pastatu ir baldais, atsakovė privalėjo išmokėti vėliausiai 2020 m. rugsėjo 3 d., o išmoką dėl sunaikintos įrangos – 2020 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kyla pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines ikiteismines kompensuojamąsias palūkanas nuo draudimo sumos už sugadintas patalpas ir baldus už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 23 d.), ir nuo draudimo sumos už sugadintą įrangą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. balandžio 23 d.). Atsakovės argumentas, kad kompensuojamosios palūkanos nepriteistinos, nes ji turėjo pagrindą stabdyti prievolių vykdymą, nepagrįstas. Visus dokumentus ir kitus įrodymus, kuriuos ieškovė turėjo ir negalėjo gauti (užsakyti) pati atsakovė, ieškovė pateikė dar iki 2020 m. spalio 2 d. Jų pagrindu atsakovė privalėjo atlikti tyrimą ir apskaičiuoti draudimo išmokas. Pagrindo stabdyti prievolių vykdymo nebuvo.

38.       Atsakovė pateikė senesnių kaip 6 metų įrenginių rinkos vertes, apskaičiuotas pagal likutinės vertės skaičiavimo taisyklėmis. Šias vertes taip apskaičiuoti atsakovė galėjo jau pirmą įvykio dieną, nes įrenginių įsigijimo kainas (ilgalaikio turto sąrašą) buvo gavusi dar prieš sudarant draudimo sutartį. Tačiau savo galimybes nustatyti išmokas atsakovė kažkodėl sieja su 2023 m. liepos 3 d. byloje gautu pradinės ekspertizės aktu.

39.       Ieškovė pažymi, jog, remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju nėra savarankiškas, todėl nėra būtina atskirai reikšti reikalavimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Atsakovės teisininkės M. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. el. laiškas bei atsakovės įgalioto žalų atstovo UAB „Dmirosta“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. el. laiškas patvirtina, kad atsakovė sutiko pervesti ieškovei sumą be PVM ir frančizės už įvykio metu apgadintas patalpas (ir baldus), taip pripažindamas 2020 m. liepos 20 d. įvykį draudžiamuoju. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad žalos administravimo eigoje draudikui savo raštuose pasiūlius draudėjui tam tikrą išmokos dydį, tai yra laikoma draudiminio įvykio pripažinimu, nepaisant to, kad draudikas vėliau pakeičia savo ankstesnę poziciją.

40.       Pastatai ir baldai apdrausti pagal tas pačias draudimo sąlygas kaip ir biuro (serverinės) įranga. Vadinasi, įvykį pripažinus draudžiamuoju sugadinto pastato bei baldų atžvilgiu, draudžiamuoju įvykiu reiktų laikyti ir žalą biuro įrangai (serverinės įrangai).

41.       Ieškovė nesutinka, kad atsakovė suklydo vertindama įvykį kaip draudžiamąjį, o jeigu ir suklydo, tai suklydimo pasekmės turėtų tekti atsakovei, nes: (1) draudikas negali mokėti draudimo išmokos neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis įvyko; (2) 2020 m. rugpjūčio 4 d. el. laišką, kuriuo deklaruota, kad įvykis draudžiamasis, surašė ir persiuntė atsakovės teisininkė, o pradinį el. laišką, kuriuo apskaičiuota ir siūloma tam tikro dydžio išmoka, surašė oficialus atsakovės žalų administratorius, kurio darbuotojas lankėsi įvykio vietoje ir tyrė įvykio aplinkybes; (3) nuo įvykio iki jo pripažinimo draudžiamuoju buvo praėję dvi savaitės, tai yra pakankamai laiko aplinkybių įvertinimui ir apsisprendimui; (4) teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos administravimo eigoje draudikui pasiūlius tam tikrą draudimo išmokos dydį, tai yra laikoma draudžiamojo įvykio pripažinimu.

42.       Ieškovė pažymi, kad pagal draudimo sutarties sudėtine dalimi esančių įmonių turto ir verslo nutrūkimo draudimo taisyklių 162.5 punktą draudėjas privalo išsaugoti po įvykio likusį turtą ar jo liekanas, jeigu to prašo draudikas. Be to, pagal šį punktą liekanas privaloma saugoti tik iki atvyks draudiko atstovas. Liudytojas ieškovės Turto valdymo skyriaus vadovas J. Š., kuris dalyvavo 2020 m. liepos 22 d. vykusioje apžiūroje ir yra pasirašęs atsakovės apžiūros akte, nurodė, kad iš Draudiko nebuvo jokių nurodymų arba prašymų kažką išsaugoti arba apriboti kažkokią veiklą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė dabar negali remtis faktu, jog neišsaugoti vamzdžiai, aklė ar kad aklė nėra užfiksuota nuotraukose.

43.       Atsižvelgiant į tai, jog po užpylimo kurį laiką neveikė ieškovės elektroninio pašto dėžutės, o ieškovės dokumentų valdymo sistemos atstatymas buvo vykdomas etapais ir užtruko laike, todėl ieškovės atsakymai į atsakovės el. laiškus iškart po įvykio bei atsakovės reikalaujamų dokumentų pateikimas galėjo būti ne toks operatyvus. Statinio techninės priežiūros žurnalas 2020 m. liepos 30 d. buvo pateiktas atsakovei. Iš šio dokumento aiškiai matyti, kad įrašai jame buvo atliekami vieną kartą per mėnesį. Paskutinis įrašas yra darytas 2020 m. liepos 20 d. Lietaus nuotekų vamzdyno avarija įvyko tos pačios dienos vakare, po darbo valandų (po 19.00 val.). Draudikas neprašė pateikti statinio techninės priežiūros žurnalo, pildyto po 2020 m. liepos 20 d. įvykio; neprašė pateikti kitų žurnalų; nereikalavo asmenų, šalinusių defektą, paaiškinimų.

44.       Priešingai nei teigia atsakovė, jai buvo pateikta informacija apie asmenis, atlikusius lietaus nuotekų vamzdyno sutvarkymo darbus avarijos vietoje. Ieškovės atstovas UADBB „AON Baltic“ 2020 m. rugsėjo 28 d. el. paštu pateikė atsakovei UAB „Konvita“ atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą-faktūrą bei jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Jokios papildomos informacijos šiuo klausimu atsakovė pateikti neprašė.

45.       Fotonuotraukos ir video fiksacijų dėl 2020 m. liepos 20 d. įvykio atsakovė paprašė tik 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu. Vaizdo ar foto įrašų, darytų mobiliaisiais įrenginiais, kurie patvirtintų vandens prasiskverbimo į ieškovės valdomas patalpas mechanizmą, ieškovė neturėjo, todėl negalėjo jų pateikti. Vaizdo stebėjimo kamerų koridoriuje (t. y. vietoje, kurioje įvyko lietaus nuotekų vamzdyno avarija) nėra. Ieškovė pažymėjo, kad turi išsaugojusi tik dviejų lauko kamerų 2020 m. liepos 20 d. įrašus; likusių 14 vaizdo stebėjimo kamerų įrašai nėra išlikę. Teisės aktai įpareigoja vaizdo medžiagą kaupti ir saugoti 30 dienų, o atsakovės prašymas pateikti vaizdo medžiagą buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Pastato stogo dalies, priklausančios (duomenys neskelbtini), ieškovė neadministruoja ir informacijos apie tai pateikti neturi galimybės. Vaizdo stebėjimo sistemos ir kamerų ant pastato stogo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), nėra sumontuota, todėl vaizdo įrašai nedaromi.

46.       Draudimo taisyklėse numatytas nedraudiminių įvykių sąrašas nenumato, kad draudimo išmoka yra nemokama, jeigu draudėjo serverinės patalpos yra suprojektuotos nesilaikant atsakovės nurodytų tarptautinių standartų. Atsakovės nurodomi standartai nebuvo privalomi pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus. Atsakovė privalo nurodyti konkrečius serverinės patalpoms taikytinus reikalavimus bei įrodyti ieškovės serverinės patalpų neatitikimą šiems reikalavimams. Atsakovė, prieš apdrausdama turtą, jokių klausimų apie draudžiamą turtą (tame tarpe ir serverinės įrengimą ar atitiktį tam tikriems reikalavimams ar standartams) ieškovei jokia forma neuždavė, į turto buvimo vietą atvykusi nebuvo, todėl prisiėmė visą riziką dėl draudžiamo turto. Ieškovės vadovo S. U. 2020 m. liepos 23 d. Lietuvos nacionalinio radijo laidoje „Aktualijų studija“ išsakyti teiginiai negali būti traktuojami kaip oficialus pranešimas Draudikui. S. U. pasisakymas neturi būti suprantamas taip, kaip jį interpretuoja atsakovė; be to, ši nuomonė nebuvo ir negalėjo būti pagrįsta jokiais tyrimais, kadangi interviu buvo duotas nuo įvykio praėjus vos 2 dienoms. Šiuo atveju turi būti vertinama konkrečius paaiškinimus atsakovei teikusių ieškovės darbuotojų ar ieškovės atstovo UADBB „AON Baltic“ oficialiai Draudikui teikta informacija.

47.       Ieškovė pažymi, kad atsakovė teiravosi dėl galimybės peržiūrėti ne tik serverinės, bet ir stogo kamerų įrašus. Su ieškove buvo suderinta, kad atsakovės atstovai atvyks peržiūrėti įrašų 2020 m. rugsėjo 4 d. Atsakovės atstovai 2020 m. rugsėjo 4 d. atvyko peržiūrėti serverinės vaizdo kamerų įrašų. Dėl stogo vaizdo kamerų įrašų peržiūros atsakovės atstovai nederino laiko su ieškove ir jų peržiūrėti neatvyko. Ieškovė taip pat pažymi, kad D. K. apžiūros aktas buvo rengiamas Draudėjo iniciatyva, ne Draudiko nurodymu, todėl ieškovė neprivalėjo jo pateikti Draudikui.

48.       Draudikas savo ruožtu tyrė įvykio priežastis, pasitelkdamas specialių žinių turinčius asmenis, t. y. UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovus, dėl specialaus tyrimo atlikimo ir išvadų pateikimo. Atsakovė su pasitelktu UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovu E. L. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apžiūrėjo pastatą (duomenys neskelbtini) ir apžiūros metu galėjo atlikti visus būtinus įvykio aplinkybių tyrimui bei žalos vertinimui veiksmus.

49.       Atsakovės argumentai, kad ieškovė sąmoningai neteikė pastato (duomenys neskelbtini) stogo kamerų vaizdo įrašų ir patalpų įrengimo projektinės dokumentacijos, todėl reikia vadovautis contra spoliatorem principu, yra nepagrįsti, kadangi: (1) ieškovė projektinės dokumentacijos nerado ir pateikti negali; stogo vaizdo įrašų atsakovė pareikalavo tik 2020 m. rugpjūčio 25 d., kai įprastai įrašai saugomi 30 dienų; (2) apklausos teisme metu R. N. paliudijo, jog jis išsaugojo tik tuos pastato stogo vaizdo įrašus, kurie jam pasirodė reikšmingesni; (3) tą, ką būtų parodę stogo vaizdo įrašai, būtų buvę galima nustatyti ir kitais būdais; atsakovė galėjo samdyti ekspertą, kuris apžiūrėtų pastatą ir vandens pėdsakus, tačiau to nedarė; (4) atsakovė privalėjo domėtis informacija apie patalpų įrengimo projektinę dokumentaciją, jeigu manė, kad ji yra svarbi, taip pat apžiūrėti ir įvertinti patalpas, užduoti klausimus dar prieš apdrausdama turtą.

50.       Ieškovė 2020 m. liepos 30 d. pateikė atsakovei patalpoms ir baldams padarytų nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus; taip pat 2020 m. spalio 2 d. pateikė atsakovei visus turėtus dokumentus, susijusius su nepataisomai sugadinta serverinės įranga (viešųjų pirkimų metu pasirašytas pirkimo - pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras, perdavimo aktus, ilgalaikio materialaus turto apskaitos korteles ir t. t.).

51.       UADBB „AON Baltic“ 2021 m. sausio 8 d. rašte nurodytas teiginys: „Registrų centras dar neturi visų duomenų apie padarytos žalos dydį visam apdraustam turtui. Manytina, kad tai turi padaryti ekspertai“ buvo pateiktas kito UADBB „AON Baltic“ teiginio kontekste, nurodant, kad vyko ir vyksta viešieji pirkimai dėl 2020 m. liepos 20 d. įvykio metu sugadinto turto ir būtent todėl valstybės įmonė Registrų centras neturi visų duomenų apie padarytos žalos dydį visam apdraustam turtui. Taigi, buvo turima omenyje, kad galutinė įrangos vertė paaiškės, kai įranga bus įsigyta viešųjų pirkimų metu.

52.       Ieškovė nurodo, kad nuostoliais, kuriuos turėtų kompensuoti draudimo išmoka, laikytinos ir biuro įrangos įsigijimo PVM sumos. Draudimo taisyklių 162.8, 184.12 bei 176 punktų nuostatos suponuoja, kad draudimo išmoka gali būti išmokėta ir neatlikus remonto darbų ar nepatyrus panašių išlaidų (pvz., įrangos įsigijimo išlaidų). Todėl vien pažodinis Draudimo taisyklių 174 punkto nuostatos aiškinimas („pridėtinės vertės mokestis, kurį sumokėjote <...>“), negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Draudimo sutartimi ieškovės turtas (patalpos, baldai bei įranga) yra apdraustas nauja atkuriamąja verte, t. y. remontuodama patalpas ar įsigydama naujus baldus bei įrangą ieškovė privalės sumokėti PVM už atliktus darbus ar įsigyjamą turtą. Todėl laikytina, kad PVM mokestis yra įtrauktas į turto draudimo vertę sudarant draudimo sutartį. Be to, toks PVM nėra sugrąžinamas ieškovei iš biudžeto, todėl įeina į ieškovės patirtų nuostolių dydį.

53.       Ieškovė yra pateikusi duomenis apie jau per viešuosius pirkimus įsigytą pakeičiančią įrangą bei patvirtinusi, kad likusią įrangą dar planuoja įsigyti. Ieškovė nemažą dalį pakeičiančios įrangos jau realiai yra įsigijusi. Todėl minėti duomenys ir byloje esantys įrangos įsigijimo įrodymai laikytini pakankamais patvirtinimais Draudimo taisyklių 176 punkto prasme. Be to, naujos atkuriamosios vertės apibrėžimas per se suponuoja, kad nėra būtina faktiškai patirti išlaidas, kad galima būtų apskaičiuoti ir išmokėti išmoką. Remiantis šiuo apibrėžimu, išmoka gali būti apskaičiuojama pagal pinigų sumą, kuri reikalinga norint įsigyti naują kitą daiktą.

54.       Atsakovės pozicija, kad gali būti kompensuojamos tik patirtos išlaidos (tik faktiškai sumokėtas PVM), prieštarauja pačios atsakovės elgesiui. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodžiusi, jog patalpų atstatymo ir naujų baldų įsigijimo kaštai jau buvo suderinti žalos reguliavimo metu ir, jei teismas manys, kad įvykis yra draudiminis, ieškovei bus išmokėta atitinkama draudimo išmoka, pripažino, kad draudimo išmoka gali būti mokama ir nepatyrus išlaidų. Tas pats principas turėtų būti taikomas ir išmokoms už biuro įrangą, nes tiek pastatas (baldai), tiek biuro įranga drausta pagal tas pačias Draudimo taisykles.

55.       Į draudimo sumą įrenginių įsigijimo PVM sumos nebuvo įtrauktos per klaidą. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas ieškovės darbuotojas A. G. ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Apskaitos klaida buvo taisoma korekcijas atliekant finansinėje ataskaitoje už 2020 metus.

56.       Remiantis ieškovės direktoriaus 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. v-366 „Dėl pirkimo PVM atskaitos tvarkos tvirtinimo“, pirkimo PVM yra atskaitomas tik tada, jeigu perkamą prekę (paslaugą) įmanoma tiesiogiai priskirti įmonės ekonominės veiklos vykdymui. Nei serverinės patalpų, nei jos techninės įrangos ar baldų negalima tiesiogiai priskirti vien ieškovės vykdomai ekonominei (komercinei) veiklai. Ieškovės finansų valdymo departamento vadovo pasirašytame rašte patvirtinama, kad tuo atveju, kai turto įsigijimo momentu jis nėra tiesiogiai priskirtas įmonės vykdomai ekonominei (komercinei) veiklai, visos su ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) įsigijimu susijusios PVM sumos yra įtraukiamos į to turto įsigijimo savikainą. Todėl nekilnojamojo turto (serverinės) įrengimo (remonto) paslaugų įsigijimo bei serverinės naujos techninės įrangos įsigijimo (senos įrangos remonto) PVM po 2012 m. liepos 1 d. nebuvo traukiamas į PVM atskaitą, o buvo įtrauktas į to turto įsigijimo savikainą. Analogiškai, po 2020 m. liepos 20 d. įvykio įsigyjant patalpų remonto paslaugas ar naujus baldus bei techninę įrangą, jų įsigijimo PVM bus traukiamas į tokio turto įsigijimo savikainą ir tokio turto pirkimo PVM atskaita yra negalima. Ieškovė pažymėjo, jog pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos formos FR0516 ji nepildo ir neteikia.

57.       Jeigu teismas visgi spręstų, kad PVM suma neapdrausta, tai, remiantis draudimo liudijimo 12 punktu, kuris numato 100 000 Eur draudimo sumą draudėjo klaidų nustatant draudimo vertes atveju, ieškovės naudai turėtų būti priteista bent jau 100 000 Eur dydžio suma.

58.       Draudimo taisyklės aiškiai nurodo, kad draudimo išmoka nemokama, kai turto praradimo tiesioginė priežastis yra korozija, susidėvėjimas, struktūros, spalvos ar kvapo pasikeitimas ir pan. Šiuo atveju lietaus nuotekų vamzdyno avarija įvyko dėl stiprios liūties, kai susidarius aukštam slėgui vamzdyje, buvo išmušta aklė ir dėl to buvo užpiltos ieškovės patalpos. Taigi tiesiogine įvykio priežastimi buvo gamtinės sąlygos (stipri liūtis), o ne natūralus vamzdžių susidėvėjimas. Juo labiau pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo sakyti, kad lietaus nuotekų vamzdyno avarija įvyko dėl to, kad kai kurios lietaus įlajos neturi lapų gaudyklių.

59.       Ieškovė pažymi, kad 2020 m. liepos 20 d. įvykio metu nė vienas iš 22 serverinės įrangos vienetų, už kuriuos yra reikalaujama priteisti draudimo išmoką, nebuvo nurašytas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės dokumentų valdymo sistema po 2020 m. liepos 20 d. įvykio buvo atstatyta palaipsniui ir atstatymas užtruko laike, todėl teikiant buhalterinius duomenis įsivėlė buhalterinių klaidų. Netikslumai buvo ištaisyti ieškovei pateikus patikslintą 2020 m. rugsėjo 28 d. pažymą apie turto vertes. Turtas, kuris 2020 m. liepos 28 d. pažymoje (2020 m. rugsėjo 28 d. patikslintoje pažymoje) apie turto vertes nurodomas su 0,00 Eur likutine verte, buvo arba nudėvėtas, arba perimtas su tokia verte iš ankstesnio šio turto valdytojo. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad šis turtas faktiškai nebuvo naudojamas. Turtas, kuris turi pažymoje nusidėvėjimo sumą, o likutinė vertė lygi 0,00 Eur ar 0,29 Eur buvo įsigytas ieškovės ir per laiką nudėvėtas.

60.       Ieškovė paaiškina, jog 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros metu atsakovės identifikuota kaip veikianti įranga, ieškovės buvo atstatyta (kaip pvz., DELL EMC VMAX, Quantum DXi 4700) bei naudojama siekiant išmigruoti duomenis. Išimti tokią įrangą testams reikštų sustabdyti informacinių sistemų, tokių kaip E.sveikata (serverio „IBM Power System S9“ atveju) bei visų valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų („Lenovo system“ serverių atveju), veikimą; sutriktų ieškovės vykdoma veikla (duomenų saugyklos Dell EMC VMAX atveju). Perkėlus duomenis, ji buvo išjungta ir toliau nėra naudojama, kadangi pagal gamintojų rekomendacijas aplietos vandeniu įrangos toliau naudoti negalima dėl galimo nestabilaus veikimo ir detalių korozijos. Įrenginio Lenovo ThinkSystem SR630 tuo metu serverinėje nebuvo, nes jis buvo išvežtas į UAB „BAIP“ galimam remontui garantiniu laikotarpiu, o vėliau buvo sugrąžintas, kaip neremontuotinas. Šiuo metu yra tik vienas veikiantis įrenginys – serveris „IBM Power System S9“ (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra laikinai naudojamas, kol bus įvykdyti viešieji pirkimai ir jis bus pakeistas kitu įrenginiu. Nurodyti įrenginiai negalėjo būti išjungi ir pateikti nuodugniai atsakovės defektacijai dėl objektyviai egzistavusių priežasčių.

61.       Pagal Draudimo taisykles draudžiant įrangą jos programinės įrangos kaina nėra atskirai išskiriama. Programinė įranga yra neatskiriama tokio įrenginio dalis, be kurios jis apskritai negalėtų veikti ir atlikti savo funkcijų.

62.       Ieškovė pažymi, jog atsakovei buvo pateikti visi ieškovės turimi dokumentai bei išsamūs paaiškinimai, todėl ieškovė atsakovės prašymą užpildyti jos parengtą Excel lentelę laikė pertekliniu ir jo nevykdė.

63.       Ieškovė nurodo, jog atsakovės nurodoma, kaip 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros metu serverinėje identifikuota „papildoma įranga (minimum dvi komutacinės spintos), kurių nebuvo serverinėje įvykio metu“, galimai yra iš Telia Lietuva, AB ieškovės išsinuomotos dvi duomenų saugyklos IBM V5030E, kurios naudojamos vietoj sugadintos duomenų saugyklos „Dell EMC VMAX“. Dar viena (trečia) saugykla panaudos pagrindais buvo gauta iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto.

64.       Pažymi, jog UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. defekto akto 22 pozicijoje nurodytos tinklo įrangos „Juniper ISG 2000“ valdymo konsolė iškart po 2020 m. liepos 20 d. įvykio buvo nepasiekiama, dėl ko buvo daroma logiška prielaida, kad šis gedimas sąlygotas vandens patekimo į serverinės patalpas.

65.       Spendžiant dėl ieškovei draudimo išmokos dydžio prašo vadovautis 2024 m. sausio 31 d. pateiktais priteistinos draudimo išmokos skaičiavimus (reg. Nr. DOK - 708). 

66.       Ieškovė nesutinka su atsakovės prašomu taikyti procesinių palūkanų skaičiavimo būdu. Ieškovės vertinimu 2024 m. spalio 25 d. pozicijoje dėl ekspertizės akto atsakovė nebeturėjo teisės pateikti ir naujų atsikirtimų dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas. Pažymi, kad atsakovės argumentas, kad galimybė nustatyti išmokos dėl VMAX dydį atsirado gavus 2024 m. spalio 3 d. pakartotinės ekspertizės aktą, o išmokas už kitus daiktus – tik po to, kai buvo gautas pradinės ekspertizės aktas, ekspertai davė rašytinius atsakymus į papildomus klausimus ir jie 2023 m. gale buvo apklausti teisme kartu su kitais liudytojais, yra nepagrįstas, kadangi: (1) pagal susiformavusią nuoseklią teismų praktiką procesinės palūkanos priteisiamos nuo ieškinio pateikimo dienos; (2) ginčo šalys jau buvo suderinę, jog nuostolių apimtį ir dydį nustatys UAB „Blue Bridge“, todėl atsakovė galimybes nustatyti išmokas turėjo gavusi UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. defektų aktą; (3) byloje nėra įrodymų, jog 2020 m. liepos 22 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. apžiūrų metu ieškovė nebūtų leidusi atsakovei atlikti įrenginių apžiūros, juos tirti pagal pateiktus apskaitos dokumentus ar kažkaip kitaip.

67.       Pažymi, kad teismui sutikus su atsakovės argumentais, procesinės palūkanos nuo įrenginių atitinkamų verčių turėtų būti skaičiuojamos vėliausiai nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d., tai yra praėjus 30 dienų nuo pradinės ekspertizės akto pateikimo teismui dienos.

II. Atsakovės atsikirtimų į ieškinį esminiai argumentai

68.       Atsakovė nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime, kituose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovai nurodė, kad ieškovė neprašo pripažinti draudžiamuoju 2020 m. liepos 20 d. įvykio (toliau – ir Įvykis), kurio metu buvo apgadintos ieškovės valdomos patalpos, baldai bei serverinėje esanti techninė įranga. Tvirtina, jog atsakovė jokia forma ir jokiomis aplinkybėmis nėra pripažinusi Įvykio draudžiamuoju, ir Įvykio pripažinimas draudžiamuoju/nedraudžiamuoju yra ginčo dalykas šioje byloje.

69.       Atsakovė akcentuoja, kad Draudikas, atlikdamas žalos reguliavimo procedūras, šalia kitų veiksmų nustatinėjo Draudėjo patirtos žalos dėl patalpų apgadinimo dydį ir derino išmokos už žalą patalpoms dydį tuo atveju, jei įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nėra išmokėjusi ieškovei ieškinyje nurodytos sumos (9833,28 Eur), kas leistų teigti, kad Įvykis pripažintas draudžiamuoju, lygiai kaip ir susirašinėjime elektroniniais laiškais jokia forma nekonstatavo, kad Įvykis yra draudžiamasis. Atsakovė iki ieškovės 2020 m. rugpjūčio 4 d. minimo susirašinėjimo nebuvo atlikusi net išsamesnių turto apžiūrų, nebuvo tyrusi Įvykio aplinkybių, todėl ji neturėjo jokio teisinio pagrindo minimo susirašinėjimo metu pripažinti Įvykį (ne)draudžiamuoju. Atsakovė jokia forma nesudarė prielaidų ieškovei manyti, kad Įvykis yra pripažintas draudžiamuoju. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė aiškiai yra nurodžiusi, jog žalos reguliavimo byloje ji nėra priėmusi sprendimo dėl Įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju. Be to, 2020 m. gruodžio 14 d. UADBB „AON Baltic“ atstovų, veikiančių Draudėjo vardu, rašte Draudėjo vardu buvo reikalaujama Įvykį pripažinti draudžiamuoju (dėl žalos pastatui) ir išmokėti draudimo išmoką, kas patvirtina, jog pati ieškovė, teikdama minimą reikalavimą, pripažino, kad neturėjo pagrindo manyti, jog Įvykis yra pripažintas draudžiamuoju.

70.       Atsakovė nurodo, jog ji, 2020 m. liepos 21 d. gavusi informaciją apie Įvykio faktą, 2020 m. liepos 22 d., pasitelkusi partnerį UAB „Dmirosta“, atliko pirminę Įvykio vietos ir turtą apžiūrą, kurios metu  nebuvo tiriama ir tikrinama užliejimo priežastis, užliejimo mechanizmas ir nebuvo atliekama jokia apgadinto (sugadinto) turto defektacija, o apžiūros aktas surašytas remiantis ieškovės darbuotojo turto valdymo skyriaus vadovo J. Š. duotais paaiškinimais dėl užliejimo aplinkybių, taip pat buvo atlikta sugadinto (apgadinto) turto fotofiksacija. Minimos apžiūros metu vandens prasiskverbimas į ieškovės patalpas jau buvo sustabdytas, atsakovės atstovui apžiūrai nebuvai pateikta nei lietaus nuotekų vamzdyno dalis, nei pati aklė.

71.       2020 m. liepos 22 d. atsakovės atstovai el. paštu paprašė Draudėjo darbuotojų atsiųsti el. paštu išsamų paaiškinimą apie tai kas atsitiko (kokia yra galima įvykio priežastis) ir informaciją (dokumentų kopijas) apie tą įrenginį, pastato dalį, pastatą ar pan., kuris tapo įvykio priežastimi. Draudikui nesulaukus paaiškinimų apie užliejimo priežastį, Draudiko atstovai 2020 m. liepos 28 d. el. paštu dar kartą pakartotinai paprašė pateikti minėtą informaciją. Tą pačią dieną ieškovės darbuotojas teisininkas V. J. nurodė, kad ieškovė sudarė Žalos administravimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su UADBB „AON Baltic“ ir jie bus įgalioti atstovauti ieškovės interesams bei bendrauti su atsakove visais žalos administravimo klausimais.

72.       2020 m. liepos 30 d. Draudikas iš Draudėjo įgaliotų asmenų UADBB „AON Baltic“ el. paštu gavo Draudėjo darbuotojo teisininko V. J. paaiškinimą dėl Įvykio kilimo priežasčių. Įvertinus tai, jog: 1) paaiškinimą dėl Įvykio priežasčių pateikė Draudėjo teisininkas, kuris labiausiai tikėtinai net nebuvo Įvykio vietoje 2020 m. liepos 20 d. vandens prasiskverbimo į Draudėjo patalpas metu, ir fiziškai negalėjo matyti Įvykio aplinkybių; 2) iš Draudėjo nebuvo gautas joks pagal kompetenciją priskirto asmens (statinio techninio prižiūrėtojo) paaiškinimas apie užliejimo priežastį; 3) statinio techninės priežiūros žurnale nėra fiksuotas nei pats aklės išsimovimo iš lietaus nuotekų tinklų faktas 2020 m. liepos 20 d., nei joks nuotekų vamzdyno remonto 2020 m. liepos 20-21 d. faktas po užliejimo, nei konstatuotas pats patalpų užliejimo faktas; 4) Draudikui nebuvo pateikta jokia informacija apie asmenis, neva šalinusius lietaus nuotekų vamzdyno defektą (išsimovusią aklę), nepateikti jokie jų paaiškinimai apie užliejimo priežastį; 5) Statinio techninės priežiūros žurnale 2020 m. liepos 20 d. data padarytas įrašas, kad „Atliktas nuolatinis mėnesinis statinių ir inžinerinių tinklų būklės stebėjimas. Statinio konstrukcijoje naujų esminių defektų nepastebėta“; 6) 2020 m. liepos 22 d. patalpų apžiūros metu Draudiko pasitelktam UAB „Dmirosta“ atstovui R. J. nebuvo pateikta apžiūrai neva 2020 m. liepos 20 d. įvykio metu „išsimovusi aklė“ bei neva 2020 m. liepos 20 d. pakeisto lietaus nuotekų vamzdyno dalis; 7) Draudikui nebuvo pateikti jokie vaizdo fiksavimo rezultatai (foto ar vaizdo įrašai), kurie patvirtintų Draudėjo nurodomą vandens prasiskverbimo į ieškovės valdomas patalpas versiją (mechanizmą), - todėl aukščiau išvardintos aplinkybės sudarė įstatymu nustatytą pareigą (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis) ir objektyvias prielaidas tirti vandens prasiskverbimo į Draudėjo patalpas priežastį ir mechanizmą, juo labiau, kad nuo šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo priklauso tai, ar nėra pagrindų pripažinti Įvykį nedraudžiamuoju.

73.       Atliekant žalos administravimą taip pat nustatyta, kad vandens prasiskverbimas į serverinę įvyko per serverinės lubas, kuriose buvo matomos ir fiksuotos akivaizdaus vandens prasiskverbimo padarytos pažaidos. Tai leido Draudikui daryti prielaidas, kad galimai vanduo į serverinę prasiskverbė per statinio konstrukcijose esančius defektus ir angas, o pačios serverinės lubos nebuvo tinkamai padengtos hidroizoliacija (arba jos visai nebuvo padengtos hidroizoliacija).

74.       Atsižvelgiant į tai, kad serverinė buvo projektuojama ir įrenginėjama 2004-2007 metais, minimalius reikalavimus serverinės patalpoms ir jos infrastruktūrai nustatė tarptautiniai standartai: ANSI/TIA/EIA-942 standartas „Telecommunications Infrastructure Standard for Data Centers“, DIN 4102-2 „Fire Behaviour of Building Materials and Building Components; Building Components; Definitions, Requirements and Tests“ bei TIA-942 „Data Center standards”, kuriais remiantis Draudėjo valdytoje serverinėje negalėjo būti vandentiekio, kanalizacijos ar šildymo sistemos vamzdžių, ji turėjo būti apsaugota nuo vandens užliejimo; serverinės lubos, sienos ir grindys turėjo būti atsparios vandeniui ir ugniai. Be to, pats Draudėjas, įrenginėdamas 2004 -2007 metais serverinę (duomenų centrą), 2005 m. balandžio 26 d. kvietime tiekėjams pateikti pasiūlymus organizuojamam serverinės ir jos pagalbinių patalpų inžinerinių komunikacijų įrengimo (duomenys neskelbtini), esančiame administraciniame pastate, darbų pirkimo konkursui, nurodė, kad „Serverinė ir pagalbinės patalpos turi būti įrengtos taip, kad atitiktų valstybinės svarbos (registrų) elektroninių duomenų laikymui ir serverinėms patalpoms Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus“. Aplinkybė, kad Draudėjo valdyta serverinė buvo įrengta rūsyje, virš kurios aukštu aukščiau vidaus patalpose buvo išvedžiotas lietaus nuotekų vamzdynas bei faktas kad serverinė buvo „užpilta“ iš viršaus per serverinės lubas, akivaizdžiai liudijo faktą, kad serverinė buvo įrengta net nesilaikant įprastų minimalių reikalavimų ir gerosios praktikos tokių objektų įrengimui.

75.       Atsakovė pažymi, jog Draudėjo vadovas S. U. 2020 m. liepos 23 d. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo laidoje „Aktualijų studija“ nurodė, kad „patalpos, kuriose yra serveriai, prieš 15 metų buvo įrengtos laikantis visų to meto saugos reikalavimų, tačiau dabar aiškėja, kad atsirado pažeidimų pastato konstrukcijoje, kurie plika akimi nebuvo matomi. Prie to galėjo prisidėti išorinės aplinkybės“; „Pastatas yra senas, šalia judrios gatvės, kur važinėja viešasis transportas, iš kitos pastato pusės vyksta labai intensyvios statybos. (...) Tikrai vanduo papuolė ne per nenumatytus, neapgalvotus dalykus, pro duris ar po durim, kaip kiti kalba. Tos vietos tikrai buvo apsaugotos, bet įtrūkus pastato konstrukcijai, natūralu, vanduo randa kelią ir, didžiai mūsų nelaimei, tas plyšys ir buvo virš šitos technikos“. Ši ieškovės vadovo išsakyta informacija apie Draudėjo patalpų užliejimo mechanizmą ir priežastį neatitiko vėlesnio 2020 m. liepos 30 d. Draudėjo darbuotojo teisininko V. J. paaiškinimo dėl Įvykio kilimo priežasčių.

76.       Pažymi, kad ieškovę atstovavęs asmuo S. U. iš karto po Įvykio tą patį vakarą atvyko į ieškovės patalpas, matė Įvykio priežastis ir pasekmes, šią informaciją viešai paskelbė praėjus trims paroms po Įvykio, todėl jo iškomunikuotos informacijos turinio vertinti kaip nepatikimo nėra jokio pagrindo.

77.       2020 m. rugpjūčio 20 d., dalyvaujant draudimo sutarties šalių atstovams, brokerio UADBB „AON Baltic“ atstovui, antstoliui S. M. bei Draudiko pasitelktiems asmenims, turintiems specialių žinių (UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovams) buvo atlikta Draudėjo valdomų patalpų, įskaitant serverinės patalpą, nuotekų tinklų ir statinio stogo dalies apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad Draudėjo valdomo statinio stogas yra neprižiūrimas, taip pat nustatyta aplinkybė, kad ant statinio stogo yra sumontuota vaizdo fiksavimo priemonė (vaizdo kamera), kurios fiksuotas rezultatas (Įvykio metu fiksuotas stogo būklės vaizdo įrašas) yra būtinas Draudikui, siekiant išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištirti Įvykio aplinkybes.

78.       2020 m. rugpjūčio 25 d. Draudikas pateikė paklausimą Draudėjui dėl teisiškai reikšmingos informacijos ir dokumentų pateikimo. Tai pat atskirai el. paštu ne kartą buvo prašyta pateikti stogo vaizdo kamerų įrašus. Dalis prašytų dokumentų pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštą Draudikui buvo pateikti 2020 m. rugsėjo 28 d., nurodant, kad Draudėjas teikia tik dalį prašytų dokumentų, nenurodant jokių priežasčių ir terminų, kada bus pateikti kiti prašomi dokumentai. Iš ekspertinį tyrimą atliekančio asmens atstovų gauti raštai, kad Draudėjo pateikta dokumentacija yra neesminė ir kad nepateikti esminiai dokumentai, kurie reikalingi ekspertiniam tyrimui atlikti. 

79.       Atsakovė nurodo, kad žalos reguliavimo metu jai tapo žinoma, jog UAB „Eicosolution“ ir Draudėjas galimai sudarė sutartį dėl ekspertinių paslaugų teikimo, ir minima bendrovė atliko Draudėjo Pastato, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūrą bei tyrimą po 2020 m. liepos 20 d. įvykio, ir pateikė Draudėjui ekspertines išvadas dėl 2020 m. liepos 20 d. užliejimo priežasčių, užliejimo mechanizmo ir identifikavo Pastato bei jo konstrukcijų/inžinerinių sistemų defektus, dėl kurių įvyko vandens prasiskverbimas į Pastato vidų (patalpas) ir kurio pasėkoje nukentėjo Draudėjo techninė įranga, buvusi serverinės patalpoje. Nors Draudiko atstovai ne kartą tiek žodžiu (telefonu), tiek elektroninio susirašinėjimo metu, tiek 2021 m. sausio 14 d. raštu prašė pateikti D. K. ekspertines išvadas, kurios būtų padėjusiosios Draudikui priimti sprendimą dėl Įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju, tačiau viso žalos reguliavimo metu Draudėjas šį prašymą ignoravo. Atsakovė pažymėjo, kad nors ji kartu su UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovais 2020 m. rugpjūčio 20 d. apžiūrėjo vizualiai (nedarant jokių atodangų) Pastato būklę po Įvykio, tačiau detalesnio tyrimo iki šiol neturėjo galimybės atlikti, nes Draudikui ir jo pasitelktam asmeniui iki šiol nepateikta prašyta techninė dokumentacija, kuri buvo būtina tokio tyrimo atlikimui, taip pat nebuvo sudarytos sąlygos atlikti detalesnę pastato inžinerinių sistemų ir konstrukcijų apžiūrą. Draudiko atstovai 2021 m. sausio 19 d. raštu kreipėsi į UAB „Eicosolution“ dėl žalos reguliavimui reikšmingų dokumentų ir informacijos pateikimo, tačiau atsakovės prašymas vėl buvo ignoruojamas.

80.       Draudikas 2021 m. sausio 14 d. raštu informavo Draudėją, kad nepateikus visų žalai reikšmingų dokumentų ir informacijos iki 2021 m. vasario 12 d., Draudikas sekančią dieną nuo nustatyto termino Draudėjui prievolei įvykdyti praleidimo stabdys savo prievolių vykdymą pagal Draudimo sutartį visa apimtimi (tiek žalos reguliavimo dalį dėl 2020 m. liepos 20 d. užpylimo priežasčių, aplinkybių ir mechanizmo ištyrimo, tiek ir dalį dėl Draudėjo patirtų nuostolių identifikavimo (nustatymo)).

81.       2021 m. vasario 12 d. atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, prašydamas pateikti turimą išsamią informaciją apie atliktus Įvykio priežasčių tyrimus ir šių tyrimų rezultatus bei prašydama pagalbos, t. y. imtis ministerijai prieinamų priemonių savo kompetencijos ribose užtikrinant, kad Draudikui būtų pateikta informacija, duomenys ir dokumentai, kurių buvo prašoma iš Draudėjo, tačiau atsakymo negavo. Atsakovė taip pat pažymi, kad jos pasitelkti asmenys UAB „Statybos procesų valdymas“ dėl tyrimui reikšmingos informacijos trūkumo, ekspertinio tyrimo objektyviai atlikti negalėjo, todėl ekspertinis tyrimas nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, žalos reguliavimo procedūros nebuvo atnaujintos.

82.       Atsakovė pažymi, jog viso žalos reguliavimo metu Draudėjas nebuvo nurodęs ir pagrindęs Draudikui konkrečios nuostolių (žalos) dydžio, kurį neva patyrė dėl Įvykio. Draudikui žalos reguliavimo metu 2020 m. gruodžio 3 d. raštu paprašius nurodyti ir pagrįsti konkretų žalos dydį dėl Įvykio, Draudėjas savo 2021 m. sausio 8 d. raštu Draudikui nurodė, kad „Registrų centras dar neturi visų duomenų apie padarytos žalos dydį visam apdraustam turtui. Manytina, kad tai turi padaryti ekspertai“. Būtent pačios ieškovės negebėjimas (negalėjimas) identifikuoti patirtų nuostolių (žalos) dydžio buvo viena iš priežasčių, dėl kurių žalos administravimo procedūros nebuvo užbaigtos ir jos buvo pagrįstai sustabdytos.

83.       Ieškovė teigdama, kad jos nuostoliai (žala) dėl Įvykio yra net 2 792 809,59 Eur ir reikšdama reikalavimą dėl tokio paties dydžio draudimo išmokos priteisimo, į savo deklaratyvius nuostolius įskaičiuoja net PVM sumą (ji sudaro net 484 702,49 Eur sumą), nors pagal faktinį reikalavimo pagrindą tam tikrose reikalavimo dalyse PVM suma negali būti laikoma ieškovės nuostoliu vien dėlto, kad nėra PVM apmokestinamojo objekto (nesuteiktos paslaugos ir nenupirktos prekės), o be to, ieškovė yra PVM mokėtoja ir turi teisę į PVM atskaitą mišrios veiklos atveju.

84.       Atsakovė akcentuoja, kad jos patvirtintų Įmonių turto ir verslo nutrūkimo draudimo taisyklių Nr.004, kurios yra sudėtinė tarp šalių sudarytos Draudimo sutarties dalis, 174 punktas nustato, kad Draudikas Pridėtinės vertės mokestį sumoka Draudėjui tik tuo atveju, jei: 1) draudėjas PVM mokestį sumokėjo už atliktus darbus, įsigytas medžiagas ar panašias išlaidas, susijusias su draudžiamuoju įvykiu; 2) kai PVM mokestis yra įtrauktas į turto draudimo vertę sudarant draudimo sutartį ir negali būti sugrąžintas draudėjui iš biudžeto, o draudėjas nurodė, kokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais remiantis tai negali būti padaryta. Ieškovė yra registruota PVM mokėtoju. Draudėjo teikiamos paslaugos yra skirstomos į dvi pagrindines grupes: viešosios ir administracinės (toliau tekste – viešosios) bei komercinės. Viešosios paslaugos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVMĮ) yra ne PVM objektas. Be viešųjų paslaugų teikimo ieškovė vykdo ir komercinę veiklą ir šios paslaugos yra apmokestinamos standartiniu PVM tarifu (21 proc.). Pagal Draudikui viešai prieinamą informaciją (2019 metų valstybės įmonė Registrų centras veiklos ataskaita) – Viešųjų paslaugų dalis 2019 metais sudarė apie 86–90 proc. visų pajamų. Komercinės valstybės įmonės Registrų centro paslaugos sudarė apie 10–14 proc. įmonės pajamų. 2020 finansiniais metais šie rodikliai pagal viešai skelbiamą informaciją yra pasikeitę ir komercinės paslaugos sudarė apie 7 proc. įmonės pajamų. Atsakovės įsitikinimu, Draudėjas tiek savo draustą nekilnojamąjį turtą (valdomos patalpos adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame įrengtas duomenų centras, aptarnaujantis didžiąją dalį viešųjų registrų, tiek ir duomenų centre esamą/naudojamą techninę įrangą, naudoja tiek PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai, tiek ir kitai veiklai. Įvertinus tai, Draudiko atstovai daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad Draudėjo patirtos nekilnojamojo turto (serverinės) įrengimo paslaugų bei serverinės techninės įrangos įsigijimo PVM, patirtas iki 2020 m. liepos 20 d. įvykio, taip pat patalpų remonto ir naujos techninės įrangos remonto (atstatymo) paslaugų įsigijimo PVM po 2020 m. liepos 20 d. įvykio, kurio pagal apskaitos duomenis neįmanoma tiesiogiai priskirti nei PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai, nei kitai veiklai, šioms dvejoms veiklos grupėms paskirstomas proporcingai, laikantis PVMĮ 60 straipsnio nustatytos tvarkos.

85.       Atsakovė nurodo, kad patalpų atstatymo ir naujų baldų įsigijimo kaštai su ieškove jau buvo suderinti žalos reguliavimo metu, todėl jei teismas manys, kad Įvykis yra draudžiamasis – ieškovei bus išmokėta draudimo išmoka iš deklaruojamos nuostolių sumos atėmus besąlyginę išskaitą bei PVM sumas. Atsakovė neturi jokių duomenų ir tokie duomenys byloje nepateikti, kad ieškovė atliko po Įvykio patalpų remonto (atstatymo) darbus ir/ar įsigijo naujus baldus. Todėl ieškovei neįsigijus paslaugos ir/ar prekės, nėra PVM apmokestinamojo objekto ir prievolės apskaičiuoti bei mokėti PVM. Teismui pripažinus, kad Įvykis draudžiamasis, priteistina draudimo išmoka už šio turto (patalpų ir baldų) apgadinimą (nevertinant besąlyginės išskaitos) yra mažintina 50 proc. iki 4 989,16 Eur išmokos.

86.       Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 942,66 Eur patirtas išlaidas įvykusios lietaus nuotekų sistemos vamzdyno avarijos vietai sutvarkyti, nes: 1) ieškovės pateiktuose ieškinio prieduose nėra nurodyta jokia informacija, kuri leistų teigti, kad minėtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyti rangos darbai atlikti būtent Pastate, kuriame įvyko Įvykis ir kad juose užfiksuoti 2020 m. liepos 20 d. įvykusio Įvykio priežasčių šalinimo darbai; 2) paties statinio techninės priežiūros žurnale nėra fiksuotas pats aklės išsimovimo iš lietaus nuotekų tinklų faktas 2020 m. liepos 20 d. ir nėra fiksuotas joks nuotekų vamzdyno remonto 2020 m. liepos 20-21 d. faktas po užliejimo, kaip ir nėra konstatuotas pats patalpų užliejimo faktas; 3) žalos reguliavimo metu ieškovė neprašė patirtų išlaidų pripažinti jos nuostoliais mažinant žalą ir tai nebuvo žalos reguliavimo dalykas, todėl šis reikalavimas žalos reguliavimo metu net nebuvo tiriamas; 4) ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra nurodyti kanalizacijos ir vidaus nuotekų tvarkymo rangos darbai, tačiau incidentas įvyko Pastato lietaus nuotekų vamzdyne, išmušus „aklę“; 5) pagal Draudimo sutartį draudikas nemoka už priežasties šalinimą, t. y. už netvarkingų vamzdžių sutvarkymą ir draudžiamojo įvykio atveju moka draudimo išmoką tik už žalą (šiuo atveju vandens), padarytą draustam turtui, t. y. už pasekmes. Ieškovės samdyto eksperto dr. D. K. 2020 m. liepos 24 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad „Lietaus nuotekų sistema netvarkinga. Vamzdynai pasenę, kai kurios lietaus surinkimo įlajos neturi lapų gaudyklių, todėl sistema gali užsikimšti. Rekomenduojama pakeisti lietaus nuotekų sistemos vamzdyną ir vandens surinkimo įlajas.“ Pagal Draudimo taisyklių 161.5. punktą, draudikas nemoka draudimo išmokos už turto sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl neišvengiamų natūralių procesų: mikroorganizmų, korozijos, rūdijimo, pūvimo, natūralaus nusidėvėjimo, grybelio, garavimo, svorio netekimo, struktūros, spalvos ar kvapo pasikeitimo ir pan. (draudimo išmoka mokama tik už turtą, sugadintą, sunaikintą ar prarastą tiesiogiai dėl šių procesų). Todėl sumokėtos sumos UAB „Konvita“ bet kokiu atveju negali būti laikomos būtinosiomis išlaidomis žalai sumažinti. Tuo atveju, jei visgi teismas manytų kitaip, atsakovė akcentuoja, kad  sumokėtas PVM mokestis pagal 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) visa apimtimi (163,60 Eur) negali būti laikomas ieškovės nuostoliu (žala).

87.       Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti 45 037,69 Eur įrenginių komponentų keitimo ir remonto išlaidas, nes ji nedraudė ieškovės duomenų bazių ir todėl pagal Draudimo sutartį negali prisiimti prievolių, kurios nekyla iš Draudimo sutarties. Pažymi, kad Draudimo taisyklių 1.9.2. punkte nurodyta, jog draudimo dalyku pagal draudimo sutartį nėra duomenų bazės, kompiuterinės bylos, specifinės ir specializuotos kompiuterių programos.

88.       Atsakovė pabrėžia, jog 2020 m. liepos 22 d. atliktos pirminės Įvykio vietos turto apžiūros metu nebuvo defektuojami ir vertinami serverinės techninės įrangos apgadinimai (sugadinimai), nes pirminės apžiūros paskirtis buvo fiksuoti patį Statinio patalpų užliejimo faktą. Tolimesnio žalos reguliavimo metu Draudiko atstovai dar 2020 m. liepos 22 d. paprašė Draudėjo pateikti, o 2020 m. liepos 29 d. aiškiai suformulavo pakartotinį prašymą pateikti sąrašą apdraustų įrengimų, kurie nukentėjo įvykio metu, nurodant įrengimą leidžiančią identifikuoti informaciją, pridėti jų įsigijimo dokumentus bei aprašymą kuo pasireiškia kiekvieno įrenginio gedimas. 2020 m. liepos 30 d. Draudikas iš Draudėjo įgaliotų asmenų UADBB „AON Baltic“ el. paštu gavo Draudėjo darbuotojo teisininko p. V. J. paaiškinimą dėl Įvykio kilimo priežasčių ir kartu el. žinutės prisegtuke buvo gauti 2020 m. liepos 24 d. UAB „Blue Bridge“ defekto aktas ir Draudėjo 2020 m. liepos 28 d. pažyma apie turto vertes. Tačiau Draudikui sukėlė pagrįstas abejones dėl juose fiksuotos informacijos atitikimo faktinėms aplinkybėms ir jų įrodomosios vertės Draudėjo nuostolių dydžio nustatymui, kadangi: 1) UAB „Blue Bridge“ atstovas tik galimai vizualiai apžiūrėjo įrangą pagal pateiktą sąrašą ir jokio techninės įrangos patikrinimo ir testavimo neatliko. Išvados buvo surašytos formaliai, remiantis tik užsakovo (t. y. Draudėjo) pateikta informacija. Taip pat, galimi verslo sutartiniai santykiai tarp Draudėjo ir UAB „Blue Bridge“ galėjo lemti UAB „Blue Bridge“ išvadų neobjektyvumą; 2) pagal draudimo esmę, draudimo objektu gali būti tik draudėjo apskaitoje apskaitytas turtas, tačiau Draudėjo pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad techninė įranga, kuri nurodyta Draudėjo 2020 m. liepos 28 d. pažymos apie sunaikinto turto vertes 16 ir 17 pozicijose, yra nurašyta, t. y. nėra apskaitoma Draudėjo buhalterinėje apskaitoje. Nemažiau abejonių sukėlė ir Draudėjo 2020 m. liepos 28 d. pažymos apie sunaikinto turto vertes 6, 18,19 ir 21 pozicijose nurodytas turtas su 0 Eur likutine verte, iš ko akivaizdu, kad šis turtas buvo buhalteriškai nusidėvėjęs ir galimai nurašytas. Įvertinant tai, siekiant užtikrinti ekspertinio tyrimo nešališkumą ir objektyvumą, Draudikas kreipėsi į asmenis, turinčius specialių žinių (UAB „Attrel“, kuri specializuojasi duomenų centrų įrengime), ir kurių su Draudėju iki Įvykio nesiejo jokie sutartiniai santykiai dėl techninės įrangos pardavimų Draudėjui.

89.       Atsakovė akcentuoja tai, kad praktiškai po mėnesio nuo Įvykio dienos vykusios (2020 m. rugpjūčio 18 d.) techninės įrangos apžiūros ir defektavimo metu: (1) buvo identifikuoti 8 techninės įrangos turtiniai vienetai (tinklo ugniasienė: Juniper ISG 2000; tarnybinė stotis: Lenovo ThinkSystem SR630; tarnybinė stotis: Lenovo ThinkSystem SR630; tarnybinė stotis: IBM Power System S9; tarnybinė stotis: HP DL360 G6; tarnybinė stotis: HP DL360 G6; duomenų saugykla: Quantum DXi4700), kurie buvo veikiantys ir naudojami serverinėje, t. y. pajungti į ieškovės bendrą duomenų centro sistemą; (2) buvo nustatytas 2 techninės įrangos vienetų trūkumas (tarnybinė stotis: Lenovo ThinkSystem SR630 ir nepertraukiamo maitinimo šaltinis: APC REDUNDANT SWITCH); (3) dviejų įrenginių (duomenų saugyklos Dell EMC VMAX bei serverio IBM Power System S9 (arba Bull Escala) funkcionalumas buvo atstatytas bei pateikti remonto/atstatymo faktą patvirtinantys įrodymai; (4) draudėjas ir toliau po 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros naudojo savo veikloje dalį techninės įrangos, kurią buvo deklaravęs kaip visiškai sunaikintą Įvykio metu, ją naudoja ir dabar.

90.       Atsakovė pažymi, kad pirmosios teisminės ekspertizės akto išvados nekyla iš atlikto tyrimo rezultatų, t. y. teismo ekspertai minėtų dešimties įrenginių nedefektavo; neatliko konkretaus įrenginio (ir jo komponentų/mazgų) defektacijos ir nepateikė defektų sąrašo. Atkreipia dėmesį,  kad vizualiai matomi įrenginių apliejimo požymiai savaime neįrodo, kad įrenginiai yra netekę savo funkcinių savybių, nes dalis neva sugadintų įrenginių ir toliau net iki ekspertizės paskyrimo byloje buvo naudojami pagal paskirtį, yra naudojami ir dabar; taip pat neįrodo, kad tie neva stebimi apliejimai atsirado Įvykio metu. Be to, teismo ekspertų pateiktoje fotofiksacijoje matyti įrenginiai su išimtais (trūkstamais) komponentais, kas įrodo, kad trūkstamų/išimtų įrenginio komponentų/mazgų faktas labiausiai tikėtinai buvo ta priežastis, dėl kurios teismo ekspertai negalėjo daliai įrenginių atlikti BIOS diagnostikos ir patikrinti įrenginių funkcionalumo.

91.       Trys įrenginiai: duomenų saugykla Dell EMC VMAX, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini); duomenų saugykla Quantum DXi4700, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) serveris IBM Power System S9, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertinio tyrimo procese atliekamos apžiūros metu net nebuvo įjungti. Neįjungus šių įrenginių, diagnostika net nėra galima. Taigi, pirmosios ekspertizės metu teismo ekspertai neatliko šių trijų įrenginių diagnostikos.

92.       Pirmosios ekspertizės teismo ekspertai nepagrįstai nurodė, kad įrenginiai IBM Power System S9, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Dell EMC VMAX, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vidinių ir išorinių vandens apliejimo, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas negarantuoja, kad ateityje aplieti įrenginiai veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduoja, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. Teismo ekspertai net netestavo ir neatliko jų BIOS diagnostikos, nenustatė įrenginių komponentų/mazgų defektų. Be to, po Įvykio šie įrenginiai buvo suremontuoti ir pajungti į ieškovės duomenų centro sistemą. Atsakovė akcentuoja, kad, teismo ekspertams neįjungus šių įrenginių, neatlikus išsamios konkretaus įrenginio komponentų/mazgų defektacijos, nenustačius jų defektų, pateiktos išvados išeina už tyrimo ribų, nes nesiremia tyrimo metu nustatytais rezultatais. Galima žala ateityje nepatenka į draudžiamojo įvykio supratimą, ir draudikui negali kilti pareiga mokėti draudimo išmoką už galimą žalą ateityje (už ateityje galintį įvykti draudžiamąjį įvykį).

93.       Dalies įrenginio Dell EMC VMAX, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), galimai net nebuvo serverinės, į kurią pateko vanduo, patalpose. Nors teismo ekspertai 2023 m. gruodžio 28 d. atsakyme nurodė, jog minėtas įrenginys buvo serverinėje, tačiau šis jų teiginys prieštarauja pačios ieškovės surašytam rašytiniam ir byloje pateiktam įrodymui. Byloje 2022 m. vasario 25 d. pateiktas paaiškinimų priedas Nr. 3B įrodo, kad ginčo įrenginys Dell EMC VMAX Įvykio metu buvo spintose S3, S4, tačiau S4 spinta serverinėje Įvykio metu nėra fiksuota ir jos nėra serverinės patalpose pagal pateiktą spintų išdėstymo schemą.

94.       Atsakovė pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės techninės įrangos, deklaruotos kaip sugadintos Įvykio metu, apžiūros ir defektavimo metu buvo nustatyta tai, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros metu į ieškovės bendrą duomenų centro sistemą buvo pajungtas ir veikiantis techninis įrenginys Duomenų saugykla Dell EMC VMAX, inventorinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sveikata, serijinis numeris: (duomenys neskelbtini). Minimo įrenginio pagal ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus įsigijimo/išplėtimo laikotarpis apima 3 metus (įsigijimo vertė – 1 565 559,23 Eur, likutinė vertė – 513 945,90 Eur). Ieškiniu už žalą šiam neva sunaikintam turtui ieškovė ieškiniu prašo priteisti net 2 249 175,35 Eur draudimo išmoką, kas sudaro didžiąją dalį ieškinio reikalavimo sumos (beveik 80 proc. viso ieškinio reikalavimo sumos). Atsakovė taip pat pažymi, kad su 2020 m. spalio 2 d. pateiktais dokumentais taip pat buvo pateiktas ir rašytinis įrodymas, kad visgi Draudėjas ir toliau naudoja 4 turtinius vienetus techninės įrangos, kurią buvo deklaravęs kaip visiškai sunaikintą Įvykio metu.

95.       Atsakovės nuomone, žalos faktas 10 įrenginių (atsakovės 2024 m. vasario 1 d. procesinio dokumento (DOK-718) priedas Nr. 1) neįrodytas. Todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Bendra atmestinų reikalavimų (2 450 806,17 Eur + 21 949,65 Eur) suma – 2 472 755,82 Eur. Teismo ekspertai savo pirmosios teisminės ekspertizės išvadose nurodė, kad 4 įrenginiai (atsakovės 2024 m. vasario 1 d. procesinio dokumento (DOK-718) priedas Nr. 1) nėra sugadinti (reikalavimo suma – 1 504,65 Eur), todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas. Likusieji 8 vienetai techninės įrangos yra sugadinti, ir, Įvykį pripažinus draudžiamuoju, atsakovė turėtų pareigą už jų sugadinimą išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

96.       Draudikas siekdamas apibendrinti žalos reguliavimo eigą ir gauti trūkstamus dokumentus (duomenis) žalos sureguliavimui, pasitelkęs asmenis turinčius specialių žinių aktualiu klausimu, atliko pateiktų dokumentų ir informacijos analizę ir jos rezultatus suvedė į suvestinę duomenų lentelę Excel formate bei 2020 m. gruodžio 3 d. raštu paprašė Draudėjo: 1) raštu patvirtinti lentelėje įrašytų duomenų teisingumą arba raštu pateikti pastabas dėl įrašytų duomenų netikslumo, taip pat įrašyti trūkstamus duomenis į pateiktą lentelę ir pateikti užpildytą lentelę Draudikui, kartu pateikiant dokumentus, pagrindžiančius šiuos duomenis (sutartis, įsigijimo pirminius dokumentus ir t. t.); 2) Draudikui ir jo pasitelktam asmeniui UAB „Attrel“ leisti fiziškai apžiūrėti atsiliepimo 94.1. punkte nurodytus 10 techninės įrangos vienetų ir atlikti išsamią minimų įrenginių diagnostiką; 3) pateikti didžiausią vertę turinčių įrenginių (Dell EMC VMAX, serijinis numeris (duomenys neskelbtini); IBM QRadar xx05 G2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) ir IBM QRadar Q Flow Collector G2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini)) pilnos ir išsamios techninės įrangos konfigūracijas ir specifikacijas (komplektacijas), programinės įrangos, garantijos bei šių elementų išplėtimo duomenis bei juos pagrindžiančius dokumentus; arba pasiūlė alternatyvą Draudikui ir (ar) jo pasitelktam asmeniui UAB „Attrel“ suteikti Draudėjo raštišką sutikimą dėl reikalingų duomenų ir informacijos gavimo tiesiogiai iš techninės įrangos gamintojo.

97.       Žalos reguliavimo metu atsakovei nebuvo sudaryta galimybė defektuoti įrenginius, nurodytus atsiliepimo 94.1. punkte, įskaitant ir techninį įrenginį duomenų saugyklą Dell EMC VMAX. Ieškovė taip pat netenkino Draudiko prašymo pateikti didžiausią vertę turinčių įrenginių (Dell EMC VMAX, IBM QRadar xx05 G2 ir IBM QRadar Q Flow Collector G2) pilnos ir išsamios techninės įrangos konfigūracijas ir specifikacijas (komplektacijas), programinės įrangos, garantijos bei šių elementų išplėtimo duomenis bei juos pagrindžiančius dokumentus.

98.       Atsakovės teigimu, viešai pačios ieškovės atstovų išsakyta pozicija, kad duomenų centras (serverinė) Įvykio metu neatitiko net minimalių standartų duomenų centrų įrengimui, sąlygojo tai, kad jau 2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo aptartas Registrų centro duomenų centro patalpų klausimas, ir valstybiniu lygiu imtasi veiksmų dėl naujų patalpų, esančių Studentų g. 39, Vilniuje, perdavimo valstybės įmonei Registrų centrui. Pagal viešai skelbiamą informaciją, valstybės įmonė Registrų centras kartu su išorės ekspertais įvertino šių naujų patalpų pritaikymo pagrindinio duomenų centro (DC1) įrengimui galimybes ir yra siekiama, kad naujas duomenų centras atitiktų „Tier III“ standartą. Be to, nuspręsta nutolusį duomenų centrą (DC2) iš Tilto gatvės perkelti į Lvovo gatvėje esančias patalpas bei išplėsti įrangą, įsigyti naujos kartos duomenų bazių tarnybinių stočių technologijas. Atsakovės manymu, ieškovė, siekdama įsigyti ženkliai geresnių techninių charakteristikų naują techninę įrangą, šiuo ieškiniu naujos techninės įrangos įsigijimo kaštus galimai bando „finansuoti“ reikalaujamos Draudiko išmokos lėšomis, siekdama savo siekiamybę įgyvendinti Draudiko sąskaita.

99.       Atsakovė taip pat pabrėžia, jog kamerų įrengimo faktas serverinėje bei ant statinio stogo jai tapo žinomas tik 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. apžiūrų metų. Jau tomis dienomis UADBB „AON Baltic“ atstovui M. Š. buvo išsakytas prašymas pateikti šių kamerų vaizdo įrašus už aktualų laikotarpį bei užtikrinti šių įrašų saugojimą iki žalos administravimo eigos pabaigos. Atsakovė pažymi, kad šių įrašų pateikimas turi esminę reikšmę žalos sureguliavimui, nes: 1) stogo vaizdo įrašai, prašyti už tris dienas yra būtini siekiant nustatyti pastato stogo būklę prieš Įvykį, Įvykio metu ir sekančią dieną po Įvykio. Nors Draudikas prašė Draudėjo sudaryti visas sąlygas pilnai apžiūrėti statinį, tačiau 2020 m. rugpjūčio 20 d. statinio ir jo stogo apžiūros metu šios sąlygos nebuvo sudarytos, nes ant dalies pastato stogo nebuvo galimybės patekti; 2) vaizdo įrašai yra būtini nustatyti serverinėje išdėstytos techninės įrangos dislokacijos vietą, jos būklę iki Įvykio, Įvykio metu bei siekiant identifikuoti techninės įrangos ir komutacinių spintų judėjimą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 20 d. iki apžiūros dienos (2020 m. rugpjūčio 18 d.). Atsakovė turi pagrindo teigti, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros metu serverinėje jau buvo sumontuota papildoma įranga (mažiausiai dvi komutacinės spintos), kurių nebuvo serverinėje Įvykio metu; 3) kamerų vaizdo įrašai taip pat yra būtini siekiant identifikuoti vandens prasiskverbimo ir apliejimo zoną. 2020 m. rugsėjo 4 d. 8 kamerų 2020 m. liepos 20 d. dienos vaizdo įrašai patvirtino faktą, kad užpylimas vyko konkrečioje zonoje ir kad ne visa įranga, buvusi serverinėje, buvo paveikta vandens. Atsakovės matyti Įvykio dienos vaizdo įrašai serverinėje leidžia teigti, kad užpiltos galimai buvo tik dvi komutacinės spintos, kurios stovėjo arčiausiai tos zonos, kur yra patekimas į serverinę per koridoriuko duris. Svarbiausia šiuo atveju yra duomenų saugyklos Dell EMC VMAX dislokacijos vieta serverinėje Įvykio metu. 2020 m. rugsėjo 4 d. vaizdo peržiūros metu Draudėjo atstovas teigė, kad ši įranga stovėjo pirmoji kairėje pusėje eilės spintų, į jų priekinę dalį žiūrint tik įėjus į serverinės patalpas. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros metu fiksuota visai kita minėtos spintos dislokacijos vieta toje spintų eilėje, ir tai kelia daug klausimų dėl patirto užliejimo pasekmių ir galimos draudimo išmokos.

100.       Įvertinant tai, kad Draudėjo ir Draudiko priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti ir prievolės įvykdymo sustabdymas yra adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) draudimo sutarties daliai, todėl Draudiko sprendimas stabdyti prievolių vykdymą (tiek žalos reguliavimo dalyje dėl 2020 m. liepos 20 d. užpylimo priežasčių, aplinkybių ir mechanizmo ištyrimo, tiek ir dalyje dėl draudėjo patirtų nuostolių identifikavimo (nustatymo) yra teisėtas ir pagrįstas. 

101.       Ieškovės reikalavimas dėl 66 290,97 Eur kompensuojamųjų palūkanų nepagrįstas, kadangi: (1) ikiteisminio žalos reguliavimo stadijoje atsakovės atstovams buvo leista tik susipažinti su dalimi prašytų įrašų ieškovės patalpose, o patys įrašai atsakovei nebuvo pateikti motyvuojant tai „ypatingu slaptumu“, tačiau teismui ieškovė šiuos įrašus pateikė nepaisant jų „slaptumo“, tokiu būdu patvirtindama, kad šie įrašai neturėjo jokio „slaptumo“ ir galėjo būti pateikti atsakovei dar ikiteisminio ginčo sprendimo stadijoje; (2) ieškovė žalos reguliavimo metu gavo privalomus draudiko nurodymus išsaugoti stogo ir pastato kamerų vaizdo įrašus ir žalos reguliavimo metu pripažino, kad įrašai yra išsaugoti, tačiau nei vienos iš vaizdo kamerų įrašų atsakovei nepavyko gauti žalos reguliavimo metu; (3) atsakovės prašymas pateikti eksperto dr. D. K. 2020 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros aktą ir jo išvadą buvo ignoruotas; (4) ieškovė nepateikė UAB „Statybos procesų valdymas“ dėl ekspertinio tyrimo atlikimo prašytos techninės dokumentacijos; (5) žalos reguliavimo eigoje draudikui ir jo pasitelktam UAB „Attrel“ nebuvo suteikta prieiga prie 10 techninių įrenginių, kuriuos draudėjas deklaravo kaip visiškai sunaikintus Įvykio metu, ir taip pat nebuvo pateiktos visų 22 neva Įvykio metu sugadintų įrenginių konfigūracijos (išsamios dedamosios dalys), kurios leistų identifikuoti pačią įrangą ir jos technines charakteristikas ir parinkti analogiškus naujus įrenginius su analogiškais techniniais parametrais bei nustatyti analogiškų įrenginių rinkos kainas ar naujų įrenginių įsigijimo kainas; (6) ieškovei nebendradarbiaujant žalos reguliavimo procese, atsakovė dėl reikalingos informacijos kreipėsi į gamintoją DELL, tačiau jis atsisakė suteikti tokią informaciją, nesant draudėjo (t. y. ieškovės) sutikimo atskleisti prašomą informaciją, ir tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko nebuvo galima nustatyti ieškovės patirtų nuostolių ir paskaičiuoti galimos draudimo išmokos; (7) ikiteisminės žalos reguliavimo metu ieškovė teikė informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus, tačiau nuslėpė nuo atsakovės, kad jau 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo įsigijusi tris serverius Lenovo ThinkSystem SR630, o vėliau 2020 m. spalio 13 d. įsigijo du vienetus tinklo įrangos nCiper netHSM 2000; (8) ieškovė informaciją apie įrenginio „DELL VMAX 250 Solution“ galimą piniginę vertę turėjo jau 2020 m. rugpjūčio 6 d., tačiau šios informacijos žalos reguliavimo metu Draudikui neteikė.

102.       Atsakovė nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju, byloje nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalies (contra proferentem) taisyklę.

103.       Ieškovės nuorodos į tai, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas tik vandens prasiskverbimas į pastatą iš išorės per nesandarias vietas (plyšius, įtrūkimus) pastato sienų ir stogo konstrukciniuose elementuose yra nepagrįstas, nes statinio aukštų perdangos lygiai taip pat yra statinio konstrukciniai elementai. Lietaus nuotekų sistema yra pastato inžinerinė sistema, kuri skirta lietaus vandeniui nuo stogo surinkti, ir ji prasideda pastato išorėje ant stogo (įlajos), o baigiasi už pastato ribų (išorėje), nuotekoms subėgant į nuotekų surinkimo šulinį, taigi akivaizdu, kad lietaus nuotekos lygiai taip pat pateko į pastatą per išorę ir prasiskverbė į serverinės patalpas per perdangą, kuri yra virš serverinės patalpų. Ieškovė pripažino, kad virš perdangos nebuvo įrengta hidroizoliacija, ir faktas yra tai, kad jei būtų įrengta hidroizoliacija, labiausiai tikėtinai vanduo net nebūtų prasiskverbęs į serverinės patalpas, arba bent jau Draudėjo nuostoliai būtų ženkliai mažesni. Vandens patekimo ant perdangos faktas niekaip negalėjo įtakoti perdangos plyšio, skilimo ar angų atsiradimo. Taigi Draudimo taisyklių 161.16. punktas yra aiškus ir išdėstytas suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, jis išdėstytas lietuvių kalba viename punkte, ir jame nėra jokių dviprasmybių, priešingai nei teigia ieškovė.

104.       Atsakovė akcentuoja, kad draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nereikalauja, kad draudikas prieš apdrausdamas turtą privalomai turtą turėtų apžiūrėti. Aplinkybė, kad Draudimo sutartimi Draudėjas apdraudė visą savo valdomą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, tik patvirtina, kad Draudikas fiziškai negalėjo apžiūrėti viso turto, juo labiau atlikti kiekvieno turtinio vieneto (statinio) konstrukcijų tyrimų ir pan.

105.       Atsakovė pažymi, jog byloje nepateikti jokie pirminiai įrodymai apie ieškovės įrodinėtiną vandens užliejimo mechanizmą. UAB „Eicosolution“ ekspertui dr. D. K. taip pat nebuvo pateikta apžiūrai pati neva „išsimovusi aklė“ ir jokie įrodymai apie ieškovės deklaruojamą „aklės išsimovimo“ mechanizmą, be to minimas ekspertas neatliko jokių perdangos, esančios virš serverinės patalpų, atodangų ir netyrė aplinkybių, kokiu būdu vanduo per perdangą pateko į apačioje esančią serverinės patalpą, juo labiau, kad atlikdamas tyrimą net nedisponavo jokia serverinės patalpos įrengimo projektine dokumentacija ir jam nebuvo pateikti jokie Statinio išorės vaizdo kamerų vaizdo įrašai tyrimui. Minimas ekspertas atliko „užsakomąjį tyrimą“ pagal iš anksto ieškovės suformuotą užduotį „patvirtinti jos nurodomą Įvykio mechanizmą, kad vanduo pateko patalpas dėl avarijos lietaus nuotekų sistemoje, išsimovus „aklei“.

106.       Pažymi, kad ieškovė išvežė utilizavimui vamzdyno dalis, reikšmingas Įvykio priežasčių ištyrimui dar net nesulaukusi draudiko (atsakovės) pirminės apžiūros) ir ieškovės nurodoma versija dėl užliejimo mechanizmo yra objektyviai neįtikinama. Ieškovės pateiktas 2020 m. liepos 22 d. apžiūros aktas neįrodo užliejimo mechanizmo, nes 2020 m. liepos 22 d. pirminės apžiūros metu 2020 m. liepos 22 d. apžiūros aktas buvo surašytas remiantis tik ieškovės darbuotojo turto valdymo skyriaus vadovo J. Š. duotais paaiškinimais dėl užliejimo aplinkybių ir pasekmių, o jo pateiktos informacijos nepatvirtino jokie duomenys apie įvykio priežastį ir mechanizmą, gauti pirminės apžiūros metu.

107.       Ieškovės pateiktuose UAB „Konvita“ surašytuose dokumentuose nurodyti kanalizacijos ir vidaus nuotekų tvarkymo rangos darbai, tačiau pagal pačios ieškovės ieškiniu deklaruojamą jos patalpų užliejimo vandeniu mechanizmą, - incidentas įvyko Pastato lietaus nuotekų vamzdyne, išmušus „aklę“. Aplinkybė, jog UAB „Konvita“ atlikinėjo vamzdynų remonto darbus Pastate ne tik po Įvykio, tačiau dar ir iki Įvykio, paneigia ieškovės argumentus, jog UAB „Konvita“ dokumentai įrodo, kada galimai UAB „Konvita“ atlikinėjo iš anksto suplanuotus Lietaus nuotekų ir kanalizacijos vamzdynų keitimo darbus ir jokia apimtimi nepatvirtina ieškovės deklaruojamo vandens prasiskverbimo į patalpas mechanizmo. Juo labiau, kad UAB „Konvita“ nebuvo vienintelis ūkio subjektas, kuris atlikinėjo vamzdyno remonto darbus ginčo pastate po Įvykio.

108.       Atsakovė nurodo, kad ant drausto pastato stogo ir pastato išorės perimetro ieškovė buvo sumontavusi ir Įvykio metu veikė net 16 vaizdo kamerų, tačiau nei vienos iš jų vaizdo įrašų atsakovei nepavyko gauti žalos reguliavimo metu. Ieškovė tik teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateikė 2 kamerų Nr. 12 ir Nr. 13 vaizdo įrašus, kurie tik sustiprina objektyvias abejones dėl ieškovės deklaruojamo serverinės patalpų užliejimo mechanizmo. Tikėtinai, kad ieškovės turimi stogo ir pastato perimetro vaizdo kamerų įrašai paneigtų draudžiamojo įvykio buvimą, tačiau šią aplinkybę nustatyti byloje tapo neįmanoma dėl ieškovės veiksmų, t. y. dėl bylai reikšmingų vaizdo įrašų nepateikimo.

109.       Ieškovė žalos reguliavimo metu gavo privalomus draudiko nurodymus išsaugoti vaizdo įrašus ir žalos reguliavimo metu pripažino, kad įrašai yra išsaugoti, tačiau šių įrašų ieškovė sąmoningai nepateikė į bylą, procesiniuose dokumentuose atstovams nurodant, kad prašymas juos pateikti buvo neva pavėluotas ir neva buvo pasibaigęs jų saugojimo laikas (30 dienų).

110.       Atsakovės teigimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti contra spoliatorem principą dėl pastato vaizdo įrašų ir serverinės projektinės dokumentacijos nepateikimo, ko pasėkoje Įvykis yra pripažintinas nedraudžiamuoju ir todėl atsakovei nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos.

111.       Vertinant ieškovės liudytojų A. M. ir P. M. parodymų patikimumą, svarbu yra tai, kad jie yra ieškovės darbuotojai priklausomi nuo darbdavio ir akivaizdu, kad šių liudytojų parodymų turinys iš anksto buvo suplanuotas su savo darbdaviu ir jo atstovais. 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. M. patvirtino ir nurodė, kad ieškovės atstovai prieš liudytojų apklausą teisme organizavo susitikimą su liudytojais.

112.       Atsakovė pažymi, kad neįsigijus prekių ieškovės nuorodos į PVM mokesčio mokėjimo neišvengiamumą ateityje yra teisine ir mokestine prasme perteklinės ir nekorektiškos, nes neįvykdžius pirkimo – nėra PVM apmokestinamojo objekto. Be to, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad pats pardavėjas turėtų būti PVM mokėtojas, turintis pareigą prekę parduoti su PVM, ir todėl nesant įvykdyto pirkimo – apskritai neaišku kas bus prekės tiekėjas, ir ar jis turės pareigą savo prekę apmokestinti PVM. Atsakovė pabrėžia, jog nei polise, nei draudimo taisyklėse, nei pirkimo sąlygose niekur nėra įtvirtinta sutartinė nuostata, kad PVM mokestis yra įtrauktas į turto draudimo vertę. Ieškovės pateiktas buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens Finansų valdymo departamento vadovo A. G. pasirašytas 2021 m. liepos 13 d. raštas yra teismo klaidinimas, siekiant padidinti priteistinos draudimo išmokos dydį, nes: 1) dalis iš neva Įvykio metu sunaikintų serverinės techninės įrangos vienetų ieškovės buvo įsigyti ir apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje dar iki 2012 m. liepos 1 d. ir šios įrangos įsigijimo metu ieškovė vykdė PVM atskaitą; 2) byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki Įvykio įsigytos įrangos įsigijimo PVM nebuvo įtraukta į turto įsigijimo savikainą. Taigi, įrenginiai, įsigyti iki 2012 m. liepos 1 d., apskaityti ieškovės apskaitoje įsigijimo verte (savikaina), ir į ją nėra įtrauktas minimo turto įsigijimo PVM, o tai patvirtina, kad į turto draudimo vertę pagal Draudimo sutartį nebuvo įtrauktas PVM mokestis ir žalos atlyginimo bei draudimo išmokos skaičiavimo atveju jis (t. y. PVM) negali būti ir nėra atlyginamas.

113.       Faktinės bylos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, ilgalaikio turto apskaitos kortelės, Ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktai, buhalterinės apskaitos dokumentai ir kt.) patvirtina, kad įrenginiai, kurie įsigyti po 2012 m. liepos 1 d., kai neva ieškovė nebevykdė mišrios PVM atskaitos, į apskaitą yra įtraukti įsigijimo savikaina, į ją neįtraukiant įsigijimo turto PVM, pvz.: serveris IBM Power System S9, serij. Nr. (duomenys neskelbtini), serveris IBM QRadar xx05 G2, serij. Nr. (duomenys neskelbtini) serveriai Fujitsu Primergy RX2530 ?2, serij. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), 3 serveriai Lenovo ThinkSystem SR630, serij. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenų saugykla Dell EMC VMAX, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), papildomos talpos, skirtos E.sveikata sistemos funkcionalumo užtikrinimui, duomenų saugyklos Dell EMC VMAX, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) plėtinys (papildomos talpos) ir kt. Atsižvelgiant į tai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad į visų turtinių vienetų, už kuriuos ieškovė prašo priteisti draudimo išmoką, draudimo vertę (turto užpajavimo sumą ieškovės apskaitoje) nėra įtrauktas PVM mokestis, tai reiškia, kad tokiu atveju PVM suma, kuri galėtų būti ieškovės mokama už pakaitinių techninių įrenginių įsigijimą, siekiant pakeisti/atstatyti neva Įvykio metu sugadintus 22 turtinius vienetus, – nėra ieškovės nuostolis, kuris turėtų būti vertinamas, apskaičiuojant draudimo išmoką. Atsakovė taip pat akcentuoja, kad pati ieškovė nurodė, jog nusprendė nesinaudoti PVM atskaita, iš esmės nepateikdama jokių tokio atsisakymo motyvų. Šis ieškovės neveikimas ir papildomų nuostolių atsiradimo rizika/tikimybė negali būti perkeliama atsakovei. Su dubliku ieškovė taip pat pateikė 2021 m. sausio ir vasario mėnesio PVM deklaracijas, kurios patvirtina, kad PVM atskaita yra vykdoma. Ieškovei teigiant, kad ji nuo 2012 m. liepos 1 d. nevykdo PVM atskaitos mišrios veiklos atveju, ir jos nevykdant – iš tikrųjų yra taip, kad nuo 2013 finansinių metų metinės pajamų deklaracijos neturėjo būti teikiamos.

114.       Ieškovės teiginys, kad draudimo sutartimi ieškovės turtas (patalpos, baldai bei įranga) yra apdraustas nauja atkuriamąja verte, todėl įsigijimo PVM mokestis yra jos nuostolis ir turi būti įtrauktas į priteistiną draudimo išmoką, yra nepagrįstas, kadangi toks pasirinktas žalos dydžio ir reikalaujamos draudimo išmokos pagrindimas akivaizdžiai prieštarauja tarp šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygoms ir atsakovės prisiimtiems įsipareigojimams, bei pačios draudimo išmokos kompensacinei paskirčiai.

115.       Atsakovė nurodo, kad Draudimo taisyklių 174 punkte nurodytų PVM mokėjimo aplinkybių visetas neegzistuoja, kadangi: (1) draudimo polise nurodyta viso kilnojamojo turto draudimo suma (16 975 826,27 Eur) sutampa su ieškovės kilnojamojo turto, apskaityto jos buhalterinėje apskaitoje 2020 vasario 29 dienai, pajamavimo (įsigijimo verte) - (16 975 826,27 Eur); (2) kiekvieno iš 22 turtinių vienetų techninių įrenginių, neva nukentėjusiųjų Įvykio metu, įsigijimo (užpajamavimo ieškovės apskaitoje) vertė yra to konkretaus turtinio vieneto draudimo suma; (3) iki 2020 m. liepos 20 d. Įvykio įsigytos įrangos, kuri pagal ieškovę neva nukentėjo Įvykio metu, įsigijimo PVM suma nebuvo įtraukta į konkretaus minimo turto įsigijimo savikainą (t. y. į užpajamavimo apskaitoje vertę), kas reiškia, kad šio turto įsigijimo PVM suma nėra įtraukta ir į konkretaus turtinio vieneto draudimo sumą (įsigijimo savikainą).

116.       Atsakovės teigimu, ieškovės prašymas į priteistiną draudimo išmoką įtraukti ir PVM sumas, vertintinas kaip sąmoningas nesąžiningas veikimas, siekiant nepagrįstai padidinti priteistiną draudimo išmoką, ir tai yra pagrindas mažinti priteistinos draudimo išmokos dydį 50 proc. tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teismas Įvykį pripažintų draudžiamuoju.

117.       Jeigu teismas visgi padarytų kitokią išvadą, Nevisiško draudimo ir jo teisinių pasekmių institutas eliminuotų galimybę padidinti ieškovei priteistiną draudimo išmoką naujai įsigyto ar ketinamo įsigyti turto įsigijimo PVM suma. Ginčo šalys draudimo polise individualiai aptarė, kad nevisiško draudimo teisinės pasekmės taikomos tik tuomet, jei drausto turto vertė viršija ne daugiau kaip 15 proc. draudimo sumos. Jei drausto ir neva Įvykio metu visiškai sugadinto ieškovės turto įsigijimo suma (vertė) būtų padidinta įsigijimo PVM suma, tokiu atveju akivaizdu, kad drausto turto vertė lyginant su draudimo suma padidėtų nuo 18 iki 21 proc., kas reiškia, jog atitinkama proporcija turėtų būti mažinama ir draudimo išmoka ir todėl ši aplinkybė sąlygotų tai, kad įsigijimo PVM suma niekaip negali įtakoti galimos draudimo išmokos dydžio (jos padidinimo PVM suma), ir todėl ieškovės reikalavimas šioje reikalavimo dalyje yra aiškiai nepagrįstas.

118.       Ieškovės teiginys, kad atsakovė privalės sumokėti PVM sumas į valstybės biudžetą yra deklaratyvus teiginys, nes prievolė mokėti PVM galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei prekės ar paslaugos būtų nupirktos. Neįsigijus prekių – nėra ir PVM apmokestinamojo objekto.

119.       Ieškovės argumentas, kad apskaičiuojant draudimo išmoką į draudimo išmoką turėtų būti įskaičiuojamos ir PVM sumos remiantis polise individualiai aptarta sąlyga, jog pagal draudimo sutartį yra apdrausta Draudėjo „klaidos ir aplaidumai“ nustatant draudimo vertes, draudimo sumas, Draudėjui priklausančius draudimo objektus, draudimo objektų lokacijas, yra nepagrįstas. Ieškovė tvarkydama savo finansinę apskaitą iki Įvykio įsigytus ginčo turtinius vienetus apskaitoje (turto savikainoje) sąmoningai pajamavo be PVM sumų, jas iš karto pripažindama sąnaudomis (nuostoliais), kas įrodo, kad tai buvo „ne klaidos ir aplaidumai“, o sąmoningai pasirinktas toks apskaitos vedimo būdas.

120.       Atsakovė nurodo, kad draudimo sutartyje nėra išskirta kiekvieno atskiro draudimo dalyko, tai yra atskirų daiktų vertė, todėl draudimo vertė ir draudimo interesas, praradus ar sugadinus kiekvieną atskirą ieškovės daiktą turi būti nustatoma individualiai. Šiam procesui taip pat turi būti taikomi CK 6.997 straipsnio 2 dalis ir CK 6.1001 straipsnio 1 dalis. Ieškovės draudimo interesas susijęs tik su realiu sutartimi apdraustu draudimo dalyku, tai yra nustatant kiekvieno atskiro daikto draudimo vertę ir apskaičiuojant draudimo išmokos dydį privalo būti naudojami konkrečių tos pačios rūšies, kokybės, funkcionalumo, tiek atkūrimo, tiek ir rinkos, vertės, bei atsižvelgiama į Techninės specifikacijos skirsnyje „Draudimo vertė“ nustatytas kiekvieno atskiro daikto draudimo vertės nustatymo taisykles. Atsakovė akcentuoja, kad sudėtinė draudimo sutarties dalis – jos parengtos draudimo taisyklės nenumato draudimo rinkos verte, o numatytas įrenginių draudimas likutine verte. Draudimo taisyklių 170 punkte nurodyta, kad jei įrenginiai buvo įsigyti nenauji arba jei įvykio dieną buvo senesni nei 10 metų, nuostolis apskaičiuojamas remiantis likutine verte, t. y. išskaičiuojant nusidėvėjimą, nepriklausomai nuo to ar draudimo liudijime nurodyta, kad įrenginiai draudžiami nauja atkuriamąja, ar likutine verte. Draudimo taisyklių 167 punkte, numatyta, kad kai sugadinta, sunaikinta, prarasta kompiuterinė ir elektroninė įranga (kompiuteriai, mobilieji telefonai, fotoaparatai ir pan.), kuriai analogiška jau nebegaminama ar nepardavinėjama, tuomet nuostolis apskaičiuojamas taikant 20 proc. metinį nusidėvėjimą nuo praeitų metų likutinės vertės, pradedant skaičiuoti nuo antrųjų metų.

121.       Atsakovė nurodo, kad visi jos 2024 m. vasario 1 d. procesinio dokumento (DOK-718) priede Nr. 1 nurodyti įrenginiai, išskyrus 20 pozicijoje nurodytą įrenginį (pažymėtą žaliai), yra senesni nei 10 metų (įsigyti daugiau kaip prie 10 metų iki Įvykio). 20 pozicijoje nurodytas įrenginys APC REDUNDANT SWITCH nėra sugadintas ir žalos nepatyrė, todėl draudimo išmoka už jį neskaičiuojama. 10 ir 11 pozicijose nurodyti du serveriai (HPCompaq dc7700 SFF) buvo patikrinti ir teismo ekspertai nustatė, kad šie įrenginiai yra veikiantys ir jiems žala nepadaryta, todėl draudimo išmoka už juos neskaičiuojama. Nors ieškovė pateikė duomenis apie įvykdytus viešuosius pirkimus 2 įrenginiams (1 ir 2 lentelės pozicijos) už 24 786,48 Eur be PVM ir teismo ekspertai pateikė kitų likusių 7 įrenginių galimų naujų analogų įsigijimo kainą, tačiau šios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės draudimo išmokos paskaičiavimui, nes šie įrenginiai nebuvo drausti nauja atkuriamąja verte.

122.       Ieškovės pozicija, kad, atsižvelgus į tai, jog senesni negu 10 metų įrenginiai nėra vertingi dėl pasenusių technologijų, todėl šie įrenginiai neturi rinkos vertės, už kurią būtų protinga įsigyti, todėl tokiu atveju draudimo išmoka turi būti skaičiuojama nauja atkuriamąja verte, prieštarauja Techninei specifikacijai, kurią parengė pati ieškovė ir pačiai draudimo sutarties kompensacinei paskirčiai, nes įrenginiai, kurie yra senesni nei 6 metai, nebuvo drausti nauja atkuriamąja verte ir draudimo sutartimi atsakovė neprisiėmė tokių įsipareigojimų.

123.       Atsakovės nuomone teismo ekspertams nurodant „nulinę“ senesnių nei 10 metų įrenginių rinkos vertę, subsidiariai turėtų būti taikomos draudimo taisyklės ir paskaičiuota šių įrenginių likutinė vertė pagal Draudimo taisyklių 167 ir 170 punktus. 

124.       Jei teismas manytų, kad Įvykis draudžiamasis, įvertinant tai, kad iš dešimties įrenginių 6 įrenginiai nėra sugadinti, t. y. neįrodytas jiems padarytos žalos faktas, draudimo išmoka už likusius 4 įrenginius būtų 19 574,50 Eur (nevertinant atsakovės teisės mažinti draudimo išmoką ir besąlyginės išskaitos dydžio). Tuo atveju, jei teismas manys, kad visi dešimt įrenginių yra sugadinti, tokiu atveju draudimo išmoka už visus 10 įrenginių būtų 21 542,22 Eur, nevertinant atsakovės teisės mažinti draudimo išmoką ir besąlyginės išskaitos dydžio.

125.       Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 2 523 447,96 Eur priteisimo už neva 12 Įvykio metu sugadintų 6 metų ir naujesnės techninės įrangos vienetų. Šie įrenginiai buvo apdrausti nauja atkuriamąja verte. Pagal ieškovės parengtą techninę specifikaciją kiekvieno atskiro daikto, sudarančio turtinį kompleksą, draudimo vertės nustatymo mechanizmas buvo tampriai susietas su sugadinto/sunaikinto daikto realiu įsigijimu rinkoje. Jei įrenginiai nėra įsigyti ir nėra pasiektas Draudiko ir Draudėjo susitarimas dėl draudimo išmokos, subsidiariai turi būti taikomos atsakovės paruoštų draudimo taisyklių sąlygos. Byloje pateikti duomenys patvirtina įvykdytus viešuosius pirkimus 6 įrenginiams (5, 6, 7, 14, 15 ir 16 pozicijos) bei joje fiksuota teismo ekspertų nustatyta visų sugadintų įrenginių galimų naujų analogų įsigijimo kaina. Apskaičiuotina draudimo išmoka už konkretų įrenginį negali viršyti įrenginio draudimo sumos ir taip pat negali viršyti ieškovės reikalavimo sumos už konkretų įrenginį.

126.       Įvertinant tai, kad esminis draudimo vertės nustatymo aspektas yra realus tokios įrangos įsigijimas, tokiu būdu vengiant hipotetinės sunaikinto turto vertės nustatymo, tuo atveju, jai reali įrenginio faktinio įsigijimo kaina yra mažesnė už teismo ekspertų nurodytą galimą įrenginio įsigijimo kainą, apskaičiuojant draudimo išmoką už konkretų įrenginį turi būti vadovaujamasi realaus įvykdyto viešojo pirkimo duomenimis, t. y. realiai sumokėta kaina už įrenginį, ir taip pat turi būti įvertinama, ar realaus konkretaus įrenginio pirkimo kaina neviršija konkretaus įrenginio draudimo sumos.

127.       Atsakovė mano, kad šioje reikalavimo dalyje yra neįrodytas 8 įrenginių sugadinimo faktas Įvykio metu (lentelėje jie pažymėti žalia, žydra ir violetine spalvomis). Todėl ieškovės reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo už šiuos 8 įrenginius yra atmestinas. Apskaičiuotina draudimo išmoka draudžiamojo įvykio atveju už likusius 4 įrenginius būtų 87 366,30 Eur (nevertinant atsakovės teisės mažinti draudimo išmoką ir besąlyginės išskaitos dydžio). Jei teismas laikytų, kad visgi minimi 8 vienetai techninės įrangos yra sugadinti Įvykio metu, draudimo išmoka draudžiamojo įvykio atveju už 11 įrenginių, išskyrus Dell EMC VMAX, kurios vertę atsakovė ginčija, būtų 187 363,54 Eur, nevertinant atsakovės teisės mažinti draudimo išmoką ir besąlyginės išskaitos dydžio.

128.       Pirmosios teisminės ekspertizės akte nurodyta galima įrenginio Dell EMC VMAX įsigijimo kaina yra absoliučiai niekuo neargumentuota, nepateiktas jos pagrindimas. Nurodyta 1 152 000 Eur be PVM kaina nėra konkretaus įrenginio galima įsigijimo kaina rinkoje, o yra vieno teismo ekspertų UAB „Santa Monica Networks“ nurodyta kaina, už kurią jie galėtų pateikti minimą įrangą ieškovei. Be to, UAB “„Santa Monica Networks” darbuotojas E. P. patvirtino, jog ši kaina galėtų būti ženkliai konkurencingesnė (t. y. mažesnė), jei vyktų realus pirkimas; buvo padaryta klaida į analogo Dell PowerStore 9200 T – EMEA konfiguraciją įtraukiant Anytime Upgrate Standart 36 Month(s)) paslaugą, kurios vertė 143 500 Eur be PVM, nes Įvykio metu sugadintas EMC Vmax šios paslaugos neturėjo ir ši suma turi būti atimama iš įrenginio vertės. Teismo ekspertų išvada yra šališka, neobjektyvi ir neparemta „specialiosiomis žiniomis“.

129.       Kad Dell EMC VMAX analogo kaina galėtų būti konkurencingesnė viešojo pirkimo būdu patvirtina: (1) teismo ekspertai nurodė galimą serverio Lenovo ThinkSystem SR630 įsigijimo kainą (26 900 Eur be PVM), tačiau realiai 2020 m. rugpjūčio 28 d. viešojo pirkimo metu ji įsigyta daug pigiau negu nustatė ekspertai, t. y. už 16 728,25 Eur be PVM; (2) teismo ekspertai nurodė galimą dviejų įrenginių IBM QRadar xx05 G2 ir IBM QRadar Q Flow Collector G2 įsigijimo kainą (348 972,44 Eur be PVM), tačiau realiai abu analogai pagal 2023 m. kovo 21 d. Saugios informacijos ir įvykių stebėjimo sistemos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST – 92 nupirkti ženkliai pigiau negu nurodė ekspertai, t. y. už 298 000,00 Eur; (3) teismo ekspertai nurodė galimą dviejų įrenginių Lenovo ThinkSystem SR630 įsigijimo kainą (po 26 900 Eur be PVM už vienetą), tačiau realiai abu analogai 2020 m. rugpjūčio 28 d. viešojo pirkimo metu įsigyti daug pigiau negu nustatė ekspertai, t. y. už 16 728,25 Eur be PVM už vienetą; (4) teismo ekspertai nurodė galimą serverio (tarnybinės stoties) IBM Power System S9, 9009-22a galimą įsigijimo kainą (61 200 Eur be PVM), tačiau realiai viešojo pirkimo būdu 2021 m. gruodžio 9 d. įranga nupirkta daug pigiau už 41 000 Eur be PVM; (5) teismo ekspertai nurodė galimą dviejų įrenginių nCipher netHSM 2000 galimą įsigijimo kainą (36 620 Eur be PVM už vienetą), tačiau realiai viešojo pirkimo būdu 2021 m. gruodžio 9 d. įranga nupirkta daug pigiau už 24 786,48 Eur be PVM už vienetą. Taigi, pirmosios teisminės ekspertizės teismo ekspertų nurodytos analogų įsigijimo kainos yra ženkliai užaukštintos, neatitinka realių pirkimų kainų.

130.       Atsakovei nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos už duomenų saugyklos DELL EMC Symmetrix VMAX 10K deklaruojamą sugadinimą, nes jos funkcionalumas buvo atstatytas po remonto. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros ir defektavimo metu buvo nustatyta tai, kad į ieškovės bendrą duomenų centro sistemą buvo pajungtas ir veikiantis techninis įrenginys Duomenų saugykla Dell EMC VMAX. Viso žalos ikiteisminio reguliavimo metu draudikui (t. y. atsakovei) ir jo pasitelktam UAB „Attrel“ nebuvo suteikta prieiga apžiūrėti ir testuoti įrenginį, nebuvo pateiktos šio įrenginio techninės konfiguracijos (išsamios dedamosios dalys), kurios leistų identifikuoti pačią įrangą ir jos technines charakteristikas. Pirmosios ekspertizės metu minėtas įrenginys nebuvo įjungtas, dėl ko pirminiai ekspertai objektyviai negalėjo atlikti šio įrenginio diagnostikos ir nustatyti reikšmingų konfiguracijų ir techninių charakteristikų. Tiek teikiant klausimus ekspertams pakartotinei ekspertizei atlikti, tiek paskyrus pakartotinę ekspertizę, ieškovė siekė išvengti ginčo įrenginio įjungimo ir diagnostikos.

131.       Pakartotinės ekspertizės metu atlikto ekspertinio tyrimo procese teismo ekspertams pavykus įjungti ginčo įrenginį, buvo nustatytos esminės aplinkybės, dėl kurių trūkumo iki šio fakto nebuvo galimybės sureguliuoti žalą ir išnagrinėti ieškovės pareikšto teisminio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Pakartotinės ekspertizės metu, apžiūrėjus ginčo įrenginį Dell EMC VMAX ir fiziškai jį įjungus, buvo paneigtos pirminių ekspertų padarytos išvados, kad minimas ginčo įrenginys neteko savo funkcionalumo.

132.       Pakartotinės ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad ginčo įrenginys nėra netekęs savo funkcionalumo, tačiau jo ribotas naudojimas yra grindžiamas aplinkybe, kad ginčo įrenginiui joks gamintojas nesuteiks garantinių įsipareigojimų. Tačiau gamintojo garantiniai įsipareigojimai jo patiektos produkcijos funkcionalumui neturi jokios įtakos. Didžioji dalis neva Įvykio metu sugadintų įrenginių ir taip nebeturėjo gamintojo garantijos (ji buvo pasibaigusi), ir tai netrukdė ieškovei tokius įrenginius naudoti duomenų centro veiklai iki Įvykio. Be to, daliai ginčo įrenginio Dell EMC VMAX komponentų gamintojo garantija jau buvo pasibaigusi dar iki Įvykio. Pažymi, kad draudikas (t. y. atsakovė) net nedraudė daiktų garantijos vertės, o apdrausto turto draudimas buvo siejamas tik su įrenginių techninėmis charakteristikomis. Pagal draudimo sutartį turto atkūrimas nėra siejamas su daiktui teikiamomis gamintojo garantijomis, o atvirkščiai – siejamas su įrangos, kaip daikto res corporalis fiziniu atkūrimu.

133.       Todėl draudikui (t. y. atsakovei) nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką ieškovei už duomenų saugyklos DELL EMC Symmetrix VMAX 10K deklaruojamą sugadinimą (t. y. draudimo išmoką skaičiuoti analogiško įrenginio galimos įsigijimo kainos pagrindu), ir tuo atveju, jei teismas manys, kad visgi Įvykis yra pripažintinas draudžiamuoju ir nekonstatuos draudiko teisės mažinti ar atsisakyti mokėti išmoką jo nurodytais pagrindais, - tokiu atveju draudimo išmoka už ginčo įrenginio DELL EMC Symmetrix VMAX 10K apgadinimus turi būti apskaičiuojama remiantis tik šio įrenginio remonto išlaidomis, kurių dydį pagrindžia remonto faktą patvirtinantys įrodymai.

134.       Atsakovė pažymi, jog nors po pakartotinės ekspertizės teismo ekspertas nepateikė teismo prašytos išvados dėl Dell EMC Symmetrix VMAX 10K atkuriamosios vertės, tačiau tai nėra pakartotinės ekspertizės akto trūkumas ar aplinkybė, leidžiant spręsti apie šio akto neišsamumą  ar prieštaringumą. Be to, šis klausimas visiškai teisiškai nereikšmingas teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, kadangi šiuo atveju draudimo išmokos apskaičiavimui teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne žalos atsiradimo, o naujo turto (vietoj sugadinto) įsigijimo momentas. Kadangi ieškovė nėra įvykdžiusi naujo pakaitinio įrenginio (pakeičiančio neva sugadintą Dell EMC VMAX), viešojo pirkimo, todėl naujo įrenginio atkuriamoji vertė turi būti nustatinėjama ne žalos atsiradimo momentu, o ekspertizės atlikimo metu.

135.       Ieškovė teigdama, kad VMAX įrenginio (jo analogo) galima įsigijimo kaina turi būti nustatinėjama įvyko dienai (2020 m. liepos 20 d.), tačiau neginčydama pirmosios teisminės ekspertizės metu nustatytų neva sugadintų 21 vnt. įrenginių (jų analogų) kainos, nustatytos pirminės ekspertizės atlikimo dienai, yra nenuosekli, prieštarauja sau ir bando paneigti pačios ieškovės vienašališkai parengtoje techninėje specifikacijoje kiekvieno atskiro daikto sudarančio turtinį kompleksą draudimo vertės nustatymo mechanizmą, kuris tampriai susietas su sugadinto (sunaikinto) daikto realiu įsigijimu rinkoje.

136.       Nors pakartotinės ekspertizės akte nurodoma analogiškos įrenginiui Dell EMC Symmetrix VMAX 10K naujos įrangos kaina būtų ~361 750 Eur be PVM, tačiau dalis minėto įrenginio komponentų, rastų fizinės apžiūros metu, nėra pagrįsti byloje pateiktais įsigijimo dokumentais: (1) faktinės apžiūros metu rasti 558 vnt. kietųjų diskų, tačiau byloje pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai pagrindžia tik 409 vnt. įsigijimą; (2) faktinės apžiūrios metu rasta 487,3 TB RAW talpos, tačiau byloje pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai pagrindžia tik 455,3 TB RAW talpos įsigijimą. Atsakovė pažymi, kad Draudikas nedraudė ieškovei nuosavybės teise nepriklausančio turto. Nors pakartotinės ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertas, rinkdamas ginčo įrenginiui Dell EMC Symmetrix VMAX 10K analogą, laikėsi ieškovei palankiausios ginčo įrenginio konfigūracijos ir specifikacijos, tačiau atsakovei toks analogo parinkimas yra jo galimos įsigijimo kainos nustatymas yra labai abejotinas, nes diskų kiekis ir diskų RAW talpa ženkliai įtakoja galimo analogo įsigijimo kainą. Teismo posėdyje apklausti teismo ekspertai nurodė, kad, jei būtų vertinamas įrenginys pagal įsigijimo dokumentais pagrįstus komponentus, analogo kaina galėtų būti labiausiai tikėtinai mažesnė apie 7 proc.

137.       Atsakovė nesutinka su pakartotinės ekspertizės akto išvada, kad turi būti skaičiuojamas kainų vidurkis, nes tai prieštarauja prievolių vykdymo ekonomiškumo principui. Ekspertai analogo kainą vėlgi skaičiavo ieškovei palankiausiu būdu, ignoruodami tai, kad ginčo įrenginio analogą rinkoje galima įsigyti pigiau. Pačių teismo ekspertų nurodyta HPE gamintojo analogo HPE GreenLake for Block Storage / HPE Alletra MP 16 Core-4N kaina yra 264 500 Eur (be PVM), kas yra objektyvus dėmuo, kuris yra pagrindas priteistinos draudimo išmokos skaičiavimui, jei teismas Įvykį pripažintų draudžiamuoju ir nuspręstų, kad ginčo įrenginys VMAX yra sugadintas ir nebetinkamas naudojimui pagal paskirtį.

138.       Atsakovė akcentuoja, kad: 1) praktiškai po mėnesio nuo įvykio dienos vykusios (2020 m. rugpjūčio 18 d.) techninės įrangos apžiūros ir defektavimo metu buvo identifikuoti 8 techninės įrangos turtiniai vienetai (Duomenų saugykla Dell EMC VMAX, inventorinis numeris: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sveikata, serijinis numeris: (duomenys neskelbtini), tinklo ugniasienė: Juniper ISG 2000; tarnybinė stotis: Lenovo ThinkSystem SR630; tarnybinė stotis: Lenovo ThinkSystem SR630; tarnybinė stotis: IBM Power System S9; tarnybinė stotis: HP DL360 G6; tarnybinė stotis: HP DL360 G6; duomenų saugykla: Quantum DXi4700), kurie buvo veikiantys ir naudojami serverinėje, t. y. pajungti į ieškovės bendrą duomenų centro sistemą. 2) duomenų saugyklos Dell EMC VMAX bei serverio IBM Power System S9 (arba Bull Escala) funkcionalumas buvo atstatytas siekiant išmigruoti duomenis iš šių serverių, bei pateikti remonto/atstatymo faktą patvirtinantys įrodymai; 3) Draudėjas ir toliau 2020 m. spalio mėnesį naudojo 4 turtinius vienetus techninės įrangos, kuriuos buvo deklaravęs kaip visiškai sunaikintus Įvykio metu; 4) iki šios dienos į sistemą yra pajungtas ir naudojamas pagal paskirtį 1 įrenginys – serveris „IBM Power System S9“ (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris daugiau kaip prieš metus laiko buvo deklaruotas kaip visiškai sunaikintas.

139.       Po Įvykio minimų 8 turtinių vienetų funkcionalumas nebuvo prarastas, minėti įrenginiai buvo veikiantys ir šiems įrenginiams jokia žala nepadaryta. Minėtų įrenginių išjungimas yra motyvuojamas tuo, kad galimai šie įrenginiai gali sugesti ateityje dėl neva galimos detalių korozijos, tačiau pagal Draudimo sutartį yra apdrausta rizika dėl realiai patirtos žalos, ir Draudimo sutartimi atsakovė neprisiėmė jokios rizikos ir įsipareigojimų išmokėti draudimo išmoką už žalą, kuri nepatirta, ir kuri, ieškovės teigimu, gali atsirasti ateityje.

140.       Duomenų saugyklos DELL EMC Symmetrix VMAX 10K funkcionalumas buvo atstatytas po remonto. Šią aplinkybę patvirtino pati ieškovė; taip pat teismo ekspertas UAB „ALTIC IT“. Pakartotinės ekspertizės akte konstatuota kad fizinės apžiūros metu Įrenginys įsijungė ir veikė, ir visi jo diskai veikė be klaidų ir be „aliarmų“, pačiam Įrenginiui sėkmingai atlikus savo vidaus komponentų savi-diagnostikos procesus. Taigi, atsakovei nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką ieškovei už duomenų saugyklos DELL EMC Symmetrix VMAX 10K deklaruojamą sugadinimą. Tačiau jei teismas nuspręs priešingai, draudimo išmoka už šio įrenginio apgadinimus turi būti apskaičiuojama remiantis tik šio įrenginio remonto išlaidomis, kurių dydį pagrindžia remonto faktą patvirtinantys įrodymai.

141.       Duomenų nepateikimą Draudėjas motyvuoja tuo, kad pasibaigę dokumentų saugojimo terminai (10 metų), todėl dokumentai neišlikę, ir savo neveikimą ir nebendradarbiavimą pateisina duomenų neišsaugojimo faktu. Tačiau ieškovė, naudodama savo veikloje turtą, kuris yra įtrauktas į jos buhalterinę apskaitą ir jį drausdama, neatsižvelgė į savo ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus, tuo nevykdydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, neužtikrindama apskaitos informacijos tinkamumo, objektyvumo ir palyginamumo; to paties įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 3 punkto nuostatų.

142.       Draudimo sutartis apima tik standartinę operacinę sistemą, tačiau jei nesusitarta kitaip individualiai liudijime (polise), – draudimo apsauga neapima didesnės rizikos įrenginių/įrangos, o būtent duomenų bazių, kompiuterinių bylų, specifinių ir specializuotų kompiuterių programų (Draudimo taisyklių 1.9.2. punktas). Apskaičiuojant draudimo išmoką, būtina identifikuoti programinę įrangą įrenginyje bei aiškiai nustatyti jos vertę konkretaus įrenginio įsigijimo kainoje.

143.       Atsakovė nurodo, jog taip pat esminė aplinkybė yra tai, kad ieškovė reikalavimo sumą yra paskaičiavusi pagal UAB „Blue Bridge“ pažymą, kurioje pateikti jokiais objektyviais duomenimis neparemti skaičiavimai. Pagal byloje pateiktus įrodymus yra nupirkti keli turtiniai vienetai įrangos, o pateikti duomenys kelia abejonių dėl paties pirkimo aplinkybių. Ieškovė įsigijo po įvykio 5 turtinius techninės įrangos vienetus, kurie individualizuoti ir nurodyti ieškovės ieškinio prieduose, tačiau tai, kad iki šiol ieškovė nepateikė byloje jokių duomenų apie kitus vykdomus pirkimus, o įvykdytuose pirkimuose matyti aplinkybė, kad praėjo labai trumpas laiko tarpas nuo įvykio iki pirkimo sutarties sudarymo, – tai leidžia daryti prielaidą, kad pirkimai buvo paskelbti dar iki įvykio, ir niekaip nesusiję priežastiniu ryšiu su įvykiu ir jo pasekmėmis.

144.       Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas, atsakovė nurodo, kad ieškinio pateikimo metu Draudikas nebuvo priėmęs jokio sprendimo dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ar draudžiamuoju, ir ieškinio pateikimo metu žalos reguliavimo procedūros buvo sustabdytos, o Draudikas neturėjo duomenų, kurių pagrindu būtų galėjęs apskaičiuoti draudimo išmoką. Todėl tiek draudimo sutartyje, tiek Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje, nustatytas terminas išmokai išmokėti nebuvo suėjęs, nes net nebuvo prasidėjusi jo skaičiavimo eiga. Pareiškiant ieškinį, kreipimosi į teismą dieną neegzistavo piniginė Draudiko prievolė, kurios Draudikas geruoju nevykdė, ir todėl negalėjo būti pažeisti ieškovės interesai.

145.       Jei įvykis būtų pripažintinas draudžiamuoju: (1) pagrindas skaičiuoti palūkanas galėjo atsirasti tik tuomet, kai buvo surinkta visa reikšminga medžiaga, t. y. kai buvo apklausti teismo ekspertai teismo posėdyje (2024 m. lapkričio 21 d.) ir baigtas įrodymų tyrimas. Taigi, terminas draudimo išmokai už VMAX, jei teismas pripažins įvykį draudžiamuoju, suėjo tik 2024 m. gruodžio 21 d., ir todėl procesinės palūkanos už reikalavimą priteisti draudimo išmoką už VMAX gali būti priteisiamos tik už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 22 d.; (2) visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su likusiems 21 vnt. įrenginiams padaryta žala buvo nustatytos tik gavus teismo ekspertų rašytinius paaiškinimus dėl pirmosios ekspertizės išvadų ir tik apklausus teismo ekspertus teismo posėdyje. Todėl jei teismas pripažins įvykį draudžiamuoju, tokiu atveju terminas draudimo išmokai už likusius įrenginius (išskyrus VMAX) suėjo tik 2023 m. gruodžio 27 d. (apklausus paskutinį liudytoją UAB „Santa Monica Networks“ darbuotoją E. P.), ir todėl procesinės palūkanos už reikalavimą priteisti draudimo išmoką už šiuos įrenginius gali būti priteisiamos tik už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 28 d.

146.       Atsižvelgus į tai, kad Draudiko sprendimo priėmimui dėl Įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju reikalingi duomenys buvo pateikti tik teisminio nagrinėjimo metu, taip pat 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdyje liudytoju apklausus ieškovės darbuotoją R. N. apie stogo vaizdo kamerų įrašų egzistavimą, tokiu atveju terminas sprendimui priimti suėjo 2022 m. balandžio 3 d., ir todėl procesinės palūkanos už reikalavimą priteisti draudimo išmoką už patalpų remontą, baldus ir vamzdynų remontą gali būti priteisiamos tik už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 4 d.

147.       Atsakovės atstovai pažymėjo, kad atsakovė nesinaudoja teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tačiau ieškovės nebendradarbiavimas žalos reguliavimo byloje; sąmoningas žalos sureguliavimui reikalingų dokumentų ir informacijos nepateikimas bei trukdymas nevaržomai tirti įvykio priežastis, aplinkybes bei nuostolių dydį; sąmoningai neteisingos informacijos teikimas apie neva 22 vnt. įvykio metu sugadintų įrenginių buhalterinės apskaitos (pajamavimo) aplinkybes, siekiant padidinti gautiną išmoką PVM suma; intelektualiai suklastoto dokumento (2024 m. spalio 25 d. Telia Lietuva, AB atliktas įrenginio atkuriamosios vertės 2020 metais skaičiavimas) pateikimas į bylą, siekiant padidinti draudimo išmoką, patvirtina atsakovės teisę mažinti draudimo išmoką.

148.       Teismui pripažinus įvykį draudžiamuoju, prašo priteistiną draudimo išmoką mažinti 50 proc.

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

Esminės faktinės aplinkybės

149.       Ieškovė ir atsakovė If P&C Insurance AS, veikianti per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje 2020 m. balandžio 14 d. sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį.

150.       Bendrosiose draudimo sąlygose apibrėžta, kad draudimo sutarties sudėtinėmis dalimis yra: (1) draudimo taisyklės; (2) draudimo liudijimas; (3) kiti dokumentai, nurodyti draudimo liudijime. Draudimo taisyklės yra atsakovės parengtos standartinės draudimo sutarties sąlygos. Draudimo taisykles sudaro šios Bendrosios draudimo sąlygos ir draudimo rūšies taisyklės (nagrinėjamu atveju Įmonių turto ir verslo nutrūkimo draudimo taisyklės Nr. 004). Bendrosios draudimo sąlygos taikomos tais atvejais, kai tai nurodoma draudimo liudijime.

151.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės sudarytą draudimo sutartį sudaro: 1) 2020 m. balandžio 14 d. draudimo liudijimas (polisas) Serija IT Nr. 00061759 (toliau – Draudimo polisas, Draudimo liudijimas); 2) Įmonių turto ir verslo nutrūkimo draudimo taisyklės Nr. 004 (Įmonių turto draudimo dalis) (toliau – Draudimo taisyklės); 3) Bendrosios draudimo sąlygos Nr. TG-20181; 4) viešojo pirkimo dokumentuose ir jų prieduose nurodytos sąlygos, kurių taikymą numato Draudimo liudijimo papildomų sąlygų 16 punktas (toliau visi dokumentai bendrai vadinami – Draudimo sutartis).

152.       Draudimo sutarties objektai: pastatai, nurodyti Draudimo liudijimo Priede Nr. 1 (tarp kurių buvo ir ginčo objektu esančios administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), buvo apdrausti 36 057 510 Eur suma, Priede Nr. 1 atitinkamai detalizuojant kiekvieno pastato draudimo sumą. Biuro įranga buvo apdrausta 16 975 826,27 Eur suma. Draudimo sutarties objektai buvo apdrausti kompleksiniu (visų rizikų) draudimu laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. (imtinai).

153.       Draudimo liudijime numatyta, kad pastatai draudžiami nauja atkuriamąja verte. Draudėjui priklausanti biuro įranga ir kiti įrenginiai draudžiami nauja atkuriamąja verte. Draudimo taisyklių 1 punkte numatyta, kad draudimo apsauga galioja tik tam turtui, kuris yra nurodytas draudimo liudijime.

154.       Draudimo sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, vykdytų skelbiamų apklausų būdu. Pirkimo sąlygose, kurios yra sudėtinė Draudimo sutarties dalis, nustatyta, kad nekilnojamasis turtas draudžiamas atkuriamąją verte – analogiško, t. y. tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir įrangą, būdingą tai vietovei naujo pastato atkūrimo vertė, kuri apima pastato pastatymą, įskaitant konstravimą bei projektavimą. Kilnojamasis turtas: (1) kompiuterinė technika, kurios amžius įvykio dieną yra daugiau kaip 6 metai draudžiama rinkos verte, tačiau 6 metų amžiaus ir naujesnė technika draudžiama nauja atkuriamąja verte; (2) baldai draudžiami įsigijimo verte, kiti įrengimai (išskyrus kompiuterinę techniką), kurių amžius įvykio dieną yra daugiau kaip 10 metų draudžiami rinkos verte, tačiau 10 metų amžiaus ir naujesni įrengimai draudžiami nauja atkuriamąja verte.

155.       Pirkimo sąlygose apibrėžta rinkos vertė – analogiškos, tos pačios kokybės, amžiaus, gabaritų, išmatavimų ir paskirties kompiuterinės technikos (arba, jei tokios pačios įsigyti neįmanoma ar ekonomiškai netikslinga, artimiausios pagal savo savybes) įsigyjamos rinkoje vertė (įskaitant transportavimo bei montavimo išlaidas), tačiau neviršijant kompiuterinės technikos draudimo sumos. Jei draudėjas nusprendžia neatkurti sunaikintų įrengimų, draudimo išmoka mokama Draudėjo ir Draudiko susitarimu, neviršijant kompiuterinės technikos draudimo sumos.

156.       Draudimo taisyklėse numatyta, kad draudžiant įrenginius, išskyrus vertybes: (1) nauja atkuriamoji vertė – tai suma, kurios reikia norint įsigyti, pagaminti naują tos pačios specifikacijos, rūšies ir kokybės turtą, įskaitant montavimo išlaidas. Tais atvejais, kai naujo tos pačios rūšies ir kokybės turto įsigyti ar pagaminti negalima, nauja atkuriamąja verte laikoma suma, kurios reikia norint įsigyti ar pagaminti naują turtą, pagal funkcijas, kokybę ir technines charakteristikas kiek galima artimesnį atkuriamam turtui, įtraukiant montavimo išlaidas. Jei toks turtas yra geresnės kokybės už atkurtiną turtą (atsižvelgiant į jo našumą, energijos, eksploatacijos, priežiūros sąnaudas, produkcijos savikainą ir pan.), kokybės pagerinimo vertė į naują atkuriamąją vertę neįskaičiuojama (Draudimo taisyklių 5.2.1 punktas); (2) likutinė vertė – tai turto nauja atkuriamoji vertė, atėmus nusidėvėjimą sutarties sudarymo dieną. Nusidėvėjimas nustatomas atsižvelgiant į turto amžių, naudojimo intensyvumą, turto gamintojo rekomendacijas, turto vertintojų išvadas. Draudimo liudijime gali būti nustatytas ir kitas likutinės vertės nustatymo būdas (Draudimo taisyklių 5.2.2 punktas). Kiekvieno įvykio atveju taikoma 30 Eur išskaita stiklo dūžiui, 145 Eur išskaita kitiems įvykiams.

157.       Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2020 m. liepos 20 d. buvo užlietos ieškovės panaudos teise valdomos administracinės patalpos, serus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 

158.       Ieškovė byloje teigė ir įrodinėjo, kad dėl 2020 m. liepos 20 d. apie 19.00 val. įvykusio Pastato patalpų apliejimo bei vandeniui patekus ant serverinėje buvusios įrangos, buvo padaryta žala ieškovės turtui: 1) pirmo aukšto patalpose, Patalpų plane (ieškinio priedas Nr. 5, toliau – ir planas) pažymėtose numeriais 2 ir 3, buvo pažeista grindų danga (ji išsibangavo, susiformavo pūslės); pirmo aukšto koridoriuje, kuris Patalpų plane pažymėtas numeriu 5, bei rūsyje esančios serverinės patalpoje, kuri Patalpų plane pažymėta numeriu 1, pažeistos sienos bei lubos (susiformavo dažų pūslės, jų vietose trupėjo apdaila; atsirado dėmės); 2) dėl vandens poveikio sugadinti 14 vnt. biuro baldų (spintelės, rūbų spintos, lentynos, stalas, lentynų spintos), buvusių pirmo aukšto patalpose (apgadintos baldų kojelės, atšoko faneruotė); 3) dėl vandens poveikio fiziškai buvo pažeista ir sugadinta įranga – iš viso 22 vnt. (serveriai, tinklo įranga, duomenų saugyklos ir kt.). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad įranga dėl vandens poveikio arba neįsijungė, arba jeigu įsijungė, tai neveikė tinkamai ir stabiliai.

159.       Iš esmės analogiški turto sugadinamai (dėl lubų, grindų, baldų) buvo fiksuoti ir atsakovės sudarytame 2020 m. liepos 22 d. turto apžiūros akte (tolau – Apžiūros aktas). Apžiūros akte taip pat fiksuota, kad buvo surinktas vanduo nuo plytelių, grindų ir linoleumo. Numatyti drėgmės surinktuvai patalpoje numeris 5. Nurodyta, kad įrangą įvertins UAB „Blue Bridge“.

160.       Ieškovės skaičiavimu, dėl 2020 m. liepos 20 d. draudžiamojo įvykio jos patirta žala, tai yra atsakovės mokėtina draudimo išmoka, įvertinus besąlyginę 145 Eur išskaitą, sudaro 2 792 809,59 Eur (11 305,97 Eur (patalpų remonto išlaidos) + 2 734 900,53 Eur (įrangos vertė) + 767,74 Eur (baldų vertė) + 942,66 Eur (išlaidos avarijos vietai sutvarkyti) + 45 037,69 Eur (įrenginių komponentų keitimo ir remonto siekiant išmigruoti duomenis išlaidos) - 145 Eur (besąlyginė išskaita) = 2 792 809,59 Eur). Ši suma paskaičiuota kartu su PVM, kuris bendrai sudaro 484 702,49 Eur sumą.

161.       Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė dar 2020 m. rugpjūčio 4 d. pripažino, kad turi visą reikiamą informaciją išmokai, susijusiai su Pastatu ir baldais, išmokėti, o atsakovės reikalauti duomenys bei dokumentai, būtini serverinės įrangai padarytos žalos įvertinimui, kuriuos ieškovė turėjo ir galėjo pateikti, buvo pateikti iki 2020 m. spalio 2 d. imtinai (ieškinio priedas Nr. 26). Todėl ieškovė vadovaudamasi Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi ir Draudimo taisyklių 164.2 punktu, kuriuose numatyta, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai Draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, teigia, kad išmoką kompensuoti nuostoliams, susijusiems su Pastatu ir baldais, atsakovė privalėjo išmokėti vėliausiai 2020 m. rugsėjo 3 d., o išmoką dėl sunaikintos įrangos – 2020 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines ikiteismines kompensuojamąsias palūkanas nuo draudimo sumos už sugadintas patalpas ir baldus už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. balandžio 23 d.), ir nuo draudimo sumos už sugadintą įrangą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. balandžio 23 d.). Kompensuojamųjų palūkanų suma nuo 13 016,37 Eur draudimo išmokos (12 073,71 Eur už sugadintas patalpas ir baldus + 942,66 Eur avarijos sutvarkymo išlaidos) už 232 kalendorines dienas ieškovės skaičiavimu sudaro 413,68 Eur (13 016,37 Eur x 5 proc. / 365 d.) x 232 d. = 413,68 Eur). Kompensuojamųjų palūkanų suma nuo likusios draudimo išmokos sumos, t. y. 2 779 793,22 Eur (2 734 900,53 Eur už sugadintą įrangą + 45 037,69 Eur už įrangos komponentų keitimą bei remontą - 145 Eur franšizė) už 173 kalendorines dienas sudaro 65 877,29 Eur (2 779 793,22 Eur x 5 proc. / 365 d.) x 173 d. = 65 877,29 Eur). Taigi ieškovė prašo priteisti iš viso 66 290,97 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

162.       Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės į mokėtiną draudimo išmoką ir jai įgyvendinti reikšmingų aplinkybių. Byloje šalys skirtingai vertina faktines aplinkybes dėl 2020 m. liepos 20 d. liūties metu aplietų ieškovės valdomų patalpų ir jame buvusios įrangos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir mokėtinos draudimo išmokos (ieškovės patirtų nuostolių) dydžio. Abi šalys nesutaria dėl esmės ir kaltina viena kitą netinkamu Draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu sprendžiant klausimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Šalys nesutaria ir palaiko skirtingas pozicijas dėl: (1) įvykio kilimo priežasties ir mechanizmo; (2) draudimo sutarties sąlygų, reglamentuojančių įvykių pripažinimą (ne)draudžiamaisiais, aiškinimo ir taikymo; (3) sprendimo įvykį pripažinti draudžiamuoju (ne)priėmimo formos ir turinio; (4) draudimo sumos, nuostolių (draudimo išmokos) dydžio (įskaitant PVM) ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. 

163.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo savo patirtų nuostolių dydį, o atsakovė šį dydį ginčijo. Esminis ginčas dėl draudimo išmokos dydžio ir šalių įrodymai byloje buvo teikiami dėl 2020 m. liepos 20 d. įvykio metu aplietos įrangos (22 vnt.).

164.       Byloje buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė įrangos (jos analogų) vertei nustatyti. Teismo paskirtą ekspertizę atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir UAB „Santa Monica Networks“ specialistai (abiejų šalių nurodyti ekspertai) 2023 m. liepos 4 d. akte pateikdami ekspertizės išvadas (reg. Nr. DOK - 4051). 

165.       Byloje atsakovės prašymu taip pat buvo paskirta ir atlikta pakartotinė ekspertizė įrenginio Dell EMC VMAX 10 K analogo parinkimui, ją pavedant atlikti ekspertinei įstaigai – ALTIC IT, UAB. Teismo ekspertizės aktas pateiktas 2024 m. spalio 4 d. (reg. Nr. DOK - 4991).

166.       Ginčo objektu esančio įrangos amžius apibrėžtas ir skaičiuojamas (nurodomas) nuo įsigijimo datos įvykio datai, tai yra 2020 m. liepos 20 d.

167.       Atsakovė 2021 m. sausio 14 d. raštu informavo ieškovę, kad remiantis CK 6.46 straipsniu stabdo prievolių vykdymą (tiek žalos reguliavimo dalyje dėl 2020 m. liepos 20 d. užpylimo priežasčių, aplinkybių ir mechanizmo ištyrimo, tiek ir dėl draudėjo patirtų nuostolių identifikavimo (nustatymo).

168.       Atsakovė, be kita ko, ginčija 8 įrenginių sugadinimą, kurie atsakovės teigimu veikė ieškovės sistemoje 2020 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros metu, be to žalos reguliavimo metu Draudikui nebuvo sudarytos galimybės juos apžiūrėti ir defektuoti, kadangi buvo veikiantys ir pajungti į sistemą. Iš jų įranga, kuri yra 6 metų ir naujesnė (drausta nauja atkuriamąja verte): (1) serveris Lenovo ThinkSystem SR630, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini); (2) serveris Lenovo ThinkSystem SR630, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3) serveris (tarnybinė stotis) IBM Power System S9, 9009-22a, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini); (4) duomenų saugykla Quantum DXi4700, serijinis numeris (duomenys neskelbtini); (5) duomenų saugykla Dell EMC VMAX 298701744. Taip pat įranga, kuri yra senesnė nei 6 m. (įvykio datai) ir kurios vertė pagal Draudimo sutarties sąlygas turėtų būti skaičiuojama pagal rinkos vertę:  (1) serveris HP DL360 G6, serijinis numeris (duomenys neskelbtini); (2) serveris HP DL360 G6, serijinis numeris (duomenys neskelbtini); (3) tinklo įranga Juniper 2000 ISG, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

169.       Atsakovė ginčija dviejų įrenginių: (1) tarnybinės stoties Lenovo ThinkSystem SR630, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (įranga naujesnė nei 6 m.) ir (2) nepertraukiamo maitinimo šaltinio: APC REDUNDANT SWITCH, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (įranga senesnė nei 6 m.), sugadinimą tuo pagrindu, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. techninės įrangos apžiūros ir defektavimo metu serverinėje šios įrangos nebuvo, be to viso žalos reguliavimo metu Draudikui nebuvo sudarytos sąlygos ją apžiūrėti, Draudėjui atsisakant tai padaryti.

170.       Atsakovė teigia, kad įrenginiai: (1) kortelių skaitytuvai nCipher 4 vnt. 06- R2748L, 06-CR4307L, 06-CR2945L, 06-CR3788L (naujesnė nei 6 m. įranga); (2) kortelių skaitytuvai Ultimaco 2714101- 0132489 (naujesnė nei 6 m. įranga); (3) serveris HP Comp aq dc7700 SFF, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo (pajamavimo) (senesnė nei 6 m. įranga); (4) serveris HP Compaq dc7700 SFF, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (senesnė nei 6 m. įranga), nebuvo sugadinti, yra veikiantys, todėl už šiuos įrenginius draudimo išmoka negali būti skaičiuojama. Be to kortelių skaitytuvai buvo įsigyti kartu su kitais įrenginiais, todėl atskirai nėra įkainojami.

171.       Atsakovė neginčija techninės įrangos: (1) serverio Fujitsu Primergy RX2530 M2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (įranga naujesnė nei 6 m.); (2) serverio Fujitsu Primergy RX2530 M2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (įranga naujesnė nei 6 m.); (3) serverio IBM QRadar xx05 G2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (įranga naujesnė nei 6 m.); (4) serverio IBM QRadar Q Flow Collector G2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), (įranga naujesnė nei 6 m.); (5) tinklo įrangos nCipher netHSM 2000, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įranga senesnė nei 6 m.); (6) tinklo įrangos nCipher netHSM 2000, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (įranga senesnė nei 6 m.); (7) tinklo įrangos nCipher Thales Time Stamp server, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (įranga senesnė nei 6 m.); (8) tinklo įrangos nCipher Thales Time Stamp server, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (įranga senesnė nei 6 m.); sugadinimo fakto, bet ginčija ir nesutinka su reikalaujamos draudimo išmokos dydžiu. 

172.       Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo netikslino ir ieškinį prašė tenkinti visa apimtimi, tačiau 2024 m. sausio 31 d. pateikė galutinės draudimo išmokos skaičiavimus (reg. Nr. DOK - 708), kuriais prašė teismo vadovautis. Pagal šiuos ieškovės atliktus skaičiavimus jai (ieškovei) priteistina 2 054 944,91 Eur draudimo išmoka su PVM, be PVM – 1 808 816,18 Eur. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės pateiktus skaičiavimus, taip pat 2024 m. vasario 1 d. pateikė savo skaičiavimus ir mokėtinos draudimo išmokos dėl 22 vnt. biuro įrangos pagrindimus (reg. Nr. DOK - 718) (aktualūs skaičiavimai su ištaisytais neatitikimais pateikti kartu su atsakovės atstovų baigiamosiomis kalbomis, 2025 m. sausio 31 d. reg. Nr. DOK-626). Atsakovės skaičiavimai yra grindžiami tuo, kad teismui pripažinus įvykį draudžiamuoju, mokėtina išmokos suma negali viršyti draudimo sumos, tai yra atskiro įrangos vieneto įsigijimo vertės apskaitytos ieškovės buhalterinėje apskaitoje ir taip pat negali viršyti ieškovės reikalavimo sumos už konkretų įrenginį.

173.       Bylos duomenimis iki šiol Draudikas nėra išmokėjęs jokios išmokos nei dėl apgadintų patalpų, baldų, nei dėl Biuro įrangos. Bylos nagrinėjimo teisme metu dalis pakaitinės įrangos, patenkančios į ginčo apimtį, ieškovės buvo įsigyta viešųjų pirkimų būdu.  

174.       Vadovaujantis civiliniame procese įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 13 straipsnis), ginčo pobūdį, į tai, kad šioje byloje teismas ex officio neturi pareigos rinkti įrodymus, teismas ginčą sprendžia vertindamas tas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, kuriuos teismui pateikė pačios šalys arba kurie buvo išreikalauti šalių prašymu.

Dėl intelektualaus dokumento suklastojimo

175.       Ieškovė pateikdama poziciją dėl ALTIC IT, UAB atliktos pakartotinės ekspertizės 2024 m. spalio 28 d. pateikė Telia Lietuva, AB 2024 spalio 25 d. raštą Nr. 2024-02136 dėl Dell Vmax duomenų saugyklos analogo kainos 2020 metais apskaičiavimo (reg. Nr. DOK-5425). Pateikdama šį įrodymą ieškovė nurodė, kad pažyma parengta pagal realiai rinkoje įvykdytus sandorius laikotarpiu 2017 m. – 2023 m.

176.       Atsakovė, palyginusi rašte nurodytus duomenis ir byloje esančias ieškovės įsigijimo sąskaitas faktūras susijusias su Dell Vmax duomenų saugyklos papildomų komponentų pirkimu, prašo Telia Lietuva, AB 2024 spalio 25 d. raštą Nr. 2024-02136 laikyti intelektualiai suklastotu ir nelaikyti jo įrodinėjimo priemone. Pažymi, kad minėtame rašte nurodoma apie tris ACC Distribution, analogiškas VĮ Registrų centro Duomenų saugyklos modeliui (VMAX), duomenų saugyklas, kurios buvo parduotos 2017 – 2023 metų laikotarpiu. Tačiau faktiškai nurodomos vidutinės kainos buvo nustatytos ne pagal pardavimus kitiems ir su ieškove nesusijusiems pirkėjams, o visi Telia Lietuva, AB analizuojami pardavimai buvo tiesioginiai įrangos Dell Vmax pardavimai pačiai ieškovei. Ieškovė iš esmės neneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad minėtame rašte nurodomos vidutinės Dell Vmax duomenų saugyklos analogo kainos buvo nustatytos ne pagal pardavimus kitiems ir su ieškove nesusijusiems pirkėjams, o visi analizuoti pardavimai buvo tiesioginiai įrangos pardavimai pačiai ieškovei, grįsdama tokio rašto pateikimą suklydimu.

177.       Pažymėtina, kad intelektualaus suklastojimo atveju dokumentai yra teisingai įforminti, bet tų dokumentų turinys yra neteisingas. Toks suklastojimas nustatomas procese įrodinėjant dokumente išdėstytų faktų neteisingumą.

178.       Įvertinus tai, kad ieškovė pateikdama aptariamą įrodymą nenurodė, kad duomenų saugyklos analogo kaina buvo apskaičiuota ne pagal kitų pirkėjų, o pagal pačios ieškovės sudarytus duomenų saugyklos diskų ir kitų papildomų saugyklų komponentų sandorius, teismas nevertina pateikto Telia Lietuva, AB 2024 spalio 25 d. rašto Nr. 2024-02136 kaip tinkamo ir leistino įrodymo byloje sprendžiant dėl pakartotinės ekspertizės išvadų (ne)teisingumo ir (ne)pagrįstumo nustatant DELL Vmax duomenų saugyklos analogo kainą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau, įvertinus rašto pateikimo aplinkybes, išanalizavus ieškovės atstovų teiktas užklausas ir darbuotojų vidinių susirašinėjimų turinį rengiant nurodytą 2024 spalio 25 d. raštą, ieškovės atstovo paaiškinimus dėl suklydimo, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu ieškovė siekė tyčia ir sąmoningai teismą suklaidinti ir (ar) suklastoti tam tikrus duomenis juos pateikiant kaip leistiną įrodinėjimo priemonę.

Dėl įvykio kilimo priežasties ir mechanizmo

179.       Įvertinus ir ištyrus šalių paaiškinimus, bylos rašytinę ir vaizdo medžiagą, išklausius liudytojų parodymus teismas sprendžia, kad ieškovės patalpos buvo aplietos dėl nuo didelio lietaus kiekio išsimovusios (iššovusios) vertikalaus lietaus nuotekų vamzdžio aklės koridoriuje (patalpa plane pažymėta Nr. 5 (koridoriuje), 2020 m. liepos 24 d. dr. D. K. parengtame apžiūros akte nurodyta patalpa pažymėta 1-51 indeksu), dėl ko vanduo, patekęs ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto grindų, prasisunkė pro pastato konstrukcijas (gelžbetonines perdangas) ir užliejo žemesniame aukšte (tai yra rūsyje) esančią serverinę, o ieškovės turtui (įrangai, patalpoms, baldams) buvo padaryta žala. Tokią išvadą teismas, remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu byloje esančių įrodymų viseto tyrimu ir vertinimu, grindžia sekančiais motyvais ir argumentais (CPK 185 straipsnis).

180.       Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad serverinės įrengimo projektinė dokumentacija nėra išlikusi. Aplinkybės, kad dokumentacija buvo sunaikinta ar neišsaugota dėl ieškovės neteisėtų (kaltų) veiksmų, byloje nebuvo nustatytos.

181.       Iš karto po įvykio, atsakovei atlikus pirminę įvykio vietos apžiūrą, buvo surašytas 2020 m. liepos 22 d. apžiūros aktas, kuriame pateiktas įvykio aprašymas. Apžiūros aktą surašė atsakovės atstovas. Nurodyta, kad pirmame aukšte koridoriuje (patalpa numeris 5) dėl stipraus lietaus išsimovė kanalizacijos vamzdynai. Vanduo per išsimovusią vamzdyno vietą tekėjo į patalpų vidų, jas užpildama. Apžiūros akte pažymėta, kad užpilti serveriai, kurių dalis neveikė. 

182.       Ieškovės iniciatyva po įvykusio apliejimo taip pat buvo organizuota pastato apžiūra. Pastato bei įvykio vietos apžiūrą atliko UAB „Eicosolution“ ekspertas dr. D. K. praėjus trims dienoms po įvykio – 2020 m. liepos 24 d. Apžiūros išvados ir rezultatai aprašyti apžiūros akte (toliau – Aktas, Apžiūros aktas). Apžiūros metu apžiūrėta patalpa (koridorius, žymėjimas plane „1-51“), kurioje matomas vertikalus lietaus nuotekų stovas surenkantis vandenį nuo stogo ir panaudojant fasonines dalis (alkūnes) – nukreipiamas į horizontaliai išdėstytus vamzdžius (Apžiūros akto 3.1 pav.). Atliekant apžiūrą buvo nustatyta, kad lietaus nuotekų avarija įvyko šioje patalpoje, greta esančios patalpos džiovinamos, surenkama perteklinė drėgmė. Apžiūros metu nuotekų sistema buvo suremontuota, špižiniai vamzdžiai pakeisti į plastikinius (Apžiūros akto 2.4 – 2.6, 3.1 pav.). Apžiūros metu pakeisti vamzdžiai gulėjo ant žemės (Apžiūros akto 3.2 pav.). Lietaus nuotekų sistema pastate sena, tačiau eksperto vertinimu savo paskirtį atliko. Apžiūros akte nurodyta, tai patvirtina ir byloje pateikta 2020 m. liepos 30 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, kad 2020 m. liepos 20 d. (ginčo įvykio dieną) Vilniuje įvyko smarki liūtis, kurios metu iškrito 7 mm kritulių. Lijo nuo 18 val. 20 min. iki 18 val. 40 min. ir per šį laikotarpį iškrito 6,4 mm kritulių. Intensyviausiai lijo nuo 18 val. 20 min. iki 18 val. 30 min., kai per 10 min. prilijo 6,1 mm. Vėliau dar lijo nuo 23 val. 40 min. iki 24 val., iškrito 0,6 mm kritulių. Nors vertikaliam lietaus nuotekų stovui 10,67 L / s lietaus vandens debitas ir nebuvo per didelis, šis debitas buvo per didelis horizontaliam lietaus nuotekų vamzdžiui (3,5 L / s < 10,67 L / s).

183.       Akte pažymėta, kad dėl 2020 m. liepos 20 d. Vilniuje įvykusios smarkios liūties, lietaus nuotekų vamzdynas negalėjo aptarnauti tokio vandens kiekio, neatlaikė lietaus vandens sudaryto neįprastai didelio slėgio ir lietaus nuotekų vertikalaus stovo apačioje išmušė ten buvusią plastikinę aklę (aklė sumontuota sistemoje apie 2006 m.). Aklė buvo įrengta vertikalaus stovo apačioje, būtent toje vietoje, kur vertikalus vamzdis pereina į horizontalų ir susidaro debito skirtumai. Per sistemoje atsivėrusią angą lietaus vanduo užtvindė aplinkines patalpas ir per gelžbetonines perdangas (Apžiūros akto 3.3 pav.) pateko į serverių patalpas, buvusias žemiau (Apžiūros akto 3.4 pav.). Serverio patalpos įrengtos aukštu žemiau (rūsys, žymėjimas plane „R-1“ ir „R2“), beveik po patalpa „1-51“, kur įvyko lietaus nuotekų avarija (Apžiūros akto 3.5 pav.). Teismo posėdžio metu liudytojas dr. D. K. palaikė savo išvadas nurodytas Apžiūros akte ir papildomai paaiškino, kad pačios aklės nematė. Apie buvusią aklę nurodė ieškovės darbuotojai. Liudytojo paaiškinimais per langą toks vandens kiekis prilyti negalėjo. Akte išvados padarytos remiantis tuo, kad buvo aklė ir dėl liūties buvo didelis vandens kiekis. Projektinė dokumentacija nebuvo pateikta. Stogo defektai buvo konstatuoti kitoje pastato dalyje, ne toje kurioje įvyko apliejimas. Gelžbetoninės perdangos yra laidžios vandeniui. Avarijos vietoje stogas buvo su lapų gaudykle ir tai atitiko techninius reikalavimus.

184.       Liudytojas S. U., valstybės įmonės Registrų centro vadovas įvykio metu, paaiškino, kad vanduo prasiskverbė į serverinę. Liudytojo teigimu 2020 m. liepos 23 d. radijo laidoje, praėjus keletui dienų nuo įvykio, jo išsakyti teiginiai, kad vanduo prasiskverbė po pastato konstrukcijas buvo nuomonė paremta emocijomis. Teigia, kad jam kaip įstaigos vadovui nebuvo žinomos tikslios priežastys, kodėl patalpos buvo aplietos. Tuo metu svarbiausia buvo atstatyti paslaugas, nes buvo sutrikusios valstybinės reikšmės registrų, įskaitant E.sveikata paslaugos. Radijo laidoje išsakė savo nuomonę dėl apliejimo priežasčių, kai jam dar nebuvo žinomas įvykio mechanizmas. Pačios aklės ir bėgančio vandens nematė. Kai atvyko vandens tekėjimas buvo sustabdytas. Neigia, kad buvo sunaikinti vaizdo įrašai.

185.       Liudytojo J. Š. valstybės įmonės Regitrų centras Turto valdymo departamento darbuotojo paaiškinimais vanduo bėgo iš vamzdyje iššovusios aklės vietos. Teigia, kad jam aklė buvo parodyta. Kai atvyko į įvykio vietą vanduo jau nebėgo. Aklę užkišo A. (A.) ir P. (P.) M. (M.). Liudytojui buvo aišku, kad vanduo bėga iš vamzdžio. Apie tai buvo informuotas ir įstaigos vadovas. Serverio patalpos buvo įrengtos prieš septyniolika metų. Nepavyko rasti jokių serverinės projektavimo dokumentų. Teigia, kad atsakovės atstovai galėjo apžiūrėti stogą. Po atliktos dr. D. K. apžiūros ir surašyto akto buvo užsakytas stogo remontas. Aklės neišsaugojo, nes nebuvo tokio prašymo iš atsakovės pusės.

186.       Liudytojas A. M., ieškovės darbuotojas (budėtojas), teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną dirbo ir matė kaip iš vamzdžio tekėjo vanduo, nes neišlaikius srovės buvo išmušta aklė. Jo brolis P. M. užkišo vamzdį ir įdėjo aklę atgal. Vandens bala pagal byloje pateiktą Patalpų schemą buvo hole (patalpos Nr. 4), koridoriuje (patalpos Nr. 5). Aklę vandens srovė išmušė koridoriuje. Liudytojo darbo vietos kabinetas (monitoringo kambarys (Patalpų schemoje pažymėta 66.10)) paaukštintas, todėl vanduo į jų kabinetą nepateko. Aklę įkišo P. M.. Aklė iššovė patalpoje pažymėtoje Nr. 5. Kito vandens šaltinio nebuvo tik aklės vieta. Vamzdžiai nebuvo trūkę. Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad aklę įstatė jis. Liudytojas taip pat išsamiai apibūdino kaip atrodė aklė, paaiškino, kad įvykio dieną, keitėsi pamainomis su broliu A. M., darbą turėjo pradėti 19 val. 

187.       Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais ar laikyti jų nepatikimais. Tai, kad liudytojai A. ir P. M. nurodė, jog ieškovų atstovai (advokatai) buvo susitikę ir su jais bendravo iki apklausos teismo posėdyje, nesudaro pagrindo vertinti, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ar buvo įtakojami ieškovės atstovų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad liudytojų A. ir P. M. buvo prašoma duoti dėl įvykio mechanizmo ieškovei palankius parodymus. Aplinkybė, kad liudytojus ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykiai, nagrinėjamos bylos kontekste, taip pat nesudaro pagrindo nevertinti liudytojų parodymų kaip įrodymų šaltinio ar jais nesiremti (CPK 185 straipsnis).  

188.       Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). 

189.       Nustatyta, kad pati atsakovė ne kartą atliko įvykio vietos apžiūrą. Be 2020 m. liepos 22 d. pirminės įvykio vietos apžiūros, 2020 m. rugpjūčio 18 d., dalyvaujant Draudėjo atstovams, Draudikas kartu su pasitelktais specialių žinių turinčiais asmenimis – UAB „Attrel“ atstovais, atliko ieškovės serverinės bei įvykio metu sugadintos serverinės techninės įrangos apžiūrą ir defektų nustatymą; 2020 m. rugpjūčio 20 d., dalyvaujant Draudėjo atstovams, Draudikas kartu su pasitelktais specialių žinių turinčiais asmenimis – UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovais, atliko ieškovės patalpų, įskaitant serverinės patalpą, nuotekų tinklų ir statinio stogo dalies apžiūrą; 2020 m. rugsėjo 4 d. Draudikas peržiūrėjo vaizdo kamerų, esančių serverinėje bei jos prieigose, įrašus ir kt. Atsakovės užsakymu 2020 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ atliko ieškovės ginčo objektu esančių patalpų – Duomenų centro, komutacijų patalpos užliejimo tyrimą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad vandens šaltinis – lietaus nuotekų vamzdis, per kurį ieškovės teigimu vyko patalpų užliejimas, jau yra suremontuotas. Duomenų, foto fiksacijų apie lietaus nuotekų vamzdžio būklę iki remonto nėra, pateiktos tik užlietų patalpų ir remontuojamo vamzdyno nuotraukos. Seno pažeisto vamzdyno ir fasoninių dalių nuotraukos ar kiti, jų būklę patvirtinantys dokumentai, nebuvo pateikti. Pažymėta, kad pravalos kamščio išstūmimo priežastis gali būti vamzdžiuose susidaręs slėgis didesnis nei atlaiko neslėginis vamzdis, kuris susidarė, nes lauko tinklai nepraleidžia viso vandens debito, todėl pastato vidaus tinklai pilnai užsipildė vandeniu. Projektuojant pastato lietaus vandens tinklus projektuotojas turėjo įvertinti, kad lietaus vandens tinkluose gali susidaryti slėgis, paskaičiuoti nuo kurio aukšto slėgis viršija vamzdžių movų, pravalų kamščių atlaikomą 0,5 bar slėgį. Kadangi ekspertiniam tyrimui pravala nebuvo pateikta, todėl nebuvo galima nustatyti ar pravala neturėjo pažaidų. Šiam tyrimui taip pat nėra žinoma ar pravala buvo tinkamai užkimšta, todėl nebuvo galima atsakyti ar tai negalėjo turėti įtakos pravalos kamščio išstūmimui.

190.       Atsakovė nesutikdama su ieškiniu kaip vieną iš esminių argumentų nurodė, kad nei atsakovės darbuotojams, nei UAB „Eicosolution“ ekspertui dr. D. K. pateikusiam išvadą dėl užliejimo priežasčių, nebuvo pateikta apžiūrai pati „išsimovusi aklė“ ir jokie kiti įrodymai apie ieškovės deklaruojamą „aklės išsimovimo“ mechanizmą, be to minimas ekspertas neatliko jokių perdangos, esančios virš serverinės patalpų, atodangų ir netyrė aplinkybių, kokiu būdu vanduo per perdangą pateko į apačioje esančią serverinės patalpą, be to dėl duomenų trūkumo UAB „Statybos procesų valdymas“ negalėjo atlikti išsamaus ir objektyvaus tyrimo. Atkreipia dėmesį, kad dr. D. K. atlikdamas tyrimą nedisponavo jokia serverinės patalpos įrengimo projektine dokumentacija, kuri išvadą teikusiam liudytojui D. K. nebuvo pateikta. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

191.       Aplinkybės, kad aklė bei projektinė dokumentacija nebuvo pateikta nei atsakovei, nei dr. D. K. nagrinėjamos bylos kontekste nepaneigia ieškovės įrodinėtinų aplinkybių dėl įvykio mechanizmo priežasties. Pažymėtina, kad liudytojas dr. D. K. patvirtino, kad toks vandens kiekis negalėjo į patalpas prilyti, gelžbetoninės perdangos yra laidžios vandeniui, dėl ko vanduo pateko į žemiau esančias patalpas (serverinę), o stogo defektai buvo nustatyti kitoje pastato dalyje. Liudytojas paaiškino, kad savo išvadas dėl aklės išsimovimo grindžia matematiniais skaičiavimais, įvertinant tą dieną iškritusių kritulių kiekį ir lietaus nuotekų vamzdžių skersmenį. Ginčo dėl aplinkybių, kad įvyko metu buvo smarki liūtis, nėra. Netikėtą ir staigų vandens išsiveržimą išsimovus lietaus nuotekų vamzdžio aklei patvirtina liudytojų A. ir P. M. parodymai, kurie įvykio metu buvo Pastate. Nors UAB „Statybos procesų valdymas“ dėl duomenų trūkumo negalėjo pateikti detalių išvadų ir atlikti išsamaus ekspertinio tyrimo (atsiliepimo 14 priedas), tačiau ginčo sprendimui aktuali ir įvertintina rašte eksperto E. L. pateikiama informacija, kad lauko ūkinių nuotekų tinklai, į kuriuos suteka ir lietaus vanduo nuo pastato stogo, yra gana mažo skersmens, todėl galima įtarti, jog liūčių metų jie nepraleidžia dalies lietaus vandens debito. Lauko nuotekų tinklams nepraleidžiant viso ar tam tikros dalies vandens debito, pastato lietaus vandens tinklai pilnai užsipildo ir dirba slėginiu režimu. Pastato lietaus kanalizacijos vamzdžiai yra neslėginiai, jungtys atlaiko iki 0,5 bar slėgį. Esant didesniam slėgiui, jungtys išsiardo. Be to, kaip jau minėta, atsakovės 2020 m. liepos 22 d. surašytame pirminiame turto apžiūros akte įvykio priežastimi taip pat nurodytas dėl stipraus lietaus kanalizacijos vamzdyno išsimovimas.

192.       Byloje nėra konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės argumentus apie tyčinį vaizdo įrašų sunaikinimą, todėl jie atmestini, kaip neįrodyti. Liudytojas R. N., Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiasis analitikas apklauso metu teisme teigė, kad įvykio dieną trūko vamzdis. Vaizdo įrašai saugomi 30 dienų ir yra automatiškai sunaikinami ir esant pilnai talpai vaizdo įrašai rašosi ant viršaus. Iš viso buvo dešimt kamerų kurios fiksuoja perimetrą. Nors yra tam tikrų neatitikimų tarp liudytojo R. N. parodymų ir jo ruoštame 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakyme elektoriniu paštu (atsiliepimo 10.2 priedas) nurodytų teiginių, jog vaizdo įrašai yra išsaugoti, tačiau jie nėra esminiai, kadangi atsakyme tiesiogiai nėra nurodyta, kad yra išsaugoti visų vaizdo stebėjimų kamerų įrašai. Be to teismo vertinimu nurodyti neatitikimai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi byloje nėra pateikta objektyvių ir leistinų įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad patalpos buvo aplietos dėl kitos, nei ieškovės byloje nurodytos ir įrodinėtos priežasties. 

193.       Teismo įsitikinimą dėl įvykio kilimo priežasties sustiprina ir tai, kad objektyvių duomenų apie esminius pastato konstrukcijos elementų trūkumus, dėl kurų įvyko patalpų apliejimas, įvykio dienai byloje nėra ir tokių duomenų bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta (CPK 185 straipsnis). Atsakovė prašymo išdėstyto procesiniuose dokumentuose skirti statinio ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, kad ieškovės patalpų apliejimo tiesioginė priežastis buvo lietaus nuotekų vamzdynų korozija, susidėvėjimas ar stogo konstrukcijos trūkumai, nėra. Taip pat nėra pateikta jokių specialistų išvadų ar kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius dėl įvykio mechanizmo. O būtent, kad patalpų apliejimas įvyko dėl pastato konstrukcijos elementų (stogo, sienų) trūkumo. Atsakovės argumentai, kad ieškovė tik teisminio nagrinėjimo metu į bylą 2021 m. liepos 27 d. pateikė 2 (dviejų) kamerų Nr. 12 ir Nr. 13 vaizdo įrašus, o likusių 14 (keturiolikos) kamerų įrašai nepateikti, todėl labiausiai tikėtina yra tai, kad ieškovės turimi stogo ir pastato perimetro vaizdo kamerų įrašai paneigtų draudžiamojo įvykio buvimą, yra grindžiami hipotetinės prielaidomis, todėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos kontekste, laikytini deklaratyviais ir yra atmestini. Liudytojo S. U. išsakyta nuomonė radijo laidoje dėl pastato išorinių elementų trūkumo, praėjus keletui dienų po įvykio, nėra laikytinas pakankamu įrodymu atsakovės keliamai hipotezei dėl įvykio mechanizmo pagrįsti. Atsakovės nurodyta liudytojo profesinė patirtis teisėsaugos srityje, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, nes nuomonės išsakymas viešoje erdvėje aptartų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, negali būti vertinamas kaip neginčijimas, objektyviai nustatytas faktas.

194.       Ieškovės atstovas nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. buvo atlikti vamzdyno remonto darbai. Darbus atliko UAB „Konvita“, kuri aklę ir išsivežė. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir UAB „Konvita“ pateiktu aktu, patvirtinančiu aplinkybes apie atliktus darbus tvarkant avarijos vietą, tai yra vamzdynų pakeitimą. Logiški ir pagrįsti ieškovės paaiškinimai, kad prioritetiškai buvo siekiama kuo skubiai pašalinti pasekmes bei suremontuoti vamzdyną, siekiant išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių, įvertinus tai, kad buvo sutrikusi valstybinės reikšmės registrų veikla. Aplinkybės, kad įvykio metu Pastate buvę darbuotojai nefiksavo įvykio vaizdo ir garso priemonėmis, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad prioritetas buvo teikiamas avarijos padarinių pašalinimui. Be to ir dr. D. K. aktas, kuris buvo surašytas atlikus vietos apžiūrą praėjus keletui dienų po įvykio, jame pateiktos nuotraukos, neabejotinai patvirtina, kad vamzdynai įvykio vietoje buvo pakeisti. Atsakovės dėstomos abejonės dėl galimai ne įvykio vietoje atliktų darbų, laikytinos deklaratyviomis, kurios nėra pagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais. Tai, kad atliktų darbų akte yra nurodyta, jog atlikti nuotekų vamzdyno bei kanalizacijos vamzdynų tvarkymo darbai, nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Pačios atsakovės pasitelktos UAB „Statybos procesų valdymas“ 2021 m. kovo 9 d. rašte lietaus nuotekų vamzdynas yra įvardijamas, kaip pastato lietaus kanalizacijos vamzdžiai. Pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pažeidė Draudimo taisykles ar atliko neteisėtus veiksmus nėra, kadangi pagal Draudimo taisyklių 162.5 punktą ieškovė įsipareigojo išsaugoti po įvykio likusį turtą ar jo liekanas, jei to prašo Draudikas, kol atvyks jų atstovas, prireikus parodyti jam sugadintą turtą arba jo liekanas, o tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Be kita ko, atsakovė byloje neįrodė, kad iš kart po įvykio prašė ieškovės pateikti apžiūrai ir išsaugoti vamzdyno liekanas. Kaip matyti iš byloje pateikto susirašinėjimo atsakovės teisininkė 2020 m. liepos 22 d. paprašė atsiųsti el. paštu išsamų paaiškinimą apie tai kas atsitiko (kokia yra galima įvykio priežastis) ir informaciją (dokumentų kopijas) apie tą įrenginį, pastato dalį, pastatą ar pan., kuris tapo įvykio priežastimi, o vamzdyno liekanų (duomenų apie nuotekų vamzdyną ir pačią aklę) atsakovė ieškovės paprašė tik 2020 m. rugpjūčio 25 d. (atsiliepimo priedas Nr. 9).

195.       Ieškovės pateiktame Statinio techninės priežiūros žurnale paskutinis įrašas buvo atliktas 2020 m. liepos 20 d., tai yra įvykio dieną. Iš šio dokumento turinio galima pagrįstai spręsti, kad įrašai jame buvo atliekami vieną kartą per mėnesį. Bylos duomenimis Statinio techninės priežiūros žurnalas 2020 m. liepos 30 d. buvo pateiktas atsakovei. Aplinkybės, kad Statinio techninės priežiūros žurnale nebuvo fiksuotas įrašas apie išsimovusią aklę 2020 m. liepos 20 d. atlikto patikrinimo metu, negali būti vertinama kaip ieškovės nesąžiningas elgesys ar siekis suklaidinti atsakovę dėl patalpų apliejimo priežasties, kadangi bylos duomenimis statinio techninė apžiūra buvo atlikta 2020 m. liepos 20 d., o patalpos buvo aplietos tą pačią dieną, bet vėliau (apie 19.00 val.), tai yra po įstaigos (ieškovės) darbo valandų. Be to, ir UAB „Statybos procesų valdymas“ rašte pažymėta, kad vizualiai apžiūrint atvirai įrengtus lietaus vandens tinklus, neįmanoma nustatyti ar pravalos kamštis gali atlaikyti vamzdynuose susidarantį slėgį ir numatyti, kad gali būti slėgis, kurio neatlaikys ketaus vamzdžių jungtys, todėl šiuo atveju statinio techninė priežiūra, jos kokybė neturėjo įtakos avariniam atvejui.

196.       Atsakovės argumentai, kad ieškovės įrodinėtinas įvykio priežasties mechanizmas prieštarauja serverinėje esančių stebėjimo kamerų vaizdo įrašams bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. serverinės apžiūrų metu nustatytoms aplinkybėms, kurios esą patvirtina, jog vandens prasiskverbimas į serverinės patalpas įvyko pro lubas, atmestini, kadangi teismas tokių prieštaravimų nenustatė. Pažymėtina, kad Draudėjo darbuotojas V. J. 2020 m. liepos 30 d. paaiškinimuose Draudikui būtent ir nurodė, t. y., kad vanduo, patekęs ant pastato pirmo aukšto grindų, prasisunkė pro pastato konstrukcijas (gelžbetonines perdangas) ir užliejo žemesniame aukšte (rūsyje) esančią serverinę. Nurodyti paaiškinimai neprieštarauja dr. D. K. pateiktoms išvadoms dėl gelžbetoninių perdangų laidumo vandeniui.

197.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Byloje nesant daugiau jokių objektyvių duomenų, vien remiantis ieškovės tuometinio vadovo S. U. išsakyta nuomone praėjus keletui dienų po įvykio radijo laidoje ir atsakovės deklaratyviais bei hipotetiniais teiginiais apie galimai ieškovės nepateiktus įrodymus (vaizdo medžiagą), nėra pagrindo išvadai, kad pastato konstrukcijos ar išoriniai elementai turėjo esminių trūkumų dėl ko įvyko patalpų apliejimas. 

198.       Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, jog jų pakanka, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog Patalpos buvo aplietos dėl didelio vandens kiekio, susidariusio dėl smarkios liūties, sudaryto slėgio išsimovusios aklės lietaus nuotekų vamzdyje. Teismas pažymi, kad išvada dėl įvykio mechanizmo priežasties yra daroma įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų – Apžiūros akte nurodytas išvadas, UAB „Statybos procesų valdymas“ pateiktas išvadas, atsakovės atstovo R. J. surašytą Sugadinto, apgadinto turto apžiūros akte aprašytas įvykio aplinkybes, liudytojų dr. D. K., P. ir A. M., J. Š. parodymus, vaizdo medžiagą, nuotraukas. Nors dalis įrodymų dėl įvykio kilimo priežasties yra netiesioginiai, tačiau nesant tarp šių įrodymų prieštaravimų, įvertinus jų atitiktį sąsajumo ir leistinumo reikalavimams teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti (CPK 177 straipsnis, 180 straipsnis).

Dėl įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju ir teisės sumažinti draudimo išmoką

199.       Remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui.

200.       Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.

201.       Dėl šios priežasties, sprendžiant klausimą dėl to, ar nagrinėjamu atveju atsakovei atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei, reiškiančiai reikalavimus pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iš atsakovės draudimo išmoką, kilo pareiga įrodyti, kad įvykis patenka į Draudimo sutarties apimtį ir jai priklauso atitinkamo dydžio draudimo išmoka, o atsakovei, kuri atsisakė išmokėti draudimo išmoką, teko pareiga įrodyti, kad egzistuoja aplinkybės, atleidžiančios ją nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). 

202.       Įstatymai neįvardija, kokie įvykiai gali būti laikomi nedraudžiamaisiais, taip pat nenustato įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju kriterijų. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; turi būti aiškiai nurodyti įvykiai ar veiksmai, kurių rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiima ir kurių atveju jis neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023). Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).

203.       Pažymėtina, kad dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013).

204.       Draudimo sutarties sąlygos nustatymas draudimo rūšies taisyklėse ar draudimo liudijime (polise) turi reikšmės draudimo sutarties sąlygos turinio aiškinimui, aiškinimo metodų taikymui, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, įvertinama tai, dėl kokių draudimo apsaugos ribų ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios Draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse ar individualiai aptartose sutarties sąlygose.

205.       Kaip jau buvo minėta, ginčo objektu esanti Draudimo sutartis buvo sudaryta organizuojant viešąjį pirkimą. Ieškovės parengtoje techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, kad draudimo objektas apima nekilnojamąjį turtą (pastatus, statinius, patalpas) ir kilnojamąjį turtą (biuro inventorių, įrengimus, įrankius, kompiuterinę įrangą ir kitą materialų turtą). Turtas draudžiamas visų rizikų draudimu (all risk) išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus draudimo bendrovių turto draudimo taisyklėse, tiek kiek jie neprieštarauja šioms pirkimo sąlygoms. Įvedama vieno įvykio sąvoka. Vienas įvykis reiškia visus atskirus nuostolius, patirtus per bet kurį nuostolių laikotarpį, kylančius iš ar tiesiogiai nulemtus vieno įvykio. Nuostolių laikotarpis šiame kontekste reiškia nepertraukiamą 72 (septyniasdešimt dviejų) valandų laikotarpį, kurio metu audra, liūtis, kruša, potvynis, ar kitas draudžiamasis įvykis padaro žalos ar nuostolių. Draudimui taikomos standartinės draudiko bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Esant prieštaravimams tarp šių sąlygų ir Draudiko bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių, turi būti vadovaujamasi šiomis sąlygomis. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Draudimo liudijime.

206.       Pagal Draudimo taisyklių 20 punktą tai yra draudimas nuo bet kokių atsitikimų, išskyrus nedraudžiamuosius, nurodytus Draudimo taisyklių 21 – 29 punktuose. Taigi, ieškovės turtas buvo draustas nuo visų rizikų, taip pat ir nuo vandens rizikos (Draudimo taisyklių draudimo apsaugos sąlyga Nr. 205), o pagal Draudimo taisyklių 66 punktą atvejai, kai turtas sugadinamas (sunaikinamas) dėl vandens (garų, nuotekų), staiga ir netikėtai ne pagal paskirtį išsiveržusio dėl vandentiekio ar kanalizacijos sistemos avarijos (pvz., vamzdžių trūkimo ar nusimovimo), yra laikomi draudžiamaisiais įvykiais.

207.       Draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga tiek šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti, tiek ir jai vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, ypač vykdant sutartį (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą.

208.       Bylos duomenimis tarp ginčo šalių nuo pat pranešimo apie įvykį atsakovei iki 2021 m. vasario mėn. vyko susirašinėjimas, įvykio vietos apžiūros, vaizdo medžiagos peržiūra, iš kurių matyti, kad atsakovė prašė ieškovės teikti papildomą medžiagą sprendžiant klausimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, taip pat papildomus duomenis dėl nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad dėl nepripažinimo įvykio draudžiamuoju atsakovė kaip vieną iš esminių argumentų būtent ir nurodė tai, kad ieškovė nepateikė reikšmingos medžiagos, vaizdo kamerų įrašų, projektavimo dokumentų, kurie buvo būtini sprendžiant klausimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Ieškovė priešingai, teigė, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo perteklinės informacijos ir duomenų, kuriais ieškovė nedisponavo, o visą reikiamą ir ieškovės valdomą informaciją ji buvo pateikusi.

209.       Nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. į įvykio vietą atvykęs atsakovės atstovas R. J., kuris surašė Sugadinto, apgadinto turto apžiūros aktą. 2020 m. rugpjūčio 18 d., dalyvaujant Draudėjo atstovams, Draudikas kartu su pasitelktais specialių žinių turinčiais asmenimis – UAB „Attrel“ atstovais, atliko ieškovės serverinės bei įvykio metu sugadintos serverinės techninės įrangos apžiūrą ir defektų nustatymą. 2020 m. rugpjūčio 20 d., dalyvaujant Draudėjo atstovams, Draudikas kartu su pasitelktais specialių žinių turinčiais asmenimis – UAB „Statybos procesų valdymas“ atstovais, atliko ieškovės patalpų, įskaitant serverinės patalpą, nuotekų tinklų ir statinio stogo dalies apžiūrą. 2020 m. rugsėjo 4 d. Draudikas peržiūrėjo vaizdo kamerų, esančių serverinėje bei jos prieigose, įrašus.

210.       2020 m. liepos 30 d. Draudėjo atstovas el. paštu pateikė Draudikui Draudėjo paaiškinimą apie 2020 m. liepos 20 d. įvykį ir jo galimą priežastį, bei dokumentus, pagrindžiančius žalos dydį, t. y. patalpų remonto kaštus, sugadintos įrangos įsigijimo ir balansines vertes, sugadintų baldų gamybos kaštus bei jų balansines vertes. 2020 m. rugpjūčio 4 d. el. laiške Draudikas nurodė, kad gali pervesti Draudėjui sumą be PVM ir franšizės, kas sudarytų 9 833,28 Eur. Draudėjui paprieštaravus, Draudikas nurodė, kad suma su PVM gali būti mokama tik pateikus atliktų darbų dokumentus, o suma be PVM – iki darbų atlikimo (t. y. pagal lokalinę sąmatą).

211.       2020 m. rugpjūčio 25 d. Draudikas pareikalavo su (duomenys neskelbtini) esančiomis patalpomis bei jų nuotekų vamzdynu susijusių papildomų dokumentų (įskaitant duomenų apie aklę) bei paaiškinimų. Po 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. Draudiko atliktų ieškovės patalpų ir serverinės įrangos apžiūrų Draudiką atstovaujantis advokatas pateikė Draudėjui du 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštus, kuriais pareikalavo pateikti bei dokumentus, reikalingus Draudiko išvadų pateikimui. 

212.       2020 m. rugpjūčio 31 d. Draudėjo atstovui paprašius pagrįsti Draudiko prašomų pateikti duomenų poreikį, Draudikas 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu bei 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu laišku nurodė, kad reikalaujama informacija ir dokumentai yra reikalingi specialiems ekspertiniams tyrimams, atliekamiems UAB „Statybos procesų valdymas“. 2020 m. rugsėjo 28 d. Draudėjo atstovas pateikė Draudikui dalį pareikalautų papildomų duomenų bei dokumentų. Likusių Draudiko reikalautų duomenų Draudėjas nurodė, kad negali pateikti, kadangi tokiais duomenimis nedisponuoja.

213.       2020 m. spalio 2 d. Draudėjo atstovas pateikė Draudikui reikalautą informaciją bei dokumentus, susijusius su serverinės įranga. Draudikui buvo pateikti patikslinti duomenys apie turto vertes, pažymint, kad tuo metu, kai buvo teikiama pirminė pažyma apie turto vertes pagal UAB „Blue Bridge“ defekto aktą, dėl avarijos neveikė kai kurios informacinės sistemos, todėl nebuvo pilnai atstatyti visi reikalingi buhalterinės apskaitos duomenys turtui identifikuoti, o informaciją buvo prašoma pateikti skubiai, taip pat pažymėta, kad tos pačios rūšies kompiuterinės įrangos yra daug vienetų, todėl buvo ištaisyti pastebėti netikslumai.  2020 m. lapkričio 30 d. įvyko Draudėjo ir Draudiko atstovų nuotolinis susitikimas, kurio metu buvo aptarta žalos reguliavimo situacija byloje. 2020 m. gruodžio 3 d. Draudikas pareikalavo papildomos informacijos pateikimo. Draudėjo atstovas 2020 m. gruodžio 14 d. raštu Draudiko pareikalavo išmokėti draudimo išmoką.

214.       2021 m. sausio 8 d. raštu Draudėjo atstovas teikė duomenis Draudikui, kad dėl naujos įrangos įsigijimo vyko ir vyksta viešieji pirkimai. Draudėjo atstovas nurodė, kad tų su įranga susijusių dokumentų, kurie nebuvo pateikti, Draudėjas ir negali pateikti, nes jų neturi; be to tokie dokumentai yra priskiriami trumpai saugotinų dokumentų kategorijai (kurių saugojimo terminas 10 metų). Draudikas 2021 m. sausio 14 d. raštu pakartotinai pareikalavo pastato (duomenys neskelbtini) 1) planų dwg formatu; 2) techninės, projektinės dokumentacijos: architektūrinės dalies, lietaus ir buitinių nuotekų vidaus tinklų projektinės dalies (nors Draudėjas buvo nurodęs, kad jų neturi), 3) serverinės patalpų projektavimo ir įrengimo dokumentų: viešo konkurso dokumentų, rangos sutarčių, projektų (nors Draudėjas buvo nurodęs, kad jų neturi), 4) statinio stogo vaizdo kamerų medžiagos, įrašytos laikmenoje; 5) statinio techninės priežiūros žurnalo bei kasmetinių ir neeilinių apžiūrų aktų; 6) dokumentų, kuriuose fiksuota informacija apie įvykį: apžiūros aktai, audito ar tyrimų medžiaga, fotonuotraukos ir video fiksacija, 7) geodezinių nuotraukų ar topografinių planų, kuriuose matytųsi buitinių ir lietaus nuotekų tinklai. 

215.       Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias turi nurodyti draudėjas, yra pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (CK 6.993 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis serverinės patalpos buvo įrenginėjamos apie 2004 – 2007 m. Draudimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. balandžio 14 d. Atsakovė vertindama, kad esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju turi aplinkybės ar serverinė atitinka serverinės patalpoms keliamus reikalavimus bei tarptautinius standartus (ką patvirtina pirmiau aptarta tarp šalių vykusio susirašinėjimo ir duomenų teikimo (reikalavimo) chronologija), dar prieš sudarydama draudimo sutartį, turėjo aiškintis draudžiamų patalpų būklę, jų įrengimą bei turėjo visas galimybes apžiūrėti patalpas ir (arba) nurodyti ieškovei pateikti papildomą informaciją (CK 6.994 straipsnis). Atsakovės argumentai, įvertinus ir tai, kad ji yra draudimo veikla užsiimanti profesionalė, jog (1) draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nereikalauja, kad draudikas prieš apdrausdamas turtą privalomai turtą turėtų apžiūrėti; (2) Draudimo sutartimi Draudėjas apdraudė visą savo valdomą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, todėl Draudikas fiziškai negalėjo apžiūrėti viso turto ar (ir) atlikti kiekvieno turtinio vieneto (statinio) konstrukcijų tyrimų ir pan., aiškiai stokoja pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Draudikas, būdamas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai būtų reikšminga, privalėjo Draudėjui pateikti aiškią informaciją, sudarančią sąlygas pasirinkti tinkamiausią draudimo variantą, ir nustatyti draudimo apsaugos apimtį, atitinkančią draudimo riziką. Pažymėtina ir tai, kad Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-701/2017).

216.       Pagal kasacinio teismo praktiką draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Dėl to ypač svarbu, kad ne tik sudarydamos sutartį, bet ir ją vykdydamos šalys viena kitai atskleistų visą reikšmingą informaciją, o įvykus draudžiamajam įvykiui – išsamiai ir sąžiningai pateiktų informaciją apie įvykį, dėl jo kilusias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011). Išanalizavęs ir įvertinęs byloje susiklosčiusią faktinę situaciją teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad glaudus bendradarbiavimas ir kooperavimasis tiriant įvykio aplinkybes bei nustatant draudimo išmokos dydį tarp ginčo šalių nesusiklostė išimtinai dėl kurios nors vienos iš jų kaltės ar išimtinai dėl vienos iš jų netinkamo Draudimo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo.

217.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019 19 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

218.       Draudimo sutarties šalys įprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis), todėl kilus abejonių dėl sutarties sąlygų jos aiškintinos draudėjo naudai. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti aiškiai nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014).

219.       Įstatymas nustato pareigą draudikui – draudimo veikla užsiimančiam profesionalui – veikti sąžiningai, geriausiomis draudėjui sąlygomis, jo interesais. Draudiko teikiama informacija formuojant draudimo santykius turi būti teisinga, aiški, neklaidinanti. Draudikas, įrodinėdamas, kad pagal draudimo sutarties sąlygas tam tikros draudimo rizikos jis neprisiėmė ar prisiėmė tik dalį jos, negali remtis jo paties parengtomis standartinėmis sąlygomis, kurios stokoja aiškumo, neatitinka suderinamumo reikalavimo, neatspindi individualaus atvejo ypatumų. Standartinės sąlygos perkėlimas į draudimo polisą savaime nereiškia, kad tokia sąlyga laikytina individualia, šalių laisva valia suderėta sąlyga ir kad ją aiškinant taikytinas mažesnis draudėjo interesų apsaugos standartas.

220.       Taigi, draudimo apsauga, kaip minėta, nustatoma tiek draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse (standartinėse sąlygose), tiek draudimo liudijime (polise) aptartose individualiose sąlygose. Esant ginčui dėl draudimo apsaugą ir jos apimtį nustatančių draudimo sutarties sąlygų, sutartis turi būti aiškinama visų pirma vadovaujantis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat atitinkamomis teismų praktikoje suformuluotomis šios rūšies (draudimo) sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

221.       Šalys skirtingai aiškina Draudimo taisyklių 161.16 punktą, nurodantį, kad draudimo išmoka nemokama už turto sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl lietaus, krušos, sniego, purvo, vandens ar vandens nešamų daiktų prasiskverbimo ar įsiveržimo pro nesandariai ar nevisiškai uždarytus langus, lauko duris, orlaides, vėdinimo angas, kaminus ar nesandarias vietas statinio, talpos ar įrenginio konstrukciniuose elementuose (plyšius, skilimus, įtrūkimus, nepakankamą sujungimo vietų, pamatų, stogo ar sienų hidroizoliaciją) ar kitas angas, išskyrus atvejus, kai šios angos atsirado dėl draudžiamojo įvykio.

222.       Atsakovė argumentuoja, kad Draudimo taisyklių 161.16 punktas yra aiškus ir išdėstytas suprantamai, jame nėra jokių dviprasmybių, priešingai nei teigia ieškovė, o ginčo situacija patenka į šio punkto apimtį. Atsakovė taip pat pažymi, kad statinio aukštų perdangos lygiai taip pat yra statinio konstrukciniai elementai. Lietaus nuotekų sistema yra pastato inžinerinė sistema, kuri skirta lietaus vandeniui nuo stogo surinkti, ir ji prasideda pastato išorėje ant stogo (įlajos), o baigiasi už pastato ribų (išorėje), nuotekoms subėgant į nuotekų surinkimo šulinį, taigi akivaizdu, kad lietaus nuotekos lygiai taip pat pateko į pastatą per išorę ir prasiskverbė į serverinės patalpas per perdangą, kuri yra virš serverinės patalpų. Vandens patekimo ant perdangos faktas niekaip negalėjo įtakoti perdangos plyšio, skilimo ar angų atsiradimo.

223.       Draudimo taisyklių 161.16 punkto sąlyga turi būti aiškinama draudimo sutartį prisijungimo būdu sudariusio Draudėjo naudai ir Draudiko nenaudai; įvertinant Draudimo liudijime nurodytas sąlygas. Atsakovė įrodinėdama, kad pagal Draudimo sutarties sąlygas tam tikros draudimo rizikos ji neprisiėmė ar prisiėmė tik dalį jos, negali remtis jos pačios parengtomis standartinėmis sąlygomis, kurios teismo vertinimu stokoja aiškumo ir neatspindi individualaus atvejo ypatumų.

224.       Perdangos – tai horizontalios pastato konstrukcijos, skirstančios pastatą į aukštus. Perdangos riboja aukštus ir esančias juose patalpas iš viršaus ir apačios. Pritartina atsakovės argumentams, kad perdangos taip pat yra statinio konstrukcinis elementas, o lietaus nuotekų sistema yra pastato inžinerinė sistema, tačiau teismo vertinimu Draudimo taisyklių 161.16 punkto sąlyga apibrėžianti nedraudiminius įvykius, nagrinėjamu atveju negali būti aiškinama plečiamai ir tokiu būdu, kaip to siekia atsakovė, paneigiant pačios sudarytos Draudimo sutarties tikslus, kuria ieškovės turtas buvo apdraustas visų rizikų draudimu.

225.       Byloje nustatyta, kad Pasato patalpos (įskaitant serverinę) buvo aplietos lietaus nuotekų vamzdynui, esančiam Pastato viduje, neatlaikius lietaus vandens sudaryto neįprastai didelio slėgio ir per angą, kuri atsivėrė išmušus ten buvusią aklę, lietaus vanduo užtvindė aplinkines patalpas ir per gelžbetonines perdangas pateko ir į serverinę. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateiktame UAB „Statybos procesų valdymas“ rašte be kita ko nurodyta, kad tiek pastato projektavimo metu galiojusios statybos normos ir taisyklės, tiek serverinės įrengimo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nenumatė, kad pastato kituose aukštuose virš ar šalia telekomunikacijų ir automatikos pultų negali būti kanalizacijos vamzdžių. Normos reglamentuoja tik tai, kad pačiose patalpose negalima projektuoti kanalizacijos vamzdžių.

226.       Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad lietaus nuotekos pateko į pastatą per išorę ar pastato konstrukcinių elementų defektus byloje nebuvo įrodytos. Atsakovės teiginiai, kad jei būtų įrengta perdangų hidroizoliacija, labiausiai tikėtinai vanduo net nebūtų prasiskverbęs į serverinės patalpas, arba bent jau Draudėjo nuostoliai būtų ženkliai mažesni, yra paremti tik atsakovės deklaratyviomis hipotezėmis, bet ne konkrečiais įrodymais byloje ir šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes Draudimo sutartyje nėra apibrėžta, kad nedraudiminis įvykis yra dėl vandens įsiveržimo nepakankamos perdangų hidroizoliacijos. Be to Draudimo liudijime tokių sąlygų šalys individualiai taip pat neaptarė.

227.       Draudimo taisyklėse numatyta, kad nedraudžiamasis įvykis yra tada kai, žala turtui padaroma lietaus, sniego, kitokių kritulių ar audros, laikomam ne patalpose, išskyrus atvejus, kai šis turtas yra pritaikytas naudoti ar saugoti lauke, stoginėse, atviruose priestatuose, statiniuose, dengtuose tik audiniais, plastikine plėvele ar pan. medžiaga (21 punktas). Taisyklių 41 punktas liūtį apibrėžia kaip smarkų lietų, kai per 6 val. ar trumpesnį laiką iškrinta 14 mm ir daugiau kritulių. Draudimo taisyklių 66 punkte įtvirtinta, kad draudiminis įvykis yra vandens (garų, nuotekų), staiga ir netikėtai ne pagal paskirtį išsiveržusio dėl šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos ar oro kondicionavimo sistemų avarijos (vamzdžių trūkimo, nusimovimo ar užšalimo) arba iš įrangos, užtikrinančios pastato funkcionavimą ar stacionariai prijungtos prie vandentiekio (pvz., skalbyklės, indaplovės ir pan.). Atlyginami nuostoliai už dėl vandens poveikio nukentėjusį turtą, bet ne už pačią santechninę įrangą. Draudimo apsauga taip pat apima įvykio priežasties nustatymo (pvz., sienų griovimo, grindų išardymo, vamzdžių atkasimo) ir vėlesnio turto atstatymo (pvz., sienų perdažymo, grindų sudėjimo, vamzdžių užkasimo) išlaidas.

228.       Kaip jau buvo minėta, išnagrinėjus ir įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad pagrindinė priežastis, tiesiogiai nulėmusi ieškovės patalpų užliejimą – dėl nuo didelio lietaus kiekio iššovusi vertikalaus lietaus nuotekų vamzdžio aklė. Atsižvelgiant į tai, teismas sistemiškai įvertinęs Draudimo sutarties standartines ir individualiai aptartas (draudimas nuo visų rizikų) sąlygas sprendžia, kad nedraudiminiu įvykiu negali būti laikomas vidinių patalpų lubų ir grindų hidroizoliacijos nebuvimas ar plyšiai ir įtrūkimai juose, kai vanduo prasiskverbia trūkus ar nusimovus lietaus nuotekų vamzdžiui pastato viduje. Todėl Draudimo taisyklių 161.16 punkto prasme serverinės patalpų lubų hidroizoliacija, ar vidinių pastato atitvarų būklė nėra teisiškai reikšminga ginčo sprendimui, nes šiame punkte kalbama apie statinio išorinius konstrukcinius elementus bei vandens prasiskverbimą į pastatą iš išorės per nesandarias vietas (plyšius, įtrūkimus) minėtuose konstrukciniuose elementuose, bet ne apie patalpų apliejimą dėl nuo didelio lietaus kiekio susidariusio slėgio iššovusios vertikalaus lietaus nuotekų vamzdžio aklės.

229.       Ieškovės teisė į draudimo išmoką šiuo konkrečiu atveju galima tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl Draudimo liudijime nurodytos rizikos – bet kokių atsitikimų, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, nurodytus Draudimo taisyklių 21-29 punktuose, bei nesusiję su Pastato natūraliu nusidėvėjimu ir neišvengiamais natūraliais procesais. Draudžiamuoju įvykiu, įvykusiu staigiai ir netikėtai, turi būti laikomi tokie įvykiai, kurių ieškovė laiku nenumatė arba, turėdama būtinas žinias ir patirtį, nebūtų galėjusi numatyti. 

230.       Draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalis). Draudimo taisyklių 163 punkte numatyta, kad draudimo išmokai gauti Draudėjas turi pateikti šiuos dokumentus, pagrindžiančius nuostolio dydį – statybų (remonto) sąmatas, atliktų darbų priėmimo aktus, sąskaitas ir kt.; turto gelbėjimo, liekanų sutvarkymo, sąmatų parengimo ir kitas išlaidas, už kurias mokama draudimo išmoka; buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės duomenis apie turto vertę prieš pat draudžiamąjį įvykį; kitus Draudiko prašomus dokumentus, jei jų reikia įvykio aplinkybėms ar nuostolio dydžiui nustatyti.

231.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis įvyko staigiai ir netikėtai, dėl smarkios liūties. Duomenų klastojimo fakto byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad dėl duomenų klastojimo iš esmės buvo grindžiama tik atsakovės deklaratyviu ir subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Ieškovės nebendradarbiavimas žalos reguliavimo byloje, sąmoningas žalos sureguliavimui reikalingų dokumentų ir informacijos nepateikimas, sąmoningai neteisingos informacijos teikimas apie 22 vnt. įvykio metu sugadintų įrenginių buhalterinės apskaitos (pajamavimo) aplinkybes, siekiant padidinti gautiną išmoką PVM suma, trukdymas nevaržomai tirti įvykio priežastis ir aplinkybes bei nuostolių dydį, byloje nebuvo įrodytas. Tai, kad dalis įrodymų buvo pateikta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai. Dėl atsakovės prašytų duomenų gausos bei apimties teismas ieškovės pozicijos taip pat neturi pagrindo vertinti kaip sąmoningo siekio nulėpti reikšmingus duomenis susijusius su draudžiamuoju įvykiu, kadangi tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta. Tai, kad šalys skirtingai vertino įvykio aplinkybes, nagrinėjamoje konkrečioje situacijoje negali būti laikoma sąmoningu siekiu suklaidinti atsakovę (Draudiką) (CPK 185 straipsnis).

232.       Sprendžiant dėl informavimo pareigos tinkamo įvykdymo pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką informavimo pareiga pagal įstatymą nustatyta abiem sutarties šalims – ir draudikui, ir draudėjui. Atsakovė byloje neįrodė, kad sudarant Draudimo sutartį nurodyti duomenys, kuriuos ji vertino kaip esminius sprendžiant klausimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir reikalavo pateikti po patalpų apliejimo (projektinė ir architektūrinė patalpų, serverinės dokumentacija, vaizdo kamerų išdėstymas ir įrengimas, duomenys apie atitiktį tarptautiniams standartams ir kt.) jai buvo esminiai ir prieš teikdama pasiūlymą dalyvauti ieškovės paskelbtame viešajame pirkime prašė ieškovės suteikti tokią informaciją. Bylos duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovei pakako Draudėjo pateiktos informacijos įvertinti draudiminio įvykio tikimybę bei draudimo riziką, ir ji priėmė sprendimą dalyvauti ieškovės organizuotame viešajame pirkime bei sudarė draudimo sutartį. Todėl galima teigti, kad Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, nepakankamai įvertino draudiminio įvykio tikimybę ir tam tikro dydžio nuostolių atsiradimo galimybę, o ne buvo (yra) ieškovės suklaidintas. Teismas sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog ieškovė pažeidė CK 6.993 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo pareigą atskleisti informaciją, nuostatas, todėl darytina išvada, kad remiantis nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo įvykio nepripažinti draudžiamuoju ar tuo pagrindu mažinti draudimo išmoką.

233.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, ir tais atvejais, kai draudiminis įvykis nustatytas, tačiau jis įvyko dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

234.       Draudimo taisyklėse yra numatyta, kad draudėjas įsipareigoja atlikti visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes ir už žalą atsakingus asmenis, pateikti visą turimą būtiną informaciją ir bendradarbiauti, kad draudikas galėtų tinkamai įgyvendinti perėjusią reikalavimo teisę. Jei draudėjas nepateikė ar atsisakė skundo, pareiškimo ar reikalavimo, pagal kurį būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio aplinkybių ir kaltininkų nustatymo, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką (162.3 punktas). Suteikti draudikui ar jo įgaliotam atstovui galimybę nevaržomai tirti įvykio priežastis ir aplinkybes, nuostolių dydį (taip pat patikrinti turto apskaitos, įsigijimo, realizavimo, nuomos ir kitus dokumentus, nurodytus 163 ir 210 punktuose) (162.7 punktas); kitus draudiko prašomus dokumentus, jei jų reikia įvykio aplinkybėms ar nuostolio dydžiui nustatyti (163.5 punktas).

235.       Atsakovės atstovai baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad neprašo taikyti Draudimo taisyklių 183 punkto ir nesinaudos teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tačiau teismui įvykį pripažinus draudžiamuoju pašo taikyti Draudimo taisyklų 184 punktą ir draudimo išmoką mažinti draudimo išmoką 50 proc. Šią savo poziciją atsakovė grindžia tuo, kad ieškovė: (1) nepranešus Draudikui ir net nesulaukus kol Draudiko atstovai atvyks išvežė liekanas ir vamzdyno dalį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, užvilkinęs žalos nustatymo mechanizmo nustatymą; (2) pateiktas žinomai melagingas faktas dėl tariamai buvusios aklės; (3) nustatytas intelektualusis duomenų suklastojimo faktas, pateikiant duomenis dėl Dell VAMX duomenų saugyklos,  kuri buvo įsigyta pačios ieškovės, o teismui byloje buvo pateikt kaip įsigyta trečiųjų asmenų; (4) sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie biuro įrenginių apskaitą, siekiant padidinti išmoką PVM suma; (5) nebendradarbiavo žalos reguliavimo procese, sąmoningai neteikė žalos sureguliavimui reikalingų duomenų ir informacijos.

236.       Pažymėtina, kad pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą – atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį – turi lemti Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje numatyti kriterijai: draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu.

237.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog turi teisę draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui sumažinti. Draudimo taisyklių 162.5 punkte įpareigojo Draudėją išsaugoti po įvykio likusį turtą ar jo liekanas, jei to prašo Draudikas, kol atvyks jų atstovas, prireikus parodyti jam sugadintą turtą arba jo liekanas. Byloje nustatyta, kad ieškovė apie įvykį nedelsdama (sekančią dieną po įvykio) pranešė Draudikui, įvykio vietos apžiūrą buvo atlikta praėjus vienai dienai po įvykio. Kaip jau minėta, logiška ir pagrįsta, įvertinus kilusias dėl patalpų apliejimo pasekmes – sutrikusi valstybinės reikšmės registrų veikla, kad ieškovė ėmėsi skubių veiksmų įvykusios avarijos padariniams pašalinti ir įvykio vietai sutvarkyti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iš karto po įvykio prašė ieškovės išsaugoti po įvykio likusį turtą ar jo liekanas, kol atvyks jos atstovas (-ai), prireikus parodyti jam sugadintą turtą arba jo liekanas.

238.       Draudiko atsisakymas mokėti draudimo išmoką ar jos mažinimas, remiantis tik formaliu taisyklių pažeidimu, nesukėlusiu objektyvių padarinių, nesudaro pagrindo mažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti. Byloje nenustatytas Draudimo taisyklių pažeidimas ir Draudėjo kaltė. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės atsakovei teiktų dokumentų ir informacijos apimtį, neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija ir konstatuoti atsakovės nurodomų Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 ir 4 dalių, Draudimo taisyklių 162.3, 162.7, 163.5 punktų esminio pažeidimo bei ieškovės prisiimtų prievolių pagal draudimo sutartį nevykdymo. Atsakovė nors ir nurodo, kaip galimai Draudimo sutarties sąlygas nepateikdama jos prašytos informacijos pažeidė ieškovė, tačiau nenurodo kaip, atsižvelgiant į Draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, šių taisyklių pažeidimas padidino atsakovės riziką ar objektyviai sudaro pagrindą mažinti draudimo išmoką.

239.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl būtinumo taikyti contra spoliatorem prezumpciją (prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs). Pažymėtina, kad šiai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, bet ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 77 punktas). Paminėtina ir tai, kad byloje nepaneigti ieškovės argumentai bei nurodytos aplinkybės, kad dalis dokumentų, sutarčių, kurie nėra pateikti, yra priskiriami trumpai saugomų dokumentų kategorijai, kurių saugojimo terminas 10 metų, pagal Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, patvirtintą Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-110 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, todėl nėra galimybės jų pateikti.

240.       Teismo vertinimu šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog ieškovė sąmoningai, tyčia ar piktnaudžiaudama nuslėpė ar nepateikė kokių nors savo turimų įrodymų, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, remiantis vien tik atsakovės subjektyviu hipotetiniu aplinkybių vertinimu, nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją. 

241.       Įvertinus byloje esančių duomenų visetą teismas sprendžia, kad aplinkybių dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar mažinimo atsakovė byloje neįrodė (Draudimo taisyklių 183 ir 184 punktai).

242.       Teismas daro išvadą, kad vykęs susirašinėjimas tarp šalių, tai yra 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės darbuotojos M. B. elektroninis laiškas, R. J. elektroninis laiškas (ieškinio priedas Nr. 18), kad už patalpų atstatymą gali pervesti sumą be PVM ir Draudimo sutartyje numatytos 145 Eur franšizės (išskaitos), tai yra draudimo pervedama suma būtų 9 833,28 Eur, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinamas kaip Draudiko sprendimas įvykį pripažinti draudžiamuoju, įvertinus ir tai, kad įgaliota ieškovės atstovė Aon Baltic, UADBB 2021 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydama įvykį pripažinti draudžiamuoju bei atlyginti draudiko neginčijamą nuostolių sumą. Be to, kaip matyti iš tarp šalių (jų atstovų) vykusio susirašinėjimo, atsakovė abejones dėl įvykio aplinkybių bei objektyvias prielaidas tirti vandens prasiskverbimo į Draudėjo patalpas priežastį ir mechanizmą buvo nurodžiusi raštuose (laiškuose) ieškovei (jos atstovams), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Draudikas būtų keitęs savo poziciją dėl ginčo aplinkybių ar atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindų. Teismas aptartų aplinkybių kontekste neturi pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų nenuoseklumo ir prieštaringumo.

243.       Taigi nurodytais motyvais ir argumentais teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog 2020 m. liepos 20 d. įvykis patenka į Draudimo sutarties apimtį ir jai priklauso atitinkamo dydžio draudimo išmoka. Aplinkybių, kurios atleistų atsakovę nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančių teisę sumažinti draudimo išmoką byloje nenustatyta.

244.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu kartu nėra pareiškiamas reikalavimas priteisti draudimo išmoką. Galutinis draudėjo tikslas gauti draudimo išmoką ir yra tas materialinis teisinis padarinys, kurio siekiama tokio pobūdžio bylose. Be to, nagrinėjamo pobūdžio bylose pareiškus reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, nėra būtina atskirai reikšti reikalavimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika atsakovės argumentai dėstyti procesiniuose dokumentuose dėl ieškovės netinkamo savo teisių įgyvendinimo nereiškiant savarankiško reikalavimo byloje pripažinti įvykį draudiminiu atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl biuro įrangos draudimo sumos

245.       Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Pagal CK 6.997 straipsnio nuostatas draudimo suma yra viena iš esminių individualiai aptariamų draudimo sutarties sąlygų. Draudimo suma – draudimo liudijime nurodyta pinigų suma, lygi maksimaliai draudimo išmokai, kurią draudikas gali išmokėti pagal draudimo sutartį už vieną draudžiamąjį įvykį. Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu (CK 6.997 straipsnio 1 dalis).

246.       CK 6.997 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė kyla iš turto draudimo paskirties – drausti tik konkretaus apdrausto turto vertės galimą praradimą (sugadinimą), kurio dydis būtų proporcingas draudėjo patirtiems nuostoliams ir jų neviršytų. Dėl to prieš sudarydamas draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti apdraudžiamą turtą, jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti (CK 6.994 straipsnio 1 dalis). Taip draudikas pagal draudžiamo daikto vertę apskaičiuoja draudimo sumą, kuria apribojamas draudiko įsipareigojimų kompensuoti draudėjo galimus nuostolius dydis. Draudiko teisė įvertinti apdrausto daikto vertę ir pagal ją apskaičiuoti draudimo sumą reiškia tai, kad aiškia draudimo suma sutarties šalys teisiškai apibrėžia apdraustų turtinių interesų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2007).

247.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės viešajam pirkimui pateikta kilnojamojo turto draudimo suma sutampa su ieškovės pateikta ilgalaikio kilnojamojo turto sąraše esančių (apskaitytų) daiktų įsigijimo verčių suma (byloje pateikta 2021 m. lapkričio 15 d. reg. Nr. DOK-41439). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad informacija draudimo paslaugų pirkimo organizavimui, paskelbto 2020 m. balandžio 7 d., buvo teikta pagal ieškovės ilgalaikio kilnojamojo turto apskaitos sistemos duomenis 2020 m. vasario 29 d.  

248.       Tarp šalių kilo ginčas dėl biuro įrangos (22 vnt.) draudimo sumos. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad draudimo suma nagrinėjamu atveju yra Draudimo liudijime nurodyta bendra Biuro įrangos draudimo suma – 16 975 826,27 Eur, bet ne konkretaus turto vertė nurodyta ieškovės ilgalaikio turto sąraše. Ieškovės teigimu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą draudimo suma nurodoma draudimo sutartyje, kuri po sutarties sudarymo negali būti ginčijama (CK 6.998 straipsnis). Draudimo taisyklių 6 punkte apibrėžiama, kad draudimo suma, tai – draudimo liudijime nurodyta pinigų suma, lygi maksimaliai draudimo išmokai, kurią draudikas gali išmokėti pagal draudimo sutartį už vieną draudžiamąjį įvykį. Atitinkamai analogiška draudimo vertė buvo nurodyta ir ieškovės parengtuose pirkimo dokumentuose.

249.       Atsakovė laikosi priešingos nei ieškovė pozicijos ir pažymi, kad atskiro turtinio vieneto (įrangos) vertė yra atskiro turtinio vieneto draudimo suma, kuri nustatytina pagal ieškovės pateiktą ilgalaikio turto sąrašą 2020 m. vasario 29 d., kuriame nurodyta kiekvieno biuro įrangos vieneto įsigijimo kaina, tai yra konkretaus daikto (įrangos) draudimo suma, o mokant už šį konkretų daiktą (įrangos vienetą) draudimo išmoka negali šios sumos (įrenginio įsigijimo vertės) viršyti.

250.       Draudimo sutartis savo pobūdžiu yra sutartis dėl prisiėmimo draudiminės rizikos, kurią draudikas įsipareigoja prisiimti ir dėl tokios rizikos sukelto draudiminio įvykio atveju sumokėti draudimo išmoką draudėjui. Turto draudimo sutartyse draudimo suma nustatoma atsižvelgiant į draudimo intereso vertę sutarties sudarymo dieną (CK 6.997 straipsnis), tai yra nustatant draudimo sumą įvertinamas nuostolis, kurį gali patirti draudėjas įvykus draudiminiam įvykiui. Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida (CK 6.998 straipsnis).

251.       Atsižvelgiant į šalių sulygtas sutarties sąlygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka turi būti apskaičiuojama laikantis sutartyje įrašytos draudimo sumos ir kitų sutarties sąlygų dėl draudimo išmokos dydžio. Šiuo atveju Draudimo liudijime nurodyta, kad pastatų draudimo atveju pastatai draudžiami nurodyta draudimo suma, kuri yra apibrėžta Draudimo liudijimo priede Nr. 1, konkretizuojant sumas atskirai pagal pastatus. Dėl biuro įrangos Draudimo liudijime numatyta, kad biuro įranga draudžiama nauja atkuriamąja verte, o draudimo suma – 16 975 826,27 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo sąlygose ieškovė buvo nurodžiusi draudimo sumą – 16 975 826,27 Eur, pažymėdama, kad draudžiamas visas ieškovei priklausantis kilnojamasis turtas.

252.       Taigi, Draudimo liudijime nurodyta bendra (viena) įrangos draudimo suma, atskirai netaikant ir neišskiriant kiekvieno biuro įrangos vieneto draudimo sumos. Tačiau pažymėtina, kad šalys susitarė, jog kompiuterinė technika, kurios amžius įvykio dieną yra daugiau kaip 6 metai draudžiama rinkos verte, tačiau 6 metų amžiaus ir naujesnė technika draudžiama nauja atkuriamąja verte. Primintina, kad nauja atkuriamoji vertė yra suma, kurios reikia norint įsigyti, pagaminti naują, tos pačios specifikacijos, rūšies ir kokybės turtą, įskaitant montavimo išlaidas. Kai naujo tos pačios rūšies ir kokybės turto įsigyti negalima, atsižvelgiama į turto, kuris pagal funkcijas, kokybę ir technines charakteristikas kiek galima artimesnis atkuriamam turtui, įsigijimo išlaidas, įtraukiant ir montavimo išlaidas (Draudimo taisyklių 5.2.1 punktas). Rinkos vertė apibrėžta, kaip analogiškos, tos pačios kokybės, amžiaus, gabaritų, išmatavimų ir paskirties kompiuterinės technikos (arba, jei tokios pačios įsigyti neįmanoma ar ekonomiškai netikslinga, artimiausios pagal savo savybes) įsigyjamos rinkoje vertė (įskaitant transportavimo bei 2 montavimo išlaidas), tačiau neviršijant kompiuterinės technikos draudimo sumos. Jei draudėjas nusprendžia neatkurti sunaikintų įrengimų, draudimo išmoka mokama Draudėjo ir Draudiko susitarimu, neviršijant kompiuterinės technikos draudimo sumos. Taigi šalys susitarė, kad draudiminio įvykio atveju Draudėjui bus kompensuojama Draudėjo patirti nuostoliai, atsižvelgiant į biuro įrangos amžių įvykio dienai. 

253.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta CK 6.998 straipsnyje apibrėžtų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima ginčyti draudimo sumą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad Draudimo liudijime šalys aiškiai apibrėžė, jog biuro įranga draudžiama nauja atkuriamąja verte bendra 16 975 826,27 Eur draudimo suma, taip pat į individualiai šalių sutartas sąlygas, jog kompiuterinė technika, kurios amžius įvykio dieną yra daugiau kaip 6 metai draudžiama rinkos verte, tačiau neviršijant kompiuterinės technikos draudimo sumos, o 6 metų amžiaus ir naujesnė technika draudžiama nauja atkuriamąja verte, teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai, jog draudimo suma yra ginčo objektu esančios atskiro turtinio vieneto (įrangos) įsigijimo vertė, kuri nustatytina pagal ieškovės 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktą ilgalaikio turto sąrašą, sudarytą remiantis apskaitos sistemos duomenimis 2020 m. vasario 29 d. (reg. Nr. DOK-41439) iš dalies nėra pagrįsti. Teismo vertinimu šia suma šalys apibrėžė ne visos kompiuterinės technikos, o tik tos kompiuterinės įrangos vertę, kuri įvykio dienai buvo senesnė nei 6 m. Teismas sprendžia, kad priešingas aiškinimas neatitiktų nei Draudimo sutarties sudarymo tikslo bei individualiai šalių aptartų jos sąlygų, nei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl pridėtinės vertės mokesčio ir draudimo vertės bei sumos klaidos

254.       Nustatyta, kad ieškovė yra registruota PVM mokėtoju – PVM mokėtojo kodas LT241102419. Ieškovės teikiamos paslaugos yra skirstomos į dvi pagrindines grupes: viešosios ir administracinės (toliau tekste – viešosios) bei komercinės. Viešųjų paslaugų segmentui priskiriamos visos registrų ir informacinių sistemų teikiamos paslaugos – objektų registravimas ir duomenų teikimas ir šios paslaugos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVMĮ) yra ne PVM objektas (priskiriamos ne ekonominei veiklai – PVMĮ 2 straipsnio 8 dalies 2 punktas ir 38 dalis.). Be viešųjų paslaugų teikimo ieškovė vykdo ir komercinę veiklą: išduoda kvalifikuotus energinio naudingumo sertifikatus bei el. parašo sertifikatus, atlieka individualų nekilnojamojo turto vertinimą, kadastrinius matavimus, analitinį duomenų apdorojimą, leidybos paslaugas, kitus rinkos sandorius ir kt., ir šios paslaugos yra apmokestinamos standartiniu PVM tarifu (21 proc.).

255.       Nagrinėjamoje byloje išsiskyrė ieškovės ir atsakovės pozicijos turto įsigijimo PVM atskaitos ir apskaitos klausimais. Tarp šalių be kita ko kilo ginčas ir dėl PVM įtraukimo į ieškovei atlygintos draudimo išmokos sumą.

256.       Atsakovės tvirtinimu, PVM suma, kuri ieškovės būtų mokama už pakaitinių techninių įrenginių įsigijimą, nėra ieškovės nuostoliai, todėl neturėtų būti vertinama apskaičiuojant draudimo išmoką. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 484 702,49 Eur PVM sumą, kadangi: (1) pagal faktinį reikalavimo pagrindą tam tikrose reikalavimo dalyse PVM suma negali būti laikoma ieškovės nuostoliu vien dėlto, kad nėra PVM apmokestinamojo objekto (nesuteiktos paslaugos ir nenupirktos prekės); (2) ieškovė yra PVM mokėtoja ir turi teisę į PVM atskaitą mišrios veiklos atveju; (3) PVM suma nebuvo įtraukta į draudimo sumą, nes apskaitoje turtas buvo apskaitytas be PVM.

257.       Remiantis ieškovės direktoriaus 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. v-366 „Dėl pirkimo PVM atskaitos tvarkos tvirtinimo“ (dubliko priedas Nr. 2), pirkimo PVM yra atskaitomas tada, jeigu perkamą prekę (paslaugą) įmanoma tiesiogiai priskirti įmonės ekonominės veiklos vykdymui. Ieškovės paaiškinimais, todėl nekilnojamojo turto (serverinės) įrengimo (remonto) paslaugų įsigijimo bei serverinės naujos techninės įrangos įsigijimo (senos įrangos remonto) PVM po 2012 m. liepos 1 d. nebuvo traukiamas į PVM atskaitą, o buvo įtrauktas į to turto įsigijimo savikainą. Analogiškai, po 2020 m. liepos 20 d. įvykio įsigyjant patalpų remonto paslaugas ar naujus baldus bei techninę įrangą, jų įsigijimo PVM bus traukiamas į tokio turto įsigijimo savikainą ir tokio turto pirkimo PVM atskaita yra negalima. Ieškovė pažymėjo, jog pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos formos FR0516 ji nepildo ir neteikia. Nei serverinės patalpų, nei jos techninės įrangos ar baldų negalima tiesiogiai priskirti vien ieškovės vykdomai ekonominei (komercinei) veiklai. 

258.       Ieškovės byloje pateiktoje Finansų valdymo departamento vadovo A. G. (A. G.) 2021 m. rugpjūčio 13 d. pažymoje „Dėl po įvykio įsigyto turto apskaitos“ nurodyta, kad po įvykio įsigytų įrenginių PVM suma nėra traukiama į PVM atskaitą, o šio turto apskaitoje PVM suma traukiama į savikainą; 2021 m. rugsėjo 28 d. rašte „Dėl papildomo paaiškinimo“ nurodoma, kad iki 2020 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centras į atskaitą neįtrauktas ilgalaikio turto pirkimo (importo) PVM sumas apskaitė pripažindamas sąnaudomis nedelsiant, pirkimo metu, o nuo 2020 m. sausio 1 d. šias sumas pradėjo apskaityti įtraukdamas į įsigyto turto savikainą ir pripažindamas sąnaudomis laipsniškai, per tam turtui nustatytą naudingo tarnavimo laikotarpį, t. y. ieškovė tiek vienu, tiek kitu atveju komercinei veiklai nepriskirto ilgalaikio turto pirkimo (importo) PVM sumas pripažino sąnaudomis (reg. Nr. byloje DOK-38255). Ieškovės paaiškinimais į PVM atskaitą neįtrauktos įsigijimo PVM sumos bet kuriuo atveju yra ieškovės nuostoliai nepriklausomai nuo to, ar tos sumos buhalterinėje apskaitoje yra įtraukiamos į sąnaudas iškart (iki 2020 m. sausio 1 d.) ar palaipsniui (po 2020 m. sausio 1 d.). Remdamasi nurodytais dokumentais ieškovė teigia, kad techninių įrenginių įsigijimo PVM sumos yra ieškovės nuostoliai, todėl, apskaičiuojant draudimo išmoką, PVM suma turi būti įtraukiama į draudimo išmokos sumą. 

259.       Liudytojas A. G. (A. G.), valstybės įmonės Registrų centras Finansų valdymo departamento vadovas, papildomai paaiškino, kad įrenginių vertės buvo nustatytos be PVM. Įrenginiai apskaitoje taip pat yra užpajamuoti be PVM. Buvo suklysta apskaitant biuro įrangą, kadangi jos įsigijimo PVM nebuvo priskiriama į įsigijimo savikainai, nors pagal Tarptautinius apskaitos standartus tai turėjo būti daroma. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigijimo vertė apskaitoma su PVM. Klaida buvo taisoma retrospektyviai tik finansinėse ataskaitose, bet ne apskaitos kortelėse. Iki 2012 m. liepos 1 d. vyko mišri atskaita. Apie 7 proc. įstaigos veiklos sudaro ekonominė veikla komercinė iš kurios įmonė gauna pelną. Iki 2012 m. dalis PVM buvo apskaityta ir dalis susigrąžinta.

260.       Ieškovės pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog po įvykio įsigyta nauja techninė įranga dėl jos naudojimo pobūdžio, nebuvo tiesiogiai priskirta ieškovės vykdomai ekonominei (komercinei) veiklai, šios įrangos pirkimo PVM suma nebuvo įtraukta į atskaitą ir yra įtraukta į to turto savikainą bei amortizuojama per nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį (2021 m. rugpjūčio 13 d. raštas, PVM deklaracijos už 2020 m. rugsėjo mėn.; 2020 m. lapkričio mėn. laikotarpį; jų detalizacija; įrangos įsigijimo ir apskaitos dokumentai (reg. Nr. byloje DOK-30274)). Teismas nenustatė pagrindo nesiremti ieškovės Finansų valdymo departamento vadovo A. G. raštuose išdėstytais paaiškinimais, kad tuo atveju kai turto įsigijimo momentu jis nėra tiesiogiai priskirtas ieškovės vykdomai ekonominei (komercinei) veiklai, su ilgalaikio turto (materialiojo ir nematerialiojo) įsigijimu susijusi pirkimo (importo) PVM suma negali būti traukiama į atskaitą. Ši į atskaitą neįtraukiama ir įmonei negrąžinama pirkimo (importo) PVM suma turi būti įtraukiama į to turto savikainą ir amortizuojama per tam turtui nustatytą naudingo tarnavimo laikotarpį, kaip to reikalauja 16-ojo Tarptautinio apskaitos standarto taikymas.

261.       Draudimo taisyklių 174 punkte apibrėžta, kad pridėtinės vertės mokestis, sumokėtas už atliktus darbus, įsigytas medžiagas ar panašias išlaidas, susijusias su draudžiamuoju įvykiu, į nuostolio sumą įtraukiamas tik tada, kai (1) jis yra įtrauktas į turto draudimo vertę sudarant draudimo sutartį ir (2) negali būti sugrąžintas iš biudžeto, o draudėjas nurodo, kokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais remiantis tai negali būti padaryta. Taigi Draudimo taisyklėse aiškiai apibrėžtos dvi tarpusavyje koreliuojančios sąlygos, kurioms esant PVM yra įtraukiamas į nuostolių (draudimo išmokos) sumą.

262.       Pažymėtina, kad Draudimo sutartyje nėra aptarta jokių sąlygų, kurios suponuotų spręsti, kad PVM buvo įtrauktas į ieškovės turto draudimo vertę. Iš esmės ir pati ieškovė pripažįsta, tai patvirtino ir liudytojas  A. G. paaiškindamas, kad įrangos vertė į apskaitą buvo įtraukta ir joje nurodyta be PVM. Kaip jau minėta kilnojamojo turto draudimo suma, sutampa su ieškovės apskaityta buhalterinėje apskaitoje turto verte, kuri buvo apskaityta neįtraukiant PVM sumos. Taigi, darytina išvada, kad PVM nebuvo įtrauktas į ieškovės turto draudimo vertę, todėl teismas sprendžia, kad neįrodyta viena iš Draudimo taisyklėse įtvirtintų sąlygų dėl PVM įtraukimo į nuostolių (draudimo išmokos) sumą.

263.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, nors yra PVM mokėtoja, turi teisę į PVM atskaitą tuo atveju kai turto įsigijimo momentu jis nėra tiesiogiai priskirtas ieškovės vykdomai ekonominei (komercinei) veiklai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tokiu būdu gali susigrąžinti PVM iš biudžeto. Pažymėtina, kad byloje nepaneigti ieškovės teiginiai, jog nei serverinės patalpų, nei jos techninės įrangos ar baldų negalima tiesiogiai priskirti vien ieškovės vykdomai ekonominei (komercinei) veiklai. Tačiau nustačius tai, kad PVM nebuvo įtrauktas į turto draudimo vertę sudarant draudimo sutartį, nors dalis pakaitinės įrangos ieškovės jau yra įsigyta ir PVM mokestis sumokėtas, ieškovei nustatant mokėtinos draudimo išmokos sumas PVM už įrangą nepriteistinas. 

264.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys, Draudimo liudijime individualiai aptarė, kad nevisiško draudimo teisinės pasekmės taikomos tik tuomet, jei drausto turto vertė viršija ne daugiau kaip 15 proc. draudimo sumos. Konstatavus, kad PVM suma už įrangą ieškovei nepriteistina, teismas plačiau dėl atsakovės argumentų susijusiu su nevisiško draudimo sąlygų, kurios anot atsakovės eliminuotų galimybę padidinti ieškovei priteistiną draudimo išmoką nuo 18 iki 21 proc., priklausomai nuo taikyto PVM tarifo tuo metu už 22 vnt. įrangos, naujai įsigyto ar ketinamo įsigyti turto įsigijimo PVM suma, taikymu nepasisako, nes tai nebėra aktualu ginčo sprendimui.

265.       Pirkimo sąlygose, Draudime liudijime (12 punktas) įtvirtinta, kad apdrausta Draudėjo „klaidos ir aplaidumai“ nustatant draudimo vertes, draudimo sumas, Draudėjui priklausančius draudimo objektus, draudimo objektų lokacijas. Draudimo išmokos suma pagal šią papildomą sąlygą – 100 000 Eur. Nei Draudimo sutartyje, nei viešojo pirkimo sąlygose nėra apibrėžta ir detalizuojama, kas yra laikoma Draudėjo klaida ir aplaidumu. 

266.       Ieškovė prašo taikyti nurodytą Draudimo sutarties sąlygą ir netenkinus jos reikalavimo dėl PVM už sugadintus įrenginius priteisimo, priteisti Draudimo sutartyje numatytą 100 000 Eur sumą.

267.       Klaida laikoma neteisingas duomenų pateikimas ar duomenų nepateikimas finansinėse ataskaitose, kai nepanaudojama ar netinkamai panaudojama esama informacija ir neteisingai parodoma įmonės finansinė būklė, veiklos rezultatai ir pinigų srautai. Tokioms klaidoms priskiriami netikslaus matematinio apskaičiavimo, neteisingo apskaitos politikos taikymo, apsirikimo, netinkamo faktų interpretavimo ar klastotės padariniai. 

268.       Ieškovės finansinėje ataskaitoje už 2020 m. nurodoma, kad įstaiga atliko reikiamus klaidų taisymus 2019 m. Aiškinamojo rašto 3.5 pastaboje paaiškintas klaidos taisymas susijęs su pridėtinės vertė mokesčio įtraukimu į ilgalaikio turto savikainą. Nurodyta, kad neatgaunamas pridėtinės vertės mokestis susijęs su ilgalaikio turto įsigijimais. Pridėtinės vertės mokestis nebuvo įtraukiamas į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą kaip to reikalaujama pagal 16-ojo ir 38-ojo Tarptautinio apskaitos standarto nuostatas. 2020 m. finansinėse ataskaitose klaida buvo ištaisyta retrospektyviai. Nors aiškinamajame rašte nėra detalizuota už kokią įrangą klaida buvo taisoma, tačiau įvertinus tai, kad dalis įrangos, kuri buvo sugadinta ir yra ginčo objektu, buvo įsigyta ir užpajamuota ieškovės 2019 m., teismas daro išvadą, kad klaidos dėl pridėtinės vertės mokesčio buvo taisomos ir dėl dalies įrangos patenkančios į nagrinėjamos bylos apimtį.

269.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad tokiu būdu apskaityti turtą buvo ieškovės sąmoningas, valinis sprendimas. Byloje pateikti, pirmiau aptarti duomenys, liudytojo A. G. paaiškinimai, patvirtina kad paaiškėjus, jog ieškovės apskaita buvo klaidinga, klaida apskaitoje dėl PVM įtraukimo į ilgalaikio turto savikainą buvo taisoma retrospektyviai finansinėje ataskaitoje už 2020 metus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas nepritaria atsakovės argumentams, kad susiklosčiusi faktinė situacija nepatenka į Draudimo sutarties sąlygos, įtvirtintos Draudimo liudijimo 12 punkte, kuri buvo šalių aptarta individualiai, taikymo apimtį. 

270.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei 100 000 Eur draudimo išmoką (Draudimo liudijimo 12 punktas) (CPK 185 straipsnis).

Dėl patalpų atstatymo ir naujų baldų įsigijimo

271.       Ieškovė prašė priteisti 11 305,97 Eur (su PVM) sumą patirtų nuostolių dėl patalpų atstatymo ir 767,74 Eur naujų baldų įsigijimo (įskaitant PVM) (ieškinio priedas Nr. 16). Baldai buvo drausti įsigijimo (atkuriamąja verte).

272.       Atsakovė iš esmės ieškovės nurodytų nuostolių dydžio dėl patalpų atstatymo ir naujų baldų įsigijimo neginčijo, be to ir pati atsakovė nurodo, kad patalpų atstatymo ir naujų baldų įsigijimo kaštai su ieškove jau buvo suderinti žalos reguliavimo metu. Šiuo atveju pareikšto reikalavimo ribose ginčas yra tik dėl PVM sumos (2 095,43 Eur), t. y. ar PVM sumos yra ieškovės nuostoliai, kuriuos atsakovė privalo atlyginti.

273.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atliko po įvykio patalpų remonto (atstatymo) darbus ir (ar) įsigijo naujus baldus. Todėl ieškovei neįsigijus paslaugos ir (ar) prekės, nėra PVM apmokestinamojo objekto ir prievolės apskaičiuoti bei mokėti PVM (Draudimo taisyklių 174 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 9 978,28 Eur suma (11 305,97  Eur  + 767,74 – 2 095,43 Eur PVM).

Dėl 942,66 Eur išlaidų lietaus nuotekų sistemos vamzdyno avarijos vietai sutvarkyti

274.       Ieškovė prašo priteisti jos patirtas 942,66 Eur išlaidas, kurios buvo sumokėtos UAB „Konvita“, už lietaus nuotekų vamzdyno avarijos sutvarkymą. Ieškovės teigimu šios išlaidos patenka į atlygintinų Draudimo sutartimi nuostolių apimtį, todėl yra priteistinos iš atsakovės.

275.       Atsakovė priešingai, nurodo, kad žala lietaus nuotekų tinklams nebuvo padaryta, o lietaus nuotekų tinklus remontuoti, prižiūrėti ir keisti jiems nusidėvėjus yra ieškovės, kaip rūpestingo ir atsakingo turto valdytojo, pareiga. Sumokėtos sumos UAB „Konvita“ bet kokiu atveju negali būti laikomos būtinosiomis išlaidomis žalai sumažinti, ir šioje dalyje ieškovės reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas ir atmestinas.

276.       Atsakovė remiasi Draudimo taisyklių, 161.5. punktu numatančiu, kad draudikas nemoka draudimo išmokos už turto sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą dėl neišvengiamų natūralių procesų: mikroorganizmų, korozijos, rūdijimo, pūvimo, natūralaus nusidėvėjimo grybelio, garavimo, svorio netekimo, struktūros, spalvos ar kvapo pasikeitimo ir pan. (draudimo išmoka mokama tik už turtą, sugadintą, sunaikintą ar prarastą tiesiogiai dėl šių procesų). Atsakovė pažymi, kad 2020 m. liepos 24 d. dr. D. K. surašytame Statinio apžiūros akte nurodyta, kad lietaus nuotekų sistema netvarkinga. Vamzdynai pasenę, kai kurios lietaus surinkimo įlajos neturi lapų gaudyklių, todėl sistema gali užsikimšti. Rekomenduojama pakeisti lietaus nuotekų sistemos vamzdyną ir vandens surinkimo įlajas, tačiau bylos duomenimis tiesioginė patalpų apliejimo priežastis – dėl didelio vandens kiekio išsimovusios aklės. Statinio techninės priežiūros žurnale atlikti įrašai taip pat patvirtina, kad inžinerinių sistemų sanitarinė ir priešgaisrinė būklė patenkinama. Be to atsakovė pažymi, kad darbai buvo atlikti kanalizacijos, o ne lietaus nuotekų vamzdynuose. Teismas su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka (CPK 185 straipsnis).

277.       Draudimo liudijimo 3 punkte šalys sutarė, kad yra apdraudžiamos papildomos įvykio vietos sutvarkymo išlaido. Nustatyta draudimo suma – 3 proc. nuo bendros turto draudimo sumos. Byloje pateikti duomenys (UAB „Konvita“ pažyma, PVM sąskaitą faktūra, Apžiūros aktas) patvirtina, kad įvykio vietoje buvo atlikti šie darbai: kanalizacijos vamzdynų ardymas, vidaus nuotekų plastikinių skirstomųjų vamzdynų ir stovų vamzdžių montavimas, vidaus nuotekų plastikinių vamzdynų jungiamųjų (fasoninių) dalių montavimas, vamzdžių tvirtinimas laikikliais, izoliacijos nuėmimas ir atstatymas, vamzdžių, prie veikiančių kanalizacijos tinklų. Šiuo atveju ieškovė jos patirtus nuostolius prašo atlyginti ne už sugadintą turtą dėl neišvengiamų natūralių procesų, kaip teigia atsakovė, ir ne už netvarkingų vamzdynų sutvarkymą, o už įvykio vietos (avarijos vietos) sutvarkymą.

278.       Teismas, įvertinęs ir atliktų darbų pobūdį, kiekį, sprendžia, kad nurodyta ieškovės patirtų išlaidų suma patenka į Draudimo liudijimo 3 punkte nurodytą atlygintų išlaidų sudėtį, kurią ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės ir yra priežastiniu ryšiu susijusi su įvykiu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ieškovei priteistina 942,66 Eur (įskaitant PVM).

279.       Be kita ko, atsakovės 2020 m. liepos 22 d. surašytame turto apžiūros akte įvykio priežastimi nurodytas dėl stipraus lietaus kanalizacijos vamzdyno išsimovimas, taip pat primintina, kad ir atsakovės pateiktame UAB „Statybos procesų valdymas“ rašte lietaus nuotekų vamzdynas yra įvardijamas, kaip pastato lietaus kanalizacijos vamzdžiai. Todėl atsakovės argumentai, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimo pagrįstumą, yra nurodyti kanalizacijos ir vidaus nuotekų tvarkymo rangos darbai, nors incidentas įvyko Pastato lietaus nuotekų vamzdyne, nepaneigia aukščiau aptartų teismo išvadų dėl draudimo išmokos ieškovei priteisimo ir yra vertintini, kaip teisiškai nereikšmingi. 

Dėl mokėtinos draudimo išmokos dėl biuro įrangos

280.       Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo dėl 22 vnt. įrangos. Kaip jau minėta, dalis ginčo objektu esančios įrangos buvo drausta atkuriamąja verte (įvykio dienai įranga naujesnė nei 6 m.), o kita dalis įrangos buvo drausta rinkos verte (senesnė nei 6 m. įranga įvykio dienai).

281.       Viena iš įrodinėjimo priemonių yra ekspertizės išvada. Siekiant išsiaiškint bylai reikšmingas aplinkybes susijusius su biuro įrangos verte, sugadinimu, kurios reikalauja specialių žinių, teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi įpareigojo dvi ekspertines įstaigas – UAB „Santa Monica Networks“ (ieškovės pasiūlyta ekspertinė įstaiga) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informacinių technologijų ir sistemų centrui (atsakovės pasiūlyta ekspertinė įstaiga), pavedant P. N., komisijinės teismo ekspertizės vadovui, atlikti komisijinę teisminę ekspertizę. Ekspertinės išvados teismui pateiktos 2023 m. birželio 29 d. akte, 2023 m. liepos 4 d. reg. Nr. DOK-4051 (toliau – Ekspertizės aktas).

282.       Dėl duomenų saugyklos Dell VMAX 10K analogo vertės 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, ją pavedant atlikti ALTIC IT, UAB. Ekspertinės išvados teismui buvo pateiktos 2024 m. spalio 4 d., reg. Nr. (toliau – Pakartotinės ekspertizės aktas). Dėl Pakartotinės ekspertizės akto, šio įrenginio, jo analogo vertės ir abiejų ekspertizių ekspertų teiktų išvadų (ne)pagrįstumo teismas pasisakys atskirai.

283.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).

284.       Nagrinėjamu atveju Ekspertizės aktas nevisiškai atitinka tokio pobūdžio dokumentų turinio reikalavimus, nes nėra tiesiogiai nurodyta dalies informacijos, kuri reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnį (ekspertizės surašymo data, vieta, eksperto duomenys, ekspertizei atlikti pateikta medžiaga, tyrimo pradžios ir pabaigos data, taikyti tyrimo metodai, ekspertui pateiktų klausimų apimtis ir kt.), tačiau didžioji dalis šios informacijos buvo nustatyta vertinant ekspertizės akto turinį ir bylos medžiagą. Be to šalims buvo sudaryta galimybė užduoti ekspertizę atlikusiems ekspertams (P. N., J. R., A. L., L. G. bei E. P.) bei liudytoju apklaustam E. P., klausimus tiek teismo posėdžio metu, tiek ir raštu. Ekspertai 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. teikė rašytinius paaiškinimus dėl ekspertizės išvadų. Nurodyti ekspertizės akto formos trūkumai negali lemti pačios ekspertizės išvadų nepatikimumo, įvertinant ir ieškovės bei atsakovės pozicijas neginčyti 2023 m. birželio 29 d. ekspertinės akto išvadų (DOK-4051) dėl 21 vnt. įrenginių vertės. Teismas faktų, keliančių abejonių ekspertų nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija nenustatė. Aplinkybė, kad ekspertai nurodė, jog nustatydami įrenginių vertę nurodė kainą už kurią galėtų parduodi įrangą pati UAB „Santa Monica Networks“ (ekspertinė įstaiga), įvertinus ir tai, kaip jau buvo minėta, kad abi ginčo šalys nusprendė neginčyti ekspertų išvadų dėl 21 vnt. įrenginių (išskyrus Dell VAMX duomenų saugyklos dėl kurio teismas pasisakys atskirai), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ekspertizės išvados nurodytoje apimtyje yra nepatikimos ir šališkos.

285.       Esant nustatytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo nesivadovauti Ekspertizės akto išvadomis ar jas atmesti kaip įrodymą, todėl jos vertintinos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis, 218 straipsnis). 

286.       Pažymėtina, kad reikalavimą dėl nuostolių (draudimo išmokos) dydžio dėl 21 vnt. įrangos sugadinimo ieškovė taip pat grindė 2024 m. sausio 31 d. pateiktais priteistinos draudimo išmokos skaičiavimais (reg. Nr. DOK - 708), 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Blue Bridge“ defekto aktais (ieškinio priedas Nr. 43), įvykio metu sugadintos įrangos verčių skaičiavimu (ieškinio priedas Nr. 45), patikslinta pažyma apie įrangos vertes (ieškinio priedas Nr. 27).

287.       Atsakovė savo atsikirtimų pagrįstumą be kita ko įrodinėjo ir 2020 m. lapkričio 24 d. UAB Attrel techninės įrangos tyrimo aktu (įrangos defektavimas buvo atliktas 2020 m. rugpjūčio 18 d.), 2024 m. vasario 1 d. pateiktais skaičiavimais bei apskaičiuota likutine įrenginių verte (reg. Nr. DOK - 718).

288.       Primintina, kad UAB „Blue Bridge“ dėl įrangos defektų nustatymo ieškovė pasitelkė atsakovės (Draudiko) sutikimu (Draudimo liudijimo 2 punktas). 

289.       Atskirai paminėtina ir tai, kad pirminę ekspertizę atlikę ekspertai pateiktose išvadose nurodė, jog nustatyti kiekvieno įrenginio liekanų vertę yra sudėtinga, dėl spartaus informacinių technologijų vystymosi, nes elektronikos prietaisai gali būti naudojami ribotą laiką, po kurio jie praranda visiškai vertę. Senesni, negu 10 metų įrenginiai nėra vertingi, dėl pasenusių technologijų, todėl šie įrenginiai neturi rinkos vertės, už kurią būtu protinga įsigyti. Pažymėjo, kad viešojo konkurso metu dažnai perkančiosios organizacijos perka didesnį tarnybinių stočių kiekį ir dėl to gamintojai taiko papildomas nuolaidas. Taip pat skirtingu metu užklausiant net ir pas tą patį gamintoją identiškos konfigūracijos tarnybinių stočių kaina gali skirtis dėl USD/EUR svyravimo, komponentų trūkumo, pasaulinės infliacijos ir kitų kriterijų. Ekspertizės metu apžiūrėjus visus fizinius įrenginius, buvo surasta vienintelė specifinė programinė įranga, kuri buvo įsigyta kartu su aplietais įrenginiais, tai IBM QRadar. Ekspertai pažymėjo, kad jos nėra galimybės atskirti nuo fizinių serverių IBM QRadar xx05 G2, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir IBM QRadar Q Flow Collector G2, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sugedus serveriui programinė įranga irgi buvo sugadinta, nes gamintojas IBM tokius įrenginius pardavė kaip vientisą prietaisą, kuriame pateikiama programinė įranga ir serverinė įranga yra kaip vientisas ir neatskiriamas sprendimas.

290.       Ieškovės teigimu įrangos vertė, kurios rinkos vertės nenustatė ekspertai turėtų būti nustatyta pagal atkuriamąją vertę, atsakovės teigimu – turėtų būti skaičiuojama taikant Draudimo taisyklių 167 punktą ir 170 punktą. Draudimo taisyklių 167 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais kai sugadinta, sunaikinta, prarasta kompiuterinė ir elektroninė įranga (kompiuteriai, mobilieji telefonai, fotoaparatai ir pan.), kuriai analogiška jau nebegaminama ar nepardavinėjama, tuomet nuostolis apskaičiuojamas taikant 20 proc. metinį nusidėvėjimą nuo praeitų metų likutinės vertės (apskaičiuotos pagal šį 167 punktą), pradedant skaičiuoti nuo antrųjų metų. Pirmaisiais nusidėvėjimo skaičiavimo metais nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo turto įsigijimo vertės. Draudimo taisyklių 170 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai įrenginiai buvo įsigyti nenauji arba jei įvykio dieną buvo senesni nei 10 metų, nuostolis apskaičiuojamas remiantis likutine verte, t. y. išskaičiuojant nusidėvėjimą, nepriklausomai nuo to ar draudimo liudijime nurodyta, kad įrenginiai draudžiami nauja atkuriamąja, ar likutine verte. Nusidėvėjimas netaikomas, jei draudimo liudijime nurodyta, kad ši sąlyga negalioja.

291.       Teismas pažymi, kad kai turtinis interesas yra apdraustas nauja verte, draudimo išmoka, mokama įvykus draudžiamajam įvykiui, nepaneigia turto draudimo kaip nuostolių draudimo sutarties esmės. Draudžiant turtą nauja verte draudimo suma nustatoma draudikui įvertinus maksimalų nuostolį, kurį gali patirti draudėjas. Taigi būtent draudikui tenka pareiga užtikrinti, kad draudžiant turtą nauja verte draudimo suma būtų reali, atitiktų esamas rinkos kainas, o įvykus draudžiamajam įvykiui – išmokėti draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Tokiu būdu draudėjui yra atlyginami nuostoliai, kuriuos sudaro ne turto likutinė vertė, o atitinkamais dokumentais pagrįsta konkreti įrangos atkuriamoji vertė, reikalinga tam, kad būtų įsigyti nauji įrenginiai. 

292.       Draudimo sutartimi šalys apibrėžė ir individualiai aptarė, kad biuro įranga draudžiama nauja atkuriamąja ir rinkos vertėmis. Draudimo sutartimi šalys nenumatė įrangos vertės skaičiavimo taikant likutinės vertės nusidėvėjimo metodo. Kaip jau minėta pirkimo sąlygose, kurios yra sudėtinė Draudimo sutarties dalis, apibrėžta, kad rinkos vertė – tai analogiškos, tos pačios kokybės, amžiaus, gabaritų, išmatavimų ir paskirties kompiuterinės technikos (arba, jei tokios pačios įsigyti neįmanoma ar ekonomiškai netikslinga, artimiausios pagal savo savybes) įsigyjamos rinkoje vertė (įskaitant transportavimo bei montavimo išlaidas), tačiau neviršijant kompiuterinės technikos draudimo sumos. Taigi teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad šiuo atveju Draudimo taisyklių 167 ir 170 punktai netaikytini, kadangi Pirkimo sąlygose buvo aiškiai apibrėžta, kad tuo atveju, jei tokios pačios įrangos įsigyti neįmanoma ar ekonomiškai netikslinga, rinkos vertė yra artimiausios pagal savo savybes įrangos vertė, neviršijant kompiuterinės technikos draudimo sumos. 

293.       Toliau teismas pasisakys dėl kiekvieno įrenginio vieneto atskirai, pagal ieškovės UAB 2020 m. liepos 24 d. UAB „Blue Bridge“ akte nurodytą įrangos numeracijos eiliškumą (ieškinio priedas Nr. 9). Detalizuojant dėl konkretaus įrenginio (ne)priteistinos draudimo išmokos dydį, teismas nurodo įrenginio įsigijimo vertę, kuri apskaityta ieškovės ilgalaikio turto apskaitoje. 

294.       Primintina, kad ieškovės ilgalaikio turto apskaitos kortelėse ginčo objektu esanti įrangos vertė buvo apskaityta neįskaitant PVM.

295.       Pažymėtina ir tai, kad dalies įrangos sugadinimą ieškovė siejo su tuo, kad nebebus taikoma aplietai įrangai garantija. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamo ginčo atveju Draudimo sutartimi nėra apdrausta įrangos garantijos vertės, o apdrausto turto draudimas buvo siejamas tik su įrenginių techninėmis charakteristikomis. Ieškovės parengtoje viešojo pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje numatytos esminės turto draudimo sutarties sąlygos ir tai, kad kompiuterinė technika, kurios amžius įvykio dieną 6 metai ir mažiau yra draudžiama nauja atkuriamąja verte, o pagal Draudimo sutartį ir jos sudėtine dalimi esančias Draudimo taisykles turto atkūrimas nėra siejamas vien tik su daiktui (įrenginiui) teikiamomis gamintojo garantijomis.

296.       Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės 2024 m. vasario 1 d. pateiktuose skaičiavimuose kai kuriose pozicijose (Fujitsu Primergy RX2530 M2 (2 vnt.), Quantum DXi4700) nurodytos įrenginių vertės nesutampa su ieškovės apskaitos dokumentais, todėl teismas remiasi byloje pateiktais ieškovės pirminiais ilgalaikio turto apskaitos ir turto įsigijimo dokumentais. Be kita ko atsakovės atstovai pateikdami baigiamąsias kalbas pateikė lentelę su ištaisytais (korektiškais) duomenimis, kurie sutampa su byloje pateiktais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais.

297.       21 vnt. (išskyrus Dell VAMX duomenų saugyklą, dėl kurios kaip buvo minėta teismas pasisakys atskirai) įrenginių įsigijimo data ir įsigijimo vertė nustatyta remiantis Ekspertizės akto duomenimis, ieškovės 2020 m. rugsėjo 28 d. patikslinta pažyma apie turto vertes, buhalterinės apskaitos duomenimis, sąskaitomis faktūromis, ilgalaikio turto apskaitos kortelių duomenimis (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 20 (usb laikmena)).

298.       Atskirai paminėtina, kad šalys Draudimo sutartyje nenumatė, jog draudimo išmokos mokėjimas yra siejamas tik su realiu (faktišku) daikto (įrangos) atkūrimu (įsigijimu). Šalys taip pat susitarė, kad Draudėjui nusprendus neatkurti sunaikintų įrengimų, draudimo išmoka mokama Draudėjo ir Draudiko susitarimu, neviršijant kompiuterinės technikos draudimo sumos. Teismas nenustatė pagrindo taikyti šią Draudimo sutarties sąlygą. Vien tai, kad dalis ginčo objektu esančios sugadintos kompiuterinės įrangos nagrinėjamos bylos metu nebuvo ieškovės įsigyta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nusprendė jos neatkurti.

Tinklo įranga nCipher netHSM 2000 (2 vnt., eil. Nr. 1-2)

299.       Tinklo įranga (1) nCipher netHSM 2000, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), ir  (2) nCipher netHSM 2000, serijinis numeris (duomenys neskelbtini). Įsigijimo data 2010 m. sausio 27 d. Įranga įvykio dienai senesnė nei 6 m., pagal Draudimo sutartį atlyginama pagal rinkos vertę. Įsigijimo vertė (suma be PVM) 1 vnt. 39 849,98 Eur.  Tarp šalių ginčo dėl įrangos įsigijimo datos, vertės nėra.

300.       Ekspertizes akte (pozicijos Nr. 1 ir 2) nurodyta, kad matomi vandens apliejimo požymiai, tiek vidiniai, tiek išoriniai, įrenginiai neįsijungė. Matosi įrangos komponentų korozija. Įrenginiai turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplietas įrenginys veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojame, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. Šiems įrenginiams naujų elektronikos komponentų negamina. Gamintojo pateikta naujos analogiškos įrangos kaina yra 31 400,00 Eur be PVM už vienetą; 1 metų gamintojo garantija 5 220,00 Eur be PVM.  

301.       2020 m. liepos 24 d. UAB „Blue Bridge“ ir UAB Attrel akte taip pat nurodoma, kad įrenginiai turi apliejimo požymių, toliau naudoti negalima.

302.       Teismas pažymi, kad atsakovė neginčijo tinklo įrangos nCipher netHSM 2000, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nCipher netHSM 2000, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo fakto. Ginčas įvykį pripažinus draudžiamuoju kyla tik dėl draudimo išmokos dydžio.

303.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. defekto akte nustatyta atkuriamoji vertė 1 vnt. 35 695 Eur, UAB Attrel akte nurodoma 1 vnt. preliminari naujos įrangos rinkos kaina 14 422,52 Eur.

304.       Atsakovės teigimu už šiuos įrenginius, teismui įvykį pripažinus draudžiamuoju, turėtų būti priteista likutinė jų vertė įvykio dienai, už kiekvieną įrenginį nedaugiau kaip po 5 348,57 Eur, vadovaujantis Draudimo taisyklių 167 punkte įtvirtintomis taisyklėmis skaičiuojant nusidėvėjimą nuo įsigijimo vertės (39 849,98 Eur).

305.       Paminėtina, kad ši įranga nebuvo drausta nauja atkuriamąja verte, todėl pagal Draudimo sutartį turi būti atlyginama rinkos vertė. Šio įrenginio rinkos vertės įvykio dienai ekspertai nenustatė. Nustatyta, kad ieškovė po įvykio vykdė viešąjį pirkimą. 2020 m. spalio 13 d. Tinklinių kriptografinio saugumo modulių viešojo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigyta analogiška įranga, kurios kaina 25 930 Eur už 1 vnt., be PVM. Įranga buvo įsigyta su 1 m. garantija, garantijos kaina 3 455 Eur be PVM. Naujo analogiško įrenginio vertė atėmus 1 m. garantijos kainą 22 475 Eur. Ši suma neviršija sugadintos įrangos įsigijimo vertės 2010 m. sausio 27 d.

306.       Teismui konstatavus, kad Draudimo taisyklių 167 punktas netaikytinas, įvertinus, tai kad realiai buvo įsigyta nauja pakaitinė įranga, teismas sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta ieškovei priteisti naujo analogiško įrenginio įsigijimo vertę, atėmus garantijos kainą. Ieškovei priteistina už 2 vnt. įrangos 22 475 Eur x 2, iš viso 44 950 Eur be PVM.

Serveris Fujitsu Primergy RX2530 M2  (2 vnt., eil. Nr. 3-4)

307.       Serveris Fujitsu Primergy RX2530 M2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), ir serveris Fujitsu Primergy RX2530 M2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo data 2017 m. balandžio 26 d., įrangos garantija galiojo iki 2020 m. gegužės 13 d. Tai yra naujesnė nei 6 m. įranga įvykio datai. Pagal Draudimo sutartį atlyginama nauja atkuriamąja verte. Įrangos įsigijimo vertė 1 vnt. 2 878 Eur. Įvykio dienai šios įrangos garantija jau buvo pasibaigusi.

308.       Ekspertizės akte (pozicijos Nr. 4 - 5) nurodyta, kad įrenginiai turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Matosi įrangos komponentų korozija. Įrenginys dėl vidinio vandens apliejimo, komponentų korozijos, negali būti naudojamas. UAB „Blue Bridge“ akte taip pat nurodyta, kad įrenginiai buvo pilnai aplieti, toliau naudoti nebegalima dėl galimo nestabilaus veikimo, detalių korozijos poveikio. Iš esmės analogiškos išvados, kad po vandens kontakto įrenginiai tapo defektuoti, nurodytos ir UAB Attrel techninės įrangos tyrimo akte.

309.       Atsakovė neginčijo šios įrangos sugadinimo fakto. Ginčas kyla dėl draudimo išmokos dydžio.

310.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. defekto akte nustatyta atkuriamoji vertė 1 vnt. 6933,50 Eur, UAB Attrel akte nurodoma preliminari 1 vnt. analogiškos naujos įrangos 5 885,04 Eur rinkos kaina.

311.       Nustatyta, kad įranga nebegaminama ir ieškovės po įvykusio draudžiamojo įvykio nebuvo nupirkta. 2020 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Blue Bridge“ akte nustatyta 1 vnt. nauja atkuriamoji vertė be PVM – 6 933,50 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad gamintojo pateikta naujos analogiškos įrangos kaina yra 6500 Eur be PVM. 2023 m. gruodžio 28 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ekspertai nurodė, kad gamintojas pateikia įrangos kainą su įskaičiuota 3 m. garantijos kaina, todėl garantijos kainos išskirti nėra galimybės.

312.       Įrenginiai buvo drausti nauja atkuriamąja verte, todėl draudimo išmoka, nei ieškovei, nei atsakovei neginčijant ekspertizės metu nustatytos analogiškos įrangos įsigijimo kainos, nustatytina pagal Ekspertizės akte nustatytą analogiškų naujų įrenginių kainą, įskaitant garantijos kainą (nesant galimybės jos išskirti). Ieškovei priteistina už 2 vnt. įrangos 6500 Eur x 2, iš viso 13 000 Eur be PVM.

Serveris Lenovo ThinkSystem SR630 (eil. Nr. 5)

313.       Serveris Lenovo ThinkSystem SR630, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo data 2019 m. gruodžio 31 d. Tai yra naujesnė nei 6 m. įranga įvykio datai. Pagal Draudimo sutartį atlyginama nauja atkuriamąja verte. Įrangos įsigijimo vertė 13 998 Eur (atsakovės vertinimu tai yra draudimo suma). Sugadintasis įrenginys buvo pirktas su 5 m. garantija ir palaikymu (2019 m. lapkričio 25 d. sutartis, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 20, ieškovės 2024 m. sausio 31 d. prašymo priedas Nr. 2), galiojusiais ir įvykio dieną.

314.       Tarp šalių dėl šio įrenginio kilo ginčas ir dėl paties įrenginio sugadinimo fakto, ir dėl draudimo išmokos dydžio.

315.       UAB Attrel akte pažymėta, kad įrenginio nebuvo vietoje, dėl to nustatyti defektų nėra galimybės. Atsakovė remdamasi tuo, kad viso žalos reguliavimo metu jai nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti šio įrenginio, ieškovei atsisakant tai padaryti, ginčija šio įrenginio sugadinimą. Teismas atsakovės argumentus dėl įrenginio nesugadinimo laiko nepagrįstais.

316.       2020 m. liepos 24 d. UAB „Blue Bridge“ akte nurodyta, kad įrenginys nesijungia, toliau naudoti negalima. Pažymėtina, kad ekspertizės metu šis įrenginys buvo apžiūrėtas. Ekspertizės akte nurodyta (pozicija Nr. 6), kad įrenginys turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Matosi įrangos komponentų korozija. Įrenginys dėl vidinio vandens apliejimo, komponentų korozijos, negali būti naudojamas. Įrenginys turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplietas įrenginys veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojame, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. Taigi, ekspertizės išvados patvirtina, kad įrenginys buvo sugadintas, o teismas nenustatė pagrindo šiomis išvadomis nesivadovauti.

317.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. defekto akte nustatyta atkuriamoji vertė 1 vnt. 13 998 Eur, UAB Attrel akte nurodoma preliminari 1 vnt. naujos įrangos 11 402,06 Eur rinkos kaina.

318.       Ekspertizės akte nurodyta, kad naujos analogiškos įrangos kaina yra 26 900 Eur be PVM. 2023 m. gruodžio 28 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ekspertai nurodė, kad gamintojas pateikia analogiško įrangos kainą su įskaičiuota 3 m. garantijos kaina, todėl garantijos kainos išskirti nėra galimybės.

319.       Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudarė sutartį dėl trijų tarnybinių stočių įsigijimo ir įdiegimo. Įsigytas pakeičiantis įrenginys su 5 m. garantija ir palaikymu (2020 m. rugpjūčio 28 d. sutartis, ieškinio priedas Nr. 42 ). Ekspertai nustatė, kad naujos įrangos (serverio) pagrindiniai parametrai atitinka užlietą serverį, išskyrus tai, kad naujas serveris turi našesnį procesorių, vietoje Intel Xeon Gold 6244 įsigyta su Intel Xeon Gold 6250 procesoriumi, 1 vnt. serverio procesoriaus pagerinimo kainos skirtumas yra 600 Eur be PVM.  Naujo įrenginio įsigijimo kaina 17 500 Eur, atėmus 600 Eur pagerinimo vertę, analogiško įrenginio įsigijimo kaina 16 900 Eur.

320.       Įvertinus, tai kad realiai buvo įsigyta nauja pakaitinė įranga, teismas sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta ieškovei priteisti naujo analogiško įrenginio įsigijimo be pagerinimo vertę. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ieškovei priteistina 16 900 Eur analogiško įrenginio įsigijimo kaina. 

Serveriai IBM QRadar xx05 G2 7 (eil. Nr. 6) ir IBM QRadar Q Flow Collector G2 7 (eil. Nr. 7)

321.       Serveris IBM QRadar xx05 G2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), ir serveris IBM QRadar Q Flow Collector G2, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo data 2015 m. sausio 14 d., pagal 2014 m. spalio 17 d. viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VPS-157. Įsigijimo vertė 214 145,04 Eur be PVM (atsakovės vertinimu tai yra draudimo suma). Įrenginių įsigijimo kainą sudaro aparatinė įranga, programinė įranga, licencijos ir palaikymo praplėtimai. Įranga įvykio dienai buvo naujesnė nei 6 m., todėl buvo drausta nauja atkuriamąja rinkos verte. Įvykio dienai ši įranga garantijos neturėjo.

322.       2020 m. liepos 24 d. UAB „Blue Bridge“ akte nurodyta, kad įrenginiai buvo pilnai aplieti, naudoti toliau negalima dėl galimo nestabilaus veikimo ir (ar) elektroninių detalių korozijos poveikio ateityje. Išdžiūvęs įrenginys įsijungia, bet sistema nesikrauna, nedetektuoja diskų, posistemės nesijungia, toliau naudoti negalima.

323.       UAB Attrel akte taip pat nurodoma, kad įrenginiai neveikia, vizualiai nustatyti motininės plokštės, maitinimo šaltinių ir kietųjų diskų defektai. Įrenginiai turi apliejimo požymių, galimai vanduo pateko į vidinę dalį ir po vandens kontakto įrenginiai tapo defektuoti. Įrenginiai dėl savo būsenos negali būti naudojami. Kadangi įranga nuimta nuo gamybos ir neturi gamintojo palaikymo, neįmanoma gauti detalių remontui atlikti bei apskaičiuoti defektų šalinimo kaštų.

324.       Ekspertizės metu (Ekspertizės akto pozicijos Nr. 9 ir 10) nustatyta, kad įrenginys turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Matosi įrangos komponentų korozija. Įrenginys dėl vidinio vandens apliejimo, komponentų korozijos, negali būti naudojamas. Įrenginys turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplietas įrenginys veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojama, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus.

325.       Ekspertizės metu nustatyta, kad vienintelė specifinė programinė įranga, kuri buvo įsigyta kartu su aplietais įrenginiais, tai IBM QRadar. Ekspertai pažymėjo, kad jos nėra galimybės atskirti nuo fizinių serverių IBM QRadar xx05 G2, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir IBM QRadar Q Flow Collector G2, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sugedus serveriui programinė įranga irgi buvo sugadinta, nes gamintojas IBM tokius įrenginius pardavė kaip vientisą prietaisą, kuriame pateikiama programinė įranga ir serverinė įranga yra kaip vientisas ir neatskiriamas sprendimas.

326.       Atsakovė neginčijo šios įrangos sugadinimo fakto. Ginčas kyla dėl draudimo išmokos dydžio.

327.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. defekto akte nustatyta atkuriamoji vertė 1 vnt. 34 219 Eur, UAB Attrel rinkos kainos nenustatė.

328.       Nustatyta, kad sugadinti įrenginiai buvo pirkti su 3 m. garantija. Ieškovė 2023 m. kovo 21 d. sudarė Saugios informacijos ir įvykių stebėjimo sistemos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST – 92, kuria įgijo analogiškus įrenginius, abiejų įrenginių kaina 298 400 Eur be PVM (teismui pateikta 2023 m. balandžio 3 d. (DOK-1994)).

329.       Ekspertai nustatė, kad naujos analogiškos įrangos kaina, pateikiama kartu abiejų įrenginių, yra 348 972,44 Eur be PVM. Pažymėta, kad tyrime yra pateikta užlietos QRadar įrangos atitikmens konfigūracija, kurią sudaro 5000 Events per second, 100000 Flow's per minute, bei šiam našumui užtikrinti skirta fizinė įranga - Qflow collector įrenfinys (1 vnt.) ir QRadar Core įrenginys (2 vnt). Gamintojas savo kainodarą keičia nuolat, tad per 8-ius metus įvyko ne vienas kainos pasikeitimas. Per laikotarpį nuo 2014 m. IBM gamintojas, kaip ir kiti pasaulinio lygio gamintojai vystė savo produktus, vykdė programinės įrangos patobulinimus, ne vieną kartą keitė QRadar licencijavimo modelį, to pasėkoje keitėsi įrangos kainos, taip pat kainas įtakojo besikeičianti infliacija per aštuonerius metus. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad ieškovės naujai įsigyta įranga yra licencijuojama pagal kitą modelį, negu anksčiau turėta įranga, tai yra licencijuojama pagal turimą infrastruktūros dydį ir licencijos nėra pririštos prie fizinės įrangos, todėl, kad IBM pakeitė licencijavimo modelį, naujos licencijos nėra pririštos prie fizinės įrangos, jas galima atskirai įsigyti. Palyginus naują analogišką įranga su naujai įsigytomis licencijomis ir įranga per konkursą, buvo nustatyta, kad ieškovė įsigijo lygiavertę įrangą, už mažesnę kainą, negu nauja analogiška įranga kainuoja.

330.       Įvertinus, tai kad realiai buvo įsigyta nauja pakaitinė įranga, teismas sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta ieškovei priteisti naujų analogiškų įrenginių įsigijimo vertę. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ieškovei iš atsakovės priteistina 298 400 Eur suma, tai yra naujos analogiškos įrangos įsigijimo vertė be PVM.  

331.       Atsakovės argumentus, kad šiuo atveju teismas negali peržengti ieškovės reikalavimo sumos, nes dėl šių įrenginių ieškovės reikalavimo suma už vieną įrenginį buvo 41 404,99 Eur remiantis UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. defekto aktu (ieškinio priedas Nr. 45), teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ieškovės reikalavimo suma už sugadintus įrenginius buvo reiškiama bendrai 2 734 900,53 Eur sumai, o ne pagal atskirus įrenginius.

Tarnybinės stotys nCipher Thales Time Stamp server (2 vnt., eil. Nr. 8-9)

332.       Tarnybinės stotis nCipher Thales Time Stamp server serijinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo data 2010 m. sausio 27 d. Įsigijimo vertė 40 115,27 Eur.

333.       Tarnybinės stotis nCipher Thales Time Stamp server serijinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo data 2008 m. balandžio 28 d. Įsigijimo vertė 39 124,20 Eur.

334.       2020 m. liepos 24 d. UAB „Blue Bridge“ akte nurodyta, kad įrenginiai buvo pilnai aplieti, naudoti toliau negalima dėl galimo nestabilaus veikimo ir (ar) elektroninių detalių korozijos poveikio ateityje. Apžiūros metu nebuvo pilnai išdžiūvę, todėl nebuvo saugu jungti į elektros tinklą.

335.       UAB Attrel akte taip pat nurodoma, kad įrenginiai turi apliejimo požymių, galimai vanduo pateko į vidinę dalį ir po vandens kontakto įrenginiai tapo defektuoti. Įrenginiai dėl savo būsenos negali būti naudojami. Įranga jau negaminama ir neturi gamintojo palaikymo, neįmanoma gauti detalių remontui atlikti bei apskaičiuoti defektų šalinimo kaštų.

336.       Ekspertizės akte (pozicijos Nr. 16 ir 17) nurodoma, kad įrenginiai turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Matosi įrangos komponentų korozija. Įrenginiai dėl vidinio vandens apliejimo, komponentų korozijos, negali būti naudojami. Įrenginiai turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplieti įrenginiai veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojama, nes stabiliam įrenginių veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. 2023 m. gruodžio 28 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ekspertai nurodė, kad gamintojo pateikta naujos analogiškos įrangos kaina yra 44 300 Eur be PVM už vienetą. Rinkos vertė ekspertizės metu nebuvo nustatyta, pažymint, kad senesni, negu 10 metų įrenginiai nėra vertingi, dėl pasenusių technologijų, todėl šie įrenginiai neturi rinkos vertės, už kurią būtu protinga įsigyti. Ekspertai taip pat nurodė, kad išskirti garantijos kainą iš įrenginio kainos galimybės nėra.

337.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta analogiško įrenginių rinkos vertė 40 620,00 Eur be PVM. UAB Attrel naujos įrangos kainos nenustatė.

338.       Pakeičiantys įrenginiai nebuvo įsigyti. Abu įrenginiai įvykio dienai buvo senesni nei 6 metai, todėl buvo draudžiami rinkos verte.

339.       Atsakovė neginčijo šios įrangos sugadinimo fakto. Ginčas kyla dėl draudimo išmokos dydžio.

340.       Atsakovės teigimu už tarnybinę stotį nCipher Thales Time Stamp server serijinis numeris (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteista 5 516,62 Eur išmoka, o už tarnybinę stotį nCipher Thales Time Stamp server serijinis numeris (duomenys neskelbtini), – 3 360,74 Eur, vadovaujantis Draudimo taisyklių 167 punkte įtvirtintomis taisyklėmis skaičiuojant nusidėvėjimą nuo įsigijimo vertės (atitinkamai nuo 40 115,27 Eur ir  39 124,20 Eur).

341.       Konstatavus, kad Draudimo taisyklių 167 punktas netaikytinas, taip pat įvertinus tai, kad ši įranga buvo drausta rinkos verte, o ne atkuriamąja verte bei aplinkybes, kad pakaitinė įranga nebuvo įgyta, teismas sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta šiuo atveju priteisti ieškovei įrenginių įsigijimo vertes, kurios iš esmės yra artimos ekspertų nustatytai analogiškos naujos įrangos kainai ir jos neviršija, todėl ieškovei už nurodytus įrenginius priteistina 79 239,47 Eur (40 115,27 Eur +  39 124,20 Eur) draudimo išmoka be PVM. 

Serveris HP Compaq d7700 SFF (2 vnt. eil. Nr. 10 - 11)

342.       Serveriai HP Compaq d7700 SFF, serijiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įsigijimo data 2007 m. gruodžio 28 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Įsigijimo vertė 684,37 Eur ir 893,34 Eur. Įvykio dienai įranga buvo senesnė nei 6 m. amžiaus, todėl buvo drausta rinkos verte.

343.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. akte  fiksuota, kad įrenginiai buvo pilnai aplieti, naudoti toliau negalima dėl galimo nestabilaus veikimo ir (ar) elektroninių detalių korozijos poveikio ateityje. Taip pat pažymėta, kad UAB „Blue bridge“ atstovų apžiūrėti įrenginiai nebuvo įjungti, vertinant, kad nėra pilnai išdžiūvę, vizualiai pažeidimų nenustatyta. UAB Attrel akte nurodyta, kad įrenginiai neveikia. UAB „Blue Bridge“ specialistas T. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įrenginius apžiūrėjo iškart po įvykio – 2020 m. liepos 22-23 dienomis. T. Š. parodė, kad jis nufotografavo įrangą, kurioje, kaip jis pats matė, buvo daug vandens, todėl nebuvo galimybės jungti šių įrenginių į tinklą ir tikrinti jų funkcionalumo.

344.       Ekspertizės akte (pozicijos Nr. 12 – 13) nurodoma, kad įrenginiai turi išorinių apliejimo požymių. Taip pat turi eksploatacijos nusidėvėjimų požymių, dėl kurių gali veikti nestabiliai. Įrenginiai įsijungia, veikia. Dėl eksploatacijos nusidėvėjimų požymių, gali veikti nestabiliai. Įranga veikia, įranga neturi vidinių vandens apliejimo požymių, todėl dėl vandens apliejimo jos remontuoti nėra būtinybės.

345.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta analogiškų įrenginių atkuriamoji vertė 612,95 Eur be PVM. UAB Attrel akte nurodyta preliminari įrenginių kaina 303,83 Eur be PVM (1 vnt.).

346.       Ekspertizės metu įrenginių rinkos kaina nebuvo nustatyta. 2023 m. rugsėjo 15 d. pateiktuose papildomuose atsakymuose ir 2023 m. gruodžio 28 d. paaiškinimuose ekspertai nurodė, kad analogiškos įrangos pasiūlyti negali, nes ji nėra gaminama. Naujos analogiškos įrangos preliminari kaina su pristatymu ir sumontavimu kaina 1 vnt. – 460,65 Eur be PVM. Gamintojas pateikia įrangos kainą su įskaičiuota garantijos kaina, todėl garantijos kainos išskirti nėra galimybės. 

347.       Atsakovės teigimu už šiuos įrenginius, teismui įvykį pripažinus draudžiamuoju, turėtų būti priteista likutinė jų vertė įvykio dienai – 58,79 Eur už įrenginį, kurio serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 61,39 Eur už įrenginį, kurio serijinis numeris (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Draudimo taisyklių 167 punkte įtvirtintomis taisyklėmis skaičiuojant nusidėvėjimą nuo įsigijimo vertės (atitinkamai nuo 684,37 Eur ir 893,34 Eur).

348.       Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, ekspertizės metu, kuri buvo atlikta praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio nustatytas aplinkybes, kad įrenginiai nors ir turi išorinių apliejimo požymių, tačiau įsijungia, veikia, o įrenginių veikimo nestabilumas yra siejamas ne su apliejimu, o dėl nusidėvėjimo požymių, neturi pagrindo spręsti, kad įrenginiai yra sugadinti priežastiniame ryšyje su įvykiu, ir dėl jų sugadinimo atsakovei kyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Be to UAB „Blue Bridge“ akte pažymėta, kad įrenginiai nebuvo įjungti, tai patvirtino ir liudytojas T. Š., o išvados dėl įrenginių sugadinimo darytos remiantis vien tik tuo, kad įrenginiai buvo aplieti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įrenginiai buvo (yra) sugadinti ir (ar) toliau negali būti naudojami pagal paskirtį, o ieškovei priklauso draudimo išmoka.

Kortelių skaitytuvai (eil. Nr. 12-13)

349.       Kortelių skaitytuvai: 06-CR2748L, 06-CR4307L, 06- CR2945L, 06-CR3788L; Ultimaco 2714101-0132489. Nustatyta, kad nurodytus kortelių skaitytuvus ieškovė gavo kaip priedus su kita įranga, todėl įsigijimo kainos išskirti ir nustatyti negalima.

350.       Ekspertizės akte (pozicija Nr. 21) pažymima, kad įrenginių apliejimo požymiai nebuvo pastebėti ir nebuvo galimybių juos ištestuoti, todėl nustatyti defektų nebuvo galimybės (Ekspertizės akto 21 pozicija).

351.       Įvertinus tai, kad ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad išmokos už kortelių skaitytuvus neprašo, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir nesprendžia dėl draudimo išmokos už šiuos įrenginius priteisimo.

Serveris Lenovo ThinkSystem SR630 (1 vnt., eil. Nr. 14)

352.       Serveris Lenovo ThinkSystem SR630, serijinis numeris (duomenys neskelbtini). Įsigijimo data 2019 m. gruodžio 31 d., įsigijimo vertė 13 988 Eur. Įranga įvykio dienai buvo naujesnė nei 6 m., todėl buvo drausta nauja atkuriamąja verte. Įvykio dienai ši įranga turėjo 5 metų garantiją.

353.       Tarp šalių dėl šio įrenginio kilo ginčas ir dėl paties įrenginio sugadinimo fakto, ir dėl draudimo išmokos dydžio.

354.       UAB „Blue Bridge“ defekto akte nurodyta, kad užsakovo atstovų duomenimis įrenginys buvo pilnai aplietas. Įrenginio funkcionalumo patikrinti nebuvo galimybės, nes tikrinimo metu nebuvo pilnai išdžiūvęs. Įrenginio naudoti negalima dėl galimo nestabilaus jo veikimo ir (ar) elektorinių detalių korozijos poveikio ateityje. UAB Attrel akte nurodyta, kad įrenginys veikia ir yra naudojamas serverinėje. Jokių defektų nėra nustatyta, kadangi nėra galimybės atlikti testavimą.

355.       Ekspertizės akte (pozicija Nr. 7) pažymima, kad įrenginys turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Matosi maitinimo blokų apliejimas vandeniu. Įrenginys įsijungia su kitais, sveikais maitinimo blokais. Įrenginio komponentų patikrinimas praeina be jokių klaidų, operacinė sistema užsikrauna. Patikrinimo metu tarnybinė stotis buvo pakibusi, kartais elgiasi nekorektiškai, kas gali įtakoti jos darbą. Naudoti šią įrangą nerekomenduojama, kadangi veikimas yra nestabilus ir naudojant tokią įrangą galimas duomenų praradimas. Pažymėta, kad įrenginys turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplietas įrenginys veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojama, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. Naujos analogiškos įrangos kaina 26 900 Eur be PVM. Gamintojas pateikia įrangos kainą su įskaičiuota garantijos kaina, tad garantijos kainos išskirti nėra galimybės. 

356.       Taigi, ekspertizės išvados patvirtina, kad įrenginys buvo sugadintas (patikrinimo metu tarnybinė stotis buvo pakibusi, kartais elgiasi nekorektiškai, kas gali įtakoti jos darbą), o teismas nenustatė pagrindo jomis nesivadovauti. UAB Attrel apžiūros metu įrenginio testavimas nebuvo atliktas, todėl UAB Attrela apžiūros akte pateiktos išvados nepaneigia Ekspertizės akto išvadų.

357.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta analogiško įrenginio atkuriamoji vertė 13 998 Eur be PVM. UAB Attrel akte nurodoma preliminari naujos įrangos 11 402,06 Eur rinkos kaina.

358.       Primintina, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudarė sutartį dėl trijų tarnybinių stočių įsigijimo ir įdiegimo. Įsigytas pakeičiantis įrenginys su 5 m. garantija ir palaikymu (2020 m. rugpjūčio 28 d. sutartis, ieškinio priedas Nr. 42 ). Ekspertai nustatė, kad naujos įrangos (serverio) pagrindiniai parametrai atitinka užlietą serverį, išskyrus tai, kad naujas serveris turi našesnį procesorių, vietoje Intel Xeon Gold 6244 įsigyta su Intel Xeon Gold 6250 procesoriumi, 1 vnt. serverio procesoriaus pagerinimo kainos skirtumas yra 600 Eur be PVM. Naujo įrenginio įsigijimo kaina 17 500 Eur, atėmus 600 Eur pagerinimo vertę, analogiško įrenginio įsigijimo kaina 16 900 Eur.

359.       Įvertinus, tai kad realiai buvo įsigyta nauja pakaitinė įranga, teismas sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta ieškovei priteisti naujo analogiško įrenginio įsigijimo be pagerinimo vertę. Vadovaujantis išdėstytu ieškovei priteistina iš atsakovės 16 900 Eur, tai yra analogiško įrenginio įsigijimo kaina.

Serveris Lenovo ThinkSystem SR630 (1 vnt., eil. Nr. 15)

360.       Serveris Lenovo ThinkSystem SR630, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) Įsigijimo data 2019 m. gruodžio 31 d., įsigijimo vertė 13 988 Eur. Įranga įvykio dienai buvo naujesnė nei 6 m., todėl buvo drausta nauja atkuriamąja rinkos verte. Įvykio dienai ši įranga turėjo garantiją.

361.       Tarp šalių dėl šio įrenginio kilo ginčas ir dėl paties įrenginio sugadinimo fakto, ir dėl draudimo išmokos dydžio.

362.       UAB „Blue Bridge“ defekto akte nurodyta, kad užsakovo atstovų duomenimis įrenginys buvo pilnai aplietas. Neveikia vienas maitinimo šaltinis. Išdžiovinus, įrenginys įsijungia, tačiau nėra žinoma ar veikia stabiliai. Įrenginio naudoti negalima dėl galimo nestabilaus jo veikimo ir (ar) elektorinių detalių korozijos poveikio ateityje. UAB Attrel akte nurodyta, kad įrenginys veikia ir yra naudojamas serverinėje. Jokių defektų nėra nustatyta, kadangi nėra galimybės atlikti testavimą.

363.       Ekspertizės akte (pozicija Nr. 8) pažymima, kad įrenginys turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Matosi maitinimo bloko apliejimas vandeniu. Įrenginys įsijungia su kitu, sveiku maitinimo bloku. Įrenginio komponentų patikrinimas praeina be jokių klaidų, operacinė sistema užsikrauna. Įrenginio dėl vidinio vandens apliejimo eksploatuoti yra nesaugu ir nerekomenduotina. Įrenginys turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplietas įrenginys veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojama, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. Gamintojo pateikta naujos analogiškos įrangos kaina yra 26 900 Eur be PVM. Gamintojas pateikia įrangos kainą su įskaičiuota garantijos kaina, tad garantijos kainos išskirti nėra galimybės. Ekspertizės išvados patvirtina, kad įrenginys buvo sugadintas, o teismas nenustatė pagrindo jomis nesivadovauti. UAB Attrel apžiūros metu įrenginio testavimas nebuvo atliktas, todėl UAB Attrel apžiūros akte pateiktos išvados nepaneigia Ekspertizės akto išvadų.

364.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta analogiško įrenginio rinkos vertė 13 998,00 Eur be PVM. UAB Attrel akte nurodoma preliminari naujos įrangos 11 402,06 Eur rinkos kaina.

365.       Kaip jau buvo minėta ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. sudarė sutartį dėl trijų tarnybinių stočių įsigijimo ir įdiegimo. Įsigytas pakeičiantis įrenginys su 5 m. garantija ir palaikymu (2020 m. rugpjūčio 28 d. sutartis, ieškinio priedas Nr. 42 ). Ekspertai nustatė, kad naujos įrangos (serverio) pagrindiniai parametrai atitinka užlietą serverį, išskyrus tai, kad naujas serveris turi našesnį procesorių, vietoje Intel Xeon Gold 6244 įsigyta su Intel Xeon Gold 6250 procesoriumi, 1 vnt. serverio procesoriaus pagerinimo kainos skirtumas yra 600 Eur be PVM. Naujo įrenginio įsigijimo kaina 17 500 Eur, atėmus 600 Eur pagerinimo vertę, analogiško įrenginio įsigijimo kaina 16 900 Eur.

366.       Įvertinus, tai kad realiai buvo įsigyta nauja pakaitinė įranga, teismas sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta ieškovei priteisti naujo analogiško įrenginio įsigijimo be pagerinimo vertę. Vadovaujantis išdėstytu ieškovei priteistina iš atsakovės 16 900 Eur, tai yra analogiško įrenginio įsigijimo kaina.

Tarnybinė stotis IBM Power System S9 (eil. Nr. 16)

367.       Tarnybinė stotis (serveris) IBM Power System S9, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo data 2019 m. gruodžio 20 d., pagal 2019 m. lapkričio 11 d. viešojo pirkimo sutartį, Nr. ST-192, įsigijimo vertė 75 400 Eur. Įranga įvykio dienai buvo naujesnė nei 6 m., todėl buvo drausta nauja atkuriamąja verte. Įvykio dienai ši įranga turėjo garantiją.

368.       Tarp šalių dėl šio įrenginio kilo ginčas ir dėl paties įrenginio sugadinimo fakto, ir dėl draudimo išmokos dydžio.

369.       UAB „Blue Bridge“ 2024 m. liepos 24 d. defekto akte nurodoma, kad ant įrangos korpuso matomi apliejimo požymiai. Išdžiovinus įrenginį jis įsijungia, tačiau nėra žinoma ar veikia stabiliai. Įrenginio naudoti negalima, dėl galimo nestabilumo ir (ar) elektorinių detalių korozijos poveikio ateityje. Įrenginys veikia ir yra naudojamas serverinėje. UAB Attrel akte nurodyta, kad įrenginys veikia ir yra naudojamas serverinėje. Jokių defektų nėra nustatyta, kadangi nėra galimybės atlikti testavimą.

370.       Ekspertizės akte (pozicija Nr. 11) nurodoma, kad įrenginys turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Matosi įrangos komponentų korozija. Įrenginys dėl vidinio vandens apliejimo, komponentų korozijos, eksploatuoti yra nesaugu. Įrenginys turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplietas įrenginys veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojame, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. Buvo nustatyta, kad įjungti įranga yra pavojinga, nes ji yra sumontuota veikiančiame duomenų centre ir jos demontuoti ir ištestuoti atskiroje patalpoje nebuvo galimybių, todėl esamoje patalpoje jos įjungimas gali sukelti gaisrą ir nukentėti žmonės, todėl buvo nuspręsta jos neįjungti. Gamintojo pateikta naujos analogiškos įrangos kaina yra 61 200 Eur be PVM,  3 metai garantija. Gamintojas pateikia įrangos kainą su įskaičiuota garantijos kaina, tad garantijos kainos išskirti nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad UAB Attrel apžiūros metu įrenginio testavimas nebuvo atliktas, todėl teismo vertinimu UAB Attrel akte pateiktos išvados nepaneigia Ekspertizės akto išvadų, kad šio įrenginio naudoti negalima dėl galimo nestabilumo ir (ar) elektorinių detalių korozijos poveikio ateityje.

371.       Teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės pozicijai ir konstatuoti, kad po įvykio serverio IBM Power System S9 funkcionalumas buvo atstatytas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad serveris buvo tvarkomas ir remontuojamas bei pateikti remonto (atstatymo) faktą patvirtinantys įrodymai veikimo atstatymui (teismas dėl patirtų 45 037,69 Eur remonto išlaidų pasisakys atskirai), tačiau byloje nepaneigta, kad taip buvo siekiama užtikrinti valstybinės reikšmės registrų veiklą ir saugiai išmigruoti duomenis. Ieškovė yra valstybės centralizuotai teikiamų informacinių technologijų (IT) paslaugų teikėja; subjektas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka valdantis ir (ar) tvarkantis ypatingos svarbos ir (ar) svarbius valstybės informacinius išteklius. Todėl teismas neturi pagrindo nepritarti ar abejoti ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad serveris IBM Power System S9 buvo naudojamas ypatingos svarbos duomenims bei valstybės informacinių sistemų saugiam ir nepertraukiamam veikimui, kuriems taikomi itin aukšti informacinių sistemų nepertraukiamo veikimo reikalavimai. Byloje nėra duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad serveris buvo pilnai suremontuotas ir atstatytas bei gali būti naudojamas pagal paskirtį tiems uždaviniams, kuriems buvo naudojamas iki įvykio.

372.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta analogiškų įrenginių rinkos vertė 75 400 Eur be PVM. UAB Attrel naujos analogiškos įrangos kainos nenustatė.

373.       Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 9 d. įsigijo pakeičiantįjį įrenginį. Serverių (tarnybinių stočių) pirkime, pirkimo vertė 123 000 Eur be PVM, buvo nupirkti 3 vnt. serverių, vietoje 1 vnt. serverio. Ekspertizės metu nustatyta, kad serveriai buvo įsigyti su pagerinimais, lyginant su sugadintuoju. Operacinės atminties pagerinimo vertė 2 900 Eur be PVM. Taigi, ieškovės įsigytas naujasis įrenginys geresnis nei sugadintasis, todėl iš įsigijimo kainos atimtina pagerinimų vertė, t. y. operacinės atminties pagerinimas (2 900 Eur), taip pat atimtina 2 vnt. serverių kaina (82 000 Eur), kadangi įsigyti 3 vnt. serverių, nors buvo sugadintas tik 1 vnt., tai nustatytina analogiško įrenginio vertė 38 100 Eur (123 000 Eur - 82 000 Eur - 2 900 Eur). 

374.       Įvertinus tai, kad realiai įvykdyto pirkimo metu ieškovė įsigijo pakeičiantįjį įrenginį, kurio vertė atėmus pagerinimo vertę yra 38 100 Eur, ši suma, o ne Ekspertizės akte nurodyta analogiškos įrangos kaina (61 200 Eur), priteistina ieškovei iš atsakovės.

Serveris HP DL360 G6, 2 vnt. (eil. Nr. 17-18)

375.       Serveriai HP DL360 G6, serijiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkimo data 2010 m. sausio 27 d. Įsigijimo vertė 1 vnt. 4150,26 Eur be PVM. Įrenginys įvykio dienai buvo senesni nei 6 m., todėl buvo drausti rinkos verte.

376.       Tarp šalių dėl šių įrenginių kilo ginčas ir dėl paties įrenginių sugadinimo fakto, ir dėl draudimo išmokos dydžio.

377.       Ekspertizės akte (pozicija Nr. 14) nurodoma, kad įrenginys, kurio serijinis numeris (duomenys neskelbtini) turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Įrenginys įsijungia, „BIOS“ nerodo klaidų, operacinė sistema pasileido. Dėl vandens apliejimo požymių įrenginio nerekomenduojama naudoti. Įrenginio defektų šalinimas yra netikslingas, nes įrenginio komponentai nebegaminami. UAB „Blue Bridge“ 2024 m. liepos 24 d. defekto akte nurodoma, kad ieškovės atstovų duomenimis įrenginys buvo pilnai aplietas, išdžiūvęs įrenginys įsijungia. Toliau naudoti negalima dėl galimo nestabilaus veikimo ir (ar) elektroninių detalių korozijos poveikio ateityje.

378.       Ekspertizės akte (pozicija 15) nurodoma, kad įrenginys, kurio serijinis numeris (duomenys neskelbtini), turi išorinių vandens apliejimo požymių. Tarnybinėje stotyje trūksta kietųjų diskų. Įrenginys įsijungia, „BIOS“ nerodo klaidų, operacinės sistemos negalima buvo išmėginti nes trūksta kietųjų diskų, per USB operacinė sistema nepasikrovė. Dėl vandens apliejimo požymių įrenginio nerekomenduojama naudoti. Įrenginio defektų šalinimas yra netikslingas, nes įrenginio komponentai nebegaminami. UAB „Blue Bridge“ 2024 m. liepos 24 d. defekto akte nurodoma, kad ieškovės atstovų duomenimis įrenginys buvo pilnai aplietas, išdžiūvęs įrenginys įsijungia, neveikia du diskai. Toliau naudoti negalima dėl galimo nestabilaus veikimo ir / ar elektroninių detalių korozijos poveikio ateityje.

379.       UAB Attrel akte nurodyta, kad įrenginiai veikia ir yra naudojami serverinėje. Jokių defektų nėra nustatyta, kadangi nėra galimybės atlikti testavimą.

380.       Ekspertai nustatė, kad gamintojo pateikta naujos analogiškos įrangos kaina yra 4 600 Eur be PVM. Gamintojas pateikia įrangos kainą su įskaičiuota garantijos kaina, todėl garantijos kainos išskirti nėra galimybės. Pažymėta, kad analogiškos įrangos negalima įsigyti, nes ji nėra gaminama, buvo pasiūlyta nauja analogiška įranga, kurią galima įsigyti iš Lietuvos pardavėjų.

381.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta analogiškų įrenginių atkuriamoji vertė 4 877,60 Eur be PVM. UAB Attrel nustatė 1 782,75 Eur be PVM analogiškos įrangos įsigijimo preliminarią kainą.

382.       Atsakovės teigimu šie įrenginiai nėra drausti nauja atkuriamąja verte, o likutinė vertė vieno įrenginio skaičiuojant pagal Draudimo taisyklių 167 punktą yra 557,04 Eur. Šią sumą už vieną įrenginį, įvykį pripažinus draudžiamuoju, prašo teismo priteisti.

383.       Pakaitiniai įrenginiai ieškovės nebuvo įsigyti. Teismo vertinimu UAB Attrel akte pateiktos išvados, nesant objektyvių duomenų, kad įranga toliau yra naudojama ieškovės veikloje, nepaneigia Ekspertizės akto išvadų, kad šių įrenginių naudoti negalima, dėl galimo nestabilumo ir (ar) elektorinių detalių korozijos poveikio ateityje. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina dėl draudimo išmokos priteisimo.

384.       Konstatavus, kad Draudimo taisyklių 167 punktas netaikytinas, taip pat įvertinus tai, kad ši įranga buvo drausta rinkos verte, o ne atkuriamąja verte bei aplinkybes, kad pakaitinė įranga nebuvo įgyta, teismas sprendžia, kad teisinga ir pagrįsta šiuo atveju priteisti ieškovei įrenginių įsigijimo vertes, kurios iš esmės yra artimos ekspertų nustatytai analogiškos naujos įrangos kainai ir jos neviršija. Teismas sprendžia, kad pagrįsta ir teisinga už šiuos įrenginius priteisti 8 300,52 Eur (2 x 4 150,26 Eur) be PVM, tai yra įsigijimo vertę, kuri yra artima analogiškos įrangos kainai.

Duomenų saugykla Quantum DXi4700 (eil. Nr. 19)

385.       Duomenų saugykla Quantum DXi4700, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo data 2015 m. vasario 2 d., vertė 57 174,98 Eur be PVM. Įvykio diena įranga buvo naujesnė nei 6 m., todėl buvo drausta atkuriamąją verte. Įrenginys buvo įsigytas su 36 mėn. garantiniu palaikymu.

386.       Tarp šalių dėl šių įrenginių kilo ginčas ir dėl paties įrenginių sugadinimo fakto, ir dėl draudimo išmokos dydžio.

387.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. defekto akte nurodoma, kad išdžiovinus įrenginius įsijungia, tačiau nėra žinoma ar veikia stabiliai. Naudoti toliau negalima, dėl galimo nestabilaus jo veikimo ir (ar) elektorinių detalių korozijos poveikio ateityje.

388.       UAB Attrel akte nurodoma, kad įrenginys veikia ir yra naudojamas serverinėje. Jokių defektų nėra nustatyta, kadangi nėra galimybės atlikti testavimą. Preliminari analogiško įrenginio įsigijimo vertė 28 806,49 Eur be PVM be transportavimo išlaidų. Pažymėta, kad eksploatuojamo įrenginio sistemoje negalima patikrinti ar jie yra defektuoti ir ar turi kokių nors sugadinimo požymių, todėl negalima nustatyti jų pažeidimų ir traktuoti kaip netinkamų naudojimui.

389.       Ekspertizės akte (pozicija Nr. 19) nurodoma, kad įrenginys turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Įrenginys dėl vidinio vandens apliejimo, komponentų korozijos, eksploatuoti yra nesaugu. Apžiūros metu įrenginys nebuvo įjungtas. Įrenginys turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplietas įrenginys veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojame, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. Vizualiai apžiūrėjus įrangą buvo nustatyta, kad įjungti įranga yra pavojinga, nes gali sukelti gaisrą ir nukentėti žmonės, todėl buvo nuspręsta jos neįjungti. Duomenų saugykla yra vientisas įrenginys, programinė įranga nėra išskiriama. Gamintojo pateikta naujos analogiškos įrangos kaina yra 31 800 Eur be PVM. Gamintojas pateikia analogiškos įrangos Dell PowerProtect DD6400 kainą su įskaičiuota 3 m. garantijos kaina, kurios išskirti nėra galimybės. 

390.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta analogiškų įrenginių rinkos vertė 16 448,96 Eur be PVM. UAB Attrel nustatė 28 806,49 Eur be PVM analogiškos įrangos įsigijimo kainą.

391.       Byloje nepaneigti ieškovės paaiškinimai, kad įrenginys Quantum DXi 4700, atsakovės atlikto apžiūros metu buvo naudojamas siekiant išmigruoti duomenis ir toliau nėra naudojamas, kadangi pagal gamintojų rekomendacijas aplietos vandeniu įrangos toliau naudoti negalima dėl galimo nestabilaus veikimo ir detalių korozijos. Įvertinus tai, kad UAB Attrel įrangos testavimo  neatliko, o Ekspertizės metu buvo nustatyta, jog įrenginys turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplietas įrenginys veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojama, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus, teismas sprendžia, kad įrenginys buvo sugadintas dėl apliejimo, todėl ieškovei priklauso draudimo išmoka už šį įrenginį.

392.       Nustatyta, kad pakaitinis įrenginys nebuvo nupirktas, todėl atkuriamoji vertė nustatytina pagal Ekspertizės akte nurodytą kainą, kurios ginčo šalys neginčijo, ir ieškovei priteistina 31 800 Eur be PVM.

393.       Atsakovės argumentus, kad šiuo atveju teismas negali peržengti ieškovės reikalavimo sumos, nes dėl šio įrenginio ieškovės reikalavimo suma buvo 19 903,24 Eur remiantis UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. defekto aktu (ieškinio priedas Nr. 45), teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ieškovės reikalavimo suma už sugadintus įrenginius buvo reiškiama bendrai 2 734 900,53 Eur sumai, o ne pagal atskirus įrenginius.

Nepertraukiamo maitinimo šaltinis APC REDUNDANT SWITCH (eil. Nr. 20)

394.       Nepertraukiamo maitinimo šaltinis APC REDUNDANT SWITCH buvo gautas kaip sudėtinė įrangos, kurios įsigijimo vertė 921,02 Eur, sistemos dalis, ir jo vertė atskirai nenurodyta. Šis įrenginys įvykio dienai buvo senesnis nei 6 m., todėl draustas rinkos verte.

395.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. defekto akte nurodoma, kad išdžiovinus įrenginius įsijungia, tačiau nėra žinoma ar veikia stabiliai. Naudoti toliau negalima, dėl galimo nestabilaus jo veikimo ir (ar) elektroninių detalių korozijos poveikio ateityje. UAB Atrell akte pažymėta, kad įrenginio nebuvo vietoje, dėl to nustatyti defektų priežasties nėra galimybės.

396.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta analogiškų įrenginių rinkos vertė 640,21 Eur be PVM. UAB Attrel nustatė 775,99 Eur be PVM analogiškos įrangos įsigijimo kainą.

397.       Atsakovės vertinimu ir skaičiavimu įrenginio likutinė vertė įvykio dienai 389,54 Eur (Draudimo taisyklių 167 punktas). Ekspertizės akte nurodoma gamintojo pateikta naujos analogiškos įrangos kaina 1025,00 Eur be PVM.

398.       Vien tik tai, kad UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. defekto akte nurodyta, kad ant korpuso matomi apliejimo požymiai, įrenginys neįsijungia, toliau naudoti negalima, nėra pagrindas konstatuoti įrenginio sugadinimo fakto. Pažymėtina, kad Ekspertizės akte (pozicija Nr. 20) nurodoma, kad įrenginio nebuvo galima apžiūrėti, nes nėra galimybės fiziškai prie jo prieiti, kadangi jis yra sumontuotas veikiančiame duomenų centre ir jo demontavimas gali sutrikdyti ypatingos svarbos sistemų veikimą. Įvertinus šias Ekspertizės akte pateiktas ekspertų išvadas, tai, kad UAB Atrell atstovams taip pat nepavyko įrenginio apžiūrėti, teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodyta, jog šis įrenginys buvo sugadintas, todėl nėra pagrindo už jį priteisti ieškovei draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

Tinklo įranga Juniper ISG 2000 (eil. Nr. 22)

399.       Tinklo ugniasienė Juniper ISG 2000, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo data 2006 m. rugsėjo 19 d. Įsigijimo vertė 40 115,27 Eur. Šis įrenginys įvykio dienai buvo senesnis nei 6 m., todėl draustas rinkos verte.

400.       Tarp šalių dėl šių įrenginių kilo ginčas ir dėl paties įrenginių sugadinimo fakto, ir dėl draudimo išmokos dydžio.

401.       Atsakovės skaičiavimu įrangos likutinė vertė 343,92 Eur, kuria prašo teismo vadovautis (Draudimo taisyklių 167 punktas).

402.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. defekto akte nurodoma, kad įrenginys įsijungia, tačiau yra nepasiekiama valdymo konsolė. Reikalinga detalesnė diagnostika. UAB Attrel akte nurodoma, kad įrenginys turi apliejimo požymių ir neįsijungia. Apžiūros metu nebuvo vieno maitinimo bloko. Galimai yra motininės plokštės ir/arba maitinimo šaltinio defektas. Tikslesniam vertinimui reikalinga išsamesnė diagnostika kiekvieno komponento atskirai, naudojant spec. diagnostikos priemones. Įrenginys turi apliejimo požymių, galimai vanduo pateko į vidinę dalį ir po vandens kontakto įrenginys tapo defektuotas. Įrenginys dėl savo būsenos negali būti naudojimas. Kadangi įranga negaminama ir neturi gamintojo palaikymo, nėra galimybės įsigyti pakaitinių detalių remontui. Defektų šalinimo kaštai neapskaičiuojami dėl nutrauktos įrenginių gamybos.

403.       Ekspertizės akte (pozicija Nr. 3) nurodyta, kad įrenginys turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių. Vienas maitinimo blokas turi išorinių apliejimo požymių. Įrenginio dėl vidinio vandens apliejimo eksploatuoti yra nesaugu. Įrenginys turi vidinių ir išorinių vandens apliejimo požymių, vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplietas įrenginys veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduojama, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. Šiam įrenginiui naujų elektronikos komponentų negamina. Gamintojo pateikta naujos analogiškos įrangos kaina yra 29 121,92 Eur be PVM už komplektą. Ekspertai 2023 m. gruodžio 28 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tai yra kaina už du įrenginius su vienerių metų garantija. Vienerių metų garantijos kaina yra 1638 Eur be PVM už vieną įrenginį. Ekspertai įrenginio likutinės vertės nenustatė, nurodydami, kad senesni, negu 10 metų įrenginiai nėra vertingi, dėl pasenusių technologijų, todėl šie įrenginiai neturi rinkos vertės, už kurią būtu protinga įsigyti. 

404.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta analogiškų įrenginių rinkos vertė 30 032,88 Eur be PVM. UAB Attrel nustatė 3483,18 Eur be PVM analogiškos įrangos įsigijimo preliminarią kainą.

405.       Tiek UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. defekto akte, tiek UAB Attrel akte, tiek Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės ir išvados patvirtina, kad įrenginys apliejimo metu buvo sugadintas, tarp šių išvadų esminių prieštaravime nėra, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad įrenginys nebuvo sugadintas ir veikia tinkamai.

406.       Nustatyta, kad ieškovė po įvykio įsigijo pakeičiantį įrenginį, 2022 m. vasario 23 d. sudarydama sutartį dėl tinklo įrangos įsigijimo ir įdiegimo. Palyginus 2020 m. liepos 20 d. aplietą įrangą, nustatyta, kad analogiškos įrangos įsigyti nėra galimybės, nes tokio modelio įrangos nebegaminama, todėl buvo įsigyta nauja įranga (240 500 Eur), kuri yra galingesnė pagal techninius parametrus, lyginant su nauja analogiška įranga. Naujos analogiškos įrangos kaina yra 29 121,92 Eur be PVM, o nauja įsigyta įranga, be diegimo ir konfiguravimo darbų kainavo 230 500,00 Eur be PVM. Ieškovė pagerino įranga 201 378,08 Eur be PVM.

407.       Ekspertai 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu paaiškino, kad anksčiau buvo įsigytas komplektas ir dabar buvo pasiūlytas komplektas, nes numatytam funkcionalumui įvykdyti yra būtinas aukšto patikimumo sprendimas, kuris susideda iš dviejų fizinių ir programinių įrenginių. Kainos pagrindimui buvo pateikta Juniper gamintojo kainos (29 121,92 Eur be PVM už komplektą, 2 vnt.). Juniper ISG 2000 įranga buvo įsigyta 2006 metais, tai yra įvykio dienai prieš 14 metų ir skaičiavo analogišką įrangai būtent užlietai įrangai, todėl atsirado didelis funkcionalumo, našumo skirtumas, nes ieškovė įsigyja šiandien dienai poreikius atitinkančią įrangą, o ne kokios įrangos reikėjo prieš 14-16 metų. Pagerinimas yra 211 378,08 Eur be PVM, nes Ekspertizės akte skaičiuojant skirtumą, buvo neįtraukti atvežimo, montavimo, diegimo darbai. Iš 240 500 Eur (įsigytos naujos įrangos vertė) atėmus pagerinimų vertę, nustatytina įsigytos įrangos vertė 29 121,92 Eur. Kadangi sugadintasis įrenginys senesnis nei 6 m., iš ekspertų nustatytos kainos už 2 vnt. įrenginių su 1 m. garantija, atimtina garantijos kaina (1638 Eur už 1 vnt.).

408.       Įvertinus tai, kad realiai įvykdyto pirkimo metu ieškovė įsigijo pakeičiantį įrenginį, jo vertė atėmus pagerinimo vertę ir garantijos kainą, o ne Ekspertizės akte nurodyta analogiškos įrangos kaina, priteistina ieškovei iš atsakovės. Pažymėtina, kad ši vertė neviršija 2006 m. rugsėjo 19 d. įrenginio įsigijimo vertės – 40 115,27 Eur.

409.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ieškovei iš atsakovės už Juniper ISG 2000 įrangą priteistina 25 845,92 Eur be PVM (29 121,92 Eur - (1 638 Eur (garantijos kainą) x 2 vnt.)).

Dėl duomenų saugyklos Dell EMC Symmetrix VMAX 10K (eil. Nr. 21)

410.       Tarp šalių kilo esminis ginčas dėl duomenų saugyklos Dell EMC Symmetrix VMAX 10K (su)gadinimo ir analogiško įrenginio įsigijimo vertės. 

411.       Duomenų saugykla Dell EMC Symmetrix VMAX 10K, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo data: 2015 m. vasario 2 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. liepos 20 d., 2019 m. gruodžio 9 d. Įsigijimo vertė 1 565 559,23 Eur be PVM. Duomenų saugyklą, kaip vientisą sistemą, sudaro valdikliai, diskų lentynos, duomenų diskai, maitinimo šaltiniai, sujungimo laidai ir kiti komponentai.

412.       Įrenginys buvo pirktas su 36 mėn. garantija, įvykio dienai buvo naujesnis nei 6 m., draustas atkuriamąja verte. Pakeičiantis įrenginys ieškovės nebuvo įsigytas.

413.       Teismas įvertinęs ir ištyręs bylos medžiagą sprendžia, kad įrenginys įvykio metu buvo aplietas ir dėl to sugadintas. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau dėstomų argumentų.

414.       Pirmiausia pažymėtina tai, kad Pakartotinės ekspertizės aktas dėl duomenų saugyklos analogo parinkimo yra išsamus, jame atsispindi bylos nagrinėjimo dalyką sudarančios reikšmingos aplinkybės. Pakartotinės ekspertizės akte išvados dėstomos ir grindžiamos remiantis faktine įrenginio apžiūra ir bylos medžiaga, kurios ekspertams pakako išvadoms suformuluoti. Vien tai, kad ekspertizės akte ekspertai išdėstė kai kuriais klausimais tam tikrus samprotavimus, kurie, jų vertinimu, buvo reikšmingi, nesudaro pagrindo vertinti, kad Pakartotinės ekspertizės aktas neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų turinio ir formos reikalavimų (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnis). Teismas faktų, keliančių pagrįstų abejonių ekspertų, atlikusių pakartotinę ekspertizę, nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija nenustatė. Teismo vertinimu iš Pakartotinės ekspertizės akto turinio negalima daryti išvados, kad ekspertai būtų atlikę teisinį ginčo šalių byloje pateiktų dokumentų vertinimą, ekspertizės akte pateikta kritiška nuomonė ieškovės atžvilgiu dėl informacijos nekaupimo apie Dell duomenų saugyklą; išdėstytos tam tikros pastabos dėl ieškovės atstovų, Dell LT atstovų ir ekspertų komunikacinio bendravimo vykdant ekspertizę, nesudaro pagrindo vertinti, kad Pakartotinę ekspertizę atlikę ekspertai buvo šališki. Ekspertai pagal savo kompetenciją išreiškė nuomonę dėl tam tikrų aplinkybių, ieškovės vidinės tvarkos dėl duomenų tvarkymo, tačiau neatliko jų teisinio vertinimo.  Taigi, pakartotinės ekspertizės išvados, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertintini pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis).

415.       UAB „Blue Bridge“ 2020 m. liepos 24 d. akte nurodyta, jog apžiūrint įrenginį matyti apliejimo požymiai, dega LED indikacijos, liudijančios apie tam tikrų komponentų (diskų, maitinimo šaltinių, kt.) gedimą, taip pat, kad įrenginio toliau naudoti negalima dėl korozijos poveikio ateityje, kad korozija gali paveikti ir paveiktus įrenginio elementus. Byloje pateikti gamintojo Dell (ieškinio priedas Nr. 50), ir Dell atstovo UAB „Duvait“ raštai, kuriuose nurodoma, kad laikui bėgant kai kurie sistemos komponentai gali būti paveikti erozijos, kurią sukėlė incidentas suliejus vandeniu; ilgainiui tai gali sukelti sistemos degradaciją, aparatūros gedimą ar duomenų iškraipymą. Eksploatavimo sąlygose nurodoma, kad vandens paveiktas įrenginys nebegali būti laikomas tinkamu naudoti, nes laikui bėgant dėl korozijos gali įvykti sistemos degradacija, gedimas ir duomenų iškraipymas.

416.       UAB Attrel akte pažymima, kad atliekant apžiūrą buvo suteikta galimybė apžiūrėti tik išimtas iš duomenų saugyklos defektuotas detales. Defektuotos detalės buvo išimtos iš įrenginio ir pateiktos atskiromis dalimis ekspertizei. Visos išimtos detalės turi tiek išorinių, tiek vidinių apliejimo vandeniu požymių. Nesant prieigos prie įrenginio atlikti pilną diagnostiką ir detalizuoti, kurie komponentai yra sugadinti, o kurie nesugadinti nebuvo galimybės, kadangi įranga, remiantis kliento informacija, vis dar naudojama tolimesniam duomenų atstatymui. Neįmanoma patikrinti kurie komponentai buvo naudojami įrangos įsigijimo metu, o kurie komponentai pakeisti po įvykusio incidento. Defektuotos detalės, kurios buvo išimtos iš įrenginio ir pateiktos atskiromis dalimis ekspertizei, turi apliejimo požymių. Galimai vanduo pateko ant vidinių įrenginio komponentų ir po vandens kontakto komponentai tapo defektuoti. Pateikta pirminė tarpinė išvada remiantis ieškovės IT atstovų informacija ekspertizės metu ir UAB „Blue Bridge“ defektavimo aktu, įrenginys po apliejimo dalinai prarado savo funkcionalumą, o įrenginio veikimas buvo atstatytas įrangos tiekėjų ir Dell/EMC gamintojo pagalba. Pažymėta, kad be išsamių testavimo rezultatų neįmanoma nustatyti, kokia yra dabartinė įrenginio būsena, o atlikti tokio tipo testavimus be tiesioginės prieigos prie įrangos nėra galimybės. Reikalingas visos duomenų saugyklos kaip vientisos sistemos įsigijimo metu ir papildomų komponentų išplėtimų pilnas sąrašas (detalizuota konfigūracija) iki incidento, bei visų defektuotų komponentų (išimtų ir pakeistų) detalių sąrašas po incidento. Nebuvo galimybės atlikti testavimo prieš ir (ar) po incidentą, nėra pateiktų oficialių techninius parametrus patvirtinančių dokumentų, kurie leistų atlikti išsamią lyginamąją įrenginio analizę prieš įvykį ir po jo, bei išryškinti sistemines klaidas (jeigu jos egzistuoja) ir komponentų sąrašą, kuriems turėjo įtakos šios klaidos. Vienareikšmiškai nėra galimybės nustatyti dabartinę šio įrenginio ir (ar) jo atskirų veikiančių komponentų būseną. Pažymėta, kad nėra galimybės įvertinti naujos įrangos kaštų, kadangi nėra pateikta tiksli esamos įrangos komplektacija.

417.       Pirminę ekspertizę atlikę ekspertai taip pat nustatė, kad įrenginys duomenų saugykla Dell EMC VMAX, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi išorinių ir vidinių vandens apliejimo požymių, matosi vandens korozijos, pažeistų elektroninių komponentų, jį naudoti nesaugu ir nerekomenduojama, pažeistų komponentų pakeitimas negarantuoja, kad įrenginys ateityje veiks stabiliai, pakeitimas, negarantuoja, kad ateityje aplieti įrenginiai veiks stabiliai, remontuoti nerekomenduoja, nes stabiliam įrenginio veikimui reikalinga pakeisti visus elektroninius komponentus. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad įjungti įranga yra pavojinga, nes ji yra sumontuota veikiančiame duomenų centre ir jos demontuoti ir pateikti atskiroje patalpoje nebuvo galimybių, todėl esamoje patalpoje buvo nuspręsta jos neįjungti.

418.       Pakartotinės ekspertizės akte fiksuota, kad apžiūrėjus įrenginį bei jo komponentus matosi išdžiūvusio vandens pėdsakai ir prasidėjusi spalvotųjų metalų oksidacija, išorinių korozijos požymių nebuvo pastebėta. Ekspertai pažymėjo, jog šių aplinkybių pakanka, kad gamintojai net ir po remonto negalėtų suteikti jokių garantijų ar prisiimti atsakomybę dėl nuolatinio patikimo veikimo. Pakartotinės ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad tiek pats įrenginys, tiek jo komponentai gali būti naudojami mažesnio kritiškumo ieškovės IT uždaviniams spręsti, pvz. naudojantį įrenginį ar jo komponentus testinėms ar programavimo aplinkoms, ieškovei kuriant bei vystant informacines sistemas; atskiri įrenginio komponentai – diskai, gali būti naudojami kitose duomenų saugyklose (nebijant duomenų praradimų, nes juo „rūpintųsi“ neužlietos saugyklos įranga, kontroleriai, RAID ir pan.).

419.       Aptartų aplinkybių pagrindu, teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad byloje nebuvo įrodyta, jog įrenginys dėl apliejimo yra sugadintas ir yra praradęs savo funkcionalumą. Primintina, kad ieškovė yra valstybės centralizuotai teikiamų informacinių technologijų (IT) paslaugų teikėja, valdanti ir (ar) tvarkanti ypatingos svarbos ir (ar) svarbius valstybės informacinius išteklius (registrus). Nustatyta, kad Dell duomenų saugykla yra priskiriama aukščiausio lygio duomenų saugyklų klasei (segmentui) ir ji buvo naudojama tvarkant ypatingos svarbos valstybės informacinius išteklius. Taigi, tiek pakartotinės ekspertizės akte nurodyta tiriamoji medžiaga ir pateiktos išvados, tiek ir teismo posėdžio metu apklaustų ekspertų M.S. ir R. Ž. duoti paaiškinimai, kad nors įrenginys įsijungė bei be klaidų veikė ekspertizės metu (apie 2 h), jis vis tik nebeturėtų būti naudojamas kritiškai svarbiems ieškovės IT uždaviniams spręsti, tai yra toms funkcijoms naudoti, kurioms buvo naudojamas iki įvykio (tvarkant ypatingos svarbos valstybės informacinius išteklius, naudoti nerekomenduojama dėl galimo duomenų iškraipymo rizikos, netikslumų ir pan.), priešingai nei teigia atsakovė, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrenginys įvykio metu dėl apliejimo buvo sugadintas. Pakartotinės ekspertizės akte nurodytas teiginys „įrenginys, tokios būklės kokios jis yra dabar, ar bent atskiri jo komponentai turi galimą realią vertę ieškovei“ yra tik hipotetinis, tai patvirtina ir pakartotinę ekspertizę atlikusių ekspertų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, kad įrenginys galimai turi tam tikrą likvidacinę vertę, tačiau tai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl įrenginio sugadinimo.

420.       Įvertinus pirmiau aptartų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus pakartotinę ekspertizę buvo paneigtos pirmosios ekspertizės išvados, jog įrenginys neteko savo funkcionalumo ir buvo sugandintas. Priešingai, apibendrinus ir išanalizavus visetą įrodymų: pirminės ekspertizės išvadas, pakartotinės ekspertizės išvadas, UAB „Blue Bridge“ defekto akte nurodytas aplinkybes, Telia Lietuva, AB 2024 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 2024-02267 pateiktą pagrindimą, jog VMAX funkcionalumas negali būti laikomas atstatytu dėl ilgalaikio oksidacijos procesų poveikio bei laboratorijose neįvertinus oksidacijos procesų dabartinio ir ilgalaikio poveikio elektros komponentams, darytina išvada, kad įrenginio Dell VMAX funkcionalumas nebuvo atstatytas, ir tai nėra siejama tik su gamintojo garantinių įsipareigojimų netaikymu, kaip teigia atsakovė. Duomenų saugykla laikytina sugadinta priežastiniame ryšyje su įvykusiu draudiminiu įvykiu (apliejimu), todėl spręstina dėl draudimo išmokos ieškovei už ją priteisimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

421.       Pirmosios ekspertizė metu buvo nustatyta, kad analogiško įrenginio Dell PowerStore 9200T vertė su trijų metų garantija ir kontrolerių atnaujinimo (angl. k. Upgrade) paslauga – 1 152 000 Eur. Gamintojas pateikia įrangos kainą su įskaičiuota garantijos kaina, todėl garantijos kainos išskirti nėra galimybės. Any Time Upgrade standard paslaugos kaina 143 500 Eur be PVM. Ekspertizės akte atkuriamoji vertė nustatyta vertinant naujo įrenginio kaina su 36 mėn. garantija. Sugadintasis įrenginys buvo pirktas be atnaujinimo paslaugos, todėl atėmus atnaujinimo paslaugos kainą atkuriamoji vertė sudaro 1 008 500 Eur be PVM (1 152 000 Eur – 143 500 Eur, 2023 m. rugsėjo 15 d. ekspertų atsakymai). Pakartotinės ekspertizės metu remiantis gamintojų atstovų pateiktu pasiūlymų aritmetiniu vidurkiu nustatyta 361 750 Eur be PVM analogiško įrenginio vertė.

422.       Taigi, pirmosios ir pakartotinės ekspertizių išvados dėl analogiško įrenginio (duomenų saugyklos) vertės skiriasi beveik tris kartus.

423.       Ieškovė sprendžiant dėl Dell VMX duomenų saugyklos atkūrimo vertės prašė vadovautis pirminės ekspertizės išvadomis, pagal kurias įrenginio atkuriamoji vertė – 1 008 500 Eur be PVM, o atsakovė – Pakartotinės ekspertizės vykdymo metu HPE gamintojo analogo HPE GreenLake for Block Storage / HPE Alletra MP 16 Core-4N pasiūlyta 264 500 Eur kaina be PVM.

424.       Pirmosios ekspertizės metu atliktos apžiūros metu buvo apžiūrėtas įrenginys Dell EMC VMAX, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad jis buvo sudarytas iš dviejų serverinių spintų. Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) Dell EMC VMAX 10K serijinį numerį, Dell saugykla turi 2 vnt. Engines, kiekvienas Engine turi po 2 vnt. kontrolerių. Saugykla Dell EMC VMAX 10K (pagal serijinį numerį (duomenys neskelbtini)) turi iš viso 4 vnt. kontrolerius (angl. Controllers arba director boards). Apžiūros metu nebuvo tikrinami diskų (talpų) kiekis, buvo vertinama ar įranga yra pažeista ir kokio dydžio pažeidimas yra padarytas. Ekspertai paaiškino, kad atliekant ekspertizę ir parenkant užlietai Dell VMAX saugyklai analogišką naują duomenų saugyklą yra atsižvelgiama į daug svarbių kriterijų: saugyklos talpą, saugyklos kontrolerių kiekį, tipą, našumą, techniniai parametrai ir gamintojo pozicionavimą. Parinkta analogiška Dell PowerStore 9200T saugykla su Dell 2:1 duomenų saugyklos efektyvumo koeficientu, nes ekspertizės metu Dell Symmetrix VMAX 10k saugykloje saugojamų duomenų išanalizuoti nebuvo galimybės, todėl pasirinktas saugus ir pasiekiamas efektyvumo koeficientas 2:1.

425.       Ekspertai taip pat paaiškino, kad parinkta alternatyvi saugykla turi iš viso 4 kontrolerius (t. y. 2 vnt. 9200T saugyklos, kurios kiekviena turi 2 vnt. kontrolerius), tiek kiek turėjo užlieta Dell Symmetrix VMAX 10k saugykla. Tiek saugykla Dell EMC VMAX 10K gali būti apjungta kaip vientisa saugykla, tiek Dell PowerStore 9200T saugykla su visais 4 kontroleriais gali būti apjungta kaip vientisa saugykla. Kadangi gamintojas Dell jau nebegamina VMAX saugyklų, pagrindinis pozicionuojamas produktas, kuris pakeitė šias saugyklas yra Dell PowerStore9200T modelis, kuris tikėtina pilnai išpildo Dell EMC Symmetrix VMAX 10K funkcionalumą. Lyginant Dell EMC Symmetrix VMAX 10K ir PowerStore 5200T saugyklas našumo prasme, tai nauja PowerStore 5200T saugykla yra našesnė, tačiau yra ir kiti techniniai parametrai, kuriuos įvertinti neatliekant gilios analizės kliento duomenyse ir infrastruktūroje yra sudėtinga. Pagrindinis skirtumas tarp šių Dell PowerStore 5200T ir 9200T saugyklų (nevertinant našumo) yra: PowerStore 5200T saugykla palaiko 6000 loginių talpų (angl. logical volume), tuo tarpu PowerStore 9200T palaiko 16000 loginių talpų. Atkreipiamas dėmesys, kad Dell EMC Symmetrix 10k saugykla turėjo galimybę sukurti iki 64000 loginių talpų (angl. k. logical volumes), skirtų duomenims laikyti, todėl artimesne užlietai Dell EMC Symmetrix 10k saugyklai yra laikoma PowerStore 9200T, o ne PowerStore 5200T saugykla. PowerStore 9200T taip pat palaiko didesnį kiekį vVols. Taigi, kaip matyti ekspertai detaliai paaiškino ir pagrindė analogiško įrenginio parinkimą, pateikdami detalią siūlomos analogiškos duomenų saugyklos konfigūraciją, talpos skaičiuoklę (2023 m. rugsėjo 15 d. reg. Nr. DOK - 5553).

426.       Aplinkybės, kad pirmąją ekspertizę atlikę ekspertai, nurodė, jog susirašinėjimas su gamintoju Dell, įskaitant kainų sudėtines dalis, yra komercinė įmonės paslaptis, niekaip nepatvirtina atsakovės argumentų pagrįstumo, kad teismo ekspertai nesirėmė „specialiosiomis žiniomis“ nustatinėdami analogo galimą kainą, o jos nurodymas teismo ekspertizės akte yra paremtas „slaptais susitarimais“ tarp UAB „Santa Monica Networks“ ir Dell Technologies Lithuania, UAB. Pažymėtina, kad ir pačios atsakovės byloje teiktų tiekėjų (gamintojų atstovų) pasiūlymuose dėl analogiško įrenginio kainos, nėra nurodyta ir išskirta kokią metodiką taikant nustatyta kaina, kaina už kurią įrenginys yra gaunamas iš gamintojo, duomenys apie taikomą maržos dydį (pelną), kitas pridėtines išlaidas.

427.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija ir vertinti, kad pirmoji ekspertizė buvo šališka tuo apsektu, kad realių sandorių (pirkimų) metu buvo nupirkta įranga daug žemesnėmis kainomis nei buvo nurodę ekspertai. Pažymėtina, kad pirmąją ekspertizę atlikę ekspertai paaiškino, kad viešojo konkurso metu dažnai perkančiosios organizacijos perka didesnį tarnybinių stočių kiekį ir dėl to gamintojai taiko papildomas nuolaidas, todėl faktiškos (realios) kainos gali skirti nuo kainos nurodytos oficialiame kainoraštyje (angl. k. „list price“). Bylos duomenys, abiejų ekspertizių išvados ir ekspertų duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia pagrįstai spręsti, kad įrenginio kaina, įvertinus ir jo specifiškumą, priklauso ne tik nuo konkurencijos, įsigijimo būdo ir tuo metu įsigyjamos įrangos kiekio, bet ir nuo valiutų kursų svyravimo, komponentų trūkumo, pasaulinės infliacijos, subjekto kas įsigyja įrenginį ir kitų kriterijų. Kaip matyti iš vykdant pakartotinę ekspertizę IBM pateikto pasiūlymo, duomenų saugyklos IBM FlashSystem 9500R su 3 metų IBM Storage Expert Care Advanced garantiniu aptarnavimu, pristatymu ir pradiniu įdiegimu oficiali kaina 1 392 936,05 Eur (angl. k. „list price“), tačiau ekspertizės metu pasiūlyta kaina su 67 proc. nuolaida sudaro tik 459 000 Eur. Gamintojo HPE siūlomos duomenų saugyklos kaina 1 535 201 Eur, tačiau pritaikius 83 proc. nuolaida, gamintojo atstovas siūlo analogą sugadintajam įrenginiui už 261 000 Eur, plius 3500 Eur atvežimo ir montavimo paslaugos. Todėl remiantis išdėstytu, atsakovės nurodyti argumentai dėl ženklaus ekspertų nustatytų ir realių sandorių kainų neatitikimo nesuponuoja išvados, kad pirmąją ekspertizę atlikę ekspertai buvo šališki.

428.       Nesutikdama su pirmos Ekspertizės akto išvadomis Dell VAMX duomenų saugyklos analogo vertės nustatymo aspektu, kaip vieną iš esminių argumentų atsakovė nurodė tai, kad ekspertizės metu vykdant įrenginio apžiūrą įrenginys nebuvo įjungtas, o Ekspertizės akte nebuvo nurodyta sunaikinto įrenginio specifikacija ir konfigūracija, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl analogo kainos parinkimo. Nustatyta, kad vykdant pakartotinę ekspertizę atliktos duomenų saugyklos apžiūros metu užfiksuoti esminiai įrenginio duomenys: (1) diskų bendras kiekis 558 vnt.; (2) diskų bendra „RAW“ talpa 487,3 TB (terabaitai); (3) 4 kontrolieriai (valdikliai). Įvertinus ir palyginus pirminės Ekspertizės aktą ir ją atlikusių ekspertų pirmiau aptartus paaiškinimus, kuriuos jie teikė tiek žodžiu, tiek raštu, Pakartotinės ekspertizės akto duomenis, darytina išvada, kad abu kartus buvo nustatyti tokie patys iš esmės analogiški duomenų saugyklos Dell VMAX parametrai: diskų talpa – 487 TB, valdiklių (kontrolerių) skaičius – 4 vnt., efektyvumo koeficientas – 2:1, kuriais remiantis buvo parenkami analogai. 

429.       Atliekant pakartotinę ekspertizę nustatyta, kad 2020 m. liepos 20 d. įvykio dienai – duomenų saugyklos konfigūracija buvo pakitusi, nes buvo įsigyta papildomi komponentai (+2 vnt. diskų saugyklos kontroleriai bei didelis kiekis papildomų skirtingų diskų). Ekspertai pažymėjo, kad nebuvo pateikta pirkimo konkurso dokumentų ir reikalavimų pagal kuriuos įsigytas įrenginys; nebuvo daugumos įrenginio komponentų serijinių numerių (SN) nei sutartyse (3-ims iš 4-ių įrenginio įsigijimo bei papildymų įsigijimo sutartims), nei pirkimo sąskaitose, nei įrenginio komponentų bei papildymų įsigijimo perdavimo-priėmimo aktuose, nei jokiuose kituose ieškovės veiklos ar apskaitos dokumentuose. Ekspertai tiek akte, tiek teismo posėdžio metu pažymėjo, kad įrenginio techninės specifikacijos ir detalios konfigūracijos buvo nustatytos pagal faktiškai apžiūros metu įrenginyje rastus diskus (558 diskai).

430.       Ekspertai pažymėjo, kad faktinės apžiūros metu rasti (1) 558 vnt. kietųjų diskų, tačiau pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai pagrindžia tik 409 vnt. įsigijimą (skirtumas 149 vnt., tai sudaro 36 proc. diskų kiekio); (2) faktinės apžiūrios metu rasta 487,3 TB RAW talpos, tačiau pateikti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai pagrindžia tik 455,3 TB RAW talpos įsigijimą (skirtumas 32,0 TB, tai sudaro 7 proc. skirtumą). Teigia, kad dalies diskų įsigijimo dokumentų ekspertams nebuvo pateikta, dalis viešųjų pirkimų dokumentų neišlikę, nebuvo rasti įsigijimo dokumentuose diskų serijiniai numeriai. Ieškovės atstovo M.Z. paaiškinimais anksčiau pirkimo dokumentuose serijinių numerių nerašydavo, be to garantijos metu pakeitus tam tikras įrenginio sudedamąsias dalis serijiniai numeriai gali nebesutapti. Dalis diskų buvo įsigyta nenurodant galimos konfigūracijos. Teismo vertinimu, nors ekspertai nurodė, kad įrenginio parametrus vertino ieškovei palankesniu būdu pagal fiziškai surastus diskus, pati savaime ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti pakartotinės ekspertizės akto kaip nepatikimo, šališko ar prieštaringo, nes: (1) įrenginio konfigūracija buvo vertinama pagal fiziškai rastus diskus; (2) fizinės apžiūros metu įrenginys buvo įjungtas; artimiausia konfigūracija iki įvykio surasta tokia, kuri išsaugota 2020 m. balandžio 16 d.; artimiausia konfigūracija po įvykio – surasta tokia, kuri išsaugota 2020 m. rugsėjo 3 d. datai; įrenginio diskų bendras kiekis bei bendra talpa abejų datų konfigūracijose sutapo ir buvo identiška. Tuo labiau teismas neturi pagrindo spręsti, kad buhalterinės apskaitos duomenimis nepagristi duomenų saugyklos komponentai ieškovei nuosavybės teise nepriklausė.

431.       Teismas nepritaria atsakovės argumentams, kad draudimo išmoka už ginčo įrenginio Dell EMC Symmetrix VMAX 10K apgadinimus turi būti apskaičiuojama remiantis tik šio įrenginio remonto išlaidomis, kurių dydį pagrindžia remonto faktą patvirtinantys įrodymai (UAB „Duvait“ 2020 m. liepos 23 d. aktas ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra 45 037,69 Eur sumai). 

432.       Įrenginys ekspertų buvo apžiūrėtas jau po atlikto remonto, todėl remiantis abiejų ekspertizių išvadomis nėra pagrindo konstatuoti, kad įrenginys buvo sutvarkytas, o dėl remonto išlaidų teismas pasisakys tolimesnėje sprendimo dalyje „Dėl 45 037,69 Eur remonto išlaidų už Dell VMAX duomenų saugyklą ir serverį IBM Power System“.

433.       Kaip jau minėta, įrenginys buvo apdraustas atkuriamąja verte. Draudimo taisyklėse, sutartyje nėra reglamentuota pagal kokiu metu taikomas kainas apskaičiuojama draudžiamo objekto atkuriamoji vertė, taip pat nėra numatyta, kad atkuriamoj vertė turi būti nustatoma pagal atkuriamąją įrenginio vertę įvykio dienai. Ieškovė nėra įvykdžiusi naujo pakaitinio įrenginio viešojo pirkimo, todėl vertinant šiuo aspektu, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pakartotinės ekspertizės metu nustatyta atkuriamąja įrenginio verte ar spręsti, kad naujo įrenginio atkuriamoji vertė turi būti nustatinėjama žalos atsiradimo momentui, o ne ekspertizės atlikimo metu.

434.       Iš pakartotinės ekspertizės akto turinio, ekspertų paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad ekspertizės atlikimo metu ekspertai parengė reikalavimus analogiškos duomenų saugyklos pasiūlymui, skirtam alternatyviems duomenų saugyklų įrangos gamintojams bei jų įgaliotiems platintojams ir partneriams, kuriuos pakvietė pateikti pasiūlymus „analogiškos“ įrenginiui naujos įrangos įsigijimui. Dėl lygiavertiškumo bei analogiškumo Dell Įrenginiui buvo nagrinėta tik ekspertizės atlikimo metu esantys rinkoje gamintojų analogiški (tos pačios specifikacijos, rūšies ir kokybės) įrenginiai.

435.       Ekspertai lygino tarpusavyje gautus keturių gamintojų (jų atstovų) pasiūlymus: (1) HPE GreenLake for Block Storage / HPE Alletra MP 16 Core-4N; (2) IBM FlashSystem 9500R; (3) Fujitsu ETERNUS DX900 S6; (4) Dell PowerMax 2000. Ekspertai vertino, kad Fujitsu ETERNUS DX900 S6 negali būti objektyviai prilyginamas, kaip analogiškas įrenginys sugadintajam, kadangi šio įrenginio analogiškumą gamintojo atstovas grindė įrangos specifikacijų palyginimu (jog dauguma techninių reikalavimų viršijami ir geresni, o dalis - analogiški), bet nepateikė paties Fujitsu gamintojo analogiškumo pagrindimo dokumentų. 

436.       Ekspertai išreiškė abejones dėl alternatyvios analogiškos įrenginiui Dell gamintojo įrangos kainos ekspertizės vykdymo metu, kurią pateikė įgaliotas Dell platintojas (ACC Distribution UAB) savo pasiūlyme, ir teigė, kad ši kaina, kuri ženkliai buvo aukštesnė už kitų tiekėjų, yra netinkama palyginimui su kitų gamintojų pateiktomis analogiškų alternatyvų kainomis  remiantis sekančiais argumentais: (1) Dell LT atstovai yra šališki, nes yra verslo prasme suinteresuoti gerais santykiais su ieškove, savo klientu (tiek netiesiogiai per Dell atstovus, tiek tiesiogiai), kuris yra didelis nuolatinis Dell įrangos bei susijusių paslaugų pirkėjas; o būdamas šališkas, Dell LT atstovas turi ekonominį interesą padėti Ieškovui siekti didesnės išmokos, kurią gavęs Ieškovas turės galimybes pirkti daugiau Dell įrangos; (2) alternatyvios analogiškos įrenginiui Dell gamintojo įrangos kainos pateikimą pilnai centralizuotai valdė Dell LT atstovas, nes įgaliotas Dell platintojas (ACC Distribution UAB) kainos pateikimui kreipėsi į jį; (3) Dell LT atstovas detaliai žinojo bylos situaciją ir eigą, įskaitant anksčiau teiktas kitokių Dell duomenų saugyklų įrenginių kainas iš Dell atstovų Lietuvoje, iš Dell atstovų Latvijoje, leidusius eliminuoti mažesnes Dell Latvijos kainas kaip nepagrįstas ir pan. Teismas sprendžia, kad Pakartotinės ekspertizės akte ekspertai motyvuotai, logiškai susiedami su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis ir tiriamuoju objektu bei pagrįstai pagrindė, kodėl nesiremia Dell pateiktu pasiūlymu. Todėl ir šiuo aspektu teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad Pakartotinę ekspertizę atlikę ekspertai galimai šališki ir dėl to nesiremti ekspertų išvadomis.

437.       Pakartotinės ekspertizės akte analogiško įrenginiui naujos įrangos kaina nustatyta vertinant gamintojų HPE ir IBM pasiūlytos įrangos kainų aritmetinį vidurkį, t. y. nustatyta analogiškos įrenginiui naujos įrangos kaina 361 750 Eur be PVM. Teismas atkreipia dėmesį, kad pakaitinis įrenginys ieškovės nebuvo įgytas. Dėl įrenginio specifiškumo ir ypatingumo ekspertai siūlė, jų nuomonę patį objektyviausią būdą kaip nustatyti analogiškos įrenginiui naujos įrangos kainą,  daryti realų įrangos įsigijimo konkursą. Tačiau nei viena iš ginčo šalių bylos nagrinėjimo teisme metu tokio siūlymo nepalaikė. Kaip jau minėta Fujitsu įrangos ekspertai nevertino dėl galimo ginčo (abejonės) atitikties sugadintajam įrenginiui aspektu, kadangi tiekėjas nepateikė paties Fujitsu gamintojo analogiškumo pagrindimo dokumentų. Taip pat ekspertai nevertino Dell kainos dėl neobjektyvumo abejonės.