Civilinė byla Nr. e2A- 936-642/2022                                        Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00800-2022-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. P. ir R. P., atstovaujamų advokato padėjėjo L. A. M., patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir patikslintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini“, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

 Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai prašė teismo rašytinio proceso tvarka bendru sutikimu nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti jų sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Tauragės apylinkės teismo 2022 liepos 12 d. sprendimu prašymas patenkintas. Teismas nusprendė santuoką, įregistruotą 2015 m. gegužės 22 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 52, tarp G. P. (ikisantuokinė pavardė – N.) ir R. P. nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes: G. P. pavardė „P.“, R. P. pavardė „P.“. Taip pat teismas nusprendė patvirtinti tarp G. P. (ikisantuokinė pavardė – N.) ir R. P. 2022 m. birželio 16 d. patikslintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį joje nurodytomis sąlygomis.

3.       Teismas nurodė, kad pareiškėjai santuokinio gyvenimo nebegyvena, neveda bendro ūkio, juos jungę faktiniai santuokiniai ryšiai nutrūkę, santuokos išsaugoti nebeįmanoma. Pareiškėjai konstatavo, kad yra galutinai apsisprendę nutraukti santuoką. Atsižvegęs tai, teismas vertino, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Termino susitaikyti teismas neskyrė, nes pareiškėjai taikytis neketina, nenori atkurti santuokos ryšių (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

4.       Teismas nurodė, kad pareiškėjai yra veiksnūs, nuo santuokos sudarymo praėję daugiau nei vieneri metai, jie sudarė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismas nenustatė, kad sudaryta sutartis prieštarautų viešajai tvarkai, vieno iš sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų ar kreditorių interesams, todėl ją nusprendė patvirtinti (CK 3.51 straipsnis, 3.53 straipsnis) ir pareiškėjų santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjo R. P. (toliau – apelianto) apeliacinis skundas. Juo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Nurodoma, kad jo sprendimas nutraukti santuoką buvo skubotas ir visiškai neapgalvotas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendime nurodyta netiesa, jog šalys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko sutuoktinių ryšių. Pareiškėjas teigia, kad jis myli savo žmoną ir vaikus, nori išsaugoti šeimą. Be to, jo visiškai netenkina santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos. Jo nuomone, jei pareiškėja atsisakytų taikytis, ištuokos byla turėtų būti nagrinėjama ginčo teisena.

6.       Pareiškėja G. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad su pareiškėju visiškai nesutaria, kartu gyventi nebegali, vyksta nuolatiniai tarpusio kivirčai, prieš ją naudojamas psichologinis smurtas, su vyru negyvena šeimyninio gyvenimo. Nori, kad santuoka būtų nutraukta.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9.       Nagrinėjamu atveju šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normose nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

10.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo visiškai netenkina santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos, tačiau nekonkretizuoja, kurios sąlygos ir dėl kokių priežasčių jo netenkina.

11.       Santuoka CK 3.51 straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 str. 2 d.). Teismas bylą nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, vaikų ir sutuoktinių interesams (CPK 538–541 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ir nagrinėjo pareiškėjų pareiškimo ir jų sudarytos sutarties sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai pateikė patikslintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje iš esmės pakeitė sąlygas, susijusias su prievolės suinteresuotiems asmenims vykdymu, dėl kurių suinteresuoti asmenys nesutiko. Pažymėtina, jog byla buvo nagrinėjama išsamiai įvertinus visą bylos medžiagą. Be to, pareiškėjai buvo atstovaujami advokato padėjėjo L. A. M., su kuriuo galėjo detaliai aptarti ir teisiškai suderinti kiekvieną santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygą. Pareiškėjai turėjo pakankamai laiko įvertinti savo ketinimus ir pareikšti valią dėl santuokos nutraukimo.

12.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs pareiškėjų nurodytas pareiškime aplinkybes, konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, išsaugoti šalių santuokos ir atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą neįmanoma, nes pareiškėjai prašė nenustatyti jiems termino susitaikyti. Taip pat teismui pateikta patikslinta sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepažeidžia imperatyvių teisės normų, nei vieno iš sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų interesų, todėl buvo pagrįstai patvirtinta.

13.       Teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad teismo sprendime neteisingai nurodyta, jog šalys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko sutuoktinių ryšių. Pažymėtina, kad tokias faktines aplinkybes teismui buvo nurodę abu pareiškėjai. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą, pareiškėja G. P. patvirtino, kad su pareiškėju visiškai nesutaria, prieš ją naudojamas psichologinis smurtas, su vyru negyvena šeimyninio gyvenimo. Teismas pažymi, jog pareiškėjų santuoka nagrinėjamu atveju yra nutraukta abiejų pareiškėjų sutikimu, o vien tai, jog apeliantas apsigalvojo ir nurodo, jog myli buvusią sutuoktinę ir vaikus, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

14.       Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipnsnio 3 dalis), t. y. dėl tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui kaip dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, teismo sprendimas neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). 

15.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

16.       Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                            Danutė Žvinklytė