Baudžiamoji byla Nr. 1-1103-720/2016

Teisminio Proceso Nr. 1-03-2-00200-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.2.29.1.;

2.10.1.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Ovidijaus Vasiliausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos) padarymu, ir

n u s t a t ė :

kaltinamasis R. P. 2013 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu  laiku,  Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad realiai įmonės akcijų nuosavybėn neįgis ir verslo nevystys, M. L. surašius 2013 m. kovo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), fiktyvią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį be numerio, pagal kurią M. L. parduoda 525 vnt. (100 %) nematerialiųjų įmonės akcijų už 1 litą R. P., M. L. pateikus minėtą dokumentą, R. P. savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimą savo nuosavybėn, tokiu būdu pagaminant netikrą dokumentą.

Be to, jis 2013 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku,  Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad verslo nevystys,  įmonei nevadovaus, sandorių įmonės vardu nesudarinės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodžius užpildyti 2013 m. kovo 20 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1, formą JAR-VO-V, formą JAR-AF, įrašant melagingus duomenis apie tai, kad pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonėje Registrų centras registruotini įmonės duomenys, kad R. P. nuo 2013 m. kovo 20 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas bei turi teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko pasikeitimą bei tokius žinomai suklastotus dokumentus pateikė VĮ Registrų centras darbuotojams.

Be to, jis 2014 m. birželio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku,  Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad realiai įmonės akcijų nuosavybėn nebuvo įgijęs ir verslo nevystė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius netikrą dokumentą 2014 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų pirkimo-pardavimo sutartį be numerio, kuriame buvo užfiksuotas fiktyvus sandoris, pagal kurį R. P. parduoda 525 vnt. nematerialiųjų įmonės akcijų už 7500 Lt N. G., ir, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikus minėtą dokumentą, jis savo parašu patvirtino netikram dokumente nurodytus žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą.

Be to, jis 2014 m. birželio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu  laiku,  Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad N. G. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neperduos, nes pats jų niekada neturėjo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius fiktyvų dokumentą – 2014 m. birželio 11 d. lydraštį dėl dokumentų perdavimo-priėmimo be numerio, kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad R. P. perduoda, o N. G. priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, jis savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą N. G..

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad maždaug 2012 metais, tikslios datos neprisimena, N. Š. pasiūlė jam įsigyti ar įsteigti įmonė. N. Š. jį susirado pats atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno. Už tai pastarasis R. P. davė 50 litų, šis su pasiūlymu sutiko, nes tuo metu vartojo alkoholį ir jam reikėjo pinigų. N. Š. jį patikino, kad jo veiksmuose nebus nieko blogo ir jam įmonės veikloje nieko daryti nereikės, žadėjo mokėti po 150 litų algos. Po kiek laiko jam paskambino N. Š. ir nurodė atvykti į kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“, o jam ten nuvykus, jie N. Š. automobiliu nuvyko į Vilnių. Kaip R. P. suprato, ten jo vardu buvo įregistruota įmonė. Jis pats asmeniškai jokiose institucijose Vilniuje nebuvo, jam N. Š. į automobilį atnešė pasirašyti pluoštą dokumentų. Kokie tai buvo dokumentai, jis nežino, N. Š. jam pasakė, kad jo vardu buvo įforminta įmonė ir jis yra tos įmonės direktorius, pats jis dokumentų neskaitė, tik pasirašė, o vėliau sužinojo, kad tai buvo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įregistravus įmonę, N. Š. jį parvežė namo ir pasakė, kad, kai jis bus reikalingas, paskambins. Po kiek laiko N. Š. jam paskambino ir pasakė, kad jis vėl reikalingas. Tada jį vežiojo A. Š. ir jis pas notarą pasirašė įgaliojimą. Kam tas įgaliojimas buvo reikalingas, jam nėra žinoma. Dar kartą kartu su N. Š. jis buvo banke, atidarė įmonės vardu sąskaitą, pasirašė banko dokumentuose, užsakė banko kortelę, kurią kartu su PIN kodu pasiėmė N. Š., o jis pats kortelės niekada neturėjo ir ja nesinaudojo, banko sąskaita taip pat nesinaudojo, pavedimų neatliko, pinigų neėmė, įmonės antspaudo neturėjo, o kas jį turėjo, nežino. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą jis nieko nežino, niekada nepriėmė ir neatleido jokių darbuotojų, jokiose darbo sutartyse nepasirašė. Sutartą 150 litų atlyginimą jam sumokėdavo I. Š. kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“, kur jis nuvykdavo kiekvieno mėnesio 19 dieną ir apie pinigų išmokėjimą pasirašydavo kažkokiuose dokumentuose. Kokie tai buvo dokumentai, jis nežino. 2014 m. birželio mėn. pabaigoje jis nuvyko į kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo, kad I. Š. išmokėtų jam atlyginimą į priekį, tačiau pinigų jis negavo, o tuo metu buvęs N. Š. pasakė, kad greitai vėl reikės važiuoti į Vilnių. Po kiek laiko pastarasis jam paskambino ir pasakė, kad reikės važiuoti į Vilnių. Jis N. Š. nurodymu nuvyko į kavinę-barą „(duomenys neskelbtini)“, kur jo laukė N. Š., kuris į automobilį sukrovė kažkokius segtuvus su dokumentais, ir jie nuvyko į Vilnių. Važiuojant N. Š. jam pasakė, kad jie važiuoja parduoti įmonę. Vilniuje kažkokioje kavinėje jų laukė vyriškis, kurio jis nėra matęs ir nepažįsta, po kiek laiko atvyko akcijų pirkėja, kuri 2014 m. liepos 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė kaip N. G.. Ji buvo apie 29 metų amžiaus, kalbėjo rusiškai, matė, kad mėgsta išgerti, tačiau daugiau jos bruožų neįsidėmėjo. N. G. dar pasirašė 2014 m. birželio 11 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akte, tačiau įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nepasiėmė. Kas juos pasiėmė, jis pasakyti negali, tą dieną dokumentai taip ir liko automobilyje, jie juos parsivežė atgal į Jonavą (b. l. 170, 172, 176 – 177).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo ir liudytojų apklausos protokolais bei kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2013 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Įmonė vykdo statybos paslaugas, nuotėkų valymo įrangos pardavimą, montavimą, priežiūrą, projektavimo darbus ir pan. 2013 m. į įmonę kreipėsi moteris, I. Š., kuri atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuotėkų valymo įrengimų pirkimo (2 vienetų, vienas buvo buitinis, kitas riebalų gaudyklė). I. Š. domino tik pačios įrangos pirkimas, nes statybininkus, kurie įrangą sumontuotų, ji turėjo. Prieš pasirašydami sutartį jie pasitikrino internete, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ moki, ar PVM mokėtoja ir pan. Neigiamos informacijos apie minėtą įmonę nerado, dėl to pasirašė sutartį, gavo avansinius mokėjimus, kaip ir buvo numatyta sutartyje. Jis pasirašė sutartį Nr. PAPS-22/13 dėl įrangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. P. nėra matęs, sutartį pasirašė atskirai, gal net UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo išsiųsta paštu. Sutartis buvo vykdoma keliais etapais, buvo pasirašyti keli perdavimo-priėmimo aktai, įranga buvo perduota pirkėjui pristatant ją į objektą (duomenys neskelbtini). Pirkėjas jiems dėl įrangos pretenzijų nereiškė, jie prižiūrėjo montavimą. Perdavimo-priėmimo aktai ir PVM sąskaitos-faktūros buvo nuvežtos į objektą kartu su įranga. Kas pasirašė dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jis nežino, pasakyti negali, nes įrangą pristatė V. S., o ne jis asmeniškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų dėl įrangos kokybės nereiškė, tačiau liko skolinga apie 6400 Lt. Dėl skolos sumokėjimo jie kreipėsi į I. Š., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovę, tačiau ji pradėjo neatsiliepti telefonu, pavykus prisiskambinti žadėdavo sumokėti, bet taip ir nesumokėjo (b. l. 51 - 53).

Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2012-06-06 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, o tuo metu įmonės direktoriumi buvo T. P.. E. D. nuo 2013 m. lapkričio 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Šios įmonės veikla buvo įvairūs statybos darbai. Jis yra šios įmonės akcininkas. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus (duomenys neskelbtini), jam buvo žinoma, pirmą kartą jis taip pat dalyvavo vykstant preliminarioms deryboms dėl rangos sutarties sudarymo. Jis su tuo metu vadovu buvusiu T. P. buvo nuvykęs į kavinę Jonavoje, priklausančią I. Š.. Derybos taip pat vyko su I. Š.. Jis suprašo, kad ši moteris atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą kartą jie iki galo nesutarė. Vėliau sutarties sąlygas derino ir pasirašė T. P., tačiau sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors sąlygos buvo derinamos su I. Š.. SU UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu jis nėra bendravęs, jo nepažįsta, bendravo tik su I. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš pradėdamas vykdyti statybos darbus, gavo 40 000 litų avansinį mokėjimą, dėl jo T. P. skambino I. Š.. Dėl bankinių pavedimų ir terminų skambino taip pat ji. R. P. jam neteko matyti, su juo bendrauti ar derinti statybos klausimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, tačiau I. Š. nepasirašė dokumentų, susijusių su atliktais statybos darbais, kadangi jos netenkino dokumentuose nurodytos kainos (b. l. 55 – 57).

Liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2012-05-31 iki 2013 m. spalio mėn. pabaigos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Šios įmonės veikla buvo statybos darbai. Jie atliko statybos paslaugas objekte (duomenys neskelbtini) rajone, nuo 2012 m. birželio mėn. jis pats nuolat būdavo šiame objekte. 2012 m. rugsėjo mėn. pradžioje jam telefonu skambindavo I. Š., jie buvo susitikę jai priklausančioje kavinėje Jonavoje, kalbėjo apie trijų karkasinių namų statybą. Sutartį ruošė jis, užsakovas buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė I. Š., sutartis buvo pasirašyta 2013 m. birželio mėn. Ją atvežus ir palikus I. Š. paskaityti bei sugrįžus, pastaroji pateikė kitą sutarties variantą, kur užsakovo pavadinimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas R. P.. Jis nustebo, kad pasikeitė užsakovas, norėjo pabendrauti su R. P.. I. Š. pasakė, kad jos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ negali tiesiogiai pasirašyti sutarties, to priežasčių neįvardijo ir pateikė jau R. P. pasirašytą sutartį, užantspauduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Avansinis apmokėjimas buvo gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kitų pavedimų skambindavo I. Š.. R. P. jam taip ir neteko matyti ar su juo bendrauti. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo I. Š. (b. l. 59 – 61).

Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2013 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, įmonės direktorė ir akcininkė buvo I. Š..  2013  kovo mėn. ji ją pasikvietė į savo kabinetą ir pasiūlė  papildomą darbą – tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Ji paaiškino, kad sūnaus draugas nusipirko įmonę ir jam reikalingas žmogus, kuris tvarkytų apskaitą. Su ja dėl įdarbinimo bendravo I. Š., ji nurodė darbo sąlygas, darbo užmokestį, pradžioje buvo sutartas 200 Lt mėnesinis atlyginimas, nes darbo nebuvo daug, įmonė beveik nevykdė veiklos.  Jos darbo vieta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir tvarkoma apskaita. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo laikotarpiu ji buvo vienintelė buhalterė. Faktiškai priimant ją į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. P. nebuvo mačiusi, jį matė tik vieną kartą 2013 m. kovo 26 d. pas notarą, kuomet jis ją įgaliojo tvarkyti įmonės reikalus – atidaryti sąskaitas bankuose, teikti ataskaitas VMI, Sodrai ir pan. Nori pasakyti, kad oficialiai įmonėje buvo įdarbinta tik 2013 m. birželio mėn., nors faktiškai dirbo nuo 2013 m. kovo mėn. 2013 metų balandžio mėn. ji „DnB Nord“ banke atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, buvo sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis, banko sąskaitą tvarkė ji pati iki 2013 m. rugpjūčio mėn. Gali pasakyti, kad banko sąskaitoje piniginių lėšų judėjimo nebuvo, nes iki 2013 m. rugpjūčio mėn. nebuvo pinigų. 2013 m. rugpjūtį į banko sąskaitą įplaukė pirmi pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada I. Š. liepė du kartus jai banko čekių pagalba nuimti grynus pinigus iš įmonės sąskaitos. Ji, vykdydama I. Š. nurodymus, nuimtus grynus pinigus – 27 000 Lt – 2013-08-02 atidavė A. Š., jis jai parašė pakvitavimą, kad pinigus gavo, 2013-08-29 nuimtus grynus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 54900 Lt atidavė pačiai I. Š., ji jai taip pat parašė pakvitavimą. Ji žinojo, kad nei I. Š., nei A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, tačiau I. Š. jai paaiškino, kad įmonė realiai yra jos valdoma. Nuo 2013 m. rugpjūčio, po tų pinigų gryninimo operacijų, ji paprašė, kad ją I. Š. atleistų iš darbo. Ji nesikreipė į įmonės direktorių R. P., nes neturėjo jokių jo kontaktų, su juo nebendravo, jis jai jokių nurodymų neduodavo, įmonės veiklos klausimus spręsdavo I. Š., dėl to ji į ją ir kreipėsi. Ji parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir padavė I. Š.. Iš darbo ją atleido 2013 m. rugsėjo mėn. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė I. Š., kartu su dokumentais pateikė ir dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau savo egzemplioriaus ji neatgavo. Dokumentų buvo labai nedaug, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki rugpjūčio mėn. nevykdė veiklos. Kas šiuo metu turi dokumentus, kur jie yra, ji nežino, pasakyti negali. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos gali pasakyti, kad, kai išėjo iš darbo, prisijungimo kodus pasiėmė I. Š., vėlgi motyvuodama tuo, kad tai realiai yra jos įmonė. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos gali pasakyti, kad įmonės veikla buvo statybos darbų atlikimas, bet įmonė  realiai veiklos nevykdė, nebuvo darbuotojų, neturėjo įrangos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė subrangovus, jos veiklą kontroliavo, jai realiai vadovavo I. Š., įmonės direktorius R. P. buvo įdarbintas formaliai, įmonės veikloje nedalyvavo. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus reikėdavo pasirašyti direktoriui R. P., ji juos paduodavo I. Š., nes ji jai taip buvo nurodžiusi, o ši juos grąžindavo jau su parašais (b. l. 63 - 65).

Liudytojos N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl įdarbinimo bendravo su I. Š., ji taip pat kartais jai pristatydavo įmonės dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai jai buvo teikiami netvarkingi, ne laiku, ji po kelis kartus taisydavo VMI teikiamas ataskaitas. Kilus problemoms, ji skambindavo I. Š., o su R. P. ji nėra nei karto bendravusi (b. l. 67 - 71).

2014-11-28 Kauno apskrities VMI raštas patvirtina, kad pagal operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją nustatyti įstatymų pažeidimai, dėl kurių iš dalies už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-06-30 negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Darytina prielaida, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikė kiti ūkio subjektai, jos vardu galimai įforminti sandoriai sudarė sąlygas kitų įmonių PVM atskaitai, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11 – 42).

2016-01-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1997(15) patvirtina, kad pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose pasirašė R. P. (b. l. 86 – 90).

2015-01-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš R. P. buvo paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų prikimo-pardavimo sutartys ir buhalterinių dokumentų perdavimo-priėmimo aktai (b. l. 155 - 162).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. P., liudytojų A. S., E. D., T. P., L. J. ir N. M. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. P., žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nuosavybėn neįgis ir verslo nevystys,  įmonei nevadovaus, sandorių įmonės vardu nesudarinės, savo parašu patvirtino žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko pasikeitimą, akcijų pardavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą bei tokius žinomai suklastotus dokumentus pateikė VĮ Registrų centras darbuotojams.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo baudą išdėstyti dalimis (b. l. 188 - 190).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė keturis tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltininkas teistumui išnykus laikomas neteistu (b. l. 180 - 181), duomenų apie baustumus administracine tvarka byloje nėra, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 185), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 184), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam bausmę - baudą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a  :

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. kovo mėn. fiktyvios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo) – 9 MGL, tai yra 338,94 eurų (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 94 ct) dydžio baudą,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. kovo mėn. suklastotų duomenų apie vadovo ir akcininko pakeitimą pasirašymo ir pateikimo) – 9 MGL, tai yra 338,94 eurų (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 94 ct) dydžio baudą,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. birželio mėn. akcijų pardavimo dokumentų) – 9 MGL, tai yra 338,94 eurų (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 94 ct) dydžio baudą,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. birželio mėn. buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo patvirtinimo) – 10 MGL, tai yra 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirti subendrintą bausmę – 15 MGL, tai yra 564,90 eurų (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 90ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL, tai yra 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 ct) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

- teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, esančios Europos prospektas 105, LT – 44500, Kaunas, įmonės kodas 188729019, biudžeto surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismo raštinei. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Teisėja                                                                                                                   Tatjana Butkienė