Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-1023/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33133-2024-4

        Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.4; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje ir jam paskirta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 243 straipsnį - 30 parų arešto bausmė.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

        Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

        Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 50 MGL, t. y. 2 500 Eur dydžio baudos bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 50 MGL, t. y. 2 500 Eur dydžio bauda.

        Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (įgyti teisę vairuoti transporto priemones) 7 metams, šį uždraudimą taikant visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir septynis metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuotas automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

        Automobiliui „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

        Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. Ž. nuspręsta nepriteisti.

        D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

  Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       D. Ž. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol jį važiuojamoje dalyje sustabdė R. M., kai jam (D. Ž.) alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0144“, patikros sertifikato Nr. 2070596, 19.45 val. buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2.       Be to, minėtu nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis žinodamas apie 2024 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2024 m. sausio 25 d. iki 2031 m. sausio 25 d., vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 25 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio – 2,66 promilių) vairavo automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3.       Pirmos instancijos teismas pripažindamas D. Ž. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo konstatavo, kad nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, pripažino, jo kaltę taip pat pagrindė kiti byloje surinkti įrodymai. Skirdamas bausmę nuteistajam teismas nurodė, jog siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, D. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – realus laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina arešto bausmė, bausmės dydį nustatant didesnį nei vidurkis. Teismas nurodė, jog esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, D. Ž. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, o kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, jog byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas D. Ž. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam skirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Pasisakydamas dėl baudžiamojo poveikio priemonių teismas nurodė, jog nuteistajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 7 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir jis šio draudimo nesilaikė, todėl jam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui – 7 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu D. Ž. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas už veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje padarymą, ir jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme.

5.       Skunde nuteistasis prašo, jog jam būtų sušvelninta paskirta subendrinta bausmė, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo terminą ir 50 MGL dydžio baudą. Nurodo, jog paskyrus tokią bausmę, jis galėtų atlikti ją atviruose pataisos namuose, dėl ko jis galės dirbti pagal individualią veiklą ir dalimis sumokėti pinigines baudas, taip pat gydytis nuo alkoholio, nes turi jam priklausomybę. Nurodo, jog nuteistojo visos nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

6.       Atsiliepimų byloje negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

7.       Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir taikyti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). 

8.       Apeliaciniu skundu nuteistasis už jo padarytas nusikalstamas veikas prašo paskirti švelnesnę subendrintą bausmę, kad laisvės atėmimo terminas neviršytų vienerių metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

9.       Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai)

11.       D. Ž. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje skirta 30 parų arešto bausmė, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei vidurkis numatytas sunkesnio nusikaltimo, BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje.

12.       Vertinant D. Ž. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį - tai, jog D. Ž. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į D. Ž. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis teistas 9 kartus, iš jų 6 kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir 4 kartus pagal BK 243 straipsnį (1 t., b. l. 109–130), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 145–149), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors D. Ž. apeliaciniame skunde teigia, jog jis gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau pirmos instancijos teismas į šią aplinkybę taip pat atsižvelgė skirdamas bausmę, pažymėdamas, jog nors nuteistasis ir nurodė, kad turi priklausomybę alkoholiui, kad jau kreipėsi pagalbos, vartoja medikamentus, (2 t., b. l. 23–25), tačiau tai neįrodo, kad jis ateityje nevairuos transporto priemonės būdamas neblaivus, šių priemonių kaltinamasis ėmėsi tik po to, kai jam buvo pareikštas įtarimas byloje vairavus neblaiviam, taigi supratus galimos griežtos baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju neišvengiamumą. Teismas nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Teismas nurodė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės D. Ž. elgesiui jokios teigiamos įtakos nedaro, kadangi kaltinamasis vis pakartotinai nusikalsta, daro analogiškas nusikalstamas veikas, todėl jam skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymą ir 30 parų arešto bausmę už nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje padarymą. Apylinkės teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrino apėmimo būdu, ir paskyrė D. Ž. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas sumažinta iki 6 mėnesių. Taip pat, pirmos instancijos teismas sprendė, jog byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas D. Ž. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam skirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės atėmimo ir 50 MGL dydžio baudos bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 3 metams ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo ir 50 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinktos tiek bausmės rūšys, tiek bausmių dydžiai, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, tame tarpe ir už analogiškas veikas, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo paskirta ir taip savo dydžiu mažesnė nei sankcijos vidurkis galutinė bausmė, kuri buvo tinkamai subendrinta, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės. 

13.       Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl D. Ž. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. Ž. teistas net 9 kartus, iš jų 6 kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir 4 kartus pagal BK 243 straipsnį, taip pat baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visos šios aplinkybės rodo D. Ž. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti šiurkščius kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos tiek lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, tiek griežčiausios laisvės atėmimo bausmės jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam buvo skirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, juolab kaltinamajam buvo ne kartą skirta ir laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas buvo ne kartą atidėtas, tačiau nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būtent probacijos vykdymo metu, ignoruodamas teismo ne kartą jam parodytą pasitikėjimą, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Ž. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį, kuris skiriant galutinę bausmę yra mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.

14.       Skunde apeliantas nurodo, kad jis gydosi, sprendžia alkoholio vartojimo problemas, vykdo individualią veiklą, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta ir jam skirta švelnesnė bausmė. Dėl nuteistojo skunde nurodomo argumento, jog jis gydosi nuo alkoholio priklausomybės pažymėtina, kad nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą, laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose vykdoma švietėjiška, aiškinamoji ir kitokia prevencinė veikla, skatinama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas,  užtikrinama reikiamos sąlygos priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų, o nuteistųjų įkalinimo įstaigose veikia asmens sveikatos priežiūros padaliniai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, be kita ko, reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali suteikti ir kitos valstybės, savivaldybių arba privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90–91 straipsniai). Be to, asmeninio pobūdžio, šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Pažymėtina, kad vien šių aplinkybių buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Be to, į visas šias aplinkybes, kaip jau ankščiau minėta, pirmos instancijos teismo buvo atsižvelgta priimant nuosprendį ir skiriant bausmę nuteistajam.

15.       Apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jis galėtų bausmę atlikti atviruose pataisos namuose, atmestinas kaip nepagrįstas. Apygardos teismas pažymi, jog vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o kadangi šiuo atveju neatliktos bausmės dalis (1 metai) yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė (6 mėnesiai), tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, kuri negali būti mažesnė, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, šiuo atveju 3 mėnesiai (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys, BK 50 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes negalėjo nuteistajam skirti mažesnės, nei 1 metai 3 mėnesiai subendrintos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas nepadarė, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme teisingai ir pagrįstai.

16.       Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, D. Ž. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

17.       Skunde apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kad jis galėtų dirbti, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgęs į tai, jog jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės tiek ir griežtesnės bausmės, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu ir buvo padarytos veikos, konstatavo, jog pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas 9 kartus, iš jų 6 kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir 4 kartus pagal BK 243 straipsnį, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, jis per paskutinius penkis metus baustas administracine tvarka. Taip pat nuteistajam jau ne vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis D. Ž. nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, vėl įvykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, jas įvykdė probacijos vykdymo metu. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti D. Ž. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, D. Ž. ankstesni teistumai, baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

18.       Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2024 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant D. Ž. bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Vaida Baumilė

                                                                Audrius Meilutis

                                                                Arūnas Paštuolis