Nr. DOK-849
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00121-2022-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 3 d. paduotu atsakovės UAB „Hyperos grupė“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 7 d. sprendimo peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Hyperos grupė“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bornita“ ieškinį atsakovei UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ dėl rangos darbų sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir nuostolių atlyginimo, pagal ieškovės UAB „Hyperos grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Bornita“, trečiajam asmeniui UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei ieškovės UAB „Bornita“ ieškinį atsakovėms UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“, UAB „Hyperos grupė“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Elektreta“, UAB „Mano Būstas Vakarai“.
Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 9 d. sprendimu: 1) UAB „Bornita“ ieškinius dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir rangos sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo iš UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ priteisimo atmetė; 2) UAB „Hyperos grupė“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė UAB „Hyperos grupė“ iš UAB „Bornita“ 182 920 Eur skolą už atliktus rangos darbus, 1499,94 Eur delspinigius, 8 proc. palūkanas už priteistą 184 798,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 7 d. sprendimu nusprendė taip:
„Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Bornita“ ieškinys dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Bornita“ ieškinį iš dalies patenkinti.
UAB „Bornita“ ir UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 2021-08/30 nutraukti.
Priteisti UAB „Bornita“ iš atsakovės UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ 46 140 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą UAB „Bornita“ ieškinio dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo dalį atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Hyperos grupė“ ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo patenkintas iš dalies ir ieškovei UAB „Hyperos grupė“ iš atsakovės UAB „Bornita“ priteista 182 920 Eur skola už atliktus rangos darbus, 1 499,94 Eur delspinigiai, 8 proc. palūkanos už priteistą 184 798,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.“
Atsakovė UAB „Hyperos grupė“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Bornita“ ieškinys iš dalies tenkintas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu pažeidė CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas rangos sutarties nutraukimo sąlygas, taip pat pažeidė CK 6.217 straipsnį, nes nepagrįstai konstatavo esminio sutarties pažeidimo buvimą, remiantis byloje nustatytu defektų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiu (46 140 Eur), nepagrįstai nuostolius sutapatino su byloje nustatytu defektų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiu ir šį dydį priteisė kaip nuostolius. Teismas pažeidė CK 6.665 straipsnio 3 dalį, nes rangos sutarties nutraukimui reikalinga konstatuoti, kad rangovas per protingą terminą nepašalino sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų arba kad šie trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Teismas, vertindamas šių elementų buvimą, padarė šias viena kitai prieštaraujančias esmines išvadas:
1.1. Vienoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad rangovas turėjo darbus atlikti pagal paties rangovo parengtus techninius darbo projektus ir paprastojo remonto aprašus, o ne pagal UAB „Bornita“ pateiktas technines užduotis, kitoje dalyje konstatuodamas rangovo atliktų darbų per protingą terminą nepašalinimą, nes UAB „Bornita“ vis tiek jų nepriėmė, padarė loginę klaidą. Ši klaida pasireiškė tuo, kad UAB „Bornita“ nepriėmė pakartotinai rangovo atliktų taisymų, nes ji vadovavosi savo pozicija, kad negalima reikalauti atlikti darbus pagal technines užduotis, kurių pateikimo UAB „Bornita“ neįrodė.
1.2. Vienoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad nėra duomenų apie saugų atliktų darbų eksploatavimą, nes ekspertizės akte nustatyta, jog nebuvo pateikti įžemiklių varžos matavimo protokolai bei elektrofizikiniai matavimų protokolai (sprendimo 58 punktas), tačiau kitoje dalyje (sprendimo 59 punktas) teismas pripažindamas, kad po ekspertizės atlikimo šie protokolai buvo pateikti (nėra tik 4 objektų protokolų), sukuria akivaizdžią šių dviejų išvadų priešpriešą, kas paneigia esminio ir nepašalinamų elementų buvimą CK 6.665 straipsnio 3 dalies prasme.
1.3. Rangos darbai atlikti keičiant suskystintų naftos dujų (toliau – SND) balionus. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1-210 (energetikos ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) patvirtinto „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais“ finansavimo sąlygų aprašo 9 punkto lentelėje nurodyta, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros remiamos veiklos rezultato rodiklis yra jei „Ne mažiau kaip 70 proc. daugiabučio namo butų ar kitų patalpų, kuriuose buvo naudojami SND balionai, užtikrintas saugus elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimas (pateikta namo ir butų techninės būklės vidaus elektros tinklų ar gamtinių dujų sistemos vertinimo pažyma (rangovo aktas) ir bute ar kitoje patalpoje įrengta elektrinė arba dujinė viryklė (pateiktas įsigijimą patvirtinantis dokumentas) bei faktiškai nebenaudojamas SND balionas (pateikta projekto vykdytojo deklaracija)“. Byloje nebuvo ginčo, kad vykdant projektą yra numatytos galimybės, kad dalis gyventojų atsisakys įsileisti į savo butus elektros įvadų keitimui (UAB „Bornita“ buvo numačiusi ir pateikusi nurodymus dėl šio dalyko, kokie dokumentai turi būti pateikti). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nustatydamas „itin didelį“ neatliktų darbų apimtį (sprendimo 58 punktas), nevertindamas norminio akto ir jo įgyvendinimo apimties (ne mažiau kaip 70 proc.), padarė nepagrįstą išvadą nustatydamas neatliktų darbų mastą.
1.4. Rangos darbai apėmė 49 objektus (daugiabučius namus), dėl kurių darbų atlikimo UAB „Bornita“ ir UAB „Pastatų ir statinių priežiūra“ sutarties kaina sudarė 345 411,44 Eur (su PVM). Ekspertizės akte nustatyta, kad: a) defektų trūkumų šalinimo išlaidos siekia 46 140 Eur (procentine išraiška tai sudaro 13 proc.); b) objektuose, esančiuose S. Dariaus ir S. Girėno g. 31, 39, 46, Šilalėje; Gedimino g. 37, Tauragėje; Nepriklausomybės g. 4, 5, Šilalėje; D. Poškos g. 12, Šilalėje; J. Basanavičiaus g. 18, Šilalėje, nebuvo atlikti magistralinių kabelių keitimo darbai – 8 objektuose iš 49 objektų (procentine išraiška tai sudaro 16 proc.). Šių procentinių išraiškų buvimas (13 ir 16 proc.) atskleidžia, kad apeliacinės instancijos teismas nutraukdamas rangos sutartį pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį nesilaikė teismų praktikos išaiškinimo, kad visų pirma, turi būti nustatytas trūkumų pobūdis, jų ištaisymo galimybės ir tik tada sprendžiama dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo klausimas.
2. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė CK 6.217 straipsnį, 6.665 straipsnio 3 dalį, 6.249 straipsnį, dėl to nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2011, e3K-3-176-695/2019, e3K-3-49-378/2020), o tai pasireiškė, kad: a) apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad defektai sudarė tik apie 13–16 proc. visų darbų, todėl negalėjo būti laikomi itin dideliais ar esminiais, dėl kurių sutartis turėjo būti nutraukta; b) teismas prieštaringai vertino faktines aplinkybes – vienoje sprendimo dalyje teigė, kad trūkumai yra esminiai, bet kitoje pripažino, kad reikia papildomų įrodymų dėl jų reikšmės ir ištaisymo galimybių; c) teismas nesiaiškino, ar atlikti darbai gali būti naudojami užsakovui (tai pats teismas pripažino, grąžindamas bylą dėl darbų vertės vertinimo); d) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tapatino defektų šalinimo kainą su nuostoliais, o pačių nuostolių realumo UAB „Bornita“ neįrodė, todėl jų priteisimas yra nepagrįstas.
3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-128/2009; Nr. 3K-3-385/2009 ir taisyklės, kad visų pirma, turi būti nustatytas trūkumų pobūdis, jų ištaisymo galimybės ir tik tada sprendžiama dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuostoliai ir trūkumų šalinimo išlaidos yra skirtingi teisių gynimo būdai ir pastarieji vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009 ir kt.). Tuo tarpu apeliacinis teismas byloje nustatytus defektų šalinimo išlaidas prilygino nuostoliams, tokiu būdu vienoje dalyje išspręsdamas bylą ir priimdamas sprendimą (dėl užsakovo reikalavimo nutraukti rangos sutartį), tačiau kitoje dalyje pasisakydamas, kad ši grupė turi būti nustatyta nagrinėjant bylą iš naujo ir dėl to bylą grąžindamas nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą.
4. Atsakovė kasaciniame skunde sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Tačiau atsakovė nesutinka su bylos išnagrinėjimu toje dalyje, kurioje išspręstas ginčas dėl rangos sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad reikia nustatyti, ar iki rangos sutarties nutraukimo atliktų darbų rezultatas galės būti panaudotas užsakovei UAB „Bornita“ užbaigiant darbus ir taisant darbų trūkumus, kokia šių darbų vertė, ir tai nustatant šalys turėtų pateikti daug papildomų įrodymų. Tačiau dėl rangos sutarties nutraukimo elementų identifikavimo, apeliacinės instancijos teismui jau užteko įrodymų ir duomenų nutraukti rangos sutartį. Šios dvi išvados yra priešingos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl rangos sutarties nutraukimo yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei UAB „Hyperos grupė“ (j. a. k. 303388123) 917 (devynis šimtus septyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 3 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 3734, kodas ZO06998.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas