Civilinė byla Nr. e2-949-592/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14379-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.11.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovams A. A., D. A. ir jų atstovui advokatui Povilui Juzikiui,
atsakovui V. D. ir atsakovų atstovui Raivydui Rukštelei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir D. A. ieškinį atsakovams R. M. ir V. D. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai A. A. ir D. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M. ir V. D., kuriuo prašo: nutraukti tarp pardavėjų R. M., V. D. ir pirkėjų A. A., D. A. 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-9474, kuria pardavėjai pardavė, o pirkėjai už 150 000 Eur kainą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); nutraukus 2021 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-9474, taikyti restituciją natūra ir grąžinti 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, o iš atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 75 000 Eur) priteisti ieškovams 150 000 Eur sumą, kurią sudaro pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėta žemės sklypo kaina; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovų 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovai (pardavėjai) pardavė, o ieškovai (pirkėjai) už 150 000 Eur kainą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Būtent žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas buvo esminės Sutarties sąlygos, nulėmusios ieškovų sprendimą sudaryti Sutartį ir sumokėti Sutartyje nustatytą daikto kainą. Ieškovai žemės sklypą įsigijo turint tikslą jį naudoti pagal paskirtį, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir pasistatyti jame šeimos poreikiams tenkinti gyvenamąjį būstą. Tuo atveju, jeigu ieškovai Sutarties sudarymo metu būtų žinoję, kad žemės sklype jokia statyba negalima, jie šios Sutarties apskritai nebūtų sudarę.
3. Įsigiję žemės sklypą ieškovai iš karto pradėjo planuoti statinio žemės sklype projektavimo darbus, sudarė projektavimo rangos sutartį su projektuotoju. 2022 m. balandžio 21 d. ieškovų projektuotojas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus. 2022 m. gegužės 4 d. į infostatyba.planuojustatau.lt buvo įkeltas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos (toliau – ir Direkcija) sprendimas, kuriuo prašymas atmestas, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas, kuriuo prašymas atmestas. Iš minėtų institucijų sprendimo tapo aišku, kad bet kokia statyba žemės sklype yra negalima. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, ieškovai iš karto 2022 m. birželio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu dėl Sutarties nutraukimo arba pakeitimo, tačiau informacijos ir/ar atsakovų pozicijos dėl galimybės išspręsti šį ginčą negavo.
4. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad prieš sudarant Sutartį atsakovai ieškovus informavo apie tai, kad atsakovų iniciatyva 2013 metais buvo parengtas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (šis dokumentas buvo paskelbtas ir pačiame žemės sklypo pardavimo skelbime). Atsakovai nurodė ieškovams, kad šis planas būtent ir patvirtina aplinkybes, kad ieškovams įsigijus žemės sklypą, jie tikrai turės galimybę šiame žemės sklype pasistatyti gyvenamąjį namą šeimos poreikiams tenkinti – tokiame name gyventi, nes, pasak atsakovų, kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumento grafiniuose sprendiniuose (pagal pridedamą brėžinį M 1:1000) buvo nustatyti kiekvienam iš formuojamų sklypų taikytini statybų reglamentai, įskaitant ginčo žemės sklypui. Ieškovams jų apsisprendimui dėl Sutarties sudarymo tokios atsakovų garantijos užteko, juolab, kad tokia garantija buvo perkelta ir į Sutartį (6.1.4 punktas).
5. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovai yra verslininkai. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iš verslininko (fizinio ar juridinio asmens) nekilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, ši sutartis turi būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių. Tokiu atveju būtina užtikrinti fizinio asmens (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus. Šiuo atveju ieškovai nusipirko netinkamos kokybės daiktą, kurio negalima naudoti pagal paskirtį, t. y. negalima statyti jame vienbučio gyvenamojo namo pirkėjų šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovai prašo nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją.
6. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos sprendimas atsisakyti išduoti specialiąsias architektūros sąlygas negali būti laikomas žemės sklypo trūkumu, nes tai yra trečiųjų šalių veiksmai (neveikimas), už kuriuos atsakovai neatsako. Sutartis nenumato atsakovų įsipareigojimo užtikrinti, kad ieškovams būtų išduotos specialiosios architektūros sąlygos ar statybos leidimas statybai žemės sklype. Ieškovai Sutartimi pirko žemės sklypą, o ne teisę gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ar statybos leidimą. Atsisakymas išduoti specialiąsias architektūros sąlygas nekeičia žemės paskirties ir žemės naudojimo būdo. Net jei atsisakymą išduoti specialiąsias architektūros sąlygas laikyti žemės sklypo trūkumu, atsakovai už jį neatsako, nes specialiąsias architektūros sąlygas atsisakyta išduoti 2022 m. gegužės 4 d., t. y. po žemės sklypo perdavimo (2021 m. rugpjūčio 31 d.).
8. Atsakovų teigimu, aplinkybės, kad žemės sklypas yra teritorijose, kuriose taikomos specialiosios naudojimo sąlygos (sklypas yra Pavilnių ir Verkių regioniniame parke), kad ji tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-342 patvirtintame Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane nustatytu GŪe (ekstensyvaus tvarkymo) reglamentu, statybos darbai vykdomi pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, nurodytos Sutartyje ir 2013 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2342 patvirtintame plane. Po Sutarties sudarymo jokių naujų aplinkybių, apibūdinančių žemės sklypą, jo paskirtį ar jam nustatytus ribojimus, apie kurias ieškovai nebūtų informuoti sudarant Sutartį, nepaaiškėjo. Visi sudarant Sutartį atsakovų apie žemės sklypą pateikti duomenys yra nepasikeitę ir tikri.
9. Atsakovų teigimu, 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos sprendimas atsisakyti išduoti specialiąsias architektūros sąlygas yra neteisėtas. Tokį sprendimą ieškovai turi teisę ginčyti.
10. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog parduodant žemės sklypą atsakovai veikė kaip verslininkai, o ieškovai žemės sklypą norėjo įsigyti savo asmeniniams poreikiams, todėl ieškovai turėtų būti ginami kaip silpnesnioji sandorio šalis (vartotojas). Atsakovai, parduodami žemės sklypą, neveikė kaip verslininkai, nes žemės sklypas suformuotas ne pardavimui įsigyto, o prie atsakovų gyvenamojo namo suformuoto ir virš 20 metų nuosavybės teise turėto žemės sklypo pagrindu. Atsakovai nesiverčia žemės sklypų prekyba. Šiuo atveju daugiau pagrindo būtų verslininkais laikyti ieškovus, nes, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro informacijos, ieškovai turi nemažai patirties sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo – ieškovams nuosavybės teise yra priklausę 19 nekilnojamojo turto objektų, iš kurių 13 ieškovai yra perleidę. Be to, ir patys ieškovai atsakovams yra užsiminę, kad žemės sklypą perka tikslu pastatyti jame gyvenamąjį namą pardavimui, t. y. verslo tikslais.
11. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovų atstovas prašė taikyti 6 mėn. ieškinio senatį dėl daikto trūkumų, jei teismo nuomone yra daikto trūkumai, senaties terminą skaičiuojant nuo 2021-05-25. Ieškovų atstovas prašė atsisakyti vertinti prašymą dėl senaties taikymo, nes toks prašymas pareikštas tik nagrinėjant bylą iš esmės, o procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodomas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
14. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio („Daiktų kokybė“)
1 dalis reglamentuoja, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
16. CK 6.333 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad laikoma, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
17. CK 6.334 straipsnio („Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės“) 1 dalis reglamentuoja, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio straipsnis „Sutarties nutraukimas“ 2 dalį nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai (pardavėjai) pardavė, o ieškovai (pirkėjai) už 150 000 Eur kainą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypas suformuotas padalinus daiktą. Tai patvirtina byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-05-17 išrašas, 2021 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.
19. Sutarties 6.1.4 punktu pardavėjai (atsakovai) pareiškė ir garantavo, kad ginčo daiktas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, nėra jokių paslėptų trūkumų, dėl kurių šio daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas (ieškovai) apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
20. Ieškovai ir argumentuoja, kad būtent žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas buvo esminės Sutarties sąlygos, nulėmusios jų sprendimą sudaryti Sutartį ir sumokėti Sutartyje nustatytą daikto kainą; kad ieškovai žemės sklypą įsigijo turint tikslą jį naudoti pagal paskirtį, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti ir pasistatyti jame šeimos poreikiams tenkinti gyvenamąjį būstą; o tuo atveju, jeigu ieškovai Sutarties sudarymo metu būtų žinoję, kad žemės sklype jokia statyba negalima, jie Sutarties nebūtų sudarę.
21. Byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurie paneigtų minėtą ieškovų argumentavimą. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų nuosekliais ir išsamiais paaiškinimais, kad kito gyvenamojo namo jie neturėjo, todėl jų tikslas buvo įsigyti tokį žemės sklypą, kuriame galėtų pastatyti gyvenamąjį namą šeimos poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis).
22. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai išviešino ieškovams apie negalimą gyvenamojo namo statybą ginčo sklype. Sutarties 6.2.3 punktu ieškovai įsipareigojo perimti parduodamam sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tačiau šiame punkte nėra aptarta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos sietinos ir su atsakovų atliktu sklypų atidalinimu sodybos paskirties sklype, kas reikšminga sprendžiant kuriame sklype buvo statiniai ir kuriame iš jų (sklypų) galima statyba. Apie tai bus pasisakoma ir vėlesniuose teismo motyvuose.
23. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad ieškovai ketino parduoti (perparduoti) pastatytą gyvenamąjį namą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, kad ginčo sklypo kaina buvo nereali ar sumažinta, atsižvelgiant į negalimą ar apsunkintą gyvenamojo namo statybą.
24. Liudytojas R. M. patvirtino, kad iš atsakovų pirko šalia ginčo sklypo esantį kitą sklypą už 130 000 Eur, tačiau paaiškėjus, kad negalės statyti namo, nutraukė su atsakovais sutartį, atsakovai grąžino sumokėtą sumą. Jis taip pat patvirtino, kad jei būtų žinojęs, jog negalės artimiausiu metu statyti gyvenamąjį namą, tai nebūtų pirkęs tokio sklypo. Atsakovai neginčijo šio liudytojo nurodytų aplinkybių.
25. Aplinkybę, kad ginčo sklype negalima statyti gyvenamojo namo, patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2022-08-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4805-1114/2022. Šio sprendimo 69-71 dalyse konstatuota, kad iš pastatų, stovėjusių žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (kuris buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus) išdėstymo plano, pateikto VĮ Registrų centrui, matyti, jog gyvenamasis namas ir kiti pastatai stovėjo toje iki padalinimo buvusio žemės sklypo dalyje, kurioje šiuo metu yra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), todėl ginčo sklype ((duomenys neskelbtini)) gyvenamojo pastato ar jo dalies, kitų pastatų nebuvo, t. y. šiame sklype nėra ir nebuvo nė vieno teisėtai pastatyto gyvenamosios paskirties pastato. Minėtas teismas, vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 patvirtintu Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos apraše įtvirtintu teisiniu reguliavimu sutiko, kad vietoje vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba, o padalinus žemės sklypą į tris žemės sklypus, naujai suformuotuose žemės sklypuose naujus sodybos pastatus galima statyti tik buvusios sodybos vietoje, t. y. žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių, kai jo buvimo vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus. Atitinkamai teismas konstatavo, kad pagrindo ginčo sklype statyti naujus sodybos pastatus nėra.
26. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, jog atsakovai iki ginčo sandorio sudarymo neteikė ieškovams informacijos apie tai, kurioje vietoje buvo sodybos pastatai (iki žemės sklypo padalinimo).
27. Dėl senaties termino pažymėtina tai, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovas gali pareikšti bet kurioje proceso pirmosios instancijos teisme stadijoje, iki baigiant bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023). Nagrinėjamu atveju iki baigiant bylą nagrinėti iš esmės atsakovų atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas turi pasisakyti dėl šio prašymo pagrįstumo.
28. Pirkėjo teisių gynimo būdų taikymui aktualūs ir CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai pirkėjo pretenzijai dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti ir CK 1.125 straipsnyje įtvirtinti ieškinio senaties terminai.
29. Pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus; šie terminai taikomi, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.338 straipsnio 1 dalis). Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 ir 5 dalys).
30. CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).
31. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą
32. Ieškovai pretenziją - 2022-06-13 Prašymą dėl Sutarties nutraukimo arba pakeitimo – atsakovams pateikė laiku, t. y. nepraėjus 2 metų terminui, tačiau byloje nėra raštiško atsisakymo tenkinti pretenziją. Tuo pačiu matyti, kad tai esminės reikšmės neturi, nes ieškinys teisme gautas 2022-06-30, t. y. nepraėjus net 6 mėn. nuo pretenzijos pareiškimo. Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovai nepraleido ginčo senaties termino.
33. Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad ginčo žemės sklypas iš esmės buvo su trūkumu, nes šio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovai jį ketino naudoti - statyti jame gyvenamąjį namą, o tai žinodami ieškovai nebūtų pirkę šio sklypo. Tuo pačiu minimi trūkumai ir jų neišviešinimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, nes ieškovai iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties (įsigyti sklypą, kuriame leidžiama gyvenamojo namo statyba), todėl ieškovai pagrįstai reikalauja nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją (CK 1.5 straipsnis, 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.633 straipsnio 2 ir 6 dalys, 6.634 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.392, 6.399 straipsniai).
34. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
35. Ieškinį patenkinus visiškai, priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui A. A. 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškovų prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų prašoma jam priteisti šias išlaidas); į valstybės biudžetą lygiomis dalimis – 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovams nepriteistina jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
36. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį visiškai.
Nutraukti atsakovų R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovų A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-9474, kuria perleistas 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją natūra ir grąžinti 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, o iš šių atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovams A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 000 Eur (vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų) sumą (po 75 000 Eur iš kiekvieno).
Priteisti iš atsakovų R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 811,50 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus vienuolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (po 1 905,75 Eur iš kiekvieno).
Priteisti iš atsakovų R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalims į valstybės biudžetą 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas