Administracinė byla Nr. I-4297-968/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04787-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,

sekretoriaujant Anetai Seržantovič,

dalyvaujant pareiškėjui M. Z.,

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas M. Z. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–2), kuriuo prašo:

– iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nuo 2012-02-29 Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

– iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki
2015-06-16 Kauno TI buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

– iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nuo 2012-02-29 Tarnyba pareiškėją konvojavo teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K ir Kauno TI jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, dėl to nuolat kildavo konfliktai tarp kamerose laikomų asmenų. Lukiškių TI-K kamerose buvo pastatytos dviaukštės lovos, todėl pareiškėjui norint patekti į savo lovą reikėdavo lipti per kito suimtojo lovą. Dėl to taip pat kildavo konfliktai. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba jį etapavo perpildytuose automobiliuose, kurie buvo seni, juose nebuvo saugos diržų ir turėklų. Dėl tokių kalinimo ir etapavimo sąlygų buvo žeminamas pareiškėjo orumas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (t. 1, b. l. 15–21) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeidimų už laikotarpį, kurį Lukiškių TI-K praleido nuo 2012-02-29, tačiau savo skundą pateikė tik 2015-09-25. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas senaties terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

3.2. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

3.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus
2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

3.4. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime (t. 1, b. l. 116–119) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu keletą kartų etapais vyko per Kauno TI, kur jam būnant tekdavo nuo 2,81 iki 16,84 m2 kameros ploto, tačiau didesnis nei 3,6 m2 kameros plotas pareiškėjui teko apie 92 proc. buvimo Kauno TI-K laiko. Kameros ploto pažeidimas buvo susijęs su etapuojamų suimtųjų skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Kauno TI nepriklauso. Todėl Kauno TI veiksmuose priimant suimtąjį nėra tyčios. Be to, toje pačioje kameroje laikomų asmenų  skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Kauno TI kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Kauno TI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime (t. 1, b. l. 11–13) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl Tarnybos veiksmų iki 2012-09-25. Nurodo, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais ir autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai yra įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais ir atitinka higienos normų reikalavimus. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Teisės aktai nereguliuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo, taip pat nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Konvojuojamieji vedami į tualetą pasikeitimo punktuose jiems patiems prašant, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

6. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti: 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nuo 2012-02-29 Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2015-06-16 Kauno TI  buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų; ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nuo 2012-02-29 Tarnyba pareiškėją konvojavo teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

7. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo
2013-10-25 iki 2015-06-16. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais Kauno TI pateiktais duomenimis, todėl šioje byloje vertins, ar pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas tinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo
2013-10-25 iki 2015-06-16.

8. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Dėl ieškinio senaties

9. Lukiškių TI-K ir Tarnyba atsiliepime daliai pareiškėjo reikalavimų teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį.

10. CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

11. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K bei netinkamų konvojavimo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą, be kita ko, laikotarpiu nuo 2012-02-29, nors skundą teismui surašė tik 2015-09-25 (t. 1, b. l. 1), t. y. praėjus 3 metams nuo galimų savo teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šiuos 3 metus būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.

12. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais
nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT
1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

13. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pažymėtina, jog pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nenurodė jokių ieškinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo bei konvojavimo sąlygų prisiteisti praleidimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl šio termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigia, kad jo kalinimo ir konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios jo orumą ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos ir jas ginti. Jokios objektyvios aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, šiuo atveju byloje taip pat nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį iki 2012-09-25 atmestina.

Dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K

14. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas
2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

15. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

16. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas:
2012-12-06 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2012-12-07 perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas 29,44 m2, joje buvo laikomas iki 2012-12-19, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2012-12-20 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2013-03-07 atvyko iš Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m2, kameroje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas 7,75 m2, joje buvo laikomas iki 2013-03-20, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2013-03-21 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2013-09-26 atvyko iš Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 3 asmenys; 2013-09-27 perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas 17,02 m2, joje buvo laikomas iki 2013-09-30, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–5 asmenys; 2013-10-01 išvyko į Panevėžio areštinę; 2013-11-14 atvyko iš Panevėžio areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2013-11-15 perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas 32,33 m2, joje buvo laikomas iki 2013-11-20, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2013-11-21 išvyko į Marijampolės pataisos namus; 2014-01-02 atvyko iš Marijampolės pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr.107, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 1 asmuo;
2014-01-03 perkeltas į kamerą Nr. 386, kurios plotas 26,81 m2, joje buvo laikomas iki 2014-01-05, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2014-01-06 išvyko į Panevėžio areštinę; 2014-12-29 atvyko iš Panevėžio pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 2 asmenys; 2014-12-30 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

17. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 45 dienas.

18. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 28,5 dienos, vadinasi, 16,5 dienos Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą.

20. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

21. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, vadinasi, valstybė 16,5 dienos neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

22. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

23. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui dalį ginčo laikotarpio nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

24. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus
2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

25. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo dviaukštės lovos, todėl norėdamas patekti į savo lovą pareiškėjas turėjo lipti per kito suimtojo lovą ir dėl to kildavo konfliktai. Pareiškėjas šių savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodo, kada ir su kokias asmenimis tokie konfliktai galimai kilo. Byloje taip pat nėra informacijos apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų (įskaitant dviaukščius metalinius gultus) būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-10-12 raštu Nr. 13(15.10)-2-12538 (t. 1, b. l. 9) nurodo, kad ginčo laikotarpiu nėra gavęs M. Z. skundų dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad dviaukščių gultų įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neprieštarauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatytam teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl dviaukščių gultų įrengimo vertintini kritiškai ir yra atmestini, kaip nesusiję su kokiomis nors pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis.

26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, taip pat tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas trumpais laikotarpiais (iki 14 d.), vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 165 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 165 Eur suma.

Dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Kauno TI

27. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Kauno TI pareiškėjas:
laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29 buvo laikomas kameroje Nr. 208, kurios plotas 16,84 m2, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 5–6 asmenys; laikotarpiu nuo 2014-01-17 iki 2014-01-19 buvo laikomas kameroje Nr. 232, kurios plotas 15,48 m2, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; laikotarpiu nuo 2014-01-20 iki 2014-01-21 buvo laikomas kameroje Nr. 169, kurios plotas 15,01 m2, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3 asmenys; laikotarpiu nuo 2015-01-14 iki 2015-01-20 buvo laikomas kameroje Nr. 350, kurios plotas 16,59 m2, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; laikotarpiu nuo
2015-02-10 iki 2015-02-17 buvo laikomas kameroje Nr. 203, kurios plotas 15,96 m2, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; laikotarpiu nuo 2015-03-10 iki 2015-03-17 buvo laikomas kameroje Nr. 203, kurios plotas 15,96 m2, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; laikotarpiu nuo
2015-03-24 iki 2015-04-07 buvo laikomas kameroje Nr. 158, kurios plotas 14,55 m2, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; laikotarpiu nuo 2015-04-14 iki 2015-04-21 buvo laikomas kameroje Nr. 207, kurios plotas 16,84 m2, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; laikotarpiu nuo
2015-05-19 iki 2015-06-16 buvo laikomas kameroje Nr. 158, kurios plotas 14,55 m2, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys.

28. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas 85 dienas, iš kurių – 80 dienų pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose įtvirtintas minimalus kameros plotas, o 5 dienas (t. y. nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29) pareiškėjas Kauno TI kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą.

29. Šioje byloje pareiškėjas dėl, jo nuomone, neteisėtos Kauno TI veikos, neužtikrinant pareiškėjui teisės į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą, prašo priteisti 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

30. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT
2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

31. Šiame sprendime konstatuota, kad dėl Kauno TI administracijos netinkamų veiksmų 5 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą. Dėl to pareiškėjas galėjo patirti diskomfortą ir tam tikrus nepatogumus. Kita vertus, taip pat konstatuota, kad 80 dienų, praleistų Kauno TI, minėta pareiškėjo teisė buvo užtikrinta, be to, pareiškėjui buvo užtikrintas kur kas didesnis kameros plotas, nei reikalaujama teisės aktais (nuo 3,64 iki 15,96 m2) (t. 1, b. l. 123–125). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų (įskaitant kameros ploto trūkumą) nesiskundė Kauno TI administracijai ar kitoms institucijoms. Kauno visuomenės sveikatos centras 2015-10-12 raštu Nr. 2-4134-7(15.24) (t. 1, b. l. 8a) nurodo, kad ginčo laikotarpiu nėra gavęs ir nagrinėjęs M. Z. skundų dėl jo laikymo Kauno TI sąlygų.

32. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Kauno TI nurodo, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų  skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis jų atitinkamą laiką nebūna kameroje. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje), neabejotina, kad ši aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dieną) skirta pasivaikščiojimui gryname ore ir tuo metu kalinamieji taip pat nebūna kamerose (žr., LVAT 2014-01-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-192/2014).

33. Vertinat pareiškėjo patirtų papildomų nepatogumų, 5 dienas Kauno TI neužtikrinant jo teisės į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kitų nusiskundimų dėl kalinimo sąlygų Kauno TI pareiškėjas skunde neišreiškė, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teisės į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29 Kauno TI neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros gyvenamojo ploto buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Dėl pareiškėjo etapavimo sąlygų

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba.

35. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktą registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įrašas S.1 reiškia nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių.

36. Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse. Pagal šių taisyklių 3 punktą konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, inter alia (lot. be kita ko), specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosioms transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Pagal šių taisyklių 109 punktą specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai; įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą specialiuoju automobiliu, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotųjų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Pagal šių taisyklių 146 punktą specialiajame automobilyje turi būti, inter alia (lot. be kita ko): nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai (146.1 punktas), atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (146.2 punktas), tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas). Pagal šių taisyklių 147 punktą draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

37. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiškėją privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebūtų didesnis nei leidžiama pagal automobilių registracijos liudijimą; konvojavimo metu pareiškėjas nebūtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; būtų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklė; nebūtų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebūtų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, būtų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); būtų veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Taip pat pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje.

38. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-09-25 pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutais Vilnius-Marijampolė-Vilnius, Kaunas-Marijampolė-Kaunas, Kaunas-Marijampolė-Kybartai-Kaunas ir Vilnius-Klaipėda-Vilnius automobiliais: „IVECO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 53, 68, 72, 76), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2,
b. l. 49), „MAZ“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41, 45, 49, 68, 72), „MAZ“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41, 53), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 90, 108, 123, 126, 129), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 65, 88, 105, 111, 114, 120), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 80), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 80, 97), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 45, 93), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 57), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 76), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61, 101), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 84), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 117), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 57, 93, 101) ir „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61, 97).

39. Įvertinus byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas technine būkle (t. 1, b. l. 163–200; t. 2, b. l. 1–40), taip pat tai, kad konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra duomenų apie tai, kad dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas būtų teikęs skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytame specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius buvo didesnis nei yra sėdimų vietų bei kad specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių būklė neatitiko reikalavimų, įskaitant reikalavimus, taikomus kėbulo, kamerų šildymo sistemoms, vėdinimo sistemai, kamerų dirbtiniam apšvietimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, kad konvojavimo automobiliai buvo netinkamos būklės, vertintini kritiškai.

40. Pagal Konvojavimo taisyklių 146 punktą įrengti saugos diržus ar turėklus specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama, todėl tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, transporto priemonėse nebuvo įrengti saugos diržai ir turėklai, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti.

41. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau, kaip matyti iš pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių, nėra nei vieno užfiksuoto pareiškėjo skundo ar prašymo.

42. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba nuo 2012-09-25 pareiškėją būtų konvojavusi teisės aktuose (inter alia (lot. be kita ko) Tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat teismas nenustatė, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiškėją jam būtų sudarytos netinkamos sąlygos ar kad jis būtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas. Šioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

43. Byloje nustatytas aplinkybes įvertinęs teisinio reglamentavimo, susijusio su neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, atlyginimu, kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo M. Z. skundas tenkintinas iš dalies, t. y.: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K neturtinei žalai atlyginti jam priteistina 165 Eur, taip pat pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29 Kauno TI neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros gyvenamojo ploto buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Kita pareiškėjo skundo dalis atmestina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 ir 5 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo M. Z. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-10-29 Kauno tardymo izoliatoriui neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros gyvenamojo ploto buvo pažeistos M. Z. teisės.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                       Rytis Krasauskas