Civilinė byla Nr. 2A–143/2008
Procesinio sprendimo kategorija 85

LIETUVOS APELIACINIS
TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės
(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,
sekretoriaujant V. Steponavičiūtei,
ieškovo ir trečiojo asmens
atstovėms A. Pakėnienei, adv. D. Ušinskaitei-Filonovienei,
atsakovo atstovui A. Želviui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo KIRIN AMGEN,
INC. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-619-34/2007 pagal
ieškovo KIRIN AMGEN, INC. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam
patentų biurui, tretysis asmuo AMGEN EUROPE B. V., dėl Lietuvos Respublikos
valstybinio patentų biuro sprendimo panaikinimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas KIRIN AMGEN, INC. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas panaikinti
LR Valstybinio Patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2006 m. spalio 13 d. sprendimą
Nr. 2Ap-895 neišduoti papildomos apsaugos liudijimo paraiškai Nr. 2004 015 ir
įpareigoti atsakovą paraiškos Nr. PA 2004 015 pagrindu išduoti ieškovui
papildomos apsaugos liudijimą. Nurodė, kad ieškovui priklauso
Europos Patentas Nr. 0640619, kuriuo yra saugomas medicinos produktas ARANESP
(darbepoetin-alfa veiklioji medžiaga), kuris išplėstas ir į Lietuvą. Ieškovas
2004-10-29 padavė paraišką Valstybiniam Patentų biurui, prašydamas išduoti
minėtam patentui papildomos apsaugos liudijimą, su kuria pateikė 2001-06-08
išduotą centralizuotą Europos Bendrijos vaistų leidimą prekiauti medicinos
produktu ARANESP, registracijos liudijimą Nr. EU/31/01/85/OOI-030. 2005-01-11
raštu Valstybinio Patentų biuro ekspertė nurodė ieškovui pateikti Lietuvoje
išduotą vaistų registravimo liudijimą, nes tik toks liudijimas suteikia teisę
prašyti papildomos apsaugos liudijimo. Ieškovas tokio liudijimo neturėjo, todėl
2005-09-28 Valstybinio Patentų biuro ekspertė priėmė sprendimą ieškovui
papildomos apsaugos liudijimo neišduoti. 2006-02-27 ieškovas pateikė apeliaciją
Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui, kuris 2006-10-13 priėmė
sprendimą apeliaciją atmesti bei palikti galioti sprendimą neišduoti papildomos
apsaugos liudijimo paraiškai Nr. PA 2004 015, nes ieškovo prašymas papildomos
apsaugos liudijimui gauti paduotas 2004-10-29, o vaisto registravimo liudijimas
išduotas 2001-06-08, todėl, Apeliacinio skyriaus nuomone, prašymas paduotas
praleidus 6 mėnesių terminą, nurodytą Reglamente (EEB) Nr. 1768/92 ir LR Patentų
įstatyme. Ieškovo nuomone, Valstybinio patentų biuro sprendimas yra priimtas
netinkamai aiškinus ir taikius materialines Reglamento (EEB) Nr. 1768/92 ir LR
Patentų įstatymo nuostatas, todėl turi būti panaikintas (Patentų įstatymo 271
str. 2 d., 3 d., Reglamento (EEB) Nr. 1768/92 7 str. 1 d., 3 str. b d., 19 a
str. (e) d.).
Ieškovo teigimu, iki Lietuvos įstojimo į ES
dienos nebuvo jokios formalizuotos Europos Sąjungoje centralizuotai išduoto
vaisto registravimo liudijimo akceptavimo procedūros, todėl iki 2004-05-01,
Europos Komisijos 2001-06-08 suteikto leidimo pagrindu Lietuvoje prekiauti
tokiame leidime nurodytais vaistas nebuvo galima. Europos Bendrijos Reglamentas
Nr. 1768/92 dėl papildomos apsaugos liudijimų sukūrimo Lietuvai įsigaliojo nuo
2004-05-01, todėl visos šiame Reglamente numatytos subjektų teisės ir pareigos
Lietuvoje galėjo būti įgyvendinamos tik nuo 2004-05-01. Įsigaliojus Reglamentui
pagal ES teisę išduoti leidimai prekiauti vaistais tapo veiksmingi ir įgalino
patentų savininkus realizuoti savo teises į papildomą apsaugą Lietuvoje. Ieškovo
teisė į papildomą apsaugą laikoma atsiradusia nuo 2001-06-08 (leidimo prekiauti
vaistais išdavimo dienos) ir remiantis šia teisės atsiradimo data,
konstatuojamas termino kreiptis dėl papildomos apsaugos praleidimas. Tiek pati
teisė į papildomą apsaugą, tiek terminas aiškinamas pagal termino suėjimo metu
subjektui negaliojusį ir jo atžvilgiu negalimą taikytį aktą. Reglamento 7 str.
ir LR Patentų įstatymo 27 str. nurodytas 6 mėn. paraiškos padavimo terminas ieškovo
atžvilgiu turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada ieškovo pateiktas
Europos Komisijos išduotas dokumentas Lietuvoje įgavo leidimo, suteikiančio
teisę pateikti produktą į Lietuvos rinką kaip medicinos produktą, statusą ir
atitiko paminėtose normose nurodytą pateiktino dokumento statusą. Todėl ieškovo
paraiškos dėl papildomos apsaugos padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo
2004-05-01. Paraišką papildomos apsaugos liudijimui gauti ieškovas Valstybiniam
patentų biurui pateikė 2004-10-29, todėl nepraleido 6 mėnesių termino paraiškai
pateikti. Atsakovo nurodymas, jog ieškovas yra
praleidęs 6 mėn. terminą, nurodytą Reglamento 7 str., LR Patentų įstatymo 271
str., reiškia atgalinį teisės taikymą
Vilniaus
apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas
nurodė, jog 1992 m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl
medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (toliau –
Reglamentas) 8 straipsnis numato, kad asmuo, norintis gauti papildomos apsaugos
liudijimą, privalo kompetentingai institucijai pateikti prašymą, kuriame be
kitų duomenų turi būti nurodoma pirmojo leidimo prekiauti vaistu išdavimo data
ir numeris, prie prašymo pridedama leidimo prekiauti vaistu kopija, o jeigu
pateikiamas leidimas prekiauti vaistu yra ne pirmasis, tai nurodomas pirmojo
leidimo numeris ir išdavimo data. Patentų įstatymo 271 str.
nurodoma, kad vienas iš paraišką liudijimui gauti sudarančių dokumentų yra
vaisto registravimo liudijimo, pirmą kartą suteikiančio teisę prekiauti vaistu,
kopija. Tarybos reglamento Nr. 1768/92 7 str. 1 d. nustato, kad paraiška
papildomos apsaugos liudijimui gauti turi būti paduota per 6 mėnesius nuo
minėto leidimo išdavimo datos. Stojimo sutarties Stojimo akto II priedas dėl
Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo reglamento papildymo
19a straipsnis numato pereinamojo laikotarpio sąlygas visoms Europos Bendrijos
valstybėms narėms ir Lietuvos Respublikos atžvilgiu suteikia papildomos
apsaugos galimybę bet kuriam medicinos produktui, apsaugotam galiojančio
pagrindinio patento, dėl kurio buvo kreiptasi po 1994 m. vasario 1 d., ir
kuriam pirmas leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas
Lietuvoje iki įstojimo dienos, gali būti išduotas liudijimas, jei paraiška dėl
liudijimo buvo pateikta per 6 mėnesius nuo įstojimo datos. Ieškovui 2001 m.
birželio 8 d. išduotas vaisto registracijos liudijimas Nr. EU/31/01/85/001-030
laikytinas pirmuoju leidimu prekiauti vaistu, tačiau išdavimo metu jis
Lietuvoje negaliojo. Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. ieškovas
dėl papildomo apsaugos liudijimo galėjo kreiptis pagal LR Patentų įstatymo 271
str., kartu pateikdamas nacionalinį vaisto registracijos liudijimą. Taip pat
ieškovas galėjo pasinaudoti papildomų apsaugos liudijimų išdavimo tvarka,
numatyta Stojimo sutarties Stojimo akto II priede dėl Stojimo akto 20
straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo, pagal kurį Tarybos Reglamentas Nr.
1768/92 yra papildomas aukščiau minėtu 19a straipsniu. Šia lengvatine
pereinamojo laikotarpio nuostata ieškovui buvo suteikta galimybė kreiptis dėl
papildomos apsaugos liudijimo išdavimo net ir tuo atveju, jei nuo nacionalinio
vaisto registracijos liudijimo išdavimo datos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai.
Ieškovas šia lengvatine nuostata nepasinaudojo, nes jis nesikreipė dėl
nacionalinio (Lietuvos) vaisto registracijos liudijimo išdavimo ir jo iki
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos neturėjo. Todėl ieškovas nepatenka į
Tarybos Reglamento Nr. 1768/92 19 a straipsnio taikymo ratą, nes jis turi 2001
m. birželio 8 d. išduotą centralizuotą Europos Bendrijos vaistų leidimą, o
nacionalinio (Lietuvos) leidimo neturėjo.
Teismo
teigimu, ieškovo vaisto registracijos liudijimas Lietuvoje įsigaliojo 2004 m.
gegužės 1 d., t.y. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tačiau liudijimo
įsigaliojimas Lietuvoje negali būti prilyginamas vaisto registracijos liudijimo
išdavimui. Todėl Lietuvoje 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus ieškovo vaisto
registracijos liudijimui, negalima šio fakto vertinti kaip liudijimo išdavimo Lietuvoje.
Anksčiau išduotų vaisto registracijos liudijimų terminas yra skaičiuojamas nuo
pirmojo liudijimo išdavimo dienos, kai juos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos pripažįsta. Todėl po Lietuvos Respublikos
narystės nauji vaistų registravimo liudijimai jau įregistruotiems EEB vaistams
nėra išduodami. Ieškovo vaisto registracijos liudijimas Nr. EU/31/01/85/001-030
išduotas 2001 m. birželio 8 d., todėl nuo šios datos ir prasideda liudijimo
galiojimas, o ne nuo 2004 m. gegužės 1 d. LR Patentų įstatymo 271
str. nurodoma, kad terminas skaičiuojamas nuo vaisto registravimo liudijimo
išdavimo datos, bet ne nuo jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikoje datos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktas pirmasis leidimas prekiauti vaistais
Europos Sąjungoje centralizuotai buvo išduotas 2001 m. birželio 8 d., o dėl
papildomos apsaugos ieškovas kreipėsi 2004 m. spalio 29 d., todėl teismas
padarė išvadą, kad ieškovas dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo kreipėsi
praleidus Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 1768/92 7 str. 1 d. ir LR Patentų
įstatymo 271 str. nurodytą 6 mėnesių terminą.
Ieškovas KIRIN AMGEN, INC. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
ieškinį patekinti, motyvuodamas tuo, kad:
1. Ieškovas teisę į papildomos
apsaugos liudijimą grindė Reglamentu 1768/92, įsigaliojusiu ir privalomai
taikytinu Lietuvoje nuo 2004-05-01. Papildomos apsaugos suteikimo pagrindas numatytas šio Reglamento 3
straipsnyje, kuriam realizuoti skirta procesinė norma numatyta Reglamento 7
str.
2. Reglamento suteikiamų
teisių negali riboti nacionaliniai teisės aktai, t. y. subjektui negali būti taikoma
nacionalinė teisė ir jos numatyta pasekmė (šiuo atveju - atsisakymas išduoti papildomos
apsaugos liudijimą) už atitinkamo termino praleidimą, jei šio termino pradžios
ir net pabaigos momentu ši nacionalinė teisė (LR Patentų įstatymas) subjektui
negaliojo, o apeliantui
galiojęs Reglamentas 1768/92 negaliojo Lietuvoje.
3. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas Reglamento 1768/92 7 str. 1 d.
nustatyto procesinio termino aiškinimas neatitinka Reglamento tikslų (ypač išdėstytų Reglamento preambulės
6, 7, 8, 10, 11, 12, 13 p.).
Atsisakius suteikti papildomos apsaugos liudijimą KIRIN AMGEN Inc., Europos
patentu Nr. 0640619 saugomas medicinos produktas ARANESP nebus papildomai apsaugotas Lietuvos
Respublikoje, kai tuo tarpu likusioje ES teritorijoje tokia apsauga dar galios.
Vienodos apsaugos svarba pažymėta Europos Teisingumo teismo byloje Nr. 031/03, nurodant, kad „reglamentas
yra skirtas užtikrinti, jog patento ir liudijimo savininkas galėtų produktu
išskirtinai naudotis maksimalų 15 metų laiką, skaičiuojant nuo tos dienos, kai konkrečiam medicinos produktui pirmą kartą buvo
išduotas leidimas pateikti jį į Bendrijos
rinką.“
4. Teismas Reglamento
nustatytą teisių realizavimo tvarką nepagrįstai susiejo su papildomų, Reglamente nenurodytų
sąlygų įgyvendinimu.
5. Reglamento 1768/92 7 straipsnio
pirmojoje nurodoma, kad „Paraiška liudijimui gauti yra paduodama per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo
išduotas 3 straipsnio b dalyje minimas leidimas pateikti produktą į rinką kaip medicinos
produktą.“ Vilniaus
apygardos teismo sprendime tokio leidimo išdavimo
data nurodyta 2001-06-08, t. y. data, kuomet Komisija išdavė centralizuotą
leidimą prekiauti medicinos produktu ARANESP,
suteikiantį teisę šį produktą teikti į ES, tačiau ne į Lietuvos rinką. Lietuvoje šis leidimas įgavo
teisinę galią 2004-05-01 ir ši data Lietuvoje turi būti laikoma leidimo
išdavimo data, nurodyta Reglamento 1768/92. 7 straipsnio
pirmojoje dalyje.
6. Remiantis Teisingumo
Teismo 1997-06-12 sprendimu byloje Nr.C-110/95, pirmojo leidimo pateikti produktą į Bendrijos
rinką data (ginčo atveju -
2001-06-08) yra būtina tik liudijimo
galiojimo termino nustatymo tikslais. Tačiau pirmuoju leidimu pateikti produktą į Bendrijos
rinką nėra ketinama pakeisti Reglamento 3 straipsnio b punkte numatytą leidimą pateikti produktą į rinką. Šių leidimų galimo nesutapimo, jų
sąvokų skirtingumo principai yra patvirtinti Reglamento 1768/92 4 str., pagal
kurį liudijimo suteikiama apsauga yra taikoma tik tam produktui, kuriam buvo suteiktas leidimas pateikti atitinkamą
medicinos produktą į valstybės narės rinką.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos
valstybinis patentų biuras prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo
2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (2
t., b. l. 10-13), motyvuodamas tuo, kad:
1. Neįvykdęs Reglamento 1768/92 7 straipsnio pirmojoje dalyje numatytos sąlygos,
apeliantas negalėjo įgyti teisės į papildomą patento apsaugą Reglamento
1768/92 3 straipsnio atžvilgiu. Nuo 2002-01-01
(Patentų įstatymo 271 straipsnio įsigaliojimo data) iki 2004-05-01
dėl papildomo apsaugos liudijimo ieškovas galėjo kreiptis pagal Patentų
įstatymo 271 straipsnį, kartu pateikdamas nacionalinį vaisto
registracijos liudijimą. Be to, ieškovas galėjo pasinaudoti papildomų apsaugos
liudijimų išdavimo tvarka, numatyta Stojimo sutarties Stojimo akto II priede
dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo, pagal kurį
Reglamentas Nr. 1768/92 yra papildomas 19 a straipsniu, numatančiu galimybę
pareiškėjams kreiptis dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo net ir tuo
atveju, jei nuo nacionalinio vaisto registracijos liudijimo išdavimo datos
praėjo daugiau nei 6 mėnesiai.
2. Ieškovas nepagrįstai tapatina vaisto registracijos liudijimo ,,įsigaliojimo“ir
,,išdavimo“ sąvokas.
2008-01-21 apeliantas
KIRIN AMGEN, INC. kreipėsi prašymu į LR apeliacinį teismą, prašydamas kreiptis
į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo priėmimo ir sustabdyti
bylą (2 t., b. l. 16-18). Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje iškilo 1992
m. birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų
papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo 3 ir 7 straipsnių aiškinimo klausimas,
dėl kurio pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė. Apelianto nuomone,
nagrinėjamuoju atveju egzistuoja CPK 3 straipsnio 5 punkte nurodytas pagrindas
kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, nes pagal teisės aktus ir teisės taikymo
praktiką neaišku, ar Reglamento 3 straipsnio b dalyje nurodytas leidimas pateikti
produktą į rinką kaip medicinos produktą yra siejamas su leidimu pateikti tą
produktą į valstybės narės, kurioje siekiama gauti papildomos apsaugos
liudijimą, rinką, ar tokio leidimo išdavimo data, nurodyta minėto Reglamento 7
straipsnio pirmojoje dalyje, šiuo atveju turėtų būti suprantama kaip leidimo
įsigaliojimo toje valstybėje narėje data, o priešingu atveju, kaip turėtų būti
suprantama leidimo išdavimo datos nuoroda, pateikta Reglamento 7 straipsnio
pirmojoje dalyje, ją nustatant tokiu atveju, kai anksčiau (2001 m. birželio 8
d.) Europos Bendrijų Komisijos išduotas centralizuotas leidimas pateikti
medicinos produktą į rinką, suteikdamas teisę prekiauti tuo produktu
konkrečioje valstybėje narėje (Lietuvoje), pradeda galioti vėliau (2004 m.
gegužės 1 d.) dėl šios valstybės įstojimo į Europos Sąjungą (2 t., b. l.
16-18).
2008-04-21
prašyme apeliantas papildomai nurodo, kad, jo nuomone, neaišku, ar,
atsižvelgiant į Reglamento 19 a straipsnio pirmąją dalį, pagal kurią šis
straipsnis yra taikomas nepažeidžiant kitų Reglamento nuostatų, ir Reglamento
19 straipsnio pirmąją dalį, kurioje nurodyta, kad kiekvienam produktui, kurį
įstojimo dieną saugo galiojantis patentas ir kurį pateikti į rinką kaip
medicinos produktą pirmas leidimas Bendrijoje buvo gautas po 1985 m. sausio 1
d., gali būti suteiktas papildomos apsaugos liudijimas, Reglamento 19
straipsnio antrojoje dalyje esanti nuoroda dėl Reglamento įsigaliojimo dienos
turėtų būti suprantama kaip šio Reglamento įsigaliojimo konkrečioje valstybėje
narėje data, kuri Lietuvai yra 2004 m. gegužės 1 d. Reglamento įsigaliojimo
dienai esant ne 2004 m. gegužės 1 d., neaiški Reglamento įsigaliojimo diena
valstybėje narėje, kuri įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. (2 t., b.
l. 39-42).
Atsiliepimu į
apelianto prašymą atsakovas LR valstybinis patentų biuras prašo netenkinti
apelianto prašymo (2 t., 24-27). Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai leidimo
pateikti produktą į rinką kaip medicinos produktą išdavimo datą nori
sutapatinti su tokio leidimo įsigaliojimo valstybėje narėje data.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio
skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas
patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas
ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos
teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2
d.).
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai
ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir
įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos
aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė
materialinės teisės normas, tarp jų 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Reglamento
(EEB) Nr. 1768/92, LR Patentų įstatymo nuostatas.
Apygardos
teismas teisingai nustatė, kad ieškovui Kirin Amgen, Inc. priklauso Europos
Patentas Nr. 0640619 (išplėstas ir į Lietuvos rinką), kuriuo saugomas medicinos
produktas ARANESP, o 2001 m. birželio 8 d. išduotas centralizuotas Europos
Bendrijos vaistų leidimas prekiauti medicinos produktu ARANESP
(darbepoetin-alfa), registracijos liudijimo Nr. EU/31/01/85/001-030. Pagal ieškovo
2004 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Valstybiniam Patentų biurui paduotą
paraišką Nr. PA 2004 015, kuria buvo prašoma išduoti minėtam patentui
papildomos apsaugos liudijimą, 2005 m. rugsėjo 28 d. Valstybinio patento biuro
eksperto sprendimu neišduotas ieškovui papildomos apsaugos liudijimas, o
ieškovo apeliacija dėl šio sprendimo Valstybinio Patentų biuro Apeliacinis
skyriaus 2006 m. spalio 13 d. sprendimu buvo atmesta, paliekant galioti VPB
sprendimą, kuriuo papildomos apsaugos liudijimas paraiškai Nr. PA 2004 015
neišduotas, motyvuojant praleistu 6 mėnesių terminu paduoti prašymui dėl
papildomos apsaugos liudijimo.
LR Patentų įstatymo 271 str. 3 d. nustato, jog paraiška
liudijimui gauti turi būti paduota Valstybiniam patentų biurui iki patento
galiojimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vaisto ar
augalų apsaugos priemonės registravimo liudijimo išdavimo.
1992 m.
birželio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1768/92 dėl medicinos produktų
papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo 8 str. nustato, kad asmuo, norintis
gauti papildomos apsaugos liudijimą, privalo kompetentingai institucijai
pateikti prašymą išduoti liudijimą. Prašyme, be kitų duomenų, turi būti
nurodoma pirmojo leidimo prekiauti vaistu išdavimo data ir numeris, prie
prašymo pridedama leidimo prekiauti vaistu kopija, o jeigu pateikiamas leidimas
prekiauti vaistu yra ne pirmasis, tai nurodomas pirmojo leidimo numeris ir
išdavimo data. LR Patentų įstatymo 271 str. taip pat numato, kad
vienas iš paraišką liudijimui gauti sudarančių dokumentų yra vaisto
registravimo liudijimo, pirmą kartą suteikiančio teisę prekiauti vaistu,
kopija. Tarybos reglamento Nr. 1768/92 7 str. 1 d. nustato, kad paraiška
papildomos apsaugos liudijimui gauti turi būti paduota per 6 mėnesius nuo
minėto leidimo išdavimo datos. Pagal Stojimo sutarties Stojimo akto II priedą
dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo, Reglamentas
papildytas 19a straipsniu, kuris numato papildomas nuostatas, susijusias su
Bendrijos plėtra - pereinamojo laikotarpio sąlygas Europos Bendrijos valstybėms
narėms, tarp jų Lietuvos Respublikos atžvilgiu suteikia papildomos apsaugos
galimybę bet kuriam medicinos produktui, apsaugotam galiojančio pagrindinio
patento, dėl kurio buvo kreiptasi po 1994 m. vasario 1 d. ir kuriam pirmas
leidimas pateikti jį į rinką kaip medicinos produktą buvo gautas Lietuvoje iki
įstojimo dienos, išduodant liudijimą, jei paraiška dėl liudijimo buvo pateikta
per 6 mėnesius nuo įstojimo datos (Reglamento 19a straipsnio e punktas).
Bylos
duomenimis, apeliantas, prašydamas kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl
preliminaraus nutarimo priėmimo, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja
CPK 3 straipsnio 5 punkte nurodytas pagrindas kreiptis dėl nurodyto Reglamento
3, 7, 19 ir 19a straipsnių aiškinimo, nes pagal teisės aktus ir teisės taikymo
praktiką neaišku, ar Reglamento 3 straipsnio b dalyje nurodytas leidimas
pateikti produktą į rinką kaip medicinos produktą yra siejamas su leidimu
pateikti tą produktą į valstybės narės, kurioje siekiama gauti papildomos
apsaugos liudijimą, rinką; ar tokio leidimo išdavimo data, nurodyta minėto
Reglamento 7 straipsnio pirmojoje dalyje, šiuo atveju turėtų būti suprantama
kaip leidimo įsigaliojimo toje valstybėje narėje data, priešingu atveju,
neaišku, kaip turėtų būti suprantama leidimo išdavimo datos nuoroda, pateikta
Reglamento 7 straipsnio pirmojoje dalyje, datą nustatant tokiu atveju, kai
anksčiau (2001 m. birželio 8 d.) Europos Bendrijų Komisijos išduotas
centralizuotas leidimas pateikti medicinos produktą į rinką, suteikdamas teisę
prekiauti tuo produktu konkrečioje valstybėje narėje (Lietuvoje), pradeda
galioti vėliau (2004 m. gegužės 1 d.) dėl šios valstybės įstojimo į Europos
Sąjungą; ar, atsižvelgiant į Reglamento 19 a straipsnio pirmąją dalį, ir
Reglamento 19 straipsnio pirmąją dalį, Reglamento 19 straipsnio antrojoje
dalyje esanti nuoroda dėl Reglamento įsigaliojimo dienos turėtų būti suprantama
kaip šio Reglamento įsigaliojimo konkrečioje valstybėje narėje data, kuri Lietuvai
yra 2004 m. gegužės 1 d.
Teisėjų
kolegijos nuomone, faktinės bylos aplinkybės, taikomų Europos Sąjungos teisės
aktų, apelianto prašomų išaiškinti Europos Teisingumo Teisme Reglamento taisyklių,
nuostatos, jų priėmimo laikas ir aplinkybės, tarp jų susiję su konkrečių
valstybių stojimu į Europos Sąjungą (Sutartis dėl valstybių (tarp jų Austrijos,
Suomijos, Švedijos, Lietuvos) stojimo į Europos Sąjungą, Aktas dėl valstybių
(tarp jų Lietuvos) stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis grindžiama Europos
Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, ES Stojimo sutarties Stojimo akto II priedas;
2003-09-23 Oficialus leidinys L 236, 2005-06-21 Oficialus leidinys L 157), Reglamento
aiškinimo praktika (ETT 2004-10-19 sprendimas byloje C-31/03, sprendimas byloje
Nr. C-127/00), nesudaro pagrindo apelianto argumentais tenkinti nurodyto
prašymo dėl preliminaraus Europos Teisingumo Teismo nutarimo. Pagal CPK 3
straipsnio penktąją dalį poreikis kreiptis į ETT su prašymu pateikti
preliminarų nutarimą, iškilus taikomų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar
galiojimo klausimui, sietinas ne tik su ES teisės akto taikymu konkrečioje
byloje, bet ir su šio teisės akto aiškinimu ar galiojimu, kai nepakankamai
aiški teismo taikoma Europos Sąjungos teisės norma, dėl ko būtinas
kompetentingos Europos Sąjungos institucijos preliminarus sprendimas, kuriame
ji būtų išaiškinta. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamuoju atveju nekyla
taikytinų ES teisės normos – Reglamento taisyklių, (įskaitant ir Reglamento
nuostatas, dėl kurių apeliantas suformulavo klausimus, pateiktinus Europos
Teisingumo Teismui), aiškinimo Europos Teisingumo Teisme poreikis. Juolab kad
CPK 3 straipsnio penktoji dalis nagrinėjamuoju atveju įtvirtina teismo teisę, o
ne pareigą, kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl Europos Sąjungos teisės
normų aiškinimo (CPK 340 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str., 40 (1) str. 2 d.).
Kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas iš
esmės tinkamai taikė ir aiškino aukščiau nurodytas Reglamento nuostatas, pagal
kurias leidimo pateikti produktą į rinką išdavimo data laikytina leidimo
faktinio išdavimo data (2001-06-08), o ne jo įsigaliojimo data Lietuvoje,
pastarajai įstojus į ES.
Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti 2001 m.
birželio 8 d. išduotą ieškovui vaisto registracijos liudijimą Nr.
EU/31/01/85/001-030 pirmuoju leidimu prekiauti vaistu ir nurodyti, kad išdavimo
metu jis Lietuvoje negaliojo, o ieškovas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m.
gegužės 1 d. nesikreipė dėl papildomo apsaugos liudijimo pagal LR Patentų
įstatymo 271 str., taip pat nepasinaudojo papildomų apsaugos
liudijimų išdavimo tvarka, numatyta Stojimo sutarties Stojimo akto II priede
dėl Stojimo akto 20 straipsnio papildomų teisės aktų sąrašo, pagal kurį Tarybos
Reglamentas Nr. 1768/92 yra papildytas aukščiau minėtu 19a straipsniu. Teismas
pagrįstai konstatavo, jog ieškovas, nepasinaudojęs šia lengvatine pereinamojo
laikotarpio nuostata – galimybe kreiptis dėl papildomos apsaugos liudijimo išdavimo,
nesikreipęs dėl nacionalinio (Lietuvos) vaisto registracijos liudijimo išdavimo
ir jo neturėdamas iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, nepatenka į
Reglamento Nr. 1768/92 19 a straipsnio taikymo ratą, kadangi jis turi tik 2001
m. birželio 8 d. išduotą centralizuotą Europos Bendrijos vaistų leidimą,
neturėdamas nacionalinio (Lietuvos) leidimo.
Apygardos teismas neturėjo pagrindo aiškinti ir taikyti ieškovo nurodytu
būdu Patentų įstatymo bei Reglamento nuostatų, o savo išvadas motyvavo sprendime,
tarp jų teisingai nurodęs, jog tik nuo ieškovo valios priklausė nacionalinio
vaisto registracijos liudijimo turėjimas (neturėjimas), ir ieškovas, būdamas
patyręs komercijos subjektas, laiku nesikreipęs dėl vaisto registracijos
liudijimo išdavimo, veikė savo rizika ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Be
to, apelianto argumentai, susiję su Reglamento bei Patentų įstatymo taikymu ir
aiškinimu, neatitinka Reglamento preambulėje numatyto
tikslo, dėl kurio ir buvo sukurtas Reglamente nurodytas papildomos apsaugos
liudijimas, kitų Reglamento taisyklių bei Stojimo sutarties aiškinimui.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo
išvadomis bei motyvais, kurių nepaneigė nei apeliacinio skundo argumentai, nei apeliacinės
instancijos teisme apelianto pateiktų prašymų bei dokumentų duomenys.
Dėl
nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti
apygardos teismo sprendimo (CPK 265 str., 329-330 str.).
Nepatenkinus
apeliacinio skundo, priteistina iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t.
2, b. l.1a, 15; CPK 302, 88, 92, 93, 98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 11 d.
sprendimą.
Priteisti iš ieškovo KIRIN AMGEN, INC. valstybei 28,10 Lt bylinėjimosi
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjai
A. Jarackaitė
K. Kailiūnas
G. Pečiulis