Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-17][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-3226-807-2017].docx
Bylos nr.: e2YT-3226-807/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 188780533 išvadą duodanti institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo

Civilinė byla Nr

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

 

2017 m. gegužės 17 d.

Vilnius

 

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,

sekretoriaujant Natašai Dobrijan,

vertėjaujant Katerinai Chvatovai,

dalyvaujant pareiškėjai R.D., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Baliko,

liudytojui J.J.D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R.D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl įpareigojimo pakeisti civilinė būklės akto įrašus,

  

nustatė:

              Pareiškėja pareikimu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto  CMS 2016-09-13 sprendimą Nr. A133-7096-7096/16 (3.3.2.11-TD1); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „D.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos dukters pavardę į „D.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą. Nurodė, kad 2016-08-12 pareiškėja ištekėjo už Jungtinės Karalystės piliečio J.J.D. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius registruodamas santuoką, priverstinai pavardę sulietuvino ir įrašė „D.“. 2015-09-27 gimė pareiškėjos ir jos sutuoktinio dukra L.V., kuriai išduotame gimimo liudijime  įrašyta pareiškėjos mergautinė pavardė „S.“. 2016-09-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė sprendimą Nr. A133-7096/16(3.3.2.11-TD1), kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pareiškėjos ir jos dukros pavardės keitimo ir naujo santuokos bei gimimo liudijimų išdavimo. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto CMS atsisakymas pakeisti pavardę į „D.“ prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1 d., Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 str. Nurodė, kad pavardės „D.“ ir „D.“ nėra tapačios. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėjos šeima nuolat patiria daug nepatogumų keliaujant, įrodinėjant visų šeimos narių tapatybes. Tokiu būdu pažeidžiama teisė į pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, pakeisti pareiškėjos ir jos dukters pavardes į „D.“.

Išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodė, kad pareiškėjų pareiškimo patenkintinas prieštarautų Lietuvoje galiojantiems teisės aktams. Pažymėjo, kad pagal CK 3.282 str. nuostatas civilinės būklės aktai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvių kalboje nesant priebalsės „w“ ji yra keičiama į lietuvišką priebalsę „v“. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, išvadą teikiančios institucijos atstovams nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad skirtingos pareiškėjos ir jos sutuoktinio pavardės sukelia nesklandumų valdant pareiškėjos ir liudytojo banko sąskaitas, keliaujant.

Liudytojas J.J.D. posėdžio metu nurodė, kad dėl skirtingų liudytojo ir pareiškėjos bei dukros pavardžių, kelionių kartu su pareiškėja ir dukra metu kyla nesklandumų, siekiant įrodyti liudytojo giminystės ryšį su pareiškėja ir dukra. Taip pat kyla nesklandumų vykdant verslą, atliekant pavedimus tarp liudytojo ir pareiškėjos banko sąskaitų.

Suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuoti asmenys apie teismo posėdžio datą ir laiką informuoti tinkamai.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-09-27 pareiškėjai kartu su J.J.D. gimė dukra L.V. kurios pavardė Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-10-30 išduotame gimimo liudijime nurodyta S. (pareiškėjos mergautinė pavardė). 2016-08-12 pareiškėja sudarė santuoką su J.J.D. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius 2016-08-12 išdavė santuokos liudijimą pareiškėjai Rasai (mergautinė pavardė S.), kuriame nurodė jos pavardę D., o vyrui J.J. pavardė palikta originalo forma, t.y. D. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2016-09-06 gautą prašymą santuokos liudijime pakeisti jos pavardę iš D. į „D.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą, taip pat vaiko gimimo liudijime pakeisti vaiko pavardę iš S. į D. ir išduoti naują gimimo liudijimą, 2016-09-13 priėmė sprendimą Nr. A133-7096/16 (3.2.2.11-TD1) „Dėl pavardės pakeitimo santuokos liudijime ir vaiko gimimo liudijime“, kuriuo nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatė, kad lietuvių ir nelietuvių tautybių Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės pasuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris pagal Konstitucijos 102 straipsnį yra įgaliotas spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimu nustatė, kad toks reglamentavimas, kai visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose yra rašomi lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pirmiau nurodytame nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas – tai dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę. Pase rašomi piliečio vardas, pavardė, kiti duomenys. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse. Konstitucinis Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialusis dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, o pilietybės teisiniai santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, taigi asmens vardas ir pavardė asmens pase turi būti rašomi valstybine kalba. Priešingas aiškinimas paneigtų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos ir kaip konstitucinės vertybės, statusą.

Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo išaiškino savo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostatą „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostatą „jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. Konstitucinis Teismas pateikė sprendimą tuo aspektu, ar, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai. Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas taip pat aktualus nagrinėjamoje byloje, nes jame Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar nurodytos motyvuojamosios Konstitucinio Teismo nutarimo dalies punktai reiškia, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jei Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba, o asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad piliečio paso kitų įrašų skyriuje įrašius asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, nebūtų paneigti iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir kad viešajame valstybės gyvenime turi būti vartojama valstybinė kalba. Taigi Lietuvos įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Taigi Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įrašas yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, būtų įrašytas nesugramatinta forma, ne lietuviškai rašmenimis.

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje buvo nurodęs, kad „kol šis teisinis reglamentavimas nėra įgyvendintas teisės aktais, nėra galimybės tenkinti kasatorės reikalavimo, tačiau, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui nustačius konkrečias taisykles, pagal kurias asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose galės būti rašomi nelietuviškais rašmenimis nesugramatinta forma asmeniui to pageidaujant, kasatorė turės galimybę kreiptis dėl tokių įrašų atlikimo jos asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente“. Kita vertus, nuo šios išvados priėmimo jau praėjo keli metai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. byloje Juta MENTZEN (taip pat žinoma kaip MENCENA) prieš Latviją nurodė, kad „Teismas atkreipia dėmesį, kad Latvijos valdžios institucijos, įrašydamos pareiškėjos pavardę pase, transkribavo afrikatą „tz“ kaip „c“, ir pavardei parinko kaitybos galūnę <...>Teismas tik norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vizualus adaptuotos ir originalios rašytinės formos yra pakankamai didelis, todėl eiliniam asmeniui gali kilti klausimas, ar šios pavardės sutampa <...> Todėl Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad tokiu atveju jai gali kilti keblumų ir nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime. Dėl to Teismas pakartoja, kad teisė į privatų gyvenimą pagal Konvencijos 8 straipsnį apima teisę palaikyti santykius su kitais žmonėmis ir gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Dėl šios priežasties, kai pareiškėja ir jos sutuoktinis naudojasi savo pasais, kuriuose jų pavardės rašomos skirtinga forma, tam tikrais atvejais jiems sunku išlaikyti požiūrį į save kaip į vieną vienetą.“ Nors šioje konkrečioje byloje buvo nutarta, kad pareiškėja neįrodė, kad toks ribojimas nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir nustatė, kad toks ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nustatytos kitos aplinkybės. Svarbu tai, kad Teismas akcentavo privataus gyvenimo svarbą, kuriuo remiasi pareiškėjai nagrinėjamoje byloje.

EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad skundžiami suvaržymai susiję su „privataus gyvenimo ribojimais“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, pirmiausia akcentavo svarbų bendrąjį principą, kad nors Konvencijos 8 straipsniu iš esmės siekiama apsaugoti individą nuo savavališko valdžios institucijų kišimosi, be šio negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos. Šios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbą privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimą. Priemonių (negatyviųjų ar pozityviųjų valstybės įsipareigojimų kontekste) pasirinkimas iš esmės patenka į valstybės diskreciją (vis dėlto EŽTT vertina, ar jos buvo pakankamos ir kaip jos pritaikytos konkrečioje situacijoje). EŽTT, svarstydamas, ar valstybė įvykdė savo pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį, nagrinėjo, ar buvo nustatyta teisinga įvairių susikirtusių interesų – privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo – pusiausvyra (proporcingumo aspektas.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta kad pareiškėja sudarė santuoką su Jungtinės Karalystės piliečiu J.J.D. bei pasirinko vyro pavardę – D.. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos vyro pasirinkta pavarde – D., sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijo vyro pasirinkta pavarde su raide W. Draudimas įtraukti į apskaitą vyro pasirinktą pavardę su raide W taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog pagal į bylą pateiktą Gyventojų registro tarnybos 2015-10-19 raštą Nr. 9R-2075, Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis W, užregistruota Gyventojų registro tarnyboje. Duomenų, jog pavardėse, varduose W raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta.

2003-10-10 Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ESTT) nutarimu byloje C-148/02 konstatuota, kad Europos Bendrijų Steigimo Sutarties 12 ir 17 str. str. prieštarauja valstybių narių administracinei praktikai, kurios rezultate atsisakoma tenkinti prašymą pakeisti pavardė, jeigu prašymo priežastis ta, kad pareiškėjas turi kitos Europos Sąjungos valstybes pilietybę ir toje valstybėje jo pavardė buvo užrašyta pagal tos valstybės rašybą. 2008-10-14 nutarimo byloje C-353/06 rezoliucinėje dalyje ESTT taip pat pažymėjo, kad Europos Bendrijų steigimo sutarties 18 str. neleidžia, kad aplinkybėmis, kurios sudaro proceso šalies teisme objektą, valstybės narės institucijos, taikydamos šalies teisės normas, atsisakytų pripažinti vaiko giminės pavardę, kuri nustatyta ir įregistruota kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo yra jo gyvenamoji viela. ESTT yra ne kartą paminėjęs, kad nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aklų įrašuose reglamentuojančios taisykles priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teises ir Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (2003-10-02 Sprendimas Garcia Avello, C-148/02; 2008-10-14 Sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Akivaizdu, kad pareiškėjos, jos dukros pavardžių rašymas skirtingai nei pareiškėjos sutuoktinio pavardė, neabejotinai sukelia pareiškėjos šeimai tam tikrų nepatogumų, siekiant įrodyti pareiškėjos, jos dukros ir sutuoktinio tarpusavio giminystės ryšį, tapatybę, sudaro kliūčių siekiant pasinaudoti tam tikromis teisėmis, skirtomis šeimoje gyvenantiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų pareikštą nuomonę bei išvadą teikiančios institucijos poziciją, o taip pat į tai, kad trūksta įstatymų leidėjo iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę ir tokią pat pavardę turėti vaikams, tikslu išvengti didelių nepatogumų rašant jas skirtingai, šeimai gyvenant ir laisvai judant visoje Europos Sąjungos teritorijoje, manytina, kad  šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo , tenkinti pareiškimą ir pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-09-13 sprendimą Nr. A133-7096-7096/16 (3.3.2.11-TD1), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „D.“ į „D.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos dukters L.V. pavardę iš „S.“ į „D.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-19864-934/2016).

 

Vadovaujantis LR CPK  448 str., 293 str. 1 p., teismas

 

nutaria:

 

              Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2016-09-13 sprendimą Nr. A133-7096-7096/16 (3.3.2.11-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „D.“ į „D.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą.

Įpareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių pareiškėjos dukters L.V. pavardę pakeisti iš „S.“ į „D.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

           Teisėja                                                                                                                                 Diana Jankienė