Civilinė byla Nr. e2-521-1081/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19328-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;  

2.6.3.;2.6.10.5.1.; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.10.

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Etavalda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Etavalda“, prašydama priteisti iš atsakovės 499,38 Eur skolą, 56,81 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis, 423,50 Eur ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1,28 Eur banko komisinis mokestis.

Atsakovė MB „Etavalda“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepripažįsta naujo kreditoriaus, nes pradinė kreditorė nėra įspėjusi apie kreditoriaus pakeitimą. Taip pat nesutinka su prašoma priteisti skola, nes UAB „Statrenta“ direktorius 2025 m. rugpjūčio 4 d. atsiuntė priminimą dėl įsiskolinimo, kuriame nurodė, jog likusi nesumokėta suma 223,56 Eur.

2026 m. sausio 7 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovei pasiūlyta iki teismo posėdžio pateikti įrodymus apie skolos ar jos dalies sumokėjimą, tačiau iki teismo posėdžio atsakovė papildomų rašytinių įrodymų nepateikė. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki teismo posėdžio negauta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 441 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. birželio 17 d. pradinė kreditorė UAB „Statrenta“ ir atsakovė MB „Etavalda“ sudarė Nuomos sutartį Nr. 396, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo už mokestį perduoti atsakovei laikinai naudoti ir valdyti techniką, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. 2024 m. birželio 18 d. įrangos išdavimo aktas Nr. 13126 ir 2024 m. birželio 19 d. įrangos išdavimo aktas Nr. 13126 patvirtina, kad pradinė kreditorė įvykdė savo įsipareigojimus ir perdavė atsakovei laikinai naudoti ir valdyti aktuose nurodytą techniką. 2024 m. birželio 30 d. pradinė kreditorė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT 14234 554,18 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2024 m. liepos 5 d. 2024 m. liepos 15 d. pradinė kreditorė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. STAT 14366 145,20 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2024 m. liepos 20 d. 2025 m. sausio 13 d. atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei 200,00 Eur. 2025 m. rugpjūčio 4 d. pradinė kreditorė siuntė atsakovei priminimą dėl skolos sumokėjimo, nurodydama, jog likusi neapmokėta PVM sąskaitos faktūros Nr. STAT 14234 dalis sudaro 78,36 Eur, taip pat neapmokėta PVM sąskaita faktūra Nr. STAT 14366 145,20 Eur sumai, bendra skola 223,56 Eur. 

2025 m. rugpjūčio 7 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2025-08/70, pagal kurios priedą pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 499,38 Eur MB „Etavalda“ skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. STAT 14234 ir Nr. STAT 14366 ir visas su šia reikalavimo teise susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo, jog pradinė kreditorė įvykdė savo sutartinę prievolę išnuomoti ir perduoti atsakovei techniką, tačiau nurodė nepripažįstanti naujo kreditoriaus ir nesutinkanti su reikalavimo suma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas, kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2025 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriame nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Statrenta“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei, nurodė perleisto reikalavimo sumą ir pareikalavo vykdyti įsipareigojimus. Pranešimas įteiktas atsakovei 2025 m. rugpjūčio 22 d. Be to, apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota įteikus jai ieškovės 2025 m. spalio 31 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame detaliai nurodytas reikalavimo perleidimo faktas ir reikalavimo suma, taip pat įteikus atsakovei ieškovės ieškinį, pareikštą po prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, tinkamai informavo apie tai atsakovę, todėl atsakovės argumentai dėl naujo kreditoriaus nepripažinimo atmestini kaip nepagrįsti, o UAB Legal Balance laikytina tinkama ieškove, turinčia reikalavimo teisę į atsakovės skolą ir su tuo susijusius reikalavimus.

Pagal 2025 m. rugpjūčio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2025-08/70 priedą pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 499,38 Eur MB „Etavalda“ skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. STAT 14234 ir Nr. STAT 14366 ir visas su šia reikalavimo teise susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.).

Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su 499,38 Eur reikalavimo suma, nes 2025 m. rugpjūčio 4 d. pradinės kreditorės siųstame laiške buvo nurodyta, jog skolos likutis yra 223,56 Eur, net ir teismui 2026 m. sausio 22 d. nutartimi, kuri įteikta atsakovės atstovui asmeniškai, pasiūlius atsakovei pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus, kad skola ar jos dalis (475,82 Eur) buvo sumokėta, atsakovė iki teismo posėdžio jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skolos ar jos dalies sumokėjimą nepateikė. Teismo vertinimu pradinės kreditorės el. laiške nurodyta informacija, nesant skolos dalies sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovė savo prievolę iš dalies yra įvykdžiusi. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik 200,00 Eur atsakovės skolos dalies sumokėjimą pradinei kreditorei dar iki reikalavimo teisės perleidimo, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl 499,38 Eur skolos priteisimo iš atsakovės yra įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovė šiuo atveju reikalauja iš atsakovės priteisti 56,81 Eur palūkanas, paskaičiuotas po 8 proc. pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ) nuo neapmokėtos sumos už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 21 d. iki 2025 m. gruodžio 22 d. Atsakovė nei iki vėliausioje PVM sąskaitoje faktūroje numatyto apmokėjimo termino, t. y. 2024 m. liepos 20 d., nei iki ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. gruodžio 22 d.) su ieškove iki galo neatsiskaitė, todėl ieškovė už vėlavimą atsiskaityti priskaičiavo 56,81 Eur palūkanų, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 40,00 Eur išieškojimo išlaidų. Remiantis CK 6.57 straipsniu, su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. MAPKSVPĮ  7 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Ieškovės pateikti duomenys leidžia pripažinti, kad tarp bylos šalių susiklostę komerciniai teisiniai santykiai, todėl atsakovei tinkamai neįvykdžius savo įsipareigojimų, iš atsakovės priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų ieškovės naudai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ  nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojamos minėtame įstatyme nustatyto dydžio palūkanos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai, kad teismas tenkino reikalavimą dėl palūkanų, paskaičiuotų iki 2025 m. gruodžio 22 d., priteisimo, o palūkanos nuo palūkanų nepriteistinos, vadovaujantis MAPKSVPĮ 3 straipsnio nuostatomis, iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2025 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 447,78 Eur išlaidas, sumokėjusi 23,00 Eur žyminį mokestį, 1,28 Eur banko komisinį mokestį ir 423,50 Eur už advokato teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268 straipsniais, 270–271 straipsniais, 284 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės MB „Etavalda“, juridinio asmens kodas 306668212, ieškovės UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, naudai:

-       499,38 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 38 ct) skolą;

-       56,81 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 81 ct) palūkanas; 

-       40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidas;

-       8 procentų metines palūkanas nuo priteistos 499,38 Eur sumos nuo 2025 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-       447,78 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                                                          Kristina Vorienė