Civilinė byla Nr. e2A-417-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00554-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.2; 2.7.4.4; 2.7.4.5 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos „Nida“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksinės kopos Nida“ dėl prekių ženklų savininko teisių gynimo, juridinio asmens pavadinimo pakeitimo, domeno perdavimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auksinės kopos“, kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Auksinės kopos Nida“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pavadinimą UAB „Auksinės kopos Nida“, įpareigoti atsakovę UAB „Auksinės kopos Nida“ neatlygintinai perduoti ieškovei domeną „auksineskopos.lt“, uždrausti atsakovei UAB „Auksinės kopos Nida“ savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre Juridinių asmenų registre įregistruota 1993 m. rugsėjo 27 d., ieškovės veikla susijusi su nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimu. 2003 m. sausio 19 d. įregistruotas domenas „akopos.lt“, kurį ieškovė naudoja komercinėje veikloje. Ieškovei priklauso Valstybiniame patentų biure registruoti ir pateikti registruoti prekių ženklai: žodinis prekių ženklas „AUKSINĖS KOPOS“, registracijos Nr. 55636, registracijos paskelbimo data 2007 m. spalio 25 d., grafinis prekių ženklas „ak auksinės kopos“ (fig.), paraiškos padavimo data 2021 m. kovo 23 d..

3.       UAB „Auksinės kopos Nida“ VĮ Registrų centre Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. spalio 27 d., atsakovės pagrindinė veikla susijusi su patalpų nuoma. 2017 m. birželio 6 d. įregistruotas domenas „auksineskopos.lt“, kurį atsakovė naudoja komercinėje veikloje. Atsakovė komercinėje veikloje naudoja žodžių junginį „auksinės kopos“ nekilnojamo turto paslaugoms žymėti bei savo veiklai pristatyti, reklamuoti, bei pristatyti naujai vykdomą projektą – rekonstruojamą apartamentų kompleksą, kuriame bus siūlomos viešbučių paslaugos. Komercinėje veikloje naudodama žodžių junginį „auksinės kopos“, atsakovė elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises ir teisėtus interesus bei ieškovės teisę į pavadinimą.

4.       Ieškovės teigimu, ieškovės pavadinimas dėl ilgo naudojimo rinkoje ir pasikartojimo ieškovės prekių ženkluose yra tapęs žymeniu, išskiriančiu ieškovę ir jos paslaugas nekilnojamojo turto nuomos bei laikino apgyvendinimo pajūryje srityje, yra gerai žinomas bei atpažįstamas klientams iš Lietuvos ir užsienio. Ieškovės ir atsakovės veikla iš esmės sutampa, jos veikia toje pačioje rinkoje. Atsakovės pavadinime dominuojantis elementas žodžių junginys „auksinės kopos“ yra tapatus ieškovės pavadinimui bei registruotų prekių ženklų elementui „auksinės kopos“. Įvertinus ieškovės veiklos panašumą, tai gali suklaidinti visuomenę, sudaryti vartotojui įspūdį, kad šalys yra susijusios bendrovės.

5.       Domeno vardas atlieka bendrovės identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas, todėl asmens teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimu pripažintina tai, kad juridinio asmens pavadinimui tapatus ar panašus domeno vardas yra naudojamas kito asmens parduodamų prekių ar paslaugų atskyrimui. Ginčo domenas užregistruotas 2017 m. birželio 6 d. Ieškovės pavadinimas ir registruotas prekių ženklas yra „ankstesnė teisė“. Atsakovė elgiasi nesąžiningai. Atsakovė turėjo pareigą pasidomėti, ar toks domeno vardas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir turėjo žinoti apie tapačius ieškovės prekių ženklus ir juridinio asmens pavadinimą. Atsakovė sąmoningai naudojasi prekių ženklų žinomumu bei reputacija, siekdama pritraukti internetinės svetainės lankytojus ir gauti komercinės naudos.

6.       Atsakovė UAB „Auksinės kopos Nida“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė įsigijo nekilnojamojo turto kompleksą su pavadinimu „Auksinės kopos“, atsakovė neturi teisės pakeisti poilsio komplekso pavadinimo ir naudoja jį tokį, kokį jo autorius jam suteikė. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė žodinį prekės ženklą yra įregistravusi trims prekių ir paslaugų klasėms, o atsakovė nenaudoja ženklo nei vienos šių klasių prekių ar paslaugų žymėjimui. Atsakovė parduoda ypač prabangius poilsio apartamentus Nidoje. Ieškovė veikia pigaus arba vidutinės klasės nekilnojamojo turto rinkoje Šventojoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė įpareigoti atsakovę UAB „Auksinės kopos Nida“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pavadinimą UAB „Auksinės kopos Nida“, įpareigoti atsakovę UAB „Auksinės kopos Nida“ neatlygintinai perduoti ieškovei domeną „auksineskopos.lt“, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas pažymėjo, kad palyginimas su ieškovės grafiniu prekių ženklu neatliekamas, nes šis ženklas registruotas 2021 m., o atsakovės pavadinimas registruotas 2016 m. Ieškovės grafinis prekių ženklas yra vėlesnis už atsakovės pavadinimą, todėl vėlesnių teisių suteikiama galimybė ginti ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises nesvarstoma. Ieškovės grafinis prekių ženklas byloje yra aktualus tik tiek, kiek jame yra naudojamas žodžių junginys „auksinės kopos“, atitinkantis atsakovės juridinio asmens pavadinimą, kuris pavadinime yra visiškai pakartotas pagal ieškovės žodinį prekių ženklą bei ieškovės juridinio asmens pavadinimą. Tokiu būdu grafinio prekių ženklo laikymas vėlesniu už atsakovės pavadinimą, nepasisakant dėl kitų grafinio prekių ženklo naudojimo sąlygų, bylos kontekste neturi įtakos ieškovės teisių apimčiai.

9.       Pasisakydamas dėl atsakovės juridinio asmens pavadinimo panašumo, teismas nurodė, kad ieškovės juridinio asmens pavadinimas (registruotas 1993 m. rugsėjo 27 d.) ir žodinis prekių ženklas (paraiškos data 2016 m. spalio 18 d.) yra ankstesni už atsakovės juridinio asmens pavadinimą (registruotas 2016 m. spalio 27 d.). Teismo vertinimu, ieškovė įrodinėjo ir ieškovės teisės gintinos pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – Prekių ženklų įstatymas) 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Palyginęs ieškovės juridinio asmens pavadinimą ir žodinį prekių ženklą su atsakovės juridinio asmens pavadinimus, teismas sprendė, kad visi pavadinimai susideda iš vienodo žodžių junginio „auksinės kopos“, vienintelis atsakovės pavadinimo skirtumas yra vietovardžio „Nida“ naudojimas. Teismo vertinimu, atsakovės pavadinime naudojamas elementas „Nida“ pažymi paslaugų teikimo vietą, kadangi atsakovės turimas nekilnojamojo turto objektas yra Nidoje.

10.       Teismas sutiko su ieškove, kad žodžių junginys „auksinės kopos“ yra dominuojantis elementas. Žodžių junginys turi aiškią semantinę reikšmę, yra naudojamas daug metų, turi aiškias sąsajas su atostogų poilsio vieta, vasara, kopomis, Lietuvos pajūriu. Žodžių junginys yra atsakovės juridinio asmens pavadinimo pradžioje, pateiktas lygiai ta pačia seka, kaip tai padaryta ieškovės pavadinime ir prekės ženkle, tuo patvirtinamas žodžių junginio reikšmingumas. Atsakovės pavadinime naudojamas elementas „Nida“ pažymi paslaugų teikimo vietą, kuri atitinka realią atsakovės veiklos vietą, kadangi atsakovės turimas nekilnojamojo turto objektas yra Nidoje. Vietovardis „Nida“ kuria suvokimą, kad tokiu būdu žymimos paslaugos yra teikiamos Nidoje, tuo išskiriamas ne paslaugų tiekėjo asmuo, o tų paslaugų teikimo vieta.

11.       Ieškovė šiuo metu veiklą vysto Šventojoje esančiuose poilsio namuose „Auksinės kopos“. Visgi ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos galimybės nėra apribotos tam tikra teritorija, veikla gali būti vykdoma ir kitose vietovėse, taip pat ir Nidoje. Jokių teisės aktų nustatytų ribojimų ar sunkiai įgyvendinamų sąlygų dėl pradėjimo teikti paslaugas Nidoje ieškovei nenustatyta. Ieškovės, kaip juridinio asmens pavadinimo savininkės, teisės gintinos atsižvelgiant į pavadinimo naudojimo ilgalaikiškumą, neribotumą laike, ieškovės teisę bei nedraudžiamą ir neribojamą galimybę veikti Nidoje. Skirtingos šiuo metu teikiamų paslaugų teikimo vietos, sprendžiant dėl žymenų skirtingumo, nėra reikšmingos, nes juridinis asmuo turi teisę veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prekių ženklų paskirtis yra atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų. Tuo atveju, kai ženklų skirtumą sudaro vien tik paslaugų teikimo vietos nurodymas, ženklas neatlieka pagrindinės paslaugų ir prekių tiekėjo asmens atskyrimo funkcijos. Vietovardžio nurodymas šalia visiems ženklams bendro žodžio junginio vertinamas, kaip silpną skiriamąjį požymį turintis elementas.

12.       Dominuojantis elementas „auksinės kopos“ visuose žymenyse yra tapatus tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek semantiškai. Vertinami tik žodiniai žymenys, todėl užrašymo būdas, išdėstymas ar kitos ypatybės jokios reikšmės neturi. Vietovardis „Nida“, kuris atskiria ne prekių ir paslaugų teikėją, o vietovę, vertinamas kaip turintis silpną skiriamąjį požymį. Apibendrinant bendrą įspūdį, kurį sudaro dominuojantis elementas bei vietovardis atsakovės pavadinime, sprendžiama, kad ieškovės pavadinimas ir prekių ženklas yra labai panašūs į atsakovės juridinio asmens pavadinimą.

13.       Teismas sprendė, kad abiejų šalių paslaugos yra susijusios su nekilnojamuoju turtu, tačiau lygintinos paslaugų grupės – ieškovės vykdoma trumpalaikė poilsio patalpų nuoma ir atsakovės vykdomas apartamentų kurortinėje vietovėje pardavimas – yra skirtingos. Lyginamos ieškovės ir atsakovės prekės ir paslaugos negali būti pakeičiamos viena kita. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad jos parduodamas nekilnojamasis turtas yra ypatingai brangus, lyginant jį su trumpalaikės nuomos paslauga. Nors, kaip matyti iš atsakovės pateikto veiklos apibūdinimo, atsakovė teiks ir apartamentų komplekso priežiūros, administravimo paslaugas – tvarkys baseinus, teiks SPA procedūras, prižiūrės patekimą į kompleksą, tačiau šių paslaugų teikimas yra susijęs su apartamentus įsigijusių asmenų poreikių užtikrinimu.

14.       Teismas pažymėjo, kad skiriasi prekių ir paslaugų įsigijimo būdas, platinimo šaltiniai. Nekilnojamasis turtas parduodamas naudojantis teisininkų, nekilnojamojo turto brokerių, statybos inžinierių ir kitų paslaugomis, skelbimai apie parduodamą turtą skelbiami nekilnojamojo turto pardavimo kanaluose, parduodamas nekilnojamasis turtas nėra skelbiamas portaluose, kuriuose įprastai pirkėjai ieško patalpų trumpalaikiam poilsiui. Ieškovės ir atsakovės prekes ir paslaugas naudojantys asmenys yra skirtingi, jie turi skirtingus poreikius, tikslus, prekes ir paslaugas įsigyja skirtingu būdu. Atsakovės pasiūlymas yra aktualus itin nedidelei grupei asmenų, kuri ribojama parduodamų apartamentų skaičiaus. Lyginant trumpalaikio poilsio patalpų nuoma yra gana dažnai naudojama, iš esmės nebrangi paslauga, kurią dažnas vartotojas perka ne kartą per metus. Be to, pirkėjai, pirkdami nekilnojamąjį turtą, paprastai naudojasi profesionalų paslaugomis. Įvertinus nekilnojamojo turto kainą ir pirkinio išskirtinumą, tai, kad nekilnojamasis turtas nėra dažnas pirkinys, sutiktina su atsakove, kad dėl dažno konsultavimosi su profesionaliais pardavėjais, kitais specialistais, nekilnojamojo turto pirkėjams būdingas ypatingai didelis atidumo laipsnis, o tai mažina suklaidinimo galimybę.

15.       Ieškovė realų asmenų suklaidinimą dėl teikiamų paslaugų įrodinėja 2019 m. liepos 12 d. prašymu dėl pinigų grąžinimo, kuris motyvuojamas klaida pervedant pinigus, bei 2018 m. liepos 18 d. prašymu dėl pinigų grąžinimo, kuris motyvuojamas apsirikimu dėl vietovės. Prašymai adresuoti UAB „Nuova invest“. Šie duomenys yra nepakankami suklaidinimo galimybei nustatyti, 2019 m. liepos 12 d. prašyme nėra nurodyta, kokia klaida buvo padaryta, ar ji susijusi su klaida dėl šalių pavadinimų, o 2018 m. liepos 18 d. prašymas gali būti susijęs su anksčiau buvusia poilsio namų Nidoje veikla, ieškovė neteikia duomenų, kad po poilsio namų pirkimo atsakovė būtų teikusi poilsio namų nuomos paslaugas ar tokias paslaugas teiktų dabar. Pateikti duomenys nėra pakankami nustatyti faktui, kad yra realiai klystančių dėl ieškovės ir atsakovės teikiamų paslaugų.

16.       Atsakovė prašė vertinti paslaugų priskyrimą skirtingoms Nicos klasifikacijos klasėms. Nekilnojamojo turto operacijos, kurioms gali būti priskiriamas atsakovės vykdomas nekilnojamojo turto pardavimas, priklauso Nicos klasifikacijos 36 klasei. Ieškovės prekių ženklas registruotas Nicos klasifikacijos 41, 43 ir 44 klasėms, taip pat ir 43 klasės paslaugoms – laikinas apgyvendinimas. Nicos klasifikacijos 36 klasei ieškovės prekių ženklas neregistruotas. Paslaugų lyginimas pagal Nicos klasifikacijos klases yra aktualus atliekant prekių ženklų lyginimą, šiuo atveju ieškovės prekių ženklo ir atsakovės pavadinimo. Nustačius, kad ieškovės prekės ženklu žymimos prekės ir paslaugos klasifikuojamos kitoje Nicos klasifikacijos klasėje, atsakovės klientų grupei būdingas ypatingai didelis atidumo laipsnis, prekės ir paslaugos nėra pakeičiamos, sprendžiama, jog paslaugos nėra tiek panašios, kad ieškovės paslaugomis besidominti visuomenės dalis su ieškovės prekių ženklu susietų atsakovės teikiamas paslaugas. Prekių ženklų reguliavimo prasme sprendžiama, kad ieškovės kaip prekių ženklo savininkės teisės nėra pažeidžiamos.

17.       Apibendrindamas teismas sprendė, kad, esant didelio laipsnio atsakovės juridinio asmens pavadinimo panašumui į ieškovės juridinio asmens panašumą, nors ir labai nedidelio laipsnio panašumas dėl šalių veiklos (operacijos su nekilnojamuoju turtu pajūryje), lemia tai, kad žodžių junginio „auksinės kopos“ naudojimas atsakovės pavadinime gali suklaidinti visuomenę ir sudaryti vartotojui įspūdį, kad šalys yra susijusios bendrovės. Atsakovės argumentai dėl ilgalaikio pavadinimų koegzistavimo vertinami kaip nepagrįsti, nes nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė iki įmonės įregistravimo (2016 m. spalio 27 d.) būtų turėjusi kokias nors teises į žodžių junginį „auksinės kopos“. Teismas pripažino, kad yra pažeista ieškovės kaip juridinio asmens teisė į jos pavadinimą. Ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pavadinimą UAB „Auksinės kopos Nida“. Reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.42 straipsnio 2 dalies nustatytą teisių gynimo būdą ir yra tenkinamas.

18.       Ieškovė įrodinėja, kad naudodama domeną „auksineskopos.lt“ atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes sąmoningai naudojasi ieškovės prekių ženklų žinomumu bei reputacija, tokiu būdu siekdama pritraukti internetinės svetainės lankytojus ir gauti komercinės naudos. Ieškovė nurodo, kad atsakovė galėjo ir turėjo žinoti apie tapačius ieškovės naudojamus prekių ženklus ir juridinio asmens pavadinimą. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės atitinka Reglamento 21 straipsnio 3 dalies d punktą. Ieškovės juridinio asmens pavadinimas ir žodinis prekių ženklas yra registruoti anksčiau nei atsakovės domenas, todėl yra pagrįsta pripažinti, kad ieškovės žymenys laikytini pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė. Domeno pavadinimas yra toks pat, kaip ieškovės juridinio asmens pavadinimas ir žodinis prekių ženklas.

19.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės domeno pavadinimas yra tapatus ieškovės juridinio asmens pavadinimui bei žodiniam prekių ženklui, jokių kitų elementų pavadinimuose nėra, todėl pripažįstama, kad domenas yra klaidinamai panašus. Ieškovė yra nuo 1993 metų veikianti įmonė, ilgą laiką vykdanti veiklą. Žodžių junginys „auksinės kopos“ yra vartojamas kalboje ir turi ryšius ne tik su ieškovės veikla, bet pajūriu, kopomis ir vasara. Ieškovė pirma šį žodžių junginį užregistravo kaip komercinei veiklai naudojamą žymenį. Nors ir turėdama tam tikro pagrindo, sietino su ankstesniu įsigytų poilsio namų pavadinimu, atsakovė, pradėdama žodžių junginį naudoti savo komercinėje veikloje, turėjo pasidomėti, ar toks domeno vardas nepažeis trečiųjų asmenų teisių. Atsakovė galėjo ir turėjo žinoti apie tapačius ieškovės naudojamus prekių ženklus ir juridinio asmens pavadinimą. Sutiktina su ieškove, kad įsigydama domeno vardą, kuris tapatus apie 25 metus naudotam atsakovės pavadinimui, atsakovė elgėsi nesąžiningai ir siekė pasinaudoti ieškovės pavadinimo bei prekės ženklo žinomumu, tokiu būdu siekdama pritraukti internetinės svetainės lankytojus ir gauti komercinės naudos. Nors šalių teikiamos paslaugos ir klientų ratas yra skirtingi, tačiau ieškovės ilgalaikis pavadinimas kelia asociacijas su poilsiu prie jūros, o tai ir siūlo atsakovė, siekdama pritraukti klientus. Tai, kad žodžių junginio žinomumas galėjo būti sąlygotas taip pat ir naudojimo kalboje ar anksčiau Nidoje veikusių poilsio namų pavadinimo, išvados dėl atsakovės nesąžiningo veikimo 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Reglamentas) prasme nekeičia. Atsakovė turėjo galimybę domeno varde panaudoti kitus žodžių junginius, pavyzdžiui, „Auksinės Nidos kopos“ ar pan., tačiau pasirinko ieškovės pavadinimo kopijavimą.

20.       Teismo sprendimu nustatyti atsakovės veiksmai dėl atsakovės juridinio asmens pavadinimo ir domeno vardo atitinka Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytą pavyzdinį nesąžiningų veiksmų sąrašą. Kadangi buvo nustatyta, kad šalių siūlomos prekės ir paslaugos nėra pakeičiamos, todėl šalys Konkurencijos įstatymo prasme nelaikytinos konkurentėmis. Ieškovė įrodinėjo atsakovės veiksmų neteisėtumą remdamasi tuo, kad atsakovės pavadinimas, domenas „auksineskopos.lt“, komercinėje veikloje naudojamas žodžių junginys „auksinės kopos“ yra tapatūs ieškovės pavadinimui ir prekių ženklams. Dėl šių abiejų veiksmų poveikio priemonės yra pritaikytos, kitų aplinkybių, kuriomis atsakovė naudoja ieškovės žymenis, nebuvo nustatyta. Kadangi Konkurencijos įstatymas nenumato veiksmų draudimo ateityje, o užtikrina tik jau pažeistų teisių gynimą, taip pat ir remiantis tuo, kad nenustatytas konkuravimo santykis, ieškovės reikalavimas Konkurencijos įstatymas pagrindu uždrausti komercinėje veikloje naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“ netenkinamas.

21.       Atsakovės argumentus, kad jos naudai turi būti taikoma autorių teisių apsauga, teismas atmetė, kadangi atsakovė neturi autoriaus teisių. Neringos architektūros gide yra pažymėta, kad poilsio namų „Auksinės kopos“ projekto autorius yra Romualdas Šilinskas, tačiau nepateikta duomenų, jog architektui priklauso autoriaus teisės į poilsio namų pavadinimą. Byloje nenustatyta, kas ir kada poilsio namams suteikė pavadinimą „Auksinės kopos“, ar šis pavadinimas buvo numatytas projekte, ar sugalvotas užsakovo, valdytojo ar suteiktas savivaldybės, ar įgytas kokiu nors kitu būdu. Nenustačius, kad apskritai egzistuoja autoriaus teisė į poilsio namų pavadinimą, nėra pagrindo šią teisę ginti kaip atsakovės turimą ankstesnę teisę, kurią atsakovė įsigijo kartu su nusipirktu poilsio namų kompleksu.

22.       Dėl ieškinio senaties termino teismas nurodė, kad atsakovė ieškovės teisių negalėjo pažeisti iki atsakovės įsteigimo, todėl argumentas dėl 10 metų ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįstas. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad, ginčijant juridinio asmens pavadinimą, nėra taikoma vadinamoji apribojimo dėl neprieštaravimo taisyklė, kuri yra įtvirtinta Prekių ženklų įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje (ankstesnė 12 straipsnio 1 dalies taisyklės redakcija). Nenustatęs, kad ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje ar Prekių ženklų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, yra praleistas, atsakovės argumentą dėl ieškinio senaties taikymo teismas atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23.       Atsakovė UAB „Auksinės kopos „Nida“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti pavadinimą bei neatlygintinai perduoti ieškovei domeną „auksinėskopos.lt“, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Įstatyme nenustatytas absoliutus draudimas skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Lietuvoje veikia daugybė įmonių, naudojančių žodžių junginį „auksinės kopos“ savo pavadinime, savo veikloje ir savo poilsio objektams žymėti. Šis žodžių junginys Lietuvoje žinomas labai seniai ir siejamas ne su kokiu nors konkrečiu objektu, o su daugybe poilsio objektų Lietuvos pajūryje, todėl žodžių junginys „auksinės kopos“ negali būti laikomas stipriu dominuojančiu elementu.

23.2.                      Kaip ir ieškovei, taip ir atsakovei nėra apribota teisė veiklą vystyti visoje Lietuvos teritorijoje, todėl žodis „Nida“ atlieka ne paslaugų teikimo vietos nurodymo funkciją, o būtent atskyrimo nuo kito juridinio asmens funkciją. Netinkamas dominuojančio ieškovės prekių ženklo elemento nustatymas lėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė ir kad ginčo prekių ženklai, įvertinus ieškovės prekių ženklų silpną skiriamąjį požymį ir jiems suteikiamas teisinės apsaugos ribas, rinkoje negali kartu egzistuoti.

23.3.                      Remiantis Reglamento 21 straipsnio nuostatomis, vien domeno vardo klaidinamas panašumas į kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą pats savaime nėra pakankamas domeno vardui panaikinti (ar uždrausti jį naudoti), tam turi būti nustatytos papildomos sąlygos: teisėto intereso į domeno vardą neturėjimas ar domeno savininko nesąžiningumas šį domeną registruojant ar naudojant. Nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Teismas nenustatė ir neįrodė atsakovės nesąžiningumo pagal Reglamento 21 straipsnio 3 dalyje aptariamus galimus nesąžiningumo atvejus. Atsakovė įsigijo nekilnojamojo turto kompleksą, kuris nuo jo pastatymo 1964 metais buvo naudojamas pavadinimu „Auksinės kopos“, todėl ir toliau naudoja šį pavadinimą. Šis faktas patvirtina atsakovės teisėtą interesą į šį žodžių junginį, todėl atsakovė nėra nesąžininga. Šalys užsiima skirtinga veikla, atsakovė negauna visiškai jokios komercinės ar kitokios naudos ieškovės ir atsakovės interneto svetainių supainiojimo atveju, ieškovė ir atsakovė orientuojasi į visiškai skirtingų pajamų lygių klientų segmentą.

2.                      Ieškovė UAB „Auksinės kopos“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

24.1.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, o ne faktinis, realus suklaidinimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, palyginus ieškovės juridinio asmens pavadinimą ir žodinį prekių ženklą su atsakovės juridinio asmens pavadinimu, akivaizdu, jog visi pavadinimai susideda iš vienodo žodžių junginio „auksinės kopos“. Vienintelis atsakovės juridinio asmens pavadinimo skirtumas yra vietovardžio „Nida“ naudojimas, tačiau jis tik pažymi paslaugų teikimo vietą, kadangi atsakovės turimas nekilnojamojo turto objektas yra Nidoje.

24.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė dominuojantį elementą ir pagrįstai sprendė, kad, esant dideliam atsakovės juridinio asmens pavadinimo panašumui į ieškovės juridinio asmens pavadinimą bei registruotus prekių ženklus, žodžių junginio „auksinės kopos“ naudojimas atsakovės juridinio asmens pavadinime gali suklaidinti visuomenę ir sudaryti vartotojui įspūdį, jog ginčo šalys yra susijusios bendrovės.

24.3.                      Domeno vardas be savo tiesioginės techninės funkcijos atlieka ir bendrovės identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas, todėl asmens teisių į juridinio asmens pavadinimą pažeidimu gali būti pripažinti ir tie atvejai, kai juridinio asmens pavadinimui tapatus ar panašus domeno vardas yra naudojamas kito asmens parduodamų prekių ar paslaugų atskyrimo prasme. Atsakovės domeno pavadinimas yra tapatus ieškovės juridinio asmens pavadinimui bei žodiniam prekių ženklui, jokių kitų elementų pavadinimuose nėra, todėl pripažįstama, kad domenas yra klaidinamai panašus. Šį žodžių junginį, kaip komercinei veiklai naudojamą žymenį, pirmoji užregistravo ieškovė. Atsakovė galėjo ir turėjo žinoti apie tapačius ieškovės naudojamus prekių ženklus ir juridinio asmens pavadinimą. Įsigydama domeno vardą, kuris tapatus apie 25 metus naudotam ieškovės pavadinimui, atsakovė elgėsi nesąžiningai ir siekė pasinaudoti ieškovės pavadinimo bei prekės ženklo žinomumu, tokiu būdu siekdama pritraukti internetinės svetainės lankytojus ir gauti komercinės naudos.

24.4.                      Vadovautis atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika nėra jokio pagrindo, kadangi pateikiamos teismų praktikos faktinės aplinkybės iš esmė skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių.

3.                      Ieškovė UAB „Auksinės kopos“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei UAB „Auksinės kopos „Nida“ savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“ ir priimti naują sprendimą (nutartį) – uždrausti atsakovei UAB „Auksinės kopos „Nida“ savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčo aplinkybes ir padarė teisės aktams prieštaraujančią išvadą, jog prekių ženklų reguliavimo prasme ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisės neva nėra pažeidžiamos. Pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai nurodė, kad Konkurencijos įstatymas nenumato veiksmų draudimo ateityje, o užtikrina tik jau pažeistų teisių gynimą, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“.

25.2.                      Ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“, buvo grindžiamas Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio bei Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Tiek naudodama juridinio asmens pavadinimą UAB „Auksinės kopos „Nida“, tiek domeno vardą „auksineskopos.lt“, tiek ir savo vykdomoje komercinėje veikloje, t. y. nekilnojamojo turto paslaugų žymėjimui bei savo veiklos pristatymui (reklamavimui) naudodama žodžių junginį „auksinės kopos“ atsakovė pažeidžia ne tik ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą, bet ir ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises bei teisėtus interesus.

25.3.                      Ieškovei priklauso ne tik juridinio asmens pavadinimas UAB „Auksinės kopos“, bet ir Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure registruoti žodinis prekių ženklas „AUKSINĖS KOPOS“ bei grafinis prekių ženklas „ak auksinės kopos“. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad tiek ieškovei priklausančių prekių ženklų, tiek ieškovės juridinio asmens pavadinimo, tiek atsakovės juridinio asmens pavadinimo bei domeno vardo dominuojantis elementas yra „auksinės kopos“. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik CK nuostatomis ir tokiu būdu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiama tik ieškovės teisė į juridinio asmens pavadinimą, bet nesivadovavo Prekių ženklų įstatymo nuostatomis, todėl nepagrįstai sprendė, jog neva nėra pažeidžiamos ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisės ir teisėti interesai. Be to, sudaroma prielaida, kad, nors atsakovė ir yra įpareigota pasikeisti savo juridinio asmens pavadinimą bei perleisti domeno vardą, tačiau jai ir toliau yra paliekama teisė savo vykdomojoje komercinė veikloje (reklamose, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje ir pan.) naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“.

25.4.                      Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad žodžių junginį „auksinės kopos“ atsakovė naudoja ne tik juridinio asmens pavadinime bei domeno varde, bet ir nekilnojamajam turtui, kuriame parduodami poilsio apartamentai, žymėti. Todėl, priešingai nei sprendė teismas, sprendimu pritaikytos poveikio priemonės yra pritaikytos ne visų atsakovės atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4.                      Nagrinėjamos civilinės bylos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovė įpareigota pakeisti pavadinimą UAB „Auksinės kopos „Nida“, įpareigota neatlygintinai perduoti ieškovei domeną „auksineskopos.lt“, taip pat atmestas ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei UAB „Auksinės kopos „Nida“ savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“.

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir taikytino teisinio reguliavimo

6.                      Ieškovė UAB „Auksinės kopos“ įregistruota Juridinių asmenų registre 1993 m. rugsėjo 27 d. (ieškinio priedas Nr. 1; 1 t, b. l. 9). Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras 1993 m. rugsėjo 20 d. išdavė firmos vardo „valstybiniai poilsio namai „AUKSINĖS KOPOS“ liudijimą (1 t, b. l. 100).

7.                      Ieškovė 2006 m. spalio 18 d. pateikė paraišką žodiniam prekių ženklui „AUKSINĖS KOPOS“ registruoti, prekių ženklas „AUKSINĖS KOPOS“ įregistruotas 2007 m. rugsėjo 11 d. ir galioja iki 2026 m. spalio 18 d. (ieškinio priedas Nr. 4; 1 t, b. l. 9).

8.                      Ieškovė 2021 m. kovo 23 d. pateikė paraišką grafiniam prekių ženklui „ak auksinės kopos“ registruoti, grafinis prekių ženklas užregistruotas (ieškinio priedas Nr. 5; 1 t, b. l. 9).

9.                      Atsakovė UAB „Auksinės kopos „Nida“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2016 m. spalio 27 d. (ieškinio priedas Nr. 6; 1 t, b. l. 9, 23).

10.                      Atsakovei priklausantis domenas „auksineskopos.lt“ įregistruotas 2017 m. birželio 6 d. (ieškinio priedas Nr. 7; 1 t, b. l. 9).

11.                      Prekių ženklų įstatymas

Dėl atsakovės juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo į ieškovės juridinio asmens pavadinimą ir prekės ženklą

12.                      Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisės nėra pažeidžiamos, kadangi ieškovės ir atsakovės vykdoma veikla yra skirtinga, ieškovė neįrodė, jog yra realiai klystančių dėl ieškovės ir atsakovės teikiamų paslaugų, ieškovės ir atsakovės paslaugos nėra tiek panašios, kad ieškovės paslaugomis besidominti visuomenės dalis su ieškovės prekių ženklu susietų atsakovės teikiamas paslaugas. Tačiau teismas pažymėjo, kad CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyti ribojimai juridinio asmens pavadinimui yra platesnio masto, nei nustatyti Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teismas sprendė, kad, nepaisant to, jog ieškovės ir atsakovės veikla yra tik panaši, tačiau žodžių junginio „auksinės kopos“ naudojimas atsakovės pavadinime gali suklaidinti visuomenę ir sudaryti vartotojui įspūdį, kad šalys yra susijusios bendrovės, todėl tenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pakeisti pavadinimą UAB „Auksinės kopos „Nida“.

13.                      Atsakovė apeliaciniame skunde su šiuo teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pavadinimai nėra tapatūs, o įstatymas nenustato draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus. Atsakovės teigimu, žodžių junginys „auksinės kopos“ yra plačiai žinomas ir sietinas ne su kokiu nors konkrečiu juridiniu asmeniu, o su daugybe poilsio objektų Lietuvos pajūryje, taigi šis žodžių junginys negali būti laikomas dominuojančiu elementu. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės pavadinime naudojamas žodis „Nida“ atlieka ne vietovės, o atskyrimo nuo kito juridinio asmens funkciją.

14.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisės nėra pažeidžiamos. Akcentavo, kad ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“ buvo grindžiamas Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio bei Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Ieškovės teigimu, skundžiamu sprendimu atsakovei yra uždraudžiama žodžių junginį „auksinės kopos“ naudoti tik juridinio asmens pavadinime bei domeno varde, tačiau atsakovei yra paliekama teisė žodžių junginį „auksinės kopos“ ir toliau naudoti pristatant bei reklamuojant savo vystomą nekilnojamąjį turtą – parduodamus poilsio apartamentus Nidoje. Taigi atsakovė nėra įpareigojama nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmų, tačiau yra paliekama teisė, pažeidžiant ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teises ir teisėtus interesus, tokius veiksmus tęsti.

15.                      CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti atsižvelgiama į minėtą juridinio asmens pavadinimo funkciją (atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų).

16.                      Juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų Atsakovės apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus. Visuomenės klaidinimą kaip fakto klausimą turi įvertinti ir nustatyti teismai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).

17.                      Nagrinėjant juridinių asmenų pavadinimų panašumą CK 2.39 straipsnio 3 dalies, 2.42 straipsnio 2 dalies požiūriu, yra kalbama apie vadinamuosius „klasikinius“ ginčus dėl juridinių asmenų pavadinimų, kai analizuojama suklaidinimo galimybė. Nors CK 2.39 straipsnio 3 dalyje žodis „galimybė“ ir nėra vartojamas, kai sprendžiama dėl minėtos nuostatos taikymo, turi būti vertinama būtent visuomenės suklaidinimo galimybė (o ne faktinis, realus suklaidinimas). Sprendžiant dėl CK 2.39 straipsnio 3 dalies taikymo, nėra būtinas faktinis (realus) nei ieškovo, nei atsakovo juridinių asmenų pavadinimų naudojimas. Pavyzdžiui, jie gali būti įregistruoti, bet dar realiai nenaudojami (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014). Vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems ribojimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuojantis panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis visuomenę.

18.                      Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės ir atsakovės pavadinimų panašumas yra visuomenę klaidinančio pobūdžio. Šiuo atveju yra itin reikšminga, kad ieškovės bendrovė buvo įregistruota dar 1993 m. rugsėjo 27 d., o atsakovė – tik 2016 m. spalio 27 d. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad žodžių junginys „auksinės kopos“ yra atsakovės juridinio asmens pavadinimo pradžioje, pateiktas lygiai ta pačia seka, kaip tai padaryta ieškovės pavadinime ir prekės ženkle, tuo patvirtinamas žodžių junginio reikšmingumas, o vietovardis „Nida“ kuria suvokimą, jog tokiu būdu žymimos paslaugos yra teikiamos Nidoje, tuo išskiriamas ne paslaugų tiekėjo asmuo, kaip teigia atsakovė apeliaciniame skunde, o tų paslaugų teikimo vieta, taigi žodžių junginio „auksinės kopos“ naudojimas atsakovės pavadinime gali suklaidinti visuomenę ir sudaryti vartotojui įspūdį, kad šalys yra susijusios bendrovės.

19.                      Be to, akcentuotina, kad ieškovės pavadinimo tikrinėje dalyje, be žodinio elemento „auksinės kopos“, nėra kitų papildomų žodinių elementų, o vaizdinių ir negalėtų būti dėl juridinio asmens pavadinimo, kaip pramoninės nuosavybės objekto, prigimties, taigi būtent žodžių konstrukcija „auksinės kopos“ identifikuoja ieškovę kaip juridinį asmenį. Atsakovės juridinio pavadinimas nuo ieškovės juridinio asmens pavadinimo skiriasi vieninteliu žodžiu „Nida“. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovės pavadinimas neužtikrina CK 2.39 straipsnyje nustatytos funkcijos, visuomenė klaidinama dėl juridinio asmens tapatumo, taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti pavadinimą UAB „Auksinės kopos „Nida“ yra pagrįstas.

20.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014 pateiktu išaiškinimu, kad net ir vietovardžio naudojimas juridinio asmens pavadinime turi esminę reikšmę. Šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl vietovardžio panaudojimo pavadinime kaip pagrindo atskirti jį nuo kitų juridinių asmenų, esminę reikšmę turėjo tai, kad vietovardžio pavadinimas buvo vienintelis elementas, galintis atskirti juridinius asmenis, kadangi kitus pavadinimo žodžius „taupomoji kasa“, „kredito unija“ juridiniai asmenys turėjo teisę naudoti pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą, taigi jie neturėjo jokio skiriamojo požymio. Šiuo atveju yra priešingai, ieškovės pavadinimas ir prekės ženklas „auksinės kopos“ būtent ir atlieka skiriamąją funkciją, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, o vietovardis yra tik papildomas elementas, kuris ne atskiria juridinius asmenis, o tik gali klaidinti dėl juridinio asmens veikimo ir paslaugų teikimo vietos.

21.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog ieškovės ir atsakovės pavadinimų vertinimas pagal CK 2.39 straipsnio reikalavimus ir atsakovės pavadinimo bei ieškovės prekės ženklo vertinimas pagal Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas nėra visiškai tapatus.

22.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis). Antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (Prekių ženklų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa (priešingai) juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014).

23.                      Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad įstatyme nenustatyta specialių, skirtingų negu taikomi vertinant prekių ženklų panašumą juridinių asmenų panašumo vertinimo kriterijų. Teismų praktikoje šie klausimai sprendžiami iš esmės analogiškai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2014 ir joje nurodytą praktiką, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-84-469/2017). Kaip ir anksčiau nurodytu atveju, sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens (šiuo atveju – atsakovės juridinio asmens pavadinimo) klaidinamo panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); šis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013 ir joje nurodytą praktiką, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-84-469/2017).

24.                      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016 ir jose nurodytą praktiką, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-84-469/2017).

25.                      Vertinant žodinio prekių ženklo elemento įtaką, taip pat turi būti atsižvelgiama į šio elemento skiriamojo požymio stiprumą. Pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad ženklo apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas elementas nenaudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti, taigi ir prekėms ar paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Todėl kai sutampantis ginčo prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę, daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą, bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus (skirtumus) ir šių elementų skiriamąjį požymį. Paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereikš, kad yra suklaidinimo galimybė. Tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu: 1) kitų elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis (arba vienodai silpnas) arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašus; arba 2) bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2019 42–43 punktus, 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020 11 punktą).

26.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės teikiamos paslaugos priskiriamos skirtingoms Nicos klasifikacijos klasėms, tačiau abiejų šalių paslaugos yra susijusios su nekilnojamuoju turtu. Tai, kad ieškovė neįrodė realaus vartotojų klaidinimo (šios aplinkybės atsakovės apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos), taip pat nepaneigia galimybės konstatuoti ieškovės prekės ženklo panašumą į atsakovės juridinio asmens pavadinimą, kadangi, kaip jau buvo minėta, turi būti įvertinta klaidinimo galimybė, o ne faktinis klaidinimas.

27.                      Atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai aiškina ir taiko „stipraus“ ir „dominuojančio“ prekių ženklo elementų sąvokas: nesaugomas (taigi neturintis skiriamojo požymio) ar silpnas ženklo elementas gali turėti įtakos, vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl dviejų pramoninės nuosavybės objektų panašumo, jeigu jis yra dominuojantis prekių ženklo elementas. Silpnas prekių ženklo elemento skiriamasis požymis nebūtinai reiškia, jog šis negali būti dominuojantis elementas – dėl jo vietos ženkle arba dydžio jis gali daryti įspūdį vartotojams ir būti jų prisimenamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014); prekių ženklo skiriamąjį požymį, kuris lemia tokiam prekių ženklui suteikiamą apsaugą, reikia skirti nuo sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamojo požymio, kuris lemia jo gebėjimą būti dominuojančiu bendrame prekių ženklo sukuriamame įspūdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020 8 punktas).

28.                      Šiuo atveju svarbu yra tai, kad ieškovės prekių ženkle žodžių junginys „auksinės kopos“ yra vienintelis, tik šis žodžių junginys (ne pavieniai žodžiai „auksinės“ ar „kopos“) vartotojams gali daryti įspūdį ir būti prisimenamas, taigi žodžių junginys „auksinės kopos“ yra dominuojantis ieškovės prekių ženkle. Šiuo atveju nėra aktualu tai, ar šis prekės ženklas yra „stiprus“ ar „silpnas“. Suklaidinimo galimybę lemia tai, kad atsakovės pavadinime žodis „Nida“ nesukuria esminio reikšminio skirtumo nuo ieškovės prekės ženklo, kadangi tiek auksinės kopos, tiek Nida, semantine prasme siejama su vienintele Lietuvos vieta – pajūriu. Taigi atsakovės pavadinimo ir ieškovės prekių ženklo sukuriamas įspūdis yra labai panašus.

29.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju atsakovės pavadinimo ir ieškovės prekės ženklo vizualinis panašumas nėra aktualus, kadangi juridinio asmens pavadinimas ir žodinis prekių ženklas „AUKSINĖS KOPOS“ neturi vizualumo kriterijaus, kadangi grafinis užrašymas, spalvinė gama, šrifto rūšis negali būti atkartota juridinio asmens pavadinime. Tačiau nustačius, kad atsakovės juridinio asmens pavadinimas ir ieškovės registruotas prekės ženklas fonetiškai yra iš esmės tapatūs, o žodžių junginys „auksinės kopos“ yra dominuojantis, semantine prasme vidutiniam vartotojui pavadinimas yra siejamas su jūra, kopomis, taigi elementas „Nida“ neturi dominuojančios ar išskirtinės prasmės, todėl yra pagrindas spręsti, kad vietovardžio „Nida“ buvimas juridinio asmens pavadinime nepripažintinas pakankamu, kad susilpnintų vartotojui daromą bendrą įspūdį dėl semantinio lyginamų žymenų panašumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors ginčo šalių tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų panašumo laipsnis nėra aukštas, tačiau, įvertinus aukštą ginčo žymenų panašumo laipsnį, spręstina, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

30.                      Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovei uždraudus žodžių junginį „auksinės kopos“ naudoti tik juridinio asmens pavadinime, tačiau paliekant galimybę šį žodžių junginį naudoti pristatant bei reklamuojant savo vystomą nekilnojamąjį turtą, neužtikrinamos prekių ženklų savininko teisės ir teisėti interesai. Be to, toks sprendimas prieštarautų anksčiau nurodytai kasacinio teismo praktikai, kurioje teigiama, kad, nors juridinio asmens pavadinimas ir prekių ženklas turi specialiai jiems priskirtas funkcijas, tačiau jos tarpusavyje turi derėti, nes, priešingu atveju, tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, arba atvirkščiai, juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję. Konstatavus prekių ženklo savininko pažeidimą pagal Prekių ženklo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, spręstina, kad ieškovė turi teisę reikalauti uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį savo prekėms ar paslaugoms žymėti. Taigi yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti.

31.                      Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė ir atsakovė negali būti laikomos konkurentėmis Konkurencijos įstatymo prasme, kadangi šalių siūlomos prekės ir paslaugos nėra pakeičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad Konkurencijos įstatymas taikytinas tik tuo atveju, kai ūkio subjektai yra konkurentai, t. y. kai jie veikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje, susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Nenustačius, kad bendrovės yra konkurentės, Konkurencijos įstatymo nuostatos negali būti taikomos. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir toliau remiasi Konkurencijos įstatymo nuostatomis, tačiau iš esmės neįrodinėja, kad ieškovė ir atsakovė yra konkurentės, neteikia argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (ne)teisėtumo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas apeliacinio skundo ribose. Ieškovei apeliaciniame skunde neįrodinėjant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Konkurencijos įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija nevertina šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl domeno „auksineskopos.lt“ perdavimo ieškovei

32.                      Uždraudus atsakovei naudoti žymenį „auksinės kopos“ komercinėje veikloje, taip pat, remiantis ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės išimtinių teisių turėtojos pažeidimu, draudžiama naudoti žymenį „auksinės kopos“ ir domeno vardui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-512-585/2020 66 punktą). Visgi ieškiniu keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Auksinės kopos Nida“ neatlygintinai perduoti ieškovui domeną „auksineskopos.lt“ yra platesnės apimties, nei uždraudimas naudoti žymenį atsakovės veikloje. Todėl vien prekių ženklo savininko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų taikymo ginčo santykiui nepakanka, kad būtų nuspręsta dėl atsakovės domeno vardo registracijos panaikinimo (išregistravimo). Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pasisako toliau.

33.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys yra grindžiamas Reglamento 21 straipsnio 3 dalies d punktu: ieškovė įrodinėja, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes sąmoningai naudojasi ieškovės prekių ženklų žinomumu bei reputacija, tokiu būdu siekdama pritraukti internetinės svetainės lankytojus ir gauti komercinės naudos; atsakovė galėjo ir turėjo žinoti apie tapačius ieškovės naudojamus prekių ženklus ir juridinio asmens pavadinimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės domeno pavadinimas yra tapatus ieškovės juridinio asmens pavadinimui bei žodiniam prekių ženklui, jokių kitų elementų pavadinimuose nėra, todėl pripažino, kad domenas yra klaidinamai panašus. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas atitinka Reglamento 22 straipsnio 11 dalies nuostatas, todėl tenkino ieškinio reikalavimą perduoti atsakovės domeno vardą ieškovei.

34.                      Atsakovė su šiuo teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde pažymi, kad įsigijo nekilnojamojo turto kompleksą, kuris nuo 1964 metų buvo naudojamas pavadinimu „Auksinės kopos“, taigi atsakovė turėjo teisėtą interesą šį žodžių junginį naudoti ir negali būti laikoma nesąžininga. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė negauna jokios komercinės naudos ieškovės ir atsakovės interneto svetainių supainiojimo atveju, ieškovės ir atsakovės vykdoma veikla yra visiškai skirtinga.

35.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekilo ginčas dėl taikytino teisinio reguliavimo. Reglamentas tiesiogiai taikytinas, sprendžiant ginčus, susijusius su „.eu“ plėtiniais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su plėtiniu „.lt“, taigi nurodytas Reglamentas šioje byloje nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas, tačiau jo nuostatos aktualios vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nacionalinių teisės normų kontekste ir atitinkamai formuojant nacionalinių teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017, 21 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019, 78 punktas, 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 64 punktas ir kt.).

36.                      Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Taigi atsakovė apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad nepakanka nustatyti vien domeno vardo klaidinamo panašumo į kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą, turi būti nustatytos papildomos sąlygos – nesąžiningumas arba teisėto intereso į domeno vardą neturėjimas.

37.                      Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė Reglamento 21 straipsnio 3 dalies d punktu, t. y. tuo, kad atsakovė buvo nesąžininga, kadangi domeno vardas buvo sąmoningai naudojamas interneto vartotojams pritraukti siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei, sukūrus painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė. Tam, kad pagal Reglamento 21 straipsnio 3 dalies d punktą būtų galima konstatuoti ginčijamo domeno vardo registracijos ar naudojimo nesąžiningumą, teismas, be kita ko, turi nustatyti šias kumuliatyvias sąlygas: tai, kad ginčijamas domeno vardas sukuria painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, galimybę, kai tokios painiavos galimybė iškyla dėl domeno vardo savininko tinklalapio ar svetainės arba jo tinklalapyje ar svetainėje siūlomo produkto ar paslaugos šaltinio, finansavimo, ryšių ar paramos; tai, kad šios painiavos galimybės tikslas – interneto vartotojų pritraukimas, siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei. Teismas, spręsdamas dėl domeno vardo panaikinimo ar perdavimo, turi konstatuoti ne tik aptartą painiavos galimybę, bet ir tokios painiavos tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019, 80 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 68-69 punktai).

38.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta ir konstatuota, kad atsakovė įregistravo ginčo domeną ieškovei jau esant registruoto prekių ženklo savininke, taigi, atsakovei registruojant domeną, ieškovė turėjo ankstesnes teises Reglamento 10 straipsnio 1 dalies prasme. Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės turėjimas yra būtina sąlyga ginčo domeno registracijos panaikinimui, nesvarbu, ar ieškinys konkrečioje byloje yra grindžiamas domeno vardo registracija neturint teisėto intereso, ar nesąžininga domeno vardo registracija, ar vėlesniu nesąžiningu domeno vardo naudojimu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-427-823/2017, 24 punktą). Be to, nustatyta, kad ieškovės prekių ženklas yra klaidinamai panašus į atsakovės domeną, o būtent, ieškovės žodinis prekių ženklas „AUKSINĖS KOPOS“ yra identiškas atsakovės domeno pavadinimui.

39.                      Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovė negauna jokios komercinės naudos ieškovės ir atsakovės interneto svetainės supainiojimo atveju, neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi, remiantis Reglamento nuostatomis, nėra reikalaujama įrodyti realios komercinės naudos gavimo, tik komercinės naudos siekiamybę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė naudojo domeno pavadinimą, kuris yra visiškai tapatus apie 25 metus naudotam ieškovės pavadinimui, taigi siekė pasinaudoti ieškovės pavadinimo ir prekės ženklo žinomumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde yra gausiai cituojama įvairi kasacinio teismo praktika, tačiau konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo.

40.                      Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė turi teisėtą interesą naudoti ginčo domeną. Pagal Reglamento 21 straipsnio 2 dalies a punktą, domeno vardo savininko teisėti interesai gali būti įrodyti, kai: 1) prieš bet kokį įspėjimą apie alternatyvią ginčų sprendimo tvarką domeno vardo savininkas naudojo domeno vardą ar pavadinimą, atitinkantį domeno vardą, siūlydamas prekes ar paslaugas, arba rengėsi tai daryti ir tokį rengimąsi galima įrodyti. Šia nuostata siekiama apsaugoti sąžiningo komercinių santykių dalyvio, naudojančio domeno vardą kaip savo komercinės veiklos identifikatorių, įgytą teisėtą lūkestį šį identifikatorių ir toliau naudoti savo komercinėje veikloje; 2) domeno vardo savininkas, kuris yra įmonė, organizacija ar fizinis asmuo, buvo ir yra plačiai žinomas domeno vardu, netgi kai nėra pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstamos ar nustatytos teisės (21 straipsnio 2 dalies b punktas); 3) domeno vardo savininkas teisėtai ir nekomerciniais tikslais ar sąžiningai naudoja domeno vardą, nesiekdamas suklaidinti vartotojų ar pakenkti vardo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, reputacijai (21 straipsnio 2 dalies c punktas). Siekiant nustatyti teisėtus interesus, turi būti nustatytos visos šios sąlygos.

41.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė yra nuo 1993 metų veikianti įmonė, pirma šį žodžių junginį užregistravo kaip komercinei veiklai naudojamą žymenį. Akcentavo, kad atsakovė neįrodinėjo, jog ilgalaikis domeno vardo naudojimas galėtų lemti teisėtą interesą šį vardą ir toliau naudoti, pavyzdžiui, jei būtų susiformavusi verslo subjekto klientų grupė, kuri žino ir naudojasi šiuo domeno vardu bei pagrįstai tikisi juo naudotis ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neįrodinėjo, kad ji kaip verslo subjektas yra plačiai žinoma domeno vardu. Priešingai, savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad žodžių junginys „auksinės kopos“ yra bendrinis, siejamas su visu Lietuvos pajūriu, kopomis ir pan. Trečia Reglamento 21 straipsnio 2 dalies sąlyga taip pat nėra tenkinama, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė veikia komerciniais tikslais.

42.                      Nors atsakovė įrodinėja, kad žodžių junginį „auksinės kopos“ domeno pavadinime naudoja turėdama teisėtą interesą, kadangi nusipirko poilsio namus, kurie nuo 1964 metų buvo vadinami „Auksinės kopos“, tačiau neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų ir konstatuotų aplinkybių, jog byloje nenustatyta, kas ir kada poilsio namams suteikė pavadinimą „Auksinės kopos“, ar šis pavadinimas buvo numatytas projekte, ar sugalvotas užsakovo, valdytojo, ar suteiktas savivaldybės, ar įgytas kokiu nors kitu būdu; taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, jog žymuo buvo naudojamas nuo 1964 m. iki šiol. Iš atsakovės pateikto architektūros gido „Neringa“ matyti, kad pastatų kompleksas pavadinimu „Auksinės kopos“ buvo baigtas statyti 1964 metais, tačiau buvo rekonstruotas 1980 metais, o 2016 metais iš viso nenaudojamas (1 t, b. l. 65). Taigi, kaip pagrįstai pažymėta, nėra duomenų, kad šis pavadinimas siejamas su pastatų kompleksu ir šiuo metu. Priešingai, iš byloje esančios juridinių asmenų paieškos ekrano kopijos matyti, kad valstybiniai poilsio namai „AUKSINĖS KOPOS“, tiek esantys Nidoje, tiek Palangoje, buvo išregistruoti iš Juridinių asmenų registro atitinkamai nuo 1992 m. vasario 20 d. ir 1993 m. rugsėjo 27 d. (1 t, b. l. 113, 118, 119), tačiau būtent ieškovė pareiškė suinteresuotumą išsaugoti savo tapatumą ginčo pavadinimu ir jai buvo išduotas firmos vardo „AUKSINĖS KOPOS“ liudijimas (1 t, b. l. 120).

43.                      Nustačius, kad atsakovės domenas ir ieškovės pavadinimas bei prekės ženklas, kurie buvo įregistruoti anksčiau, yra iš esmės tapatūs, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovė nesiekė suklaidinti vartotojų. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, byloje įrodytos Reglamento 21 straipsnyje nustatytos sąlygos, o atsakovė neįrodė, kad turėjo teisėtą interesą registruoti ir naudoti domeną „auksineskopos.lt“. Konstatavimas, kad atsakovė neturėjo teisėto intereso registruoti ir naudoti ginčo domeną (Reglamento 21 straipsnio 1 dalies a punktas), yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „Auksinės kopos Nida“ neatlygintinai perduoti ieškovui domeną „auksineskopos.lt“ pagal Reglamento 22 straipsnio 11 dalį.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44.                      Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, Prekių ženklų įstatymą ir juridinių asmenų pavadinimą reguliuojančias taisykles, teisingai įvertino įrodymus, todėl pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovę UAB „Auksinės kopos „Nida“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pavadinimą UAB „Auksinės kopos Nida“ ir įpareigoti atsakovę neatlygintinai perduoti ieškovei domeną „auksineskopos.lt“. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, netenkinus ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“, bus pažeidžiamos ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisės, todėl nepagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė. Taigi šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį yra pagrindas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovei savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“ tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

46.                      CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

47.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio ir prašė priteisti 2 904 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio bei dubliko pateikimą bei atstovavimą teisme. Šios aplinkybės nėra ginčijamos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, o prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos, yra pagrindas priteisti visas ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48.                      Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, kuris yra priteistinas iš atsakovės. Duomenų apie patirtas kitas ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovei savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksinės kopos „Nida“ (juridinio asmens kodas 304415527) savo vykdomoje komercinėje veikloje bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ (juridinio asmens kodas 252550150) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos „Nida“ (juridinio asmens kodas 304415527) 3 129 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos“ (juridinio asmens kodas 252550150) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos „Nida“ (juridinio asmens kodas 304415527) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Agnė Tikniūtė

                                                                                        Aldona Tilindienė

                                                                                        Vigintas Višinskis