Administracinė byla Nr. eI-1046-739/2015
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00075-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 73.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje pareiškimo dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimų ir jų priėmimo procedūrų teisėtumo ištyrimo priėmimo nagrinėti klausimą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui elektronine forma padavė prašymą, kuriuo teismą prašė panaikinti 2015-01-29 Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini)“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini)“ pakeitimo.
2015-04-07 nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų ir įpareigojo pareiškėją iki 2015-04-28 pašalinti prašymo trūkumus. Nutartyje teismas akcentavo, kad pareiškėjo prašomi panaikinti norminiai administraciniai aktai administracinių bylų teisenoje turi specialią jų teisėtumo tyrimo procesinę tvarką. Teismas pabrėžė, kad šalinant pareiškėjo prašymo trūkumus būtina atsižvelgti, jog ABTĮ 110 straipsnio 2 dalis numato savivaldybių veiklos priežiūrą vykdančio Vyriausybės atstovo teisę kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kuria jis turi naudotis laikydamasis pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą padavimui nustatytų taisyklių ir pareiškimą suformuluoti taip, kad jį būtų galima išnagrinėti ABTĮ 110-117 straipsniuose numatyta specialia tvarka. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas galimai kreipėsi į teismą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo tuo aspektu, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti visa apimtimi dėl jų priėmimo procedūrų nesilaikymo, tačiau tam, kad jo prašymas būtų priimtas nagrinėti teisme, jis turi atitikti ABTĮ nuostatas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti savivaldybės norminių administracinių aktų teisėtumą ir argumentuodamas savo nuomonę dėl norminių administracinių aktų prieštaravimo įstatymui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui, bet privalo aiškiai nurodyti, kokia apimtimi norminiai administraciniai aktai prieštarauja įstatymui, kokiai konkrečiai įstatymo normai jie prieštarauja ir pan., pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamų norminių administracinių aktų atitikties įstatymui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas turi vykdyti ABTĮ 110 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismas pareiškėjui nustatė terminą, tai yra iki 2015-04-28, prašymo trūkumų pašalinimui ir išaiškino, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas laikomas nepaduotu.
2015-04-14 pareiškėjas elektronine forma teismui pateikė pareiškimą dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jų įtraukimo į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, svarstymo ir priėmimo procedūros teisėtumo ištyrimo, sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų laikymo panaikintais. Kadangi trūkumų šalinimui teismas pareiškėjui buvo nustatęs terminą iki 2015-04-28, iki kurio pabaigos pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą įvykdyti teismo įpareigojimus, tai pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą teismas sprendžia sulaukęs nustatyto termino pabaigos. Teismui pateiktu pareiškimu pareiškėjas prašo ištirti, ar 2015-01-29 Zarasų rajono savivaldybės sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. T-10 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2012m. vasario 3d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 str.7d.(2013m. lapkričio 21d.įstatymo Nr. XII-610 redakcija); Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str.6p.(2008m.rugsėjo 15d. įstatymo Nr. XI-1722 redakcija); Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3str.1p.,4p. (2009m. birželio 11d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija), pripažinus paminėtus sprendimus prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos teisės aktams, juos laikyti panaikintais.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiksmai – papildomų sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) projektų svarstymo įtraukimas į Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, jų svarstymas ir sprendimų priėmimas prieštarauja pareiškime išvardintiems Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nors pareiškėjas nurodo, kad ne tik sprendimų projektų įtraukimas į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę pažeidė teisės aktų nuostatas, bet ir jų svarstymas, pats priėmimas, tačiau jokių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl pačių svarstymo ir priėmimo procedūrų netinkamumo pareiškime nenurodo. Be to, pareiškime išdėstyti argumentai yra susiję su atsakovo veiksmų, atliktų procedūrų neteisėtumu, net ir prašyme suformuluotame reikalavime teismui yra prašoma ištirti sprendimų įtraukimo į savivaldybės tarybos posėdžio dienotvarkę, svarstymo ir priėmimo procedūrų teisėtumą, tuo tarpu teismas nagrinėdamas administracinę normino akto teisėtumo tyrimo bylą tikrina, ar norminis aktas yra teisėtas, tai yra norminės administracinės bylos objektas yra norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas. Teismas gali tirti norminių administracinių aktų teisėtumą tuo aspektu, kad jie galimai yra neteisėti būtent dėl jų priėmimo procedūrų nesilaikymo, tačiau net ir tuo atveju nagrinėjamos bylos objektas yra paties norminio akto teisėtumo tyrimas. Todėl pareiškime dėl norminio akto tyrimo pareiškėjas privalo aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotais teisiniais argumentais pagrįsti pačių norminių administracinių aktų prieštaravimą teisės aktams. Norminio akto priėmimo procedūrų neteisėtumu(tokių procedūrų neteisėtumo analize) jis gali grįsti tik abejonę dėl paties norminio(-ių) administracinio(ių) akto(-ų) prieštaravimo teisės aktams. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškime išdėstyti pareiškėjo teisiniai argumentai nėra pilni, išsamūs, aiškūs ir logiški. Paminėti trūkumai teismui sudarys kliūtis tinkamai išnagrinėti visus pareiškėjui galimai reikšmingus teisinio reguliavimo aspektus, nebus užtikrintas rungimosi principo įgyvendinimas, taip pat bus suvaržytos atsakovo, priėmusio ginčijamus norminius administracinius aktus, teisės, kadangi jam bus sunkiau atsiliepime išdėstyti savo argumentus bei pasirengti teisminiam nagrinėjimui.
Be to, prie pareiškimo dėl norminių administracinių aktų ištyrimo turi būti pridėtos skundžiamų aktų, taip pat įstatymo ar Vyriausybės nutarimo norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas administracinis aktas, kopijos (ABTĮ 110 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas prie pareiškimo pridėjo įstatymų suvestines redakcijas, o ne jų kopijas. Pažymėtina ir tai, kad subjektų pareiškimai ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nagrinėjami tik įsigaliojusių norminių administracinių aktų atžvilgiu. Kai norminis aktas, kurį prašoma ištirti, nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, jis negali būti pripažintas oficialiai galiojančiu norminiu administraciniu teisės aktu, todėl ir tokio akto teisėtumo tyrimas negalimas (2008-12-12 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.AS438-603/2008). Vykdydamas ABTĮ 110 straipsnio 3 dalies nuostatas pareiškėjas teismui turėjo pateikti nustatyta tvarka paskelbtų skundžiamų sprendimų, o taip pat įstatymų, kuriems skundžiami aktai prieštarauja, kopijas.
Nors ABTĮ neįtvirtina abstraktaus prašymo priėmimo stadijos, tačiau gavęs atitinkamą prašymą, teismas, kiek tai būtina, taiko ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias skundo priėmimą pirmos instancijos teisme, ir sprendžia tokio prašymo priėmimo klausimą, t.y. tikrina, ar jo turinys yra tinkamas, ar paduotas tinkamo subjekto ir pan.(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.23, 833 puslapis). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015-04-07 nutartyje, įpareigodamas pareiškėją pašalinti prašymo trūkumus, akcentavo būtinumą, kad abstraktus prašymas dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo atitiktų ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuotas ABTĮ taikymo taisykles, ABTĮ 110 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tačiau aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, pateikdamas teismui 2015-04-14 pareiškimą dėl sprendimų ir jų priėmimo procedūros teisėtumo ištyrimo, nepašalino visų 2015-04-07 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytų prašymo trūkumų ir neįvykdė teismo įpareigojimų, kas sudaro pagrindą taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes, tai yra prašymą laikyti nepaduotu.
Pareiškėjui išaiškinama, kad, pašalinęs prašymo trūkumus, pareiškėjas turi teisę vėl nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu. Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys į tai, kad terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi(ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi,
149 straipsnio 3 dalimi, teismas
n u t a r i a:
Prašymą dėl norminių administracinių aktų ir jų priėmimo procedūrų teisėtumo ištyrimo laikyti nepaduotu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Teisėja Dalia Pranckienė