Pranešėjas S. Katauskas Civilinė byla Nr. 2S-1607-360/2009
Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorijos
32.5; 122.3; 128.17. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. gruodžio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijus Katauskas, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą, suinteresuotų asmenų I. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys BUAB „Neto“, I. P., G. P.,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkė neįvykdė savo prievolių bankui pagal pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. nepervedė 77 118 Lt. Skolininkė ir įkeisto daikto savininkai buvo įspėti dėl skolos sumokėjimo, tačiau skolos nesumokėjo. Prašė teismo areštuoti įkeistą turtą ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir areštavo įkeisto turto savininkams: I. P. ir G. P. nuosavybės teise priklausantį ir kreditorei įkeistą turtą, t. y. 0,0465 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); įspėjo skolininkę ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, bei pavedė įkeisto daikto savininkams saugoti įkeistą daiktą. Nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas konstatavo, kad skolininkė neįvykdė savo įsipareigojimų per lakšte nustatytą terminą.
Atskiruoju skundu pareiškėjas Nordea Bank Finland Plc prašo Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutartį pakeisti ir nutarties pirma punktą išdėstyti taip: areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,0465 ha ploto žemės sklypą ir priklausinį – individualų gyvenamąjį namą, nebaigta statyba (baigtumas 62 proc.), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius I. P. ir G. P., kitas rezoliucinės dalis palikti nepakeistas. Taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1588,13 Lt. Teigia, kad teismas nepagrįstai neareštavo ir nepradėjo priverstinio išieškojimo iš žemės priklausinio – individualaus gyvenamojo namo. Skolininkė pagal kredito sutartį buvo įsipareigojusi įkeisti kreditoriui visus nekilnojamojo turto objektus, atidalintus, pastatytus ar kitaip sukurtus įgyvendinant projektą ar su juo susijusius, todėl kartu su žemės sklypu buvo įkeisti visi esami ir būsimi šio žemės sklypo priklausiniai. Skolininkė įkeitė, o įkeičiamojo daikto savininkai perėmė nuosavybėn įkeistus daiktus, t. y. žemės sklypą ir vėliau ant žemės sklypo pastatytą priklausinį, dėl kurio šalys, nei Hipotekos lakšto tvirtinimo metu, nei vėliau nepadarė išlygos, kad šis priklausinys nebus įkeistas. Kadangi vykdant kredito sutartimi finansuojamą projektą, ant žemės sklypo buvo pastatytas priklausinys ir jis buvo įregistruotas kaip priklausinys, atskiru hipotekos lakštu šio nekilnojamojo daikto pagal LR CK 4.171 str. 2, 12 d. įregistruoti nereikia, todėl pareiškėjas turi teisę pradėti priverstinį išieškojimą iš priklausinio be atskirojo jo įregistravimo. Teigia, kad teismas neišnagrinėjo vieno iš reikalavimų – areštuoti žemės sklypo priklausinį, o motyvų nebuvimas yra vienas iš absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys I. P. ir G. P. prašo Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad B UAB „Neto“ veikė nesąžiningai, nes pirkėjams – įkeisto daikto savininkams – sumokėjus sutartyje nurodytą sumą už žemės sklypą, neišregistravo minėto žemės sklypo hipotekos. Pažymi, kad tikrąją skolos dalį galima nustatyti tik bankroto byloje iškeltoje UAB „Neto“.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus skolininkė BUAB „Neto“ prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o įkeisto daikto savininkų atskirąjį skundą tenkinti.
Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, prašo jį atmesti, o jo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad suinteresuoti asmenys pirkdami iš skolininkės turtą buvo informuoti, kad perkamas daiktas yra įkeistas ir įkeitimas bus panaikintas tik tokiu atveju, kai skolininkė viisškai atsiskaitys su kreditoriumi. Skolininkė ir įkeisto daikto savininkai negrąžino skolos kreditoriui, todėl kreditorius pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto.
Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.
Atskirieji skundai atmestini.
Teisėjų kolegija su suinteresuotųjų asmenų I. P. ir G. P. atskirojos skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinama prievolė, ši daiktinė teisė taikoma ne konkretaus asmens, kaip daikto savininko, bet paties daikto, kaip civilinių teisių objekto, atžvilgiu (LR CK 4.170 str.). Viena iš sutartinės hipotekos rūšių yra svetimo turto hipoteka. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (LR CK 4.181 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto.
LR CK 4.196 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteką apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra, t. y. kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, pateikdamas pareiškimą hipotekos teisėjui pagal LR CPK XXXVI skyriaus taisykles. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-23 nutartimi skolininkei iškėlė bankroto bylą, suinteresuoti asmenys pirkdami žemės sklypą iš skolininkės žinojo, kad jis įkeistas bankui, o hipoteka turtui bus panaikinta, kai bus visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, įkeitimas žemės sklypui nėra panaikintas, byloje nėra duomenų, kad įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas reikalavimo teisę skolininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų ne ginčo tvarka (LR CPK 558 str. 1 d., LR CK 4.195 str., 4.196 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. LR CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkei ir įkeičiamo daikto savininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. LR CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Pažymėtina, kad įkeisto daikto savininkai atsako už skolininkės įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu – žemės sklypu. Jeigu įkeisto daikto savininkai įvykdys skolininkės įsipareigojimą arba jeigu jų daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jie įgys į skolininkę atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (LR CK 4.195 str.).
Išaiškintina, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, todėl apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl tinkamų jų prievolės kreditoriui įvykdymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas ir šie ginčai spręstini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutartimi taikyto arešto masto, t. y. kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti ir turėtų būti areštuoti. Šiam ginčui išspręsti nepakanka vadovautis vien tik bendrosiomis hipoteką nustatančiomis teisės normomis (LR CK 4 knygos XI skyriaus pirmasis skirsnis), tačiau būtina laikytis ir hipotekos įregistravimo taisyklių (LR CK 4 knygos XI skyriaus pirmasis skirsnis), taip pat bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos (LR CPK XXXVI skyrius). Teisėjų kolegija nurodo, kad LR CK 4.171 str. 2 d. numatyta, kad įkeičiant pagrindinį daiktą, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai; to paties straipsnio 12 d. įtvirtinta nuostata dėl žemės sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo: įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Sisteminis minėtų teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad sutartinės hipotekos atveju šalys gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausiniais esančių statinių įkeitimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 0,0465 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka įregistruota sutartinės hipotekos pagrindu (b. l. 1-5). Sudarydamos hipotekos sutartį, šalys susitarė įkeisti žemės tik sklypą, jokių duomenų, apie žemės sklypo priklausinių įkeitimą nėra nurodyta.
Tam, kad hipoteka įgytų teisinę išraišką, būtina laikytis hipotekos įregistravimą reglamentuojančių teisės normų. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (LR CK 4.175 str. 1 d.). LR CK 4.185 str. nustato reikalavimus hipotekos įforminimui ir įregistravimui: sutartinės hipotekos lakštą pasirašo kreditorius, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas, tvirtina notaras; hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu; hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ta pačia tvarka, kaip ir hipoteka; hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo viešame registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkamai įrašai (LR CK 4.187 str.). Pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto neginčo tvarka nagrinėjamas, kai daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles (LR CPK 558 str.).
Teisėjų kolegija iš 2007-04-25 ilgalaikio kredito sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir kredito gavėjo UAB „Neto“, nustatė, kad suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui šalys sudarė sutartinę hipoteką: 2007-10-12 hipotekos lakštu kredito gavėjas UAB „Neto“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), ir hipoteką įregistravo hipotekos registre. Įkeičiant žemės sklypą gyvenamojo namo jame nebuvo. Ilgalaikio kredito sutarties 7.4 p., kredito gavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo atitinkamų nekilnojamojo turto objektų pirmos teisinės registracijos, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2009-03-25, įkeisti bankui visus ir bet kokius nekilnojamojo turto objektus, atidalintus, pastatytus ir/ar kitaip sukurtus įgyvendinat projektą ar su juo susijusius. Šis įsipareigojimas laikomas įvykdytu, kai hipotekos lakštas įregistruotas Hipotekos registre įstatymų nustatyta tvarka, yra gaunamas banke. Akivaizdu, kad šalys buvo aiškiai aptarusius, kad ateityje ant įkeisto žemės sklypo naujai pastatyti pastatai turi būti įkeičiami, sudarant naują atskirą hipotekos lakštą ir laikantis griežtų sutartimi nustatytų terminų. Analizuojant sutarties sąlygas, akivaizdu, kad pareiškėja suvokė, kad sukurtiems nekilnojamojo turto objektams – pastatams, turės būti registruojama nauja hipoteka ar atitinkamai keičiamas jau registruotos hipotekos lakštas. Individualus gyvenamasis namas (baigtumas 62 proc.) buvo įregistruotas nuosavybės teise skolininkei UAB „Neto“ Nekilnojamojo turto registre 2008-02-25, įregistravimo pagrindas – 2007-07-03 statybos inspekcijos pažyma. Kredito gavėjas UAB „Neto“ 2008-02-27 pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą turtą pardavė suinteresuotiems asmenims I. P. ir G. P.. Hipotekos objektu gali būti tik atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, tuo tarpu ginčo objektas – naujai pastatytas gyvenamasis namas – Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2008-02-25, todėl šiam pastatui hipoteka galėjo būti įregistruota tik po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nors 2009-07-28 buvo padarytas hipotekos lakšto pakeitimas, tačiau juo pakeisti tik įkeičiamo daikto – žemės sklypo savininkai, bet ne įkeičiami daiktai. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad 2007-10-12 sudarytas hipotekos lakštas negalėjo apimti ir individualaus gyvenamojo pastato kaip priklausinio, kredito gavėjas neįkeitė bankui naujai pastatyto individualaus gyvenamojo namo, neįregistravo naujos sutartinės hipotekos ar jos pakeitimo, todėl priverstinis išieškojimas iš neįkeisto turto negali būto pradėtas ir vykdomas (LR CPK 558 str. 1 d.).
LR CPK XXXVI skyriaus 558 str. nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikiamas ir nagrinėjamas tik tuo atveju, kai daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pradėti pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš žemės sklypo priklausinio, patikrino hipotekos duomenų registrą ir nustatė, kad individualiam gyvenamam namui nėra įregistruota hipoteka, todėl pagrįstai atsisakė į šį daiktą nukreipti priverstinio skolos išeiškojimo veiksmus, atsisakydamas jį areštuoti.
Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atmetus šalių pateiktus atskiruosius skundus, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos (LR CPK 443 str. 6 d., 93 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias hipotekos objektą ir priverstinį skolos išieškojimą neginčo tvarka iš hipoteka įkeisto daikto, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas
Kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė
Bronius Valius