Civilinė byla Nr. 2-3265-151/2014

                                                                                              Proceso Nr. 2-69-3-00262-2014-7

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

34.1.; 116.1.; 128.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 28 d.

Kaunas

  Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai O. M., jos atstovei advokatei D. G. Degutienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, G. M., J. M., E. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G. M., J. M., E. M. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

n u s t a t ė :

pareiškėja O. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusioji M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) po jos vyro E. M. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusia jo palikimo dalį pergyvenus sutuoktinį kurią sudarė 1/2 buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti (b.l. 3-4).

Pareiškime nurodė, pareiškėja ir pareiškėjos atstovė advokatė D. G. Degutienė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos O. M. sesuo M. M. gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė su E. M. gim. (duomenys neskelbtini). E. M. tuo metu gyveno ir dirbo Kaliningrado mieste, Rusijoje. Po vestuvių jis išvyko į darbą bei savo namus Rusijoje ir ten liko gyventi daugiau negrįždamas į Lietuvą. Abi šalys santuokos nenutraukė ir taip gyveno iki mirties. 1991-05-14 M. M. nuosavybės teisė įsigijo butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). E. M. ir M. M. vaikų neturėjo. Mirus E. M., M. M. apie jo mirtį sužinojo tik 2005 metais. M. M. mirus jos vyrui buvo sulaukusi 81 metų amžiaus ir dėl silpnos sveikatos bei savo garbaus amžiaus praleido LR CK 5.50 str. 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ir laikų nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. LR CK 5.50 str. 2 d. nurodoma, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. LR CK 5.51 str. aprašytas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Esant praleistam įstatyme numatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui, notaras negali užvesti paveldėjimo bylos, todėl šiuo pareiškimu pareiškėja kaip mirusios paveldėtoja kreipiasi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas-palikimo priėmimas. Iš VĮ „Registrų centras" išrašo matyti, kad M. M. įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). ir jį įregistravo savo vardu. Remiantis LR CK 3.87 str. šis M. M. vardu registruotas butas pripažintinas bendrąją sutuoktinių jungtine nuosavybe, todėl mirus vienam iš sutuoktinių atsirado palikimas. Mirus M. M. vyrui E. M. ji šiuo turtu rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir taip jį valdydama, naudodama bei disponuodama LR CK 3.51 str. nurodytu būdu faktiškai priėmė palikimą. Faktą, jog M. M. valdė nurodytą turtą patvirtina ta aplinkybė, kad nuo pat įsigijimo iki jos mirties gyvenamoji vieta deklaruota būtent šiame bute ir ji 1994-07-11 Kauno m. 2-me notarų biure savo mirties atveju testamentu paliko O. M. butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja pagal testamentą paveldi šį butą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, dėl M. M. palikimo priėmimo mirus jos sutuoktiniui, nes tik tokiu atveju pareiškėja galės paveldėti visą butą kaip ir numatyta testamente ir tokiu būdu realizuoti savo teises į testamentu jai paliktą butą.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. nurodė, kad pažinojo M. M. labai seniai. O. M. yra jos mirusio vyro sesuo. Nurodė, kad žino, jog M. M. susituokė su E. M.. Po santuokos apie 1 metus laiko jie gyveno Rusijoje, o tada M. M. grįžo į Lietuvą viena. M. M. visą gyvenimą gyveno bute, adresu V. K. pr. 23-11, Kaune, ją lankė ir prižiūrėjo O. M..

Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. S. nurodė, kad ji M. M. artimiausia kaimynė, M. M. visą laiką gyveno viena. Ji niekada nematė M. M. vyro. Sesuo O. M. visą laiką ateidavo pas M. M..

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą kuriame nurodė, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos  turimais duomenimis E. M. turėjo sūnų E. M. a/k (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). Sūnus E. M. mirė santuokoje su G. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir turėdamas du vaikus J. M. a/k (duomenys neskelbtini) ir E. M. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Mano, jog šioje byloje suinteresuotais asmenimis trauktini G. M., J. M. E. M., turintys teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Prašo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant (b.l. 27).

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Suinteresuoti asmenys G. M., J. M., E. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai CPK 123 str. 3 d. numatyta tvarka, prašymų negauta (b.l. 58,59,60).

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja O. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusioji M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) po jos vyro E. M. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusia jo palikimo dalį pergyvenus sutuoktinį kurią sudarė 1/2 buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti.

Byloje nustatyta, kad M. M. ((duomenys neskelbtini)) ir pareiškėja O. M. ((duomenys neskelbtini)) seserys (b.l. 6,13,64). M. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su E. M. (b.l. 6). 1991-05-14 M. M. nuosavybės teisė įsigijo butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). 1994-07-11 testamentu M. M., butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paliko O. M. (b.l. 14). (duomenys neskelbtini) Kaliningrado srityje, Rusijoje mirė E. M. (b.l. 9-10). (duomenys neskelbtini) mirė M. M. (b.l. 7). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos  turimais duomenimis E. M. turėjo sūnų E. M., mirusį (duomenys neskelbtini). Sūnus E. M. mirė santuokoje su G. M. ir turėdamas du vaikus J. M. ir E. M. (b.l. 27). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso M. M. (b. l. 16). Pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad M. M. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). 2013-05-06 liudijimas patvirtina, kad O. M. yra priėmusi palikimą po testatorės – sesers M. M. mirties. Pagal jos pareiškimą Kauno miesto 20-ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 33/2013 po M. M. mirties (b.l. 15).

Mirus M. M. vyrui E. M. ji minėtu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir taip jį valdydama, naudodama bei disponuodama LR CK 3.51 str. nurodytu būdu faktiškai priėmė palikimą (b.l. 65-66). Bylos nagrinėjimo metu negauta suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl juridinio fakto nustatymo.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos, jos atstovės, liudytojų parodymai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po E. M. mirties jo sutuoktinė M. M. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė E. M. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į E. M. turtą, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) po jos vyro E. M. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusią jo palikimo dalį, kurią sudarė 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pergyvenus sutuoktinį, priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str.,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) po jos vyro E. M. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusią jo palikimo dalį, kurią sudarė 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pergyvenus sutuoktinį, priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Teisėja                                                                                                                                           Rita Ulejevienė