Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-529-1033/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00314-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.35; 21.9.10.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. J.,

atstovei advokatei Laurai Martinaitytei,

Vilniaus teritorinės muitinės atstovėms Karolinai Butrimaitei, Rugilei Jaskelevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė:

P. J. 2020 m. sausio 16 d., apie 8.30 val., atvykęs reisu B2 801 Minsk – Vilnius į Vilniaus oro uostą, esantį Rodūnios kel. 2, Vilniuje, po bagažo patikrinimo rentgeno kontrolės sistema atvykimo salėje C, pasiėmęs lagaminą nuo juostos pasirinko Žaliąjį muitinės kanalą, šiuo veiksmu deklaruodamas, kad negabena daiktų ar prekių, kurias privalo deklaruoti pagal savo pobūdį, kiekį ir vertę, tačiau atlikus jo bagažo papildomą patikrinimą nustatyta, kad jis gabena maisto papildą „Camelyn-M1“ 50 pakuočių po 10 stiklinių ampulių 0,2 ml, kurių vertė pagal pateiktą Gruzijoje išduotą mokėjimo dokumentą yra 2400 GEL, kas pagal valiutų Lietuvos muitinėje kursą (1 Eur – 3,266280 GEL) atitinka 734,78 Eur. Tokiais veiksmais P. J. pažeidė Komisijos deleguotoju Reglamentu (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, Reglamento 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. J. nusižengimo nepripažino ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 5) bei teismo posėdyje paaiškino, kad jis atskrido iš Tbilisio oro uosto ir ėjo per Žaliąjį kanalą turėdamas 50 vnt. maisto papildų, pirktų Tbilisio vaistinėje, pateikė pirkimo čekį. Papildai (medaus peptidai) buvo skirti šeimos nariams kelti imunitetą, nes vaikas dažnai serga. Papildus reikia vartoti 2-3 ampules per dieną vienam asmeniui, todėl penkių asmenų šeimai papildų būtų užtekę 30-35 dienoms, nors gamintojas rekomenduoja vartoti 2 mėnesius. Nežinojo, kad reikia papildus deklaruoti, buvo juos įsigijęs vaistinėje Gruzijoje, mokėjo 16-17 Eur už vieną pakuotę. Supranta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau norėjo padėti šeimai. Lietuvoje šių papildų nebuvo prekyboje, tai deficitinė prekė. Jų atsisiųsti užtruktų nuo 2 iki 4 savaičių, o laukti negali, nes vaikai serga. Negydant ar pavėlavus pavartoti gali išsivystyti plaučių uždegimas. Šis preparatas priešbakterinis, veiksmingas prieš virusus, tai nėra cheminė priemonė, nėra vaistas. Turėdamas receptą galvojo, kad gali vežtis papildus. Muitinės pareigūnai jam nepasiūlė deklaruoti prekes ar sumokėti muito mokestį, 40 dėžučių iš jo paėmė, 10 pakuočių grąžino pasakydami, kad kažkiek galima vežtis. Pareigūnai dar svarstė ar jį praleisti ar sulaikyti. Viena pareigūnė sakė, kad viskas gerai, o kitas pareigūnas –negerai, todėl mano, kad pačioje muitinėje yra neapibrėžtos taisyklės. Vežant cigaretes pasiūlo susimokėti muitą, o vežant papildus – ne ir juos konfiskuoja. Jis dažnai keliauja, į Gruziją dažnai tenka vykti įmonės reikalais, nes yra silicio dioksido gamintojai, taip pat jų įmonė platina (duomenys neskelbtini), yra sutartis, importuoja juos per muitinę. Su oro uosto tvarkomis yra sąlyginai susipažinęs, kiek ir ką galima vežtis nesusipažinęs. Žino muitinės procedūras ir deklaravimo tvarką, kai atsiveža veikliąją medžiagą įmonės reikalais. Nepripažįsta, kad vežė kontrabandą, dėl nežinojimo taip atsitiko, savo šeimos poreikiams vežėsi papildus. Tai pirmas toks atvejis, kai vežėsi, kaip fizinis asmuo. Apgailestauja ir prašo atsižvelgti į visas faktines aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą.

Atstovė advokatė L. Martinaitytė palaikė P. J. poziciją ir paaiškino, kad kai susiduriama su muitine, norisi aiškumo ką asmuo pažeidė. P. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodyta kokie Lietuvos teisės aktai buvo pažeisti, nurodomas tik ES Reglamentas, bet tai deklaratyvi nuostata, iš kurios išplaukia kontrabanda. Neaiškiai nurodydama teisės aktus muitinė gali turėti pranašumą, nes plačiai juos interpretuoja. Internetiniame muitinės puslapyje parašyta, kad jeigu keleivio asmeniniame bagaže nekomerciniais tikslais gabenamų muitais apmokestinamų prekių vertė ne didesnė kaip 700 eurų, muitai apskaičiuojami taikant standartinę 2,5 proc. muito normą. Tuomet kyla klausimas, kodėl nebuvo leista P. J. susimokėti muito, o nuspręsta, kad tai kontrabanda ir dalis prekių konfiskuota, nors to padaryti muitinė negalėjo. Muitinės viešoje informacijoje nurodyta, kad vaistus galima vežtis su receptu. Šiuo atveju receptas buvo išrašytas, nors papildai nėra vaistas. Maisto papildams reikalavimai negali būti griežtesni nei vaistams. Maisto papildai buvo skirti asmeniniams ir šeimos poreikiams, o ne komerciniais tikslais. P. J. vežė prekes atvirai rankiniame bagaže, jų neslėpdamas, įsigijo legaliai ir turėjo įsigijimo dokumentus. Maisto papildas nėra draudžiama prekė, tai ne kontrabandinis gaminys, kurį būtų slapčia įvežęs. Muitinės atstovė nurodė, kad jei būtų vežęs už 430 Eur maisto papildų, tai nebūtų pažeidimas, todėl pažeidimas gaunasi iš nieko, galėjo būti pasiūlyta susimokėti kažkokį muitą, bet šiandien turime bylą teisme, nes pareigūnai neapsisprendė, kokią procedūrą reikia taikyti. Keleivis neatsakingas, kad pati muitinė neapsisprendžia, kuri procedūra leistina. Maisto papildai nėra draudžiami, tik už juos reikia susimokėti tam tikrą muitą, jeigu viršija normą. ES muitų kodekse draudimo pasiūlyti susimokėti muitą nėra. Galima buvo išspręsti tą situaciją dar oro uoste. Asmuo kaltinamas kontrabanda, nors vežėsi legalius, neišimtus iš apyvartos produktus. Papildai nėra akcizais papildomai apmokestina prekė, Lietuvoje ji parduodama vaistinėse, tai efektyvi priemonė prieš virusus, skysto pavidalo galima inhaliuoti. P. J. vežėsi papildus iš Gruzijos, nes Lietuvoje tai deficitinė prekė, virusinių susirgimų padažnėjo, sunku įsigyti. Nors P. J. dirba įmonėje, kuri importuoja tuos papildus, tačiau kai šeimai, auginančiai 3 vaikus, reikėjo tų pačių maisto papildų, jis buvo priverstas vykti į Gruziją, nes Lietuvoje negalėjo įsigyti. 50 pakuočių - tai vieno mėnesio kursas šeimai. Komerciniais tikslais nėra tikslo vežti, nes įmonė užsakinėja tiesiogiai iš gamyklos, todėl yra kita kaina, didelis kiekis, ir prekės siunčiamos, vyksta tarptautinis pirkimas, siunta į Lietuvą atvyksta, užtenka tik užpildyti muitinėje dokumentus. Tai visai kitas kiekis ir įmonės vardu perkama. P. J. pirkti 50 pakuočių maisto papildų ir juos atvežus brangiau parduoti už įmonę būtų absurdas. Be to yra išlaidos bilietams. Prašo nepripažinti, kad buvo kontrabanda, tyčios vežtis, kaip kontrabandines prekes nebuvo, kaltės nėra, žala niekam nepadaryta, asmeniniams tikslams buvo vežama. Jeigu teismas mano kitaip – prašo atleisti nuo atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo arba skirti mažesnę baudą, nes asmuo veikė šeimos interesais. P. J. apgailestauja dėl vežimo tvarkos nežinojimo ir neapsižiūrėjimo, įvyko nesusipratimas, prašo nebausti ir nekonfiskuoti prekių. 

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) atstovė K. Butrimaitė paaiškino, kad pagal P. J. vykimo per oro uostą duomenis matyti, jog šis asmuo ne pirmą kartą vyko lėktuvu, todėl deklaravimo tvarka einant Žaliuoju kanalu jam turėjo būti žinoma.

Institucijos atstovė R. Jaskelevičiūtė teisme paaiškino, kad į ES muitinės teritoriją įvežtas prekes muitinėje nedelsdamas pateikia asmuo, o to nebuvo padaryta. Vilniaus oro uoste, kaip ir kituose tarptautiniuose oro uostuose, taikoma dviejų (žaliojo ir raudonojo) kanalų sistema. Taikant šią sistemą, keleiviams leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų minėtų kanalų. Pasirinkęs žaliąjį kanalą, keleivis deklaruoja negabena daiktų, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kuriuos nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kuriems taikomi draudimai ir apribojimai. Žaliąjį kanalą pasirinkusiems keleiviams neatliekamas joks papildomas muitinis tikrinimas (išskyrus keleivius, kurie tikrinami pasirinktinai). Tuo tarpu raudonasis kanalas pasirenkamas, kai gabenamų prekių (daiktų) kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kuriuos nustatyti importo muitai ir mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo draudimai bei apribojimai. Jeigu asmuo ateina į raudoną kanalą ir parodo kokias prekes turi, nori tas prekes deklaruoti, tada gali už jas susimokėti papildomai. P. J. savo valia pasirinko ir ėjo žaliuoju kanalu, šiuo veiksmu parodydamas, kad neturi deklaruojamų prekių, todėl pagrįstai buvo muitinės pareigūnų sustabdytas detaliam bagažo patikrinimui. Už žaliojo kanalo nuėjęs asmuo jau negalėjo sumokėti mokesčio. Pagal Veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008-09-24 įsakymo Nr. B1-478 4.3 punktą P. J. galėjo vežtis vienu metu tik 10 pakuočių papildų. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-04-16 nutarimo Nr. 439 6.2 punktu asmuo gali vežtis prekių nekomerciniais tikslais, jeigu jų vertė neviršija 430 Eur. Tada asmuo nemoka mokesčių, o jeigu prekių vertė viršija, tuomet turi jas deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Įsivežti prekių iki 430 Eur galima be mokesčių, bet deklaruoti vis tiek reikia ir pateikti muitinės pareigūnams. 700 Eur vertė nurodoma, nes tai bendra muito riba, o 430 Eur – kai PVM susimokamas, bet muitas nemokamas. Vežti maisto papildai patenka į 430 Eur ribą. Sulaikyta prekių už 580 Eur, kurios turėjo būti deklaruotos ir sumokėtas PVM mokestis. Dėl muito mokesčio mokėjimo šiuo atveju tiksliai negali pasakyti. P. J. teiginius, kad papildai buvo skirti šeimoms poreikiams laiko gynybine versija. Muitinė laikosi pozicijos, jog kontrabanda gabenti maisto papildai buvo skirti parduoti, t. y. šios prekės gabentos turint komercinį tikslą. Nei įvežamų prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos nekomerciniais tikslais, tačiau šiuo atveju tokių abejonių yra, nes gabenta 50 pakuočių maisto papildų ir prekių vertė viršijo 430 Eur. Tai, kad P. J. maisto papildus gabeno komerciniais tikslais patvirtina ir tai, kad jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri būtent ir vykdo veiklą susijusią su maisto papildų prekyba. Internete, t. y. viešai prieinamame puslapyje (duomenys neskelbtini) galima rasti tokios pačios rūšies maisto papildus, kas patvirtina asmens siekį gabenti tokio pobūdžio prekes. Taip pat asmeniui turėjo būti žinoma prekių gabenimo tvarka, nes reguliariai keliauja per oro uosto postą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis turėjo būti susipažinęs su prekių deklaravimo tvarka. P. J. tyčia siekė nepateikti maisto papildų muitinės kontrolei ir taip jos išvengti. Kiekvienas asmuo, važiuojantis į kitą valstybę, privalo pasidomėti ar jo vežamas prekes galima įvežti, taip pat ir maisto papildus. Asmeniui turėtų būti akivaizdu, kad jis privalo vadovautis įstatymais ir oro uoste nurodytais ženklais, o kilus abejonėms dėl prekių deklaravimo visuomet gali pasiteirauti pareigūnų. Tai, kad P. J. teigė, jog nežinojo prekių deklaravimo tvarkos nešalina jo atsakomybės. Prašo patraukti P. J. administracinėn atsakomybėn ir skirti baudą sankcijos ribose su kontrabandos daiktų konfiskavimu.

ANK 208 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kontrabandą, t. y. už prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Asmuo, padaręs šį nusižengimą baudžiamas nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. Taip pat privalomai turi būti skiriamas kontrabandos daiktų konfiskavimas (ANK 208 straipsnio 4 dalis).

Kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai (prekės, pinigai ir kt.), kuriuos privaloma deklaruoti. Šios veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tyčia, t. y. kai veiką darantis asmuo supranta priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numato žalingas jo pasekmes ir jų nori arba, nors ir nenori šių pasekmių, bet sąmoningai leidžia joms kilti (ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Europos Parlamento ir Tarybos 2013-10-09 Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Tai reiškia, kad visas įvežamas prekes asmenys privalo pateikti muitinės kontrolei, t. y. deklaruoti net ir tas, kurios neapmokestinamos muito mokesčiais. Bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, tampa atsakingu už nurodytos pareigos vykdymą.

Komisijos deleguotojo 2015-07-28 Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 135-144 straipsniuose numatyta, kad muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos žodžiu arba kitu veiksmu, o šio Reglamento 141 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad prekių pateikimo atveju (Reglamento 952/2013 139 straipsnis) muitinės deklaracija laikomas vykimas per žaliąjį arba užrašu „deklaruojamų daiktų nėra“ pažymėtą kanalą, jeigu muitinės įstaigoje taikoma dviejų kanalų sistema. Vilniaus oro uoste yra taikoma dviejų kanalų sistema, todėl keleivis, vykdamas per muitinės postą, turi deklaruoti vežamas prekes pasirinkdamas žaliąjį arba raudonąjį kanalą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintos Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato, kada keleivių asmeniniame bagaže atgabentos iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų į Lietuvos Respublikos teritoriją prekės yra apmokestinamos importo pridėtinės vertės mokesčiu (1 punktas). Šių Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 1) jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 2) jų vertė ar kiekis neviršija Taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Pagal minėtų Taisyklių 5 punktą prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos (nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais). Taisyklių 6.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 430 eurų, kai asmuo atvyksta oro arba jūrų transportu (išskyrus šių taisyklių 6.1. papunktyje nurodytus asmenis, t. y. transporto priemonių, vykstančių reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąsias valstybes ar trečiąsias teritorijas arba iš jų, įgulos nariai).

Vadovaujantis 2008-09-24 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-478 „Dėl importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.3 punktu, vežamam keleivių asmeniniame bagaže ar siunčiamam fiziniams asmenims pašto siuntomis, įskaitant ir siunčiamą vykdant internetinę prekybą, ir skirtam asmeniniam vartojimui; vienam asmeniui leidžiama vežti ar siųsti ne daugiau kaip 10 pirminių maisto papildų ar specialiojo maisto pakuočių, kurių bendras svoris neviršija 20 kg.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. J. 2020-01-16 apie 8.30 val. atvyko į Vilniaus oro uostą oro transportu iš trečiosios šalies gabendamas asmeniniame bagaže 50 pakuočių maisto papildų „Camelyn-M1“, kurių bendra vertė 734,78 Eur, tačiau vežamų prekių nedeklaravo, pasirinkdamas Žaliąjį kanalą.

Prekių vežimo fakto P. J. neginčijo, tačiau savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo dėl kontrabandos nepripažino. Teigė, kad jis nežinojo, jog būtina prekes deklaruoti ir pateikti muitiniam patikrinimui, vežėsi maisto papildus legaliai savo šeimos poreikiams, turėjo įsigijimo dokumentus, tyčios jo veiksmuose nebuvo. Vis tik, teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad P. J. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta. Jo kaltę patvirtina muitinės pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 2-3), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, iš kurio matyti, kad po bagažo patikrinimo iš P. J. paimta 40 pakuočių maisto papildų „Camelyn-M1“ ampulėse po 0,2 ml bendros 588 Eur vertės (b. l. 4), P. J. paso ir lėktuvo bilieto kopijos, patvirtinančios, kad jis keliavo lėktuvu iš Baltarusijos Respublikos (Minsko) į Lietuvos Respubliką (Vilnių) (b. l. 6-7), maisto papildų pirkimo kvitas, iš kurio matyti, kad 50 pakuočių (vienoje pakuotėje 10 ampulių) „Camelyn“ kaina yra 2400 GEL, kas pagal tos dienos (2020-01-16) valiutų kursą atitinka 734,78 Eur (b. l. 8-10), taip pat iš dalies paties P. J. rašytinis paaiškinimas (b. l. 5) ir jo parodymai teisme, kad vežėsi įsigytus maisto papildus šeimos reikmėms.  „Camelyn-M“ preparato naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad tai nereceptinis gydomasis produktas, gaminamas iš ypatingos bičių medaus rūšies (b. l. 18, 19), o pagal viešai prieinamą informaciją iš Valstybinės  maisto ir veterinarijos tarnybos internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) bei vaistų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) matyti, kad „Camelyn“ produktai priskiriami maisto papildams.

Teismas kritiškai vertina P. J. teiginius, kad jis nežinojo prekių deklaravimo tvarkos, kad nėra susipažinęs su taisyklėmis kiek ir ką galima vežtis, kad jo veikoje nėra tyčios ir kaltės. Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. P. J. nurodė, kad jis yra aukštojo išsilavinimo, užima vadovaujančias pareigas uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), dažnai keliauja oro transportu įmonės reikalais, ką patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-02-11, P. J. oro transportu išvyko iš Vilniaus oro uosto 33 kartus, o atvyko į oro uostą 29 kartus (b. l. 34-41), todėl teismas daro išvadą, kad P. J. žinojo ar privalėjo žinoti kokias prekes ir kiek jų galima įsivežti bei kuriuo kanalu (žaliuoju ar raudonuoju) privalo eiti. Net jei daryti prielaidą, kad P. J. nežinojo tvarkos, jam buvo neaišku ir panašiai, tokiu atveju galėjo prieš kelionę apie tai pasidomėti, internete susižinoti, pasiklausti oro uoste muitinės pareigūnų, tačiau to nepadarė. Dėl to teismas mano, kad P. J. žinojo įvežamų daiktų deklaracijos tvarką ir sąmoningai siekė išvengti įvežamų prekių pateikimo muitinės patikrinimui, t. y. jo veiksmuose yra tyčia. P. J. eidamas per muitinės postą privalėjo pasirinkti raudonąjį kanalą ir deklaruoti įvežamas prekes, sumokėti importo mokesčius, nes gabentų prekių kiekis viršijo 10 pakuočių, o prekių vertė viršijo 430 eurų, bet pasirinko žaliąjį kanalą, tokiu veiksmu parodydamas, kad deklaruojamų prekių neturi.

Taip pat teismas kritiškai vertina P. J. teiginius, kad jis atskrido iš Tbilisio oro uosto ir vežėsi maisto papildus pirktus Tbilisio vaistinėje, nes pagal byloje esantį lėktuvo bilietą matyti, kad jis 2020-01-16 apie 8.30 val. atskrido į Vilniaus oro uostą lėktuvu iš Baltarusijos miesto Minsko ir po bagažo patikrinimo buvo sulaikytas su prekėmis muitinės pareigūnų. Tą pačią dieną 10.48 val. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Įrodymų, kad P. J. buvo Gruzijoje byloje nėra. Pagal maisto papildų „Camelyn“ pirkimo čekio kopiją, kuri, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, buvo pateikta iš elektroninio pašto, matyti, jog papildai buvo pirkti 2020-01-16 11.46 val. Gruzijos laiku, kas Lietuvos laiku atitinka 9.46 val., t. y. tuo pačiu metu, kai P. J. jau buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste muitinės pareigūnų. Todėl akivaizdu, kad būdamas Vilniaus oro uoste P. J. negalėjo nusipirkti papildų Tbilisyje. Dėl to pateiktas čekis nėra P. J. vežtų prekių įsigijimo faktą patvirtinantis dokumentas. Šis dokumentas tik parodo, kokia buvo gabentoms prekėms analogiškų prekių rinkos vertė įvykio dieną. Ginčo dėl prekių vertės byloje nekilo, todėl teismas laiko, kad prekių vertė buvo nustatyta teisingai.

P. J. nurodė, kad vežėsi maisto papildus savo šeimos poreikiams, o ne komerciniais tikslais, tačiau šiuo atveju nėra tiek svarbu kokiu tikslu prekės buvo vežamos, jos vis tiek privalėjo būti pateiktos muitinės pareigūnams patikrinimui pagal Reglamento 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a punktą. Pažymėtina, kad pagal Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisykles įvežamų daiktų komerciškumas yra svarbus tik sprendžiant klausimą, ar tokioms prekėms bus taikomi pridėtinės vertės ir akcizo mokesčiai. Prekių vežimo tikslai (komerciniai ar kiti) neatleidžia asmens nuo pareigos pateikti į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes patikrinimui, t. y. prekės patikrinimui turi būti pateiktos visais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2019-05-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-228-935/2019).

P. J. įvežtos prekės iš trečiosios šalies turėjo būti pateiktos muitinės patikrinimui, jų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (250 Eur), tačiau neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (2500 Eur), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį.

P. J. atstovė nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodyta kokie Lietuvos teisės aktai buvo pažeisti, nurodomas tik ES Reglamentas, tačiau pažymėtina, kad reglamentai - tai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje apibrėžti teisės aktai, kurie yra visuotinai taikomi, jų tekstas privalomas visas, ir jie tiesiogiai taikomi visose Europos Sąjungos šalyse (duomenys neskelbtini). Pagal teismų praktiką, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Tokiu atveju reglamentas yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų. Nacionaliniai poįstatyminiai aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009, 2014-11-03 nutartis byloje Nr. A-822-1265-14). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole pakanka nurodyti reglamento nuostatas, kurias asmuo pažeidė ir negalima laikyti, kad protokolas buvo netinkamai surašytas, nenurodžius jame nacionalinių teisės normų.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad P. J. pažeidė Komisijos deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 139 straipsnio 1 dalies a punktą, tačiau ši nuoroda į pažeistą reglamentą nėra visiškai tiksli. Iš bylos duomenų ir Institucijos atstovės R. Jaskelevičiūtės paaiškinimų matyti, kad P. J. pažeidė EP ir Tarybos Reglamento Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą, o ne Komisijos deleguotojo Reglamento 2015/2446 139 straipsnio 1 dalies a punktą. Reglamento 2015/2446 139 straipsnis reglamentuoja kitus dalykus (prekes, laikomas deklaruotomis laikinajam įvežimui ir reeksportui įforminti pagal 141 straipsnį), kurių pažeidimu P. J. nebuvo kaltinamas. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, nuorodą į pažeistą reglamentą patikslina, kad P. J. pažeidė Reglamento Nr. 952/2013, kuris papildytas Komisijos deleguotojo Reglamento 2015/2446 nuostatomis, 139 straipsnio 1 dalies a punktą.

P. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į kontrabanda gabentų prekių kiekį ir vertę (sudaro 14,7 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, turi mažamečių vaikų, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, teigia, kad prekes vėžėsi pirmą kartą šeimos interesais), todėl teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus P. J. ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su gabentų ir sulaikytų prekių konfiskavimu. Taikyti P. J. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl mažesnės nuobaudos skyrimo nėra pagrindo, nes nenustatyta išskirtinių aplinkybių dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama. P. J. padarė tyčinį nusižengimą, savo kaltės nepripažino, nuoširdaus gailėjimosi neparodė, klaidino Institucijas (muitinę, teismą) apie vežtų prekių įsigijimą Gruzijoje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Prieš atlikdamas neteisėtus veiksmus P. J. turėjo įvertinti galimas jų neigiamas pasekmes, šeimos problemos dėl vaikų sergamumo jam buvo žinomos iki nusižengimo padarymo, tačiau tai nebuvo kliūtis daryti administracinį nusižengimą.

Taip pat nėra pagrindo atleisti P. J. nuo atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, kaip prašė jo atstovė, kadangi ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas nepriskiriamas mažai pavojingai veikai (ANK 12 str. 1 dalis). Tokia veika pagal savo pobūdį yra pavojinga valstybės finansų sistemai, kelia grėsmę valstybės mokesčių surinkimui. Be to, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu pažeidimu.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

P. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1 820 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt eurų) dydžio baudą su 40 (keturiasdešimt) pakuočių maisto papildų „Camelyn-M1“, nurodytų  2020 m. sausio 16 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20109808368. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas                                                                          Rolandas Bužinskas