Pranešėja E.Vainienė Baudžiamoji
byla Nr. 1A-605 2005 m.
Teisėja R.
Valentinienė Procesinio
sprendimo kategorija 1.2.3.2.2.;
1.2.3.2.9.; 2.1.6.1.;1.1.8.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. gruodžio 21
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Elenos
Vainienės,
teisėjų: Tomo Šeškausko, Lino
Šiukštos,
sekretoriaujant Audronei
Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui
Gudžiūnui,
gynėjai advokatei Jolantai
Teresei Litvinskienei,
nuteistajam A. B.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio,
kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22
str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams; pagal Lietuvos Respublikos
BK 129 str. 2 d. 2 ir 9 p.p. laivės atėmimu 15 metų. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir
paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų. Bausmę paskirta
atlikti pataisos namuose.
Iš A.
B. priteista A. Ž. ir T. Š. po
2500 Lt turtinės žalos atlyginimui, A. Ž. 30 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimui ir 2421,80 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą, ir nuteistojo apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
A. B. nuteistas
už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe,
įsibrovęs į gyvenamąją patalpą, panaudodamas peilį pasikėsino padaryti plėšimą
bei plėšimo metu dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė bejėgiškos būklės
asmenį, o būtent:
2005 m. vasario 24 d., apie 22
val., (duomenys neskelbtini), A. B. , būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe, jiems pabeldus,
nukentėjusiajam K. Ž. atidarius gyvenamojo namo duris,
kartu su dviem nenustatytais bendrininkais įsibrovė į gyvenamąjį namą ir nusekė
paskui K. Ž. į kambarį. Dėl seno amžiaus bejėgiškos būklės
esančiam K. Ž. atsisėdus ant lovos, kitiems 2
bendrininkams saugant, A. B. , kuriam nukentėjusysis K. Ž. buvo nuplėšęs kaukę, grasindamas atkištu peiliu,
pareikalavo iš K. Ž. 2000 litų. Pinigų negavęs A. B. smogė kumščiais dėl amžiaus bejėgiškoje būklėje buvusiam
K. Ž. 4 smūgius į galvą bei vieną kartą į nugarą, K. Ž. , ginantis, sugriebus ranka už peilio ašmenų, padarė
dvi pjautines žaizdas ir vieną įdrėskimą rankose. Suduodamas smūgius A. K. Ž. padarė galvos smegenų sumušimą
ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, stuburo dalies tarpslankstelinio disko
plyšimą bei 2 pjautines žaizdas rankose – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to,
padaryti kiti sužalojimai – veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos,
kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, kraujosruvos galvos skliauto
minkštuosiuose audiniuose ir nugaros raumenyse bei dešinio dilbio įdrėskimas,
kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. K. Ž. paaiškinus,
kad pinigus laiko banke ir jų namie neturi, A. B. plėšimo
nepabaigęs dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kartu su dviem
nenustatytais asmenimis iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo pasišalino. K. Ž. nuo galvos smegenų sumušimo, išsivysčius smegenų
pabrinkimui, antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene bei prasidėjus plaučių
uždegimui, 2005m. kovo 11 d. Šilutės ligoninėje mirė.
Nuteistasis A.
B. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti jo skundą. Apeliantas nesutinka su
nuosprendžiu, nes mano, kad teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, kurios
galėtų paneigti jo kaltę padarius nužudymą. Teisme nebuvo apklausta liudytoja V. P., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad
nukentėjusysis jai sakė, kad buvo nukritęs nuo laiptų ir prasiskėlė antakį. Be
to, apelianto manymu, turėtų būti iškviesta ir apklausta gydytoja, kuri iki
mirties gydė nukentėjusįjį, kuri galėtų pasakyti, ar nukentėjusysis pagal savo
būklę galėjo duoti išsamius parodymus.
Nukentėjusieji A. Ž. ir T. Š. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą prašo šį
skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. Mano,
kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus
ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo
posėdyje apeliantas nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė
apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą
atmesti.
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos apygardos
teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus
įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų
reikalavimų. A. B. nusikalstamos veikos teisingai
kvalifikuotos pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 129 str. 2 d. 2 ir 9 p.p.
ir jis pagrįstai už šių nusikaltimų padarymą nuteistas.
Apeliantas neginčija
savo kaltės dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą ir neneigia, kad jis,
reikalaudamas iš nukentėjusiojo pinigų, sudavė pastarajam kumščiu smūgius į
veidą, tačiau mano, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis negalėjo mirti, ir
daro prielaidą, kad nukentėjusysis galėjo patirti galvos sužalojimus griūdamas.
Ši nuteistojo versija paneigta objektyviais bylos duomenimis - teismo medicinos
specialisto išvada bei teisme duotais specialisto paaiškinimais. Teismo
medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiojo mirties priežastis
buvo galvos smegenų sužalojimai. Teismo medicinos specialistas teisme
paaiškino, kad nukentėjusiojo galvoje nustatyti sužalojimai yra nebūdingi
griuvimui ir tokie sužalojimai galėjo atsirasti tik jį sumušus, be to,
specialistas nurodė, kad smegenų sumušimui galėjo užtekti ir vieno smūgio (t.3
b.l. 51-52). Kadangi apeliantas neneigia nukentėjusiajam sudavęs smūgius
kumščiu į galvos sritį, o specialistas teisme kategoriškai patvirtino, kad
nukentėjusiajam nustatyti smegenų sužalojimai galėjo būti padaryti tik jį
sumušus, tai šie bylos duomenys visiškai patvirtina, kad nuteistojo veiksmai ir
nukentėjusiojo mirtis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje. Tai, kad
nukentėjusysis mirė ne iš karto po nuteistojo suduotų jam smūgių, o po kelių
dienų, nuteistojo veikos kvalifikacijai įtakos neturi, nes atsakomybė už
žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė
tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, svarbu yra tai, kad būtų
nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių
padarinių (mirties) (Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d.
nutarimo Nr. 46 4 punktas), o tai byloje yra nustatyta. Todėl apygardos
teismas, įvertinęs visumą byloje išanalizuotų ir ištirtų įrodymų, padarė
teisingą išvadą, kad apeliantas dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė esantį
bejėgiškos būklės asmenį - K. Ž.
Apeliantas skunde
nurodo, kad turėtų būti apklausta gydytoja, gydžiusi nukentėjusįjį iki jo
mirties, siekiant išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pagal savo būklę galėjo duoti
išsamius parodymus. Šis nuteistojo prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas. Iš
specialisto išvadoje esančių įrašų iš ligos istorijos matyti, kad
nukentėjusysis K. Ž. į ligoninę buvo paguldytas
sąmoningas, todėl jis galėjo duoti parodymus apie savo sužalojimo aplinkybes.
Nukentėjusysis bendravo su savo sūnumi A. Ž. bei dukra T. Š., kuriems taip pat vienodai pasakojo apie įvykio
aplinkybes. Be to, nukentėjusiojo parodymai dėl jo atžvilgiu vartoto smurto iš
esmės sutapo ir su paties apelianto parodymais, todėl apklausinėti gydytoją dėl
apelianto nurodytų aplinkybių nėra jokio pagrindo.
Taip pat kolegijos
nuomone, nėra pagrindo apklausti liudytoją V. P. Minėta
liudytoja pati betarpiškai įvykio nematė, o apklausta ikiteisminio tyrimo metu
parodė, kad nukentėjusysis pas ją buvo atėjęs vasario mėnesio pradžioje, ir
nors ji patvirtino mačiusi pas nukentėjusįjį sužalotą antakį, tačiau tuo pat
metu ji pažymėjo, kad žaizda jau buvo bebaigianti užgyti (t.1 b.l. 113-114).
Be to, apeliacinės
instancijos teismo posėdyje apeliantas pareiškė prašymą sušvelninti jam
paskirtą bausmę. Šis apelianto prašymas taip pat yra atmestinas.
A. B. pripažintas kaltu
padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių, o kitas -
sunkių nusikaltimų kategorijai. Jam bausmės už kiekvieną nusikaltimą paskirtos
tinkamos, laikantis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 1 d., 5 d., 1 p. taisyklėmis ir
paskirtas bausmes teisingai subendrino apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos
esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Skirdamas bausmes teismas
atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad vienas
iš padarytų nusikaltimų sukėlė neatstatomas pasekmes – atimta kito žmogaus
gyvybė, charakterizuojančią medžiagą. Iš jos matyti, kad apeliantas praeityje
ne kartą yra teistas, iš šių teistumų išvadų nepadarė, grįžęs iš įkalinimo
įstaigos girtavo, niekur nedirbo. Taip pat atsižvelgta į sunkinančią apelianto
atsakomybę aplinkybę – jis nusikalto būdamas girtas ir pasikėsino padaryti
plėšimą bendrininkų grupe. Teismas atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančią
aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Apeliantas naujų aplinkybių,
kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos
teismas tokių aplinkybių nenustatė. Kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. paskirta bausmė nėra per griežta ir ją švelninti nėra
pagrindo.
Klaipėdos
apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė
Elena Vainienė
Teisėjai:
Tomas Šeškauskas
Linas Šiukšta