Pranešėja Regina Majauskienė Byla
Nr. lA-467-120/2010
Teisėja Rasa Balsevičienė Proceso
Nr.63-2-00082-06
Procesinio
sprendimo
kategorija: 2.4.6.3.1.;
1.2.25.4.5.;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P
R E N I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
Kaunas 2010
m. spalio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos
Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Emilijos Akelienės,
sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam
S. Š., jo gynėjui avokatui Arvydui Verpečinskui, teismo
posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. Š. gynėjo advokato
A.Verpečinsko apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 20 d. Kaišiadorių rajono apylinkės
teismo nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą
LR BK 281 str.5 d. ( veika 2006-09-26 d.) ir nubaustas 3 ( trejų) metų laisvės
atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2
(dvejiems metams), įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės
vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip
septynioms paroms bei, vadovaujantis LR BK 68 str., S. Š. uždrausta
naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Nukentėjusiojo P. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos
priteisimo, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos
pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
n u s t
a t ė :
S.
Š. pagal BK 281
str. 5d. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. apie 11 val. kelyje
Antakalnis-Jieznas –Alytus-Merkinė 18,800 km. Kaišiadorių rajone, važiuodamas
Alytaus kryptimi, vairuodamas UAB „Finėjas“ priklausančią transporto
priemonę-automobilį MERSEDES BENZ 1844, v/n (duomenys
neskelbtini), su puspriekabe „SCHIMITZ“, v/n (duomenys neskelbtini),
pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus((KET redakcija galiojusi iki
2006-10-05), t.y. kelių eismo taisyklių 173 p. nurodantį, kad jeigu atsirado
kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas ( jeigu jis gali tai
pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto
priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo
dalyviams, ko pasakoje pastebėjęs kelio važiuojamoje dalyje buvusią ir per
kelią ėjusią pėsčiąją O. M., laiku nestabdė vairuojamos
transporto priemonės ir ją partrenkė, ko pasekoje O. M. dėl
patirtų sužalojimų-kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš
dešinės smilkininės skilties, išsiliejus kraujui po voratinkliniu dangalu
smilkininėje skiltyje, dešinės smilkininės skilties sumušimo, mirė.
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas
A.Verpečinskas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 balandžio 20
dienos nuosprendį panaikinti ir priimti naują
nuosprendį išteisinant S. Š. , neįrodžius nuteistojo
dalyvavimo darant BK 281 str.5 d. numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismo padarytus BPK 369 str.3
d. numatytus esminius BPK pažeidimus bei panaikinti baudžiamojo poveikio
priemonės taikymą t.y. draudimą naudotis specialiomis teisėmis -vairuoti
transporto priemonę 1 metų laikotarpiui. Nurodo,
kad:
1. Teismo paskirta
bausmė ir įrodymų vertinimas yra neteisingi. Nuosprendis pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais byloje
nustatytų faktinių
aplinkybių. Juos vertinant padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes nuosprendis
neteisingas ir nemotyvuotas. Nuteistojo kaltės nenuginčijamų
įrodymų pakankamai nesurinkta, nuosprendyje išdėstyti įrodymai nėra išsamiai išnagrinėti, jam inkriminuotos veikos
padarymo aplinkybės yra likę neįrodytos (pvz. nuosprendyje nenurodyta ar yra priežastinis ryšys tarp nuteistojo veikos
ir atsiradusių pasekmių). Nepagrįstai yra remtasi išimtinai tik
prieštaringais netiesioginių liudytojų parodymais. Apkaltinamasis
nuosprendis grindžiamas prieštaringomis bei netiksliomis ekspertizių išvadomis.
2. Nagrinėjant bylą teisme yra
padaryti BPK pažeidimai kaltintojui
kai kuriuos liudytojus apklausus ne teismo posėdžio metu, bet raštu jau vykstant teisminiam
nagrinėjimui ir nedalyvaujant kitiems proceso dalyviams. Tokiu būdu, apelianto manymu, kaltintojas
galėjo įtakoti jų parodymus. Liudytojų apklausa
atlikta raštu apie tai nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, neatitinka
įstatymų reikalavimų. Prokuroras dėl naujų
įrodymų pagrindžiančių įtariamojo kaltę, gavimo į teismą nesikreipė.
Kaltinamasis naujus įrodymus pamatė tik apeliacinio skundo rašymo metu. Tuo
pažeidus BPK 242 str. 2 d. reikalavimuis dėl tiesioginio ir žodinio bylos nagrinėjimo teisme bei kaltinamojo teisės į gynybą,
nesant žodinio nagrinėjimo ir liudytojų apklausos teisme kaltinamajam
negalėjus užduoti liudytojams klausimus bei kitokiu būdu tinkamai realizuoti savo teises į gynybą, buvo pažeistos ir
kaltinamojo teisės.
3. Pirmosios instancijos teismo
nuosprendis pagrįstas tik netiesioginių liudytojų parodymais. Kitų liudytojų parodymai, ir byloje ištirtos
aplinkybės bei rašytiniai ir daiktiniai įrodymai iš esmės netiesioginių liudytojų parodymų
nepatvirtina. Be to, liudytojų
parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Jų parodymai duoti kaltintojui raštu teisminio
nagrinėjimo metu skiriasi nuo jų parodymų duotų teisme, todėl jie turėjo būti
vertinti kritiškai. Papildomi liudytojų
parodymai, surinkti bylos teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo teismo
posėdžio metu pagarsinti ir buvo apsiribota tik vėlesne tų liudytojų apklausa
teisme. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl
liudytojų-policijos pareigūnų P. ir I. parodymų
duotų teisme, kurie ne kartą dalyvavo fiksuojant
įvairius eismo įvykius ir kurie patvirtino, kad jei vilkikas būtų kliudęs
nukentėjusiąją pasekmės būtų buvusios
kur kas rimtesnės ir kad jų įsitikinimu kaltinamasis nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Teismas nuosprendyje vadovavosi
tik netiesioginių bei kaltinančius faktus aiškinančiais liudytojų parodymais,
o dėl išteisinančių liudytojų parodymų
nepasisakė, juos ignoravo ir nelaikė įrodymais.
Tokie pirmosios instancijos teismo vertinimai iš esmės pažeidžia
lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus (BPK 7 str.) ir laikytini esminiais
BPK pažeidimais. Kaip antai,
netiesioginis liudytojas A. parodė, jog S.
Š. lyg sakė, kad priliečiau
nukentėjusiąją. Tokia liudytojo išsakyta frazė yra akivaizdi prielaida neparemta
jokiais objektyviais įrodymais (kaip prilietė? ar krovininiu
automobiliu, ar prilietė rankomis išlipęs iš automobilio?) Ši liudytojo
išsakyta frazė teismo posėdyje nebuvo išsiaiškinta išsamiai. Visiškai nėra aišku, ką turėjo liudytojas omenyje ir kaip
teismas vertino tokius liudytojo parodymus. Iš šių apeliacinių argumentų yra akivaizdu, jog teismas remiasi vien
prielaidomis dėl nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu ir
teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirtos ir aplinkybės ,kad jei vilkikas būtų
kliudęs pėsčiąją, tai jos rankinė ir lazda neišvengiamai būtų nulėkusios
toliau, o ne gulėtų šalia nukentėjusiosios
į ką nurodė visi liudytojai.
Liudytojos V. girdėtas automobilio stabdžių cypimas taip pat
nėra pakankamas pagrindas
teigti, jog vilkikas pėsčiąją kliudė. Be to liudytojų parodymai vietoje duoti
po autoįvykio
praėjus labai ilgam laiko tarpui, todėl jie vargu ar galėjo tiksliai atsiminti
buvo ar nebuvo
stabdymo pėdsakai, koks stabdymo pėdsakų ilgis ar šie stabdymo pėdsakai palikti
būtent konkrečios transporto priemonės, koks buvo atstumas tarp vilkiko ir
pėsčiosios, tiksliai atkartoti apelianto
žodžius ir pan. Be to, liudytojai nėra specialistai ir negali byloje atlikti
autotechninės ekspertizės ekspertų ar
pareigūnų vaidmenį, kadangi neturi tam jokių specialių žinių. Pažymėtina,
kad eismo įvykio vieta iškarto po įvykio apžiūrėta nebuvo, autotechninė
ekspertizė paskirta nebuvo. Apie tai nekart buvo kalbėta teisminio nagrinėjimo
metu.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad
teisme tyrėjos duoti parodymai ir teismo bylos aplinkybių vertinimas iš esmės skiriasi nuo kaltintojo bylos
aplinkybių vertinimo. Įvertinus tai, kad tik medicininiai duomenys turėjo
esminę reikšmę teismui padarant išvadą dėl apelianto veikos subjektyviųjų požymių, darytina išvada, kad
padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes dėl pažeidimų buvo suvaržytos nuteistojo teisės ir sukliudyta teismui
išsamiai ir nešališkai išnagrinėti
baudžiamąją bylą.
4. Teismo nuosprendis dėl Š. kaltės, jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų
bei priežastinio ryšio tarp jo veikos ir
eismo įvykio padarinių yra grindžiamos tik teismo medicininių ekspertizių
išvadų prielaidomis. Kompleksinės eismo įvykio-medicininės ekspertizės
specialistų išvados viena kitai prieštarauja, yra neparemtos objektyviais duomenimis,
jose iš esmės tik spėjimai. Daug kur rašoma,
jog „tikėtina". Trasologinės
ekspertizės aktu paneigtas kontakto buvimas, nes, ant nukentėjusiosios
rūbų nerasta kaltinamojo automobilio dalelių, kurios esant kontaktui su transporto priemone neišvengiamai
turėjo atsirasti. Ikiteisminio tyrimo
metu surinkti ir teisme išnagrinėti įrodymai yra prieštaringi. Jais kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama ir
įrodinėjama. BK 281 str.
numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl teismas turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko padaryto kelių
transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių. Teismo išvada
dėl priežastinio ryšio buvimo turėjo
būti motyvuota. Tai turėjo padaryti teismas,
o ne ekspertinės įstaigos. Nuosprendyje taip pat yra neteisingai užfiksuoti
kaltinamojo parodymai, kad įvykio momentu jam saulė švietė į akis. Nei
ikiteisminiame tyrime, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nebuvo tokių
parodymų davęs. Be to, įvykio laikotarpiu, t.y. rugsėjo mėnesį, 11 val. dienos,
važiuojant į pietų pusę, saulė negalėjo
šviesti kaltinamajam prieš akis. Teismo protokole užfiksuota, jog
kaltinamasis šią frazę pasakė med. ekspertui uždavus klausimą. Tačiau iš
tikrųjų tai nebuvo atsakymas į eksperto
klausimą, o tik teismo metu išsakyta subjektyvi eksperto nuomonė. Pažymėtina, jog medicinos ekspertas nėra
specialistas kitose, ne su medicina susijusiose
srityse, todėl tokia jo nuomonė vertintina kritiškai.
BK 281 str. 5 d.
normos dispozicija yra blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimai
nuosprendyje iš esmės surašyti deklaratyviai, nesusiejus jų su autoįvykio aplinkybėmis, specialistų išvadomis ir kt.
įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo
kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje
byloje nėra jokių surinktų duomenų - įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis pažeidė
Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Teisminio nagrinėjimo
metu liko nepaneigtos ir nepašalintos abejonės, nes nebuvo aiškinamasi, ar nukentėjusiąją
galėjo kliudyti kita transporto priemonė, ar eismo įvykį galėjo sukelti pati nukentėjusioji ar
mirties priežastimi galėjo būti liga.
Teismas įrodymus įvertino tik pagal savo
vidinį įsitikinimą, tačiau neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir išsamiai.
Teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų A. P., Rimo Ivaškevičiaus, L. M. parodymus,
nenagrinėjo ir nevertino kitų asmenų parodymų, netyrė medicininiuose
aktuose užfiksuotų duomenų pagrįstumo. Nuosprendyje užfiksuota, jog medicinos
išvadoje rašoma, jog neatmetama galimybė kad sužalojimai padaryti autoįvykio metu. Teismo posėdžio metu ekspertas
Mekšraitis parodė, jog sužalojimai galėjo atsirasti ir nukentėjusiai ne
vieną kartą kritus. Teismo medicininė išvada yra nekategoriška, grindžiama
prielaidomis, o prielaidomis vadovautis
negalima. Kaip antai teismas netyrė ir nevertino nukentėjusios ligos istorijos,
kurioje užfiksuota, jog O. M. skundėsi dešinės
pusės galvos skausmais (mirties priežastis -kraujo
išsiliejimas po dešinės pusės galvos smegenų dangalais). Pirminiai medicininiai
duomenys mirties priežastį įvardino
kaip insultą. Dėl šių priežasčių
buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi apibendrinant
akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 str. reikalavimų, kur nurodyta, kad įrodymais laikomi
tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę,
turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Visos
abejonės, kurių šioje byloje daugiau nei pakankamai, turi būti
traktuojamos kaltinamojo naudai.
5. Pagal pirminius duomenis, fiksuotus iškart po įvykio, mirusioji turėjo
tik nedidelę žaizdą galvoje, kuri galėjo
atsirasti kritimo metu. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto
Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. išvadoje Nr.M 1408/06 (02) nurodoma, kad
neatmetama galimybė, kad sužalojimai padaryti autoįvykio metu sužalojant
pėsčiąją judančio automobilio dalimis.
Tiksliau detalizuoti traumos mechanizmo pagal turimus duomenis negalima. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008
m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akte Nr.11-317 (08) taip pat remiamasi vien prielaidomis apie galimai buvusį kontaktą su
autotransporto priemone. Taigi,
kaip matyti, šios išvados prieštarauja viena kitai. Iš to seka, kad specialisto
išvada neparemta objektyviais duomenimis, o
iš esmės tik spėjimais, neparemtais jokiais kitais neginčijamais įrodymais. Šių ekspertizių pagrindu kaltintojas teisme grindė
savo išvadas tiek, kiek jos tiko kaltinimui
pagrįsti. Teismo nuosprendyje daromos išvados iš esmės remiasi ekspertų
išvadomis, kurios pagrįstos vien
prielaidomis. Pažymėtina ir tai, kad teisiamajame posėdyje specialistas Saulius Mekšraitis nurodė, kad sužalojimai, galėjo
atsirasti ir nukentėjusiajai ne vieną kartą kritus anksčiau.
6. S. Š. netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų
vienintelio pajamų šaltinio nes teisė
vairuoti transporto priemones pagrįsta jo darbine ir profesine veikla, todėl
dar labiau pasunkėtų jo ir jo šeimos narių
padėtis. S. Š. žmona pensininkė, niekur nedirba. Vairuotojo ekspeditoriaus darbas S.
Š. yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Lietuvos teismų praktika rodo, kad uždraudimas
naudotis specialia teise paprastai skiriamas
nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, kai nusikalstama
veika padaryta naudojantis šia teise. Šioje byloje tokių duomenų nėra.
BK 67 str. nustatyta, kad
baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas nemotyvuotai skirdamas baudžiamojo
poveikio priemonę neatsižvelgė į visas bylai
reikšmingas aplinkybes. Be to, BK 68 str. 1 d. numatyta šios baudžiamojo
poveikio priemonės skyrimo sąlyga:
uždrausti naudotis specialia teise galima tik tada, kai nusikalstama veika
padaryta naudojantis šia teise. Iš to sektų, jog apeliacinės instancijos
teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, būtina naikinti ir baudžiamojo
poveikio priemonę.
Skundas iš dalies tenkintinas ir
nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas tik poveikio
priemonės taikymo dalyje. Likusioje dalyje apeliacinis skundas yra nepagrįstas
ir atmestinas
Dėl S. Š. padarytos
nusikalstamos veikos
Skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai konstatuota,
kad 2006 m. rugsėjo 26 d. apie 11 val., kelyje
Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 18,800 kilometre Kaišiadorių rajono ribose,
nuteistajam S. Š., vairuojant UAB „Finėjas“ automobilį
„Mersedes Benz 1844“, v/n (duomenys neskelbtini) ir, kelyje
atsiradus kliūčiai – pėsčiajai O. M., nestabdant automobilio
ir nesulėtinant jo greičio, nuteistasis S. Š. pažeidęs iki
2006 m. spalio 5 d. galiojusio KET 173 p. reikalavimus, ir
vairuotu automobiliu mirtinai sužalojo pėsčiąją O. M..
Tiesiogiai 2006 m. rugsėjo 26 d.
autoįvykio kilimo aplinkybes mačiusių liudytojų, byloje nustatyta nebuvo.
Liudytojais byloje apklausti A. P., R. I.,
G. C., E. C., R. A.,
M. V., autoįvykio vietoje atsirado skirtingu laiku ir apie
kilusio autoįvykio aplinkybes išgirdo tik iš nuteistojo kalbų. Kad nuteistasis,
pasakodamas autoįvykio kilimo aplinkybes sakė ir sako netiesą, šiuo nuosprendžiu
jau yra aptarta.
Duomenys byloje rodo, kad nuteistasis,
neigdamas savo kaltę, akivaizdžiai sako netiesą. Jo nurodomos autoįvykio
aplinkybės, akivaizdžiai yra paneigtos faktiniais bylos duomenims, tad teismas
pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai.
Iš GMP siuntimo matyti, kad, 2006 m.
rugsėjo 26 d. O. M. nutrenkus automobiliu, ši, dėl jai
padaryto vidutinio laipsnio galvos smegenų sutrenkimo, muštos žaizdos, hematomos
galvos kairėje pusėje, plėštos žaizdos dešinėje plaštakoje GMP automobiliu
pristatyta buvo į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių. 2006 m. rugsėjo 26 d
įrašai Kaišiadorių ligoninės gydymo stacionare istorijoje Nr. 4320/616 taip pat
rodo, kad autoįvykio metu O. M. yra patyrusi politraumą. liudytoja
L. M., neturėdama tam įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų,
tos pačios autoįvykio dienos, t.y., 2006 m. rugsėjo 26 d. jos surašytu
tarnybiniu pranešimu PK viršininkui pateikusi neteisingus duomenis, nurodydama,
jog O. M., eidama per gatvę, pati nukritusi susižalojo
galvą ir ligoninės reanimaciniame skyriuje guli dėl įtariamo insulto, tą pačią
dieną, t.y. 2006 m. rugsėjo 26 d., nesant atliktai įvykio vietos apžiūrai,
nesant nubraižytam įvykio vietos planui, nesant apžiūrėtam transportui, savo
vardu surašytu nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl autoįvykio nutraukė(t.1, b.l.
3-7). 2006 m. rugsėjo 28 d. O. M. nuo autoįvykio metu patirtų
sužalojimų mirė. Po jos mirties, 2006 m. spalio 12 d. viena įvykio vietos
apžiūros protokolą surašė, eismo įvykio vietos planą nubraižė bei 2 apžvalgines
fotonuotraukas padarė ir fotolentelę iš jų sudarė viena tyrėja L.
M. (t.1, b.l. 7-10).
2006 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados
aktu, mirusiosios kūne nustačius daugybinius išorinius sužalojimus (kraujosrūvas,
nubrozdinimus kairės akies vokuose, kairėje galvos pusėje, kairiame petyje, dilbyje,
klube, blauzdoje, dešiniame žaste, plaštakoje, dešinėje alkūnėje, šlaunyje, kirkšnyje)
bei daugybinius vidinius sužalojimus (kairio plaučio viršutinės dalies audinio
plyšimą, kairiojo raktikaulio skersinį lūžimą, kairės pusės III-VII šonkaulių tiesioginius
lūžius su pasieninės pleuros pažeidimu, masyvią susiliejančią kraujosrūvą galvos
minkštuosiuose audiniuose, kairės pusės kaktos, momens, smilkinio, pakaušio
srityse bei kairiame smilkininiame raumenyje, dešinėje smilkininėje skiltyje
ties poliumi kontūzinį židinį pereinantį į žievinę dalį, kraujosrūvą
voratinkliniame dešinės galvos pusės audinyje, masyvias tamsiai raudonas
kraujosrūvas nugaros minkštuosiuose audiniuose, esančiuose kairės pusės mentės
projekcijoje, nugaros plačiajame raumenyje klubo-sėdmens srityje, dešinėje
šlaunyje pereinančią į sėdmenį) konstatuota buvo, kad 2006 m. rugsėjo 26 d. dėl
galimai autoįvykio metu judančio automobilio dalimis padarytų sunkios galvos
smegenų traumos kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš
dešinės smilkininės skilties, kraujo išsiliejimui po voratinkliniu dangalu
dešinėje smilkininėje skiltyje bei dešinės smilkininės skilties sumušimui
komplikavusis smegenų suspaudimu, pabrinkimu, kamieno strigimu, 2006 m. rugsėjo
27 d. nukentėjusioji O. M. mirė (t.1, b.l. 15-21).
2008 m. rugpjūčio 18 d. teismo kompleksinės
medicininės - eismo įvykio ekspertizės aktu nustatyta, kad visi O.
M. konstatuoti sužalojimai būdingi yra automobilinei traumai, partrenkiant,
nubloškiant ją ant kelio dangos judančio transporto priemone su plokščia
priekine dalimi bei, sužalojimo jos, kaip pėsčiosios metu, judančio automobilio
dalimis, pirminį smūgį suduodant jai į kairę kūno pusę ir kiek į nugarą, jos
kūnui tuo metu esant vertikalioje padėtyje (t.1, b.l. 58-60).
O. M. lygioje vietoje ant asfalto, kurio neribotas paviršius
yra plokščias, pačiai visu ūgiu nugriūnant nuteistojo nurodomu būdu, t.y. ant
nugaros iš dalies aukštielninkai ir daugiau ant kairės pusės, tose vietose
sužalojimai ir galėjo būti padaryti. Tačiau O. M. be
sužalojimų (galvos sumušimų, kraujo išsiliejimų, plyšimų, raktikaulio,
šonkaulių kraujosrūvų bei lūžių) kairėje jos kūno pusėje, konstatuoti yra ir
sužalojimai dešinėje jos kūno pusėje (galvos dešinės smilkininės skilties
sumušimas bei ties jos poliumi esąs 1x0,5 cm kontūzinis židinys, dešinio žasto,
dešinės blauzdos, dešinės plaštakos, dešinės šlaunies, dešinio kirkšnies
sumušimai bei nubrozdinimai). O. M. kairėje ir dešinėje
jos kūno pusėse konstatuotas daugybinių sužalojimų padarymas, akivaizdžiai parodo,
tad nuteistasis, neigdamas jo vairuoto automobilio sąlytį su žuvusiąja,
akivaizdžiai sako netiesą.
Pamatęs O. M. iš 300
m. atstumo besirengiančią eiti per kelią, o iš 250-200 m. atstumo ją per kelią
beeinančią, nuteistasis, jo žodžiais tariant, tikėdamasis, kad ši kelią spės
pereiti, sumažino greitį ir, važiuodamas iš lėto, link jos artėjo.
Iš įvykio aplinkybių matyti, kad
nukentėjusi, kelio pereiti nespėjo. Kompleksinės ekspertizės aktu nustatyta,
kad, O. M. kūnui esant vertikalioje padėtyje, ji judančio
automobilio dalimis, buvo partrenkta, nubloškiant ją ant kelio dangos, tokiu
būdu jai abiejose josios kūno pusėse padarant automobilinei traumai būdingus
sužalojimus.
Nuteistojo parodymai, kad jis, artėdamas
prie per kelią einančios žuvusiosios, važiavo iš lėto, o priartėjęs prie jos
staiga stabdė bei liudytojos M. V. parodymai apie jos išgirstą
stabdžių cypimą bei pažiūrėjus, jos pamatytą nuteistojo išlipimą iš automobilio
ir priėjimą prie ant asfalto gulėjusios O. M., ne tik pilnai
patvirtina kompleksinės ekspertizės aktu duotą išvadą, bet ir parodo tai, kad,
artėdamas prie kelio pereiti nespėjusios pėsčiosios, nuteistasis staiga
automobilį stabdyti pradėjo per vėlai ir todėl, esant per mažam atstumui, sustojo
tik po to, kai transporto priekine dalimi O. M. partrenkė
nublokšdamas ant kelio.
Neginčytinai akivaizdu, kad, suduotu
smūgiu asmenį nubloškiant, jis skrieja į priekį, tad, šiuo konkrečiu atveju, būtent
nubloškimas ir lėmė nuteistojo stabdomo automobilio neužvažiavimą ant nublokštos
O. M..
Iki 2006 m. spalio 5 d. galiojusio KET 173 p. įpareigojo vairuotoją, atsiradus kliūčiai ...
sulėtinti ir net ... visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti
...atsiradusią kliūtį. Nuteistasis šiuos reikalavimus grubiai pažeidė. Jis,
nors pamatęs kelyje kliūtį greitį ir sumažino, tačiau automobilį stabdyti
pradėjęs per vėlai, per kelią ėjusią O. M. kliudė ir
nubloškė, padarydamas jai pavojingus gyvybei mirtinus sužalojimus, tad
priežastinio ryšio tarp jo veiksmų bei kilusių pasekmių buvimas, yra akivaizdus.
Autoįvykio metu nuteistasis buvo blaivus, tad jo veika pagrįstai kvalifikuota
pagal BK 281 str. 5 d. ir pagrindo šioje dalyje naikinti nuosprendį, nėra.
Dėl S. Š. paskirtos
bausmės
Skundo autorius, teigdamas nesutinkąs su
nuosprendžiu jam paskirta bausme, jokių argumentų nenurodo. Už šios
nusikalstamos veikos padarymą BK 281 str. 5 d. numatyta tik laisvės atėmimo iki
8 metų bausmė. BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo
įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. Už BK 281 str. 5 d. numatytos
nusikalstamos veikos padarymą bausmės vidurkis yra 4 m. 1 mėnuo ir 15 d. Nuteistojo
S. Š. atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių
aplinkybių teismas nenustatė. Skundžiamu nuosprendžiu S. Š. nubaustas
yra mažesne, nei įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, t.y., 3 metų
laisvės atėmimo bausme, atidedant josios vykdymą 2 metams. Skirdamas šią
bausmę, teismas BK 54, 55, 61 straipsniuose keliamų reikalavimų nepažeidė. Paskirtoji
bausmė nei savo dydžiu, nei savo rūšimi, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta,
tad skundas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas.
Dėl S. Š. nuosprendžiu
pritaikytos poveikio priemonės
Už nusikaltimo padarymą kartu su paskirta
bausme taikoma baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia
teise, siekiama turi būti ne tik nustatyti specialias pareigas nusikaltusiam
asmeniui, bet ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Skiriama poveikio priemone turi
būti siekiama maksimalaus poveikio kaltininkui padarymo. Poveikio priemonių
skyrimas nėra privalomas, tad ją skirdamas, teismas savo sprendimą turi
motyvuotai pagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju, teismas, nuteistajam S. Š. kartu su bausme paskirdamas ir poveikio priemonę –
uždraudimą 1 metus naudotis specialia teise, t.y., teise vairuoti transporto
priemonę, to nemotyvavo.
Abejonių nekyla, kad S.
Š. nusikalstama veika tikrai padaryta buvo naudojantis specialia teise –
teise vairuoti transporto priemones. Šiuo konkrečiu atveju, nusikalstamos
veikos padarymo metu UAB „Finėjas“ S. Š., naudodamasis
turima teise vairuoti transporto priemonę, dirbo vairuotoju. Nors nuo S. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėję yra beveik
4 metai, jis ne tik teismo nuosprendžio priėmimo metu, bet ir iki šiol, UAB
„Knyst auto“ dirbdamas vairuotoju, ta teise naudojasi. Duomenų, kad per laiką
nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iki dabar jis būtų daręs naujas
nusikalstamas veikas, nėra. Charakterizuojamas jis teigiamai. Nusikalstamos veikos
padarymo metu buvo blaivus. Duomenų, kad per tą laiką jis už KET pažeidimus būtų
baustas administracine tvarka, taip pat nėra. Nuteistasis pagal profesiją yra
vairuotojas. Jo ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir šiuo metu, jo
turima speciali teisė – teisė vairuoti transporto priemonę, pagrįsta yra
darbine ir profesine jo veikla, tad šiuo konkrečiu, uždraudimas jam naudotis
turima vairavimo teise, faktiškai reiškia ir BK 45 str. numatytos teisės jam dirbti
tam tikrą darbą (šiuo konkrečiu atveju – vairuotoju), atėmimą. Tačiau, teisės
dirbti tam tikrą darbą atėmimo taikymas galimas yra tik tada, kai tokia bausmė
nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje. Tokia
bausmė BK 281 str. 5 d., nenumatyta, tad teismo nuosprendis šioje dalyje dėl
netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas, naikinant uždraudimą 1
metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.
Dėl kitų apeliacinio skundo
teiginių
BPK 288 str. tvarka teismo iš prokuroro gauti
papildomi faktiniai duomenys [2009 m. birželio 9 d. lydraščiu prokuroro,
prijungimui prie baudžiamosios bylos, teismui pateikti buvo iš PK gauti informaciniai
duomenys bei eilės papildomų asmenų apklausų liudytojais protokolai (t.2, b.l.
44-67), o, teismui posėdyje tuos asmenis apklausus, 2010 m. vasario 24 d.
lydraščiu – teismo nurodymu jam prokuroro pateikti buvo ir tų asmenų teisme
duotų parodymų patikrinimo vietose protokolai bei schemos (t.2, b.l. 179-195)],
teismo ištirti bei įvertinti teisingai. Teismui, įstatymo nustatyta tvarka prokuroro
nurodytus asmenis posėdyje apklausus, jų duotus parodymus teismo posėdžių
protokoluose užfiksavus, teismo jie buvo ir patikrinti, ir ištirti įstatymo
nustatyta tvarka, tad akivaizdu, jog, nagrinėdamas bylą, pirmos instancijos
teismas, apklausdamas bei išklausydamas į teismo posėdį iškviestų prokuroro kaltinamajame
akte buvusių bei papildomai nurodytų asmenų parodymus, paaiškinimus, išvadas,
pagarsindamas protokolus ir kitus dokumentus bei sudarydamas sąlygas proceso
dalyviams teismo procese užduoti klausimus visiems apklausiamiems asmenims,
išreikšti savo nuomones dėl tų asmenų apklausų, visus įrodymus ištyrė betarpiškai,
tiesiogiai ir BPK 242 str. reikalavimų taip pat nepažeidė.
Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1
p.
n u s p
e n d ė:
Nuteistojo S. Š. gynėjo advokato A. Verpečinsko
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
2010 m. balandžio 20 d.Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo nuosprendį poveikio priemonės S. Š. taikymo
dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeisti:
Panaikinti S. Š. teismo
nuosprendžiu už BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą
poveikio priemonę - uždraudimą 1 metus naudotis teise vairuoti transporto
priemonę.
Likusioje dalyje teismo nuosprendį
apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.
Teisėjai: Regina
Majauskienė
Arūnas Paštuolis
Emilija
Akelienė