Administracinė byla Nr. I-3372-428/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01056-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 16.5.; 16.8.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,
sekretoriaujant Laurai Mukaitei,
dalyvaujant pareiškėjui K. S. , jo atstovui Lietuvos profesinės sąjungos „Sandraugos“ atstovui D. B. , atsakovės Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovėms J. P. ir J. S. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Kauno priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl tarnybinio tyrimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014-07-03 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8-6 ir įpareigoti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybą kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, prašant nustatyti pareiškėjo patirto sveikatos susižalojimo laipsnį ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją (b.l. 65-73).
Pareiškėjas ir jo atstovas prašė patikslintą skundą tenkinti. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas panašiai paaiškino, kad pareiškėjas, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau - KAPGV) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniuoju inspektoriumi, vykdydamas savo tiesiogines pareigas 2013 m. birželio 6 d. apie 9 val. 30 min., vykdė gaisravietės Raudondvario pl. 326 , Kaune, tyrimą apleistame name, kuriame 2013 m. birželio 5 d. įvyko gaisras. Nuvykę į gaisravietę pareiškėjas norėdamas patekti į kitas patalpas, ketino apeiti dvi duobes, tačiau paslydo ir įkrito į vieną iš duobių. Pareiškėjas pajuto skausmą kairėje kūno pusėje ir dešinės kojos kelio srityje. Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2013 m. liepos 9 d. akto Nr. 27-16(54) 3.2 punkte buvo konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko vykdant gaisro tyrimą, gaisravietės apžiūrą, todėl pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybiniu pareigų atlikimu. Skundžiamoje 2014-07-03 išvadoje Nr. 8-6 nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas vykdydamas savo tiesiogines pareigas susižalojo pats neatsargiai elgdamasis, todėl kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas neturėtų būti mokėtina. Atsakovas nepagrindė, kad pareiškėjo elgesys buvo neatsargus. Jokie teisės aktai nenustato kaip konkrečiai turi vykti gaisro tyrimas. Byloje nėra jokių tyrimo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo elgesys buvo neatsargus. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tarnybinio patikrinimo 2013 m. liepos 9 d. išvadoje Nr. 27-16(54) pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Atsakovas šią išvadą ir joje konstatuotus faktus sieja tik su Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnyje numatyta teise gauti nelamingo atsitikimo darbe draudimo išmoką. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 6 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada kompensacija nemokama. Pareiškėjo susižalojimo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl turi būti mokama ir kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje.
Atsakovė prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime (b.l. 20 - 24) nurodė bei atstovės teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad pareiškėjas tarnybos metu susižalojo dėl neatsargumo ir šios traumos priežastimi negali būti laikomas tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusia rizika ar padidėjusiu pavojumi jo gyvybei ar sveikatai, todėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos pareiškėjui buvo nuspręsta nemokėti. Iš tarnybinio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu jam vykdant tiesiogines pareigas. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, bei tyrimo metu surinktą medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas, tačiau konkrečiu atveju nenustatyta aplinkybių dėl kurių būtų galima vertinti pareiškėjo sveikatos sutrikdymą tarnybos metu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jo gyvybei ar sveikatai.
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau - KAPGV) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresniojo inspektoriaus, teisės gauti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statuto) 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, pareiškėjo sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas atveju.
Nagrinėjamojoje situacijoje, ginčas kilo dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių nustatymo, suteikiančių pareiškėjui teisę į kompensacijos išmokėjimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimų poskyrio vyresnysis inspektoriaus pareigas, 2013 m. birželio 6 d. apie 9 val. 40 min., gaisravietės apžiūros (tyrimo) metu, patalpoje, kurioje 2013 m. birželio 5 d. buvo įvykęs gaisras, paslydo ir praradęs pusiausvyrą ir įkrito į patalpos viduje esančią duobę, ko pasėkoje susižalojo dešinės kojos kelio sąnarį (b.l. 34, 35, 39). Pareiškėjui buvo nustatytas dešinės kelio sąnario dalinis raiščių plyšimas (b.l. 18 - 19, 38). Nelaimingo atsitikimo darbe 2013-07-09 aktas Nr. 27-16(54) patvirtino, kad pareiškėjas susižalojo tarnybos metu, bei tai, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – nestabiliai pastatyta koja (b.l. 44-45). Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2013 m. liepos 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-16(54) buvo konstatuota, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybiniu pareigų atlikimu (b.l. 14 -15). Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyrius 2013 m. gruodžio 19 d. išmokėjo pareiškėjui, apdraustam valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, 3934,01 litų dydžio draudimo išmoką (b.l. 49-51). Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014 m. liepos 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8-6, buvo konstatuota, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, vykdant tiesiogines pareigas, tačiau sužalojimas buvo patirtas dėl paties pareiškėjo neatsargaus elgesio. Tarnybinio tyrimo išvadoje buvo siūloma nemokėti pareiškėjui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas. Tarnybinio tyrimo išvadą, neskirti pareiškėjui kompensacijos, patvirtino Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas (b.l. 29-33).
Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyti trys galimi kompensacijos išmokėjimo dėl pareigūnų sveikatos sutrikdymo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.
Atsakovas skundžiama tarnybinio tyrimo išvada pripažino, kad pareiškėjas susižalojo atliekant tarnybines pareigas dėl savo paties neatsargumo ir pareiškėjo sveikatos sutrikdymo aplinkybės nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje trys galimus kompensacijos išmokėjimo atvejus. Tarnybinio tyrimo išvadoje nebuvo nustatyta aplinkybių, numatytų Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje, patvirtinančių, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta vykdant tarnybines pareigas, kurios buvo susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, panašaus pobūdžio administracinėje byloje Nr. A143-145/2010 byloje, kurioje buvo analizuojamas ir aiškinamas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų trijų alternatyvių atvejų taikymas, 2010 m. sausio 25 d. nutartyje pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas pirmasis atvejis, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, sietinas su pareigūno sveikatos sutrikdymu ar susižalojimu jo tarnybinių pareigų atlikimo metu. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas. Antrasis atvejis - kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, sietinas su pareigūno sveikatos sutrikdymu ar susižalojimu laiko požiūriu ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą. Trečiais atvejis - kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, gali būti suprantamas kaip pareigūno sveikatos sutrikdymas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, susijęs su prieš tai pareigūno atliktomis tarnybinėmis pareigomis ar dėl pareigūno statuso.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas susižalojo ir jo sveikata buvo sutrikdyta būtent atliekant tiesiogines tarnybines pareigas, tarnybinių pareigų atlikimo metu, vykdant gaisravietės apžiūrą (tyrimą) patalpoje, kurioje anksčiau buvo įvykęs gaisras, todėl nagrinėjamai situacija iš dalies atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų atvejį, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Tačiau nustačius, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, būtina nustatyti ir kitą Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios alternatyvos sąlygą, t.y. ar pareiškėjo tiesioginių pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2010m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-145/2010 pažymėjo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiais pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai yra skirta konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Vertinant pareiškėjo sveikatos sutrikdymo atvejį, įvykusi jo tiesioginių tarnybinių pareigų atlikimo metu, konstatuotina, jog įprasta gaisravietės patalpos apžiūra pagal pareiškėjo vykdomų pareigų pobūdį nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Gaisrų tyrimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktuose numatyta, kad pareiškėjas vykdydamas šias pareigas atlieka ikiteisminį gaisrų tyrimą, vykdo gaisrų, ekstremalių įvykių ir situacijų tyrimus (b.l. 77-78). Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte numatyta, jog gaisras – nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai. Pareiškėjas į gaisravietę atvyko sekančią dieną po įvykusio patalpoje gaisro. Aplinkybių, jog patalpa po įvykusio gaisro būtų kėlusi kokį nors neįprastą pavojų žmonių saugumui, nenustatyta. Nei pareiškėjas, nei liudytojas D. A. , kuris kartu su pareiškėju įvykio dieną vykdė gaisravietės patalpų apžiūrą, nenurodė aplinkybių, jog patalpų po įvykusio gaisro apžiūrą buvo susijusi neįprastai padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jų gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad ir tarnybiniuose pranešimuose pareiškėjas bei liudytojas D. A. taip pat nenurodė, kad tiesioginių tarnybinių funkcijų atlikimo metu apžiūrint patalpas po gaisro kilo pavojus ar padidėjo įprasta rizika jų gyvybei ar sveikatai (b.l. 34, 35). Pareiškėjas tarnybiniame pranešime ir patikslintame skunde nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, jog aiškindamasis gaisro kilimo aplinkybes į gretimas patalpas ketino patekti per ertmę sienoje, prie kurios priteiti galėjo apeidamas dvi duobes. Eidamas link ertmės sienoje pareiškėjas paslydo (ant gaisravietės grindinio buvo daug šiukšlių) ir įkrito į duobę. Pareiškėjo tarnybinė funkciją, susijusi su gaisravietės apžiūra, nustatytų įvykio aplinkybių atveju, nesietina su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, nes tokių faktinių aplinkybių nenustatyta, leidžiančių daryti išvadą, jog jo gaisravietės apžiūra buvo atliekama neįprastomis sąlygomis, t.y. esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai jo sveikatai ar gyvybei. Taigi, tai, kad pareiškėjas gaisravietės apžiūros metu paslydo ir įkrito į patalpoje buvusią duobę, sąlygojo pareiškėjo paties pasirinktas elgesio modelis, susijęs su pareiškėjo neatsargumu, neįvertinus galimos rizikos, t.y. slydaus patalpos grindinio, ant kurio buvo susikaupusių šiukšlių, siauro praėjimo ir t.t. Pirmiau nurodytų tarnybinių funkcijų atlikimo metu neįprastų aplinkybių, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, nulėmusių pareiškėjo vykdomų tiesioginių pareigų pobūdį, nebuvo nustatyta. Aplinkybė, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo paties neatsargumo, nepaneigta jokiais įrodymais. Pareiškėjo veiksmai tarnybinių funkcijų atlikimo metu pagrįstai kvalifikuoti kaip neatsargūs. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ar gyvybei, todėl vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas, įvykęs tarnybinių pareigų atlikimo metu.
Taigi, konstatuotina, jog nenustatyta aplinkybių, lemiančių sąlygas taikyti pareiškėjo atžvilgiu Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymas, jų atlikimo metu, nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui kompensaciją. Pagal Statuto 49 straipsnio nuostatas, pareiškėjo sveikatos sutrikdymas atliekant tarnybines pareigas laikytinas tik kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Pagal Statuto 49 straipsnio 1 dalį, pareigūnų sveikata ir gyvybė visam tarnybos laikui privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareiškėjui dėl šio įvykio buvo išmokėtas pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimas, todėl vidaus tarnybos pareigūnų socialinė garantija pareiškėjo atžvilgiu buvo įgyvendinta. Nors pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos laiku - tiesioginių pareigų atlikimo metu, pareiškėjo atžvilgiu taikyti ir Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą garantiją nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, nes nagrinėjamu atveju nepakako vien fakto konstatavimo, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, nenustačius papildomos sąlygos, suteikiančios teisė į kompensaciją, t.y. kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjo gyvybei ar sveikatai.
Tenkinti pareiškėjo patikslinto skundo nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Skundžia Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2014-07-03 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8-6 yra pagrįsta ir teisėta. Nenustatyta jokių duomenų, jog skundžiama išvada nepagrįsta, nemotyvuota ar surašyta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, numatytus Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu taisyklėse, patvirtintose Vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 įsakymu Nr. V-138. Skundžiama 2014-07-03 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8-6 motyvuota, pagrįsta teisės aktais ir faktinių aplinkybių tyrimu, naikinti skundžiamos išvados nėra teisinio pagrindo.
Nepatenkinus patikslinto skundo reikalavimo dėl skundžiamos išvados panaikinimo, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti antrąjį patikslinto skundo reikalavimą, t.y įpareigoti Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybą kreiptis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, prašant nustatyti pareiškėjo patirto sveikatos susižalojimo laipsnį ir įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 1 punktu, teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Medvedevienė