KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė, 

sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei G. S.,

nedalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 505,09 Eur skolą, 92 Eur delspinigius, 8 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė bei jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-01-17 šalys sudarė Vadybos sistemų sertifikavimo paslaugų sutartį Nr. VS/17/06 (toliau - sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės vadybos sistemų sertifikavimo auditą ir vadybos sistemų pirmąjį bei antrąjį priežiūros auditus, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas laiku atsiskaityti. Šalys sutarties Priede Nr. 1 numatė, kad sertifikavimo audito kaina be PVM - 1400 Eur, kuri turi būti sumokama taip: 400 Eur (plius PVM) - per 14 dienų nuo atliktų darbų perdavimo- priėmimo akto pasirašymo dienos, 1000 Eur (plius PVM) - iki 2017-05-14 d. Vadybos sistemų pirmojo priežiūros audito kaina - 950 Eur be PVM sumokama per 7 dienas nuo atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Ieškovė suteikė paslaugas ir 2017-02-28 šalys pasirašė pirmą darbų perdavimo-priėmimo aktą dėl sertifikavimo audito, o 2018-06-14 pasirašė antrą darbų perdavimo-priėmimo aktą dėl pirmojo priežiūros audito darbų. Kartu buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas: 2017-02-27 Nr. 034 - 1694 Eur sumai ir 2018-06-14 Nr. 106 - 1149,50 Eur sumai (PVM įskaičiuotas). Pirmoji sąskaita privalėjo būti apmokėta vėliausiai 2017-05-14, o antroji sąskaita - 2018-06-21. Atsakovė sumokėjo 338,41 Eur pagal 2017-02-27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 034. Likusios skolos nesumokėjo ir yra skolinga ieškovei - 2505,09 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad visa skola neapmokėta, ieškovė paskaičiavo 0,02 proc. delspinigius nuo pradelstos nesumokėtos sumos už 6 mėnesių laikotarpį, viso 92 Eur. Tokiu būdu, bendra atsakovės skola sudaro 2597,09 Eur.

1.1.2. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašė priteisti iš atsakovės priteisti  palūkanas, kurių dydį nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau - Įstatymas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2019 m. pirmąjį pusmetį, kurį buvo taikoma 2019 m. sausio 1 dieną galiojusi 0 proc. Europos Centrinio Banko fiksuotoji palūkanų norma, todėl papildomai nėra pridedami fiksuotos palūkanų normos procentai, prašė taikyti Įstatyme numatytą palūkanų dydį ir iš atsakovės priteisti 8 % procentų dydžio palūkanos nuo pareikštų reikalavimų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

1.2. Dėl atsakovės prašymo leisti priteistą skolą mokėti dalimis, nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes atsakovės skola yra susidariusi jau seniai, atsakovė, nors ir žada skolą sumokėti, tačiau savo pažadų nevykdo. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, yra skolinga kitiems kreditoriams, skolos vykdymo atidėjimas pažeis ieškovės teisėtus lūkesčius kuo greičiau atgauti priteistą skolą.

II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir jį pripažįsta. Sutinka, kad atsakovės skolos likutis sudaro 2 505,09 Eur, taip pat sutinka su prašomų priteisti delspinigių suma ir 8 proc. dydžio metinėmis procesinėmis palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidų suma.  Taip pat nurodė, kad atsakovei yra žinomi ieškinio pripažinimo teisiniai padariniai.

2.1. Pripažindama ieškinį, atsakovė prašė išdėstyti sprendimo vykdymą ir leisti priteistą skolą sumokėti dalimis, per 6 mėnesių laikotarpį. Nurodė, kad skolos ieškovei nesumokėjo dėl laikinų finansinių sunkumų. Atsakovės veiklos pobūdis yra priklausomas nuo sezono, didžiausios pajamos gaunamos šiltuoju metų laiku. Atsakovė turi ir daugiau kreditorių, kuriems įsiskolinimus moka dalimis, taip pat turi ir debitorių, be to, turi 2019 metams užsakymų, todėl mano, kad finansiniai sunkumai yra laikini ir per 2019 metus turės galimybę atsiskaityti su ieškove. Pažymėjo, kad atsakovė turi įsiskolinimą VSDFV biudžetui, todėl mano, kad pilnai atsiskaičius su ieškove, būtų pažeisti pirmesnės eilės kreditoriaus interesai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas pilnai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Atsakovė visiškai pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

4. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 straipsnyje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Nustatydamos tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiima pareigą vykdyti sutartyje sulygtus įsipareigojimus - sudariusios sutartį, šalys netenka teisės vienašališkai atsisakyti ją vykdyti (CK 6.59 straipsnis). Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl to vienašališkai keisti, nesilaikyti sutarties nuostatų neleidžiama, išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytus atvejus. Atsisakius vykdyti šalių pasirašytą sutartį, sutartį pažeidusiai šaliai kyla sutartinė atsakomybė (CK 6.256, 6.258 straipsniai). CK VI knygos XXXV skyriuje, reglamentuojančiame atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius, yra numatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio intelektines ar kitokias paslaugas, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.720 straipsnio 3 dalis numato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos.

5. Byloje nustatyta, kad atsakovė nesilaikė tarp šalių sudarytos sutarties (e. b. l. 25-27, 28-29) sąlygų. Ieškovė atliko sutartimi numatytus darbus, atsakovė atliktus darbus priėmė (e. b. l. 24, 32), tačiau ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų (e. b. l. 23, 31) neapmokėjo (e. b. l. 30). Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove, ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 2 505,09 Eur skola.

6. Ieškovė paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos už 6 mėnesių laikotarpį. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pažymėtina, kad dėl netesybų (baudos, delspinigių) šalys privalo susitarti raštu (CK 6.72 straipsnis). Dėl delspinigių skaičiavimo šalys susitarė sudarytoje sutartyje (Sutarties 6.2. punktas), todėl ieškovės prašymas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas ir iš atsakovės priteistini 92 Eur ieškovės paskaičiuoti delspinigiai.

7. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės palūkanas, kurių dydį nustato Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau - Įstatymas). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 % procentų dydžio palūkanos nuo pareikštų reikalavimų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

8. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

8.1. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 58 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 4, 21) ir 540 Eur už teisines paslaugas (e. b. l. 22), iš viso 598 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos).

8.2. Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

9. Atsakovė atsiliepime prašė priteistą skolos sumą leisti mokėti dalimis, motyvuodama laikinais  finansiniais sunkumais ir kitais kreditoriais, tame tarpe ir VSDFV (e. b. l. 42-44). Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko (e. b. l. 52-54).

9.1. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo išdėstymas kaip ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

9.2. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo finansiniai padėčiai įrodyti pateikė 2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitą. Teismas sprendžia, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie sunkią atsakovės materialinę padėtį, o taip pat apie tai, kad atsakovės patiriami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys tik apie 2017 metus, tačiau nėra aiški atsakovės finansinė padėtis sprendimo priėmimo momentu. Be to, skola ieškovei yra susidariusi jau seniai: pirmoji skolos dalis turėjo būti apmokėta iki 2017-05-14, o antroji – iki 2018-06-21. Praėjo jau beveik dveji metai nuo pradinės prievolės atsiradimo. Iš byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2018 metais atsakovė žadėjo ieškovei skolą grąžinti dalimis, tačiau nustatyto skolos grąžinimo grafiko nesilaikė, iki šiol skolos ne tik kad negrąžino pilnai, bet net ne pradėjo jos mokėti bent dalinai.

9.3. Kaip jau minėta, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį 2018 metais ar sprendimo priėmimo momentu. Nors atsakovė teigia, kad turi debitorių bei pakankamai užsakymų 2019 metams, tačiau nepateikė įrodymų šiems argumentams pagrįsti. Neturint duomenų apie atsakovės debitorius ir turimus užsakymus, nėra jokio pagrindo vertinti, kad išdėsčius sprendimo vykdymą, atsakovė turės realių finansinių galimybių grąžinti ieškovei skolą dalimis ir taip nebus vilkinamas sprendimo įvykdymas. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovė yra skolinga ir kitiems kreditoriams, su tuo sutiko ir pati atsakovė.

9.4. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad vien 2017 m. pelno (nuostolio) ataskaita neparodo tikrosios atsakovės turtinės padėties. Iš atsakovės pateiktų dokumentų net nėra galimybės įvertinti, ar atsakovės finansinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, ar ji tik siekia pavilkinti skolos išieškojimą. Taip pat nėra galimybės įsitikinti, ar atsakovė turės realią galimybę sumokėti dalines įmokas, jei teismo sprendimas būtų išdėstytas dalimis. Taip pat spręstina, kad iš esmės atsakovė nepadarė jokių realių žingsnių, kurie patvirtintų jos realius ketinimus sumokėti skolą kuo greičiau gera valia ir neįrodė, kad jos finansinė padėtis jai leistų tai padaryti.

9.5. Nors atsakovė nurodo, kad yra skolinga VSDFV biudžetui, todėl pilnai atsiskaičius su ieškove, būtų pažeisti pirmesnės eilės kreditoriaus interesai, teismas pažymi, kad atsakovės nurodytas įsiskolinimas VSDFV biudžetui neapriboja ieškovės teisės į vykdomąjį dokumentą.  Jeigu sprendimo vykdymas nėra atidėtas, ieškovė turi teisę priverstinai išsiieškoti priteistą skolą, jeigu atsakovė skolos nesumoka geranoriškai, o esant nurodytai situacijai išieškojimo eiliškumo klausimas būtų sprendžiamas vykdymo procese.  

9.5. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovės elgesį, teismas mano, kad byloje nėra susiklostę išimtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindu priteistos sumos išdėstymui. Teismo vertinimu, priteistina skola atsakovei, kaip veikiančiam juridiniam asmeniui, nelaikytina didele, o išdėsčius priteistą sumą būtų pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės, iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, kadangi ieškovės galimybės atgauti priteistą sumą nusitęstų neproporcingai ilgai. Teismui patenkinus atsakovės prašymą būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat pažeisti teisėti kreditoriaus interesai ir teisėtų lūkesčių principas, kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, teismas atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis atmeta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

9.6. Atsakovei išaiškintina, jog tai neužkerta kelio jai vykdymo procese prašyti teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, taip pat kreiptis į kreditorę ir geranoriškai susitarti dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu,  284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 505,09 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkių eurų 09 ct) skolą, 92 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų) delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 597,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 598 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės prašymą dėl sprendimo išdėstymo dalimis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                        Vida Agurkienė