Administracinio teisės pažeidimo bylos
Nr. A 2.6.-634-927/2016
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00452-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.1.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,
sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,
dalyvaujant G. R., jo atstovui advokatui J. K.,
nukentėjusiajam J. M. (J. M.),
išnagrinėjusi G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio 1972-02-03, dirbančio UAB ,,Titmeta“, nevedusio, nebausto administracine tvarka, gyv. Vilniaus r., D. L. k., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
G. R. 2015 m. lapkričio 27 d. 20.41 val., Vilniaus r., D. L. k., Lygainių g. 29, vairuodamas automobilį ,,N. A.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 101, 221, 222 punktų reikalavimus tuo, kad:
1. važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusį J. M. (J. M.) automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d.;
2. iš eismo įvykio pasišalino, nesusitaręs dėl žalos atlyginimo ir nepranešęs apie įvykį policijai,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.
3. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d.
Pažeidimai įrodyti: G. R. paaiškinimu teisme, kad įvykio vietoje, važiuodamas atbulas, atsirėmė į nukentėjusiojo automobilį. Buvo tamsu, išlipo, apžiūrėjo, vizualiai jam nesimatė sugadinimų. Išvažiavo iš įvykio vietos, nes norėjo apžiūrėti automobilį šviesoje. Apžiūrėjęs nieko nepastebėjo. Pagalvojo, kad viską išspręs kitą dieną, o tai, kad jo automobilis rėmėsi į kitą – nelaikė eismo įvykiu. Parduotuvėje nusipirko alkoholio ir namuose jį vartojo. Šiandien mano, kad tai buvo visgi eismo įvykis ir pripažįsta, kad išvažiavo iš eismo įvykio. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pastebėjo apgadinimus ant savo automobilio. Dėl pažeidimų gailisi. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti (b. l. 32-33); nukentėjusiojo J. M. paaiškinimu tiriant įvykį (b. l. 17) ir teisme, kad įvykio dieną jis atvažiavo pas draugą S. J. padėti obliuoti lentas. Sergejus išvažiavo į miestą, o jis pasiliko. Būdamas namo viduje išgirdo smūgį, išėjęs pamatė, kaip G. R. išlipo iš mašinos, apžiūrėjo jo mašiną, įsėdo ir išvažiavo. Buvo apie 30 metrų nuo jo atstumu, tačiau nespėjo nieko pasakyti. Tuo metu grįžo Sergejus ir jie kartu apžiūrėjo mašiną: buvo sudaužytas bamperis, posūkių žibintų detalės gulėjo ant žemės, apgadintas buvo visas priekis. Apgadinimai buvo akivaizdūs, todėl iškvietė policiją. Policijos pareigūnas jį apklausė, jis parodė apgadintą automobilį. G. R. sėdėjo savo automobilyje. Kai policijos pareigūnas priėjo prie jo, jis nenorėjo išlipti, ginčijosi. Jam žalos draudimo bendrovė nėra atlyginusi, nes byla dar neišnagrinėta (b. l. 40); liudytojos R. L. paaiškinimu teisme, kad pati įvykio vietoje nedalyvavo, o ATP protokolą surašė pagal jai pateiktą medžiagą. Galimai, kai siuntė šaukimą G. R. ir suklydo, nurodžiusi, kad jis kviečiamas kaip liudytojas. G. R. buvo leista, kad dalyvautų advokatas jo apklausoje ir netiesa, kad buvo atsisakyta leisti pasinaudoti šia teise (b. l. 41); liudytojo A. V. paaiškinimu teisme, kad atvykę pagal iškvietimą į Lygainių k., Lygainių g. 29, surado apgadintą automobilį ,,VW Passat“. Prie automobilio buvo jo savininkas ir kiti asmenys. Apklausę buvusius vietoje žmones nustatė, kad važiuodamas atbulas G. R. atsitrenkė į šį automobilį ir nuvažiavo. Žmonės sakė, kad G. R. pastoviai važinėja išgėręs. Su pažeidėju bendravo, jis sėdėjo savo automobilyje, nenorėjo išlipti, todėl reikėjo panaudoti jėgą jo atžvilgiu. Jis buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, atsisakė bendrauti, pateikti dokumentus. Jis neigė, kad važiavo ir apgadino kitą automobilį. Jis sakė, kad savo namo kieme ką nori, tą daro ir atsisakė paaiškinti aplinkybes. Tik vėliau pateikė dokumentus. Pastarojo neblaivumą patikrino, kai iškvietė kitą ekipažą su alkotesteriu, nes jų alkotesteriui buvo pasibaigusi patikra. Po iškvietimo į įvykio vietą atvyko gal po pusvalandžio. Suprato, kad G. R. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos alkoholio nusipirkti. Visi aplinkiniai tvirtino, kad jis vairavo ir padarė eismo įvykį. Neblaivumą patikrino praėjus pakankamai nemažai laiko, nes kvietėsi kitą ekipažą, todėl galėjo praeiti apie 1 val. Atvykę matė automobilio apgadinimus ir juos užfiksavo. Apgadinimai matėsi akivaizdžiai. Jei vairuotojas pajuto bet kokį sąlytį, jis privalėjo susiekti su nukentėjusiuoju dėl žalos, aptarti aplinkybes ir, jei susitartų, tai surašytų deklaraciją ir policijos kviesti nereikėtų (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.6.-88-927/2016, b. l. 13-14); liudytojo S. J. paaiškinimu teisme, kad G. R. yra jo sugyventinės brolis. Įvykio dieną apie 8 val. kaimynas T. T. paprašė, kad jis paimtų jo žmoną iš darbo. Tuo metu buvo Lygainių g. 29, remontavo pirtį. Jis nuvažiavo, o grįždamas pamatė Gintaro (teismo pastaba - G. R.) mašiną kieme. Jis sėdėjo mašinoje, o po to išvažiavo. Nuėjęs į pirtį iš draugo sužinojo, kad G. R. įvažiavo į draugo automobilį. Draugas pasakė, kad girdėjo smūgį. Paties įvykio nematė. Jie nuėjo pasižiūrėti, apgadinimai matėsi akivaizdžiai. Prieš išvažiuodamas matė, kad Gintaras gėrė sidrą, tačiau kiek jis išgėrė – negali pasakyti. Pamatę automobilio sugadinimus iškvietė policiją. Po pusvalandžio G. R. grįžo į įvykio vietą. Policijos pareigūnai priėjo prie jo, prašė pateikti dokumentus. Jis pats nelaukė, kol bus patikrintas G. R. neblaivumas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.6.-88-927/2016, b. l. 14-15); liudytojos N. D. paaiškinimu teisme, kad G. R. jos pažįstamas. Po įvykio praėjus porai dienų, paskambino J. M., paklausė ar stipriai apgadinta jo mašina. Jis atsakė, kad ne, tačiau nurodė, kad policiją kvietė dėl principo. Jai G. R. sakė, kad nieko blogo nepadarė ir mašinos neapgadino. Pati įvykio nematė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.6.-88-927/2016, b. l. 15); liudytojo E. G. paaiškinimu teisme, kad įvykio aplinkybių nepamena ir prašo pagarsinti jo tarnybinį pranešimą (b. l. 3), kuriame nurodė, jog darbo metu gavę pranešimą apie eismo įvykį nuvažiavo į Vilniaus r., Lygainių k., Lygainių g. 29. Buvo pranešta, kad galimai neblaivus asmuo atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus, juos pasitiko automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. M. ir paaiškino, kad išgirdęs smūgį išėjo į lauką ir pamatė, kad automobilio ,,N. A.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo stovintį automobilį ir išvažiavo. Jis įtarė, kad vairuotojas galimai neblaivus. Po kažkiek tai laiko vairuotojas grįžo į kiemą ir automobilyje užmigo. Automobilio ,,N. A.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo savo automobilyje. Jie priėję paprašė pateikti dokumentus. Nustatė, kad tai G. R.. Bendraudami su juo pajuto sklindantį alkoholio kvapą, kalbėjo jis nerišliai. Alkotesteriu buvo nustatyta, kad jo girtumas 2,11 promilės (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.6.-88-927/2016, b. l. 22); administracinių teisės pažeidimo protokolu, kuriuo užfiksuota pažeidimų esmė (b. l. 1); pranešimo informacija, kurioje užfiksuota, kad S. J. pranešė 2015-11-27 20.41 val. apie eismo įvykį, t. y. kad neblaivus jo giminaitis kieme savo automobiliu ,,N. A.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį ,,VW Passat“(valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 12-14); eismo įvykio schema ir priedu prie jos, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilių ,,N. A.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei ,,VW Passat“(valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po susidūrimo, automobilio ,,N. A.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos dalys: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, dešinės pusės priekinis atšvaitas (b. l. 15-16); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir alkoholio matuoklio rezultatu, kuriuose užfiksuota, kad G. R. 2015-11-27 22.53 val. buvo nustatytas 2.11 promilės girtumas (b. l. 18, 19, 20).
G. R. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, ir nors nurodė, kad visgi, jo manymu, buvo padaręs eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino, nes norėjo viską išspręsti sekančią dieną, tvirtino, kad apgadinimų nepastebėjo. Taip pat pripažino, kad alkoholį pirko iš karto po įvykio ir jį vartojo. G. R. atstovas ginčų metu prašė jo atstovaujamajam bylą nutraukti, nes, jo manymu, G. R., nusipirkęs alkoholio, grįžo į eismo įvykio vietą.
Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad G. R. vairuotas automobilis ,,N. A.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį ,,VW Passat“(valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarojo automobilio apgadinimus iš karto po susidūrimo matė ir nukentėjusysis J. M., ir liudytojas S. J., kuris ir pranešė policijos pareigūnams apie eismo įvykį, bei G. R. pasišalinimą iš įvykio vietos. Pats G. R. neneigia, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ir nors tik teigia, kad jokių sugadinimų nepastebėjo, visgi pripažino, kad eismo įvykis buvo. Byloje užfiksuoti J. M. automobilio ,,VW Passat“(valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (buvo apgadinti: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, dešinės pusės priekinis atšvaitas) bei nukentėjusiojo J. M. parodymai, kad, išgirdęs smūgį ir išėjęs, pamatė, kaip G. R. išlipo iš mašinos, apžiūrėjo jo mašiną, įsėdo ir išvažiavo, bei liudytojo S. J. parodymai, kad sugrįžęs iš karto po eismo įvykio nuėjo su J. M. pasižiūrėti pastarojo automobilio, o pamatę jo apgadinimus, iškvietė policiją, teismui leidžia daryti išvadą, kad G. R. negalėjo nepastebėti, jog apgadino svetimą automobilį.
Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant E. K. eismo taisyklių 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Tai, jog G. R. suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir kad dėl jo kaltės buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, patvirtina ne tik aptarta bylos medžiaga ir nukentėjusiojo bei liudytojo S. J. parodymai, bet ir jo paties paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad norėjo viską išsiaiškinti kitą dieną, ir kad supranta, jog buvo padaręs eismo įvykį, bei kad išvažiuodamas pasitraukė iš jo vietos. Juo labiau, kad nukentėjusysis buvo pirtyje, šalia namų, tačiau G. R. nesiėmė priemonių su juo susisiekti ir pranešti jam apie padarytą žalą, nors bylos duomenimis nustatyta, kad jie yra kaimynai, o ši aplinkybė patvirtina, kad susisiekti su apgadintos transporto priemonės savininku nebuvo kliūčių. Kita vertus, pažymėtina, kad tai, jog G. R. norėjo viską išsiaiškinti kitą dieną, nelaikytina atsakomybę už padarytą pažeidimą (pasišalinimą iš įvykio vietos) šalinančia aplinkybe, o tik patvirtina jo suvokimą apie padarytą žalą kito asmens turtui.
Pažymėtina, kad eismo dalyvių, susijusių su eismo įvykiu, veiksmus nurodytomis aplinkybėmis reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. (duomenys neskelbtini) punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šios teisės normos turinyje nenumatyta jokių alternatyvų (pvz., susitarimo vėliau -LVAT nutartys Nr. N575-498/2012, N575-1621/2011). Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad G. R. buvo išlipęs iš automobilio ir, užuot kvietęs nukentėjusįjį, kurio kaimynas yra pats ir žino kur nukentėjusysis gyvena, arba užuot iškvietęs policijos pareigūnus, bei likęs eismo įvykio vietoje, nuvažiavo, kaip pats nurodė, iki parduotuvės, kur pirko alkoholį ir jį vartojo iš karto po eismo įvykio.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog G. R. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, suvokė, kad turėjo pareigą nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, pasišalino iš eismo įvykio vietos, bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo, todėl jo veiksmai pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. kvalifikuoti teisingai.
Aplinkybė, kad protokolo surašymo metu G. R. buvo apklaustas, tačiau nedalyvavo jo atstovas, teismo manymu, nepažeidžia pastarojo teisės į gynybą. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakomybėn traukiamo asmens G. R. dalyvavimas teisme nagrinėjant jo bylą, taipogi jam naudojantis advokato pagalba, leido pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-254/2008). Taigi, įvertinant tai, kad teismo posėdyje dalyvavo G. R. ir jo atstovas advokatas J. K., buvo apklausti liudytojai, suteikta teisė teikti prašymus, paaiškinimus ir kt., konstatuotina, jog buvo sudarytos sąlygos duoti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę visais klausimais, susijusiais su faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės normų taikymu, taip pat naudotis advokato pagalba.
G. R. atsakomybę lengvina tai, kad dėl dalies pažeidimų ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 126 str. 4 d.) prisipažino ir gailisi, o ją sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, į G. R. asmenybę, kuris dirba, nebaustas administracine tvarka, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl pažeidimų, numatytų (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 126 str. 4 d.) ir nėra sunkinančių, todėl jam skirtinos minimalios nuobaudos už (duomenys neskelbtini) str. 2 d, 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus, ir didesnė nei minimali nuobauda už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijose už padarytus pažeidimus, kurios bendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka. Atsižvelgus į prašymą ir skirtinos baudos dydį, galutinės nuobaudos mokėjimas išdėstytinas ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.
n u t a r ė:
G. R. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. bei skirti:
-pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – 28 eurų dydžio baudą;
-pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. - 900 eurų dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams;
-pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. - 579 eurų dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti - 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Pritaikius (duomenys neskelbtini) str. 3 d. baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimčiai) mėnesių.
I. J. M., kad tuo atveju, jei dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų jo patirti turtiniai nuostoliai nebus savanoriškai atlyginti ar pašalinti, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos – kas mėnesį į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, numerį ir ROIK 15053519912.
Teisėja Jolanta Bagdonienė