Civilinė byla Nr. 2-11736-944/2018

Proceso Nr. 2-69-3-05208-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija:

3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,

dalyvaujant atsakovei A. M., jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Broniaus A. R. ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei V. J., dėl žalos atlyginimo  priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 492,67 Eur turtinės žalos, 65 Eur neturtinės žalės (iš viso – 577,67 Eur).

Ieškovas ieškinyje, dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su atsakovės broliu D. M. sudarė dvi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis 2016-06-15 ir 2017-01-01. D. M. gyvendamas bute nemokėjo nuomos, komunalinių mokesčių, sugadino bute esančius ieškovui priklausančius daiktus, t. y. padarė ieškovui 492,67 Eur turtinės žalos. D. M. mirė 2018-01-14, o jo palikimą priėmė sesuo – atsakovė A. M., todėl ji turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą. Ieškovas išsiuntė atsakovei raginimą, tačiau žala nebuvo atlyginta (b. l. 3, 44–47, 71).  

Atsakovė su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Atsakovė ir jos atstovė atsiliepime į ieškinį, triplike, teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jos brolis gyvendamas ieškovui priklausančiame bute nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių bei, kad padarė ieškovui neturtinės žalos. Pažymėjo, kad ieškovas nedetalizavo, kas sudaro 492,67 Eur turtinės žalos sumą. Po brolio mirties, atsakovei 2018-01-18 nuvykus į butą pasiimi jo daiktų, ieškovas jokių pretenzijų dėl padarytos žalos nereiškė, nesiūlė surašyti bute esančius daiktus. Atsakovė būdama bute taip pat nepastebėjo jokių padarytos žalos požymių. Ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo nepagrįstas, nes tarp šalių buvo sudaryta ne buto nuomos, o panaudos sutartis, t. y. perduota butu naudotis neatlygintinai. Ieškovas reikalaudamas priteisti komunalinius mokesčius, nepateikė jokių jų susidarymą pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovas neįrodė atsakovės brolio neteisėtų veiksmų dėl patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškinys yra grindžiamas ieškovo subjektyviais samprotavimais, jo paties ir remontą bute atlikusiu asmenų raštais. Aplinkybė, jog ieškovas lankėsi pas juristus, ligoninėje, jam skaudėjo galvą, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti, nėra sąlygotas ieškovės ar jos brolio veiksmų, todėl reikalavimas dėl 65 Eur neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas (b. l. 27–30, 53–58).  

Trečiasis asmuo Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. atsiliepime nurodė, kad notarų biure buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl turtinių reikalavimų palikėjui D. M.. Su šiuo pareiškimu įpėdinė A. M. buvo supažindinta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 25).  

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui nuo 2007-03-06 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). 2016-06-15 ieškovas ir D. M. sudarė sutartį, pavadintą „Tarpusavio buto panaudos sutartimi“, pagal kurią nuo 2016-06-15 iki 2017-01-01 išnuomojo D. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 77). 2017-01-01 ieškovas ir D. M. sudarė sutartį, pavadintą „Tarpusavio buto panaudos sutartimi“, pagal kurią nuo 2017-01-01 iki 2019-01-01 išnuomojo D. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). D. M. 2018-01-14 buvo rastas miręs bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 89–90). Palikimą atsiradusį po D. M. mirties priėmė jo sesuo atsakovė A. M..

Pagal byloje esančius duomenis – tarpusavio buto panaudos sutartis (20146-03-15, 2016-06-15, 2017-01-01), atsakovės brolis gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Toje pačioje sutartyje nurodyta, kad yra mokamas nuomos mokestis ir mokesčiai už komunalinius patarnavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos mokesčio dydis, sutartyje nėra nurodomas. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovės brolis, gyvendamas ieškovui priklausančiame bute, padarė žalos, kurią reikalauja atlyginti iš atsakovės, kaip įpėdinės.

Teismas nurodo, kad šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl šalių tarpusavio santykių  kvalifikavimo, t. y. šalis siejo nuomos ar panaudos teisiniai santykiai. Vadovaujantis nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis nuomininko pareiga yra naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis); pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Panaudos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos numato panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis); naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.637 straipsnio 1 dalis); panaudos gavėjas neatsako už atsitiktinį daikto žuvimą ar sugedimą jo normalaus naudojimo pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.638 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad asmuo tiek nuomos, tiek panaudos atveju turi naudoti daiktą pagal paskirtį ir jį grąžinti tokios pat būklės, įvertinus normalų nusidėvėjimą. Šiuo atveju ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, turi pateikti duomenis dėl buto ir jame esančių daiktų būklės sutartinių santykių pradžioje ir po teisinių santykių pabaigos. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl turi įrodyti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir asmens kaltę. Neįrodžius nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos reikalavimas negali būti tenkinamas.

Šiuo atveju prie ieškovo pateiktų sudarytų sutarčių kaip neatskiriama sutarties dalis nebuvo numatytas perduodamų daiktų priėmimo perdavimo aktas, kuriame detaliai būtų nurodyti daiktai ir jų vertės. Byloje pateiktas 2016-06-15 aktas (b. l. 10), kuriame nurodyti kambariuose esantys daiktai, šis aktas pasirašytas ieškovo ir atsakovės brolio, surašytas tuo metu, kai atsakovės brolis jau gyveno bute (tarpusavio buto panaudos sutartis surašyta 2016-03-15). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame akte surašomi daiktai, tačiau nėra detalizuojamos jų vertės. 2018-01-15 akte ieškovas detalizuoja žalą, kuri padaryta bute (b. l. 12), šis aktas pasirašytas ieškovo ir dviejų kviestinių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas žinojo, kad atsakovė yra mirusiojo sesuo, tačiau duomenų, kad ji būtų informuota, jai pranešta ir pasiūlyta dalyvauti dėl buto apžiūros, nėra pateikta. Šiame akte ieškovo nurodyta žala 492,67 Eur. Duomenų dėl daiktų, jų įkainojimo ir pan., nėra pateikta. Darytina išvada, kad daiktų ir jų vertės buvo nurodytos pagal subjektyvią ieškovo nuomonę. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas su dviem kviestiniais asmenimis 2018-01-15 nurodo tam tikrus dingusius daiktus (5 vnt. stikliukų, 3 vnt. alaus bokalų, televizoriaus priedas, ir pan.), tačiau nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad ieškovo kviestiniai asmenys žinojo, ar turėjo žinoti kokie konkrečiai daiktai buvo galimai atsakovės broliui perduoti, kokia buvo jų būklė sudarant sutartis ir akto surašymo metu yra dingę.

Teismas nurodo, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, t. y. 2018-01-14 apžiūros protokolo priedą, fotolentelę, užfiksuota, kad mirusysis sėdi ant sofos–lovos (b. l. 92), todėl nėra aišku, apie kokią sulaužytą ir išmestą lovą ieškovas nurodo 2018-01-15 akte, taip pat minėtame priede matosi televizorius ir šalia esantis priedas (b. l. 91). Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad ieškovo ir jo kviestinių asmenų pasirašytas aktas nėra tikslus. Ieškovas taip pat nurodo, kad buvo sugadintas tualeto vandens bakelis, todėl buvo pakeistas tualetas, taip pat kainavo jo montavimo darbai. Teismas nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo pirktas klozetas, jo kaina ir pan. Teismas nurodo, kad vien tik pateiks ieškovo surašytas aktas dėl klozeto, dėl jo montavimo, dėl buto valymo nėra pakankami duomenys patvirtinantys, kad dėl tyčinių atsakovės veiksmų kilo būtent tokio dydžio žala. Ieškovas nurodė, kad nulaužta šaldytuvo rankena ir kitaip jis sugadintas, tačiau kokie tie sugadinimai, kokia jų pašalinimo kaina nėra pateikta. Ieškovas nurodo, kad atsakovės brolis liko skolingas už nuomą ir komunalinius mokesčius, tačiau sudarytos sutartys įvardytos kaip panaudos, nuomos mokesčio dydis jose nėra nurodytas, taip pat nėra pateikta duomenų iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių už 2018 m. sausio mėnesio teiktas paslaugas. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės įvertinti ar ieškovo nurodoma suma 61,10 Eur yra pagrįsta ir atitinka sutarties nuostatas, kuriose nuomininkas/panaudos gavėjas įsipareigojo apmokėti komunalinius mokesčius.

Pastebėtina, kad ieškovo 2018-09-03 pateiktame rašte, kurį teismas vertino, kaip rašytinius paaiškinimus, žalos dydis nurodomas 392,67 Eur, tačiau jis nėra detalizuotas ar nurodoma, kodėl būtent tokio dydžio suma įvertinama žala. Ieškovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, iškvieti liudytojais asmenų surašant 2018-01-15 aktą, tvarkant butą ar pan. neprašė. 

Teismo posėdžio metu atsakovės kviestas liudytojas A. G. nurodė, kad yra buvęs ginčo bute, tačiau pateis buto būklė nebuvo gera, t. y. jis nebuvo suremontuotas, surūdiję vamzdžiai, nebuvo keista santechnika ir pan. Nurodė, kad atsakovei pasiimant brolio daiktus ieškovas jokių pretenzijų dėl dingusių, sugadintų daiktų nereiškė.

Teismas nurodo, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­– CPK) 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.). Teismas, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Ieškovo reiškiami reikalavimai pagal paties sudarytus aktus, jo nurodytas sumas, kurios nėra pagrindžiamos jokiais objektyvaus pobūdžio duomenimis. Pateikti kvitai nepatvirtina, kad nurodyti daiktai buvo įsigyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, nes ieškovas nuosavybės teise turi ne vieną nekilnojamąjį daiktą (b. l. 98–99). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, paaiškinimus, konstatuotina, kad  byloje nėra pateikta jokių objektyvaus pobūdžio duomenų dėl ginčo buto ir jame esančių daiktų būklės sutartinių santykių pradžioje ir po to, kai buvo rastas atsakovės brolis negyvas. Vien ieškovo pateikti, jo pateiks surašyti aktai neįrodo žalos, jos dydžio, taip pat atsakovės brolio neteisėtų tyčinių veiksmų dėl daiktų. Dėl šių aplinkybių ieškovo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Atmetus reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovo prašoma atlyginti neturtinė žala taip pat netenkintina, kaip nepagrįsta ir neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei 550,00 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (b. l. 100–101). Iš ieškovo valstybei priteistina 10,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Broniaus A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo Broniaus A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,64 Eur (dešimties eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Aušra Barškietytė