Administracinė byla Nr. I-1339-821/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04196-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,
sekretoriaujant Martai Prokopovič,
dalyvaujant pareiškėjui I. P.,
atsakovo atstovui L. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas I. P. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–6), kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) viršininko 2018-10-31 Įsakymą Nr.10-TE-2014 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui I. P.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad dirba VA VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigose. Nuo 2018-08-13 iki 2018-08-24 jam buvo pavesta atlikti VA VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininko pareigas. Pareiškėjo ir taip didelis darbo krūvis padidėjo dvigubai. Skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, vadovaujantis neišsamia ir neobjektyvia tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo vienareikšmiškai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo faktas. Jo teigimu, tarnybinė nuobauda paskirta iš esmės už tai, kad pareiškėjas nevykdė pavaldinio (vyriausiojo tyrėjo V. P.), pastarajam vykdant Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-07-02 įsakymu Nr. 5-V-611 (toliau – Aprašas), 8.4.2, 8.4.3 ir 8.4.4 papunkčių nuostatus, kontrolės ir neužtikrino VA VPK viršininko 2018-06-05 nurodymo Nr. 10-N-7 „Dėl policijos registruojamų įvykių patikrinimo rezultatų įvedimo ir priimamų sprendimų kontrolės“ (toliau – Nurodymas) vykdymo.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad vyriausiajam tyrėjui V. P. pavedė patikslinti aplinkybes 5 Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRIR) pranešimuose (ROIK 0118000421510, ROIK 0118000432288, ROIK 0118000444203, ROIK 0118000445541 ir ROIK 0118000451764) ir automatiškai įgijo pareigą kontroliuoti, kad sprendimai dėl užregistruotų įvykių būtų priimti iki nurodyto termino bei būtų objektyvūs ir pagrįsti. Visi šie paminėti ROIK buvo išnagrinėti iki nustatyto termino, PRIR generuojamų „skolų“ ataskaitose nefigūravo, vyriausiojo tyrėjo V. P. kompetencija nekėlė ir nekelia abejonių, jo priimti administraciniai sprendimai dėl paminėtų ROIK nepanaikinti, nes yra pagrįsti ir objektyvūs.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nuo 2018-08-27 iki 2018-09-14 jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos už 2018 m., todėl faktiškai darbe dėl pateisinamų priežasčių nebuvo imtinai nuo 2018-08-25 iki 2018-09-16 ir jokios kontrolės funkcijų, įskaitant tikrinti PRIR įvykius, nei V. P., nei kitų pareigūnų atžvilgiu nevykdė, nes nei privalėjo, nei galėjo. Taip pat pažymi, kad 3 iš 5 ROIK nagrinėjimo terminas suėjo pareiškėjui jau būnant atostogose.
Pažymi, kad Nurodymo 1.2.4 papunktyje numatyta pareiga pasirinktinai vykdyti PRIR registruotų pranešimų apie įvykius, kurių būsena „Įvykdytas“ ir nurodyta sprendimas „Kita“ ar „Surašyta išvada dėl informacijos patikrinimo“, kontrolę, o ne apskritai visų tokių PRIR registruotų pranešimų. Be to, su Aprašu pareiškėjas nebuvo supažindintas iki pat 2018-10-05, kai susipažino su 2018-09-27 tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PER-40277 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje įvykusių policijos registruojamų įvykių registre užregistruotų pranešimų bei juose priimtų sprendimų kontrolės“ ir nurodė pavaldiems pareigūnams pašalinti nustatytus veiklos trūkumus. V. P. visus nustatytus trūkumus, kurie pareiškėjo vertinimu yra labiau biurokratinio-techninio pobūdžio, pašalino, jokios pasekmės ar bent menkiausi neigiamo pobūdžio padariniai visuomenei ar konkretiems jos atstovams nekilo.
Atsakovas VA VPK pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. (b. l. 106–108). Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad VA VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkas I. P., turėdamas pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą, t. y. pavaldžių pareigūnų PRIR pateiktą informaciją dėl įvykių, neužtikrino jam pavaldaus pareigūno V. P. priimtų sprendimų teisėtumo ir suvestos informacijos PRIR (ROIK 0118000421510, ROIK 0118000432288, ROIK 0118000444203, ROIK 0118000445541 ir ROIK 0118000451764) išsamumo. Tokiu būdu I. P. nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) bei VA VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1. papunkčio (atsako už antrajam veiklos skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą) ir 6.2 papunkčio (užtikrina, kad 2-ojo veiklos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų) reikalavimus.
Atsiliepime VA VPK pažymi, kad pareiškėjas, tarnybinio tyrimo metu aiškindamas savo padarytus pažeidimus, argumentu dėl didelio darbo krūvio nesirėmė. Be to, trumpalaikiai krūvio padidėjimai numatyti pareigybės aprašyme, pats pareigūnas atostogų metu taip pat buvo pavaduojamas, o jo pavadavimas savaime neatleidžia nuo pareigų vykdymo ar atsakomybės už pažeidimus. Atsakovo teigimu, šiuo atveju pareiškėjo apibūdintas jo pasirinktas vykdytos kontrolės įgyvendinimas, nustatant 10 dienų kontrolės terminą ir stebint užduoties įvykdymą, ne visiškai adekvatus, nes nėra tinkamas visų kategorijų kontroliuojamoms užduotims. Smurto artimoje aplinkoje (toliau – SSA) atveju, kai norminiai aktai reikalauja galimai SSA patyrusių asmenų interesų apsaugos ir prevencijos tikslais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas organizuoti pakartotinį aplinkybių patikrinimą, kontrolės terminas turėjo būti 3 dienos. Be to, net ir nustačius 10 dienų terminą, buvo privaloma ne tik pažiūrėti ar užduotis atžymėta kaip įvykdyta, bet ir patikrinti, ar užduotis įvykdyta tinkamai, t. y. ar per 3 dienas įgyvendintas pakartotinis patikrinimas ir kokie jo rezultatais. Taip pat pažymi, kad kontrolę vykdant atrankos būdu, turėjo būti pasirenkami skirtingi pareigūnai, skirtingo tipo įvykiai ir pan., kad vykdoma kontrolė būtų visapusiška ir objektyvi bei galėtų užkirsti kelią netinkam sprendimų priėmimui.
Atsiliepime taip pat paaiškinama, kad pareiškėjas su Aprašu turėjo būti supažindintas bendra tvarka per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ (toliau – DVS), ir jam šis dokumentas buvo perduotas, tačiau dėl to, kad perdavimo dieną, t. y. 2018-07-03, jo pareigas vykdė A. R., jis susipažino su šiuo dokumentu ir už save ir už I. P., kadangi ėjo jo pareigas, t. y. netinkamai įgyvendino susipažinimo procedūrą. Pakartotinai šis dokumentas I. P. susipažinimui nebuvo perduotas. Tačiau atsakovas pažymi, kad pareiškėjas DVS 2018-08-20 9.01 val. susipažino su 2018-07-27 tarnybiniu pranešimu Nr. 10-IL-13966, kurio 18 ir 29 lapuose yra aptartas Aprašas ir jo įgyvendinimo problemos, todėl atsakovo manymu, pareiškėjas negali teigti, kad apie Aprašą nežinojo. Be to, I. P., kaip padalinio vadovas privalo domėtis tesiės aktų naujovėmis, reglamentuojančiomis jo vadovaujamo padalinio tiesioginę veiklą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą, prašydamas jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad kontrolė vykdoma per tam tikrus PRIR funkcionalumus: generuojamas sąrašas įvykių, nustatomas kriterijus (pvz., įvykdymo terminas), sąraše atsispindi, kad tam tikri pareigūnai savo žinioje turi tam tikrą kiekį sąrašą įvykių vykdyti, kurių terminai suėjo, t. y. turimas sąrašas, iš kurio matyti, kad tam tikrų užduočių įvykdymo terminai suėjo, o pareigūnai kažko nepadarė arba padarė, bet neatžymėjo. Tuo tarpu V. P. atveju pareigūnas pirma atžymėjo įvykį kaip įvykdytą, o po to kažką darė, todėl tokie įvykiai iš kontrolės funkcionalumo sistemoje iš karto dingsta, nes pažymėti, kaip įvykdyti. Automatiniu būdu jokios galimybės atsekti įvykius, nėra. Pripažino, kad galėjo eiti į kiekvieną įvykį, bet jų yra tūkstančiai, tuo tarpu pareiga atliekant kontrolę – pasirinktinai patikrinti įvykius, o ne apskritai visus.
Atsakavo atstovas teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundu, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1335-535/2019, kurioje V. P. skundė jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Sprendimu V. P. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Sutiko, kad kontrolė turi būti įgyvendinama pasirinktinai, tačiau turėtų būti kažkokie atrankos metodai.
Teismas
k o n s t a t u o j a
Skundas tenkintinas
Byloje kilo ginčas dėl 2018-10-31 VA VPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo bei teisėtumo (1 t., b. l. 7).
Skundžiamas Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į atsakovo Imuniteto valdybos 2018-10-29 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.10-IS-123 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo valdybos patarėjos J. K. 2018-09-27 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-40277 nurodytų aplinkybių“ (toliau – Išvada), kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis (1 t., b. l. 8–29).
Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VA VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. P. keitė išvardintų ROIK-ų (0118000421510; 0118000432288; 0118000444203; 0118000459757; 0118000451764; 01180000460553; 0118000461213; 0118000445541) tipą iš „Smurtas artimoje aplinkoje“ į „Konfliktas“, o pareiškėjas, turėdamas pareigą kontroliuoti pavaldžių pareigūnų darbą (nuo 2018-08-13 iki 2018-08-24 atliko VA VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas), neužtikrino jam pavaldaus pareigūno V. P. priimtų sprendimų teisėtumo ir suvestos informacijos PRIR (ROIK 0118000421510, ROIK 0118000432288, ROIK 0118000444203, ROIK 0118000445541 ir ROIK 0118000451764) išsamumo.
Išvadoje konstatuota, kad I. P., laikotarpiu nuo 2018-08-13 iki 2018-08-24 jam tiesiogiai pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolės apskritai nevykdė. Tokiu būdu I. P. nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) bei Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje (atsako už antrajam veiklos skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą) ir 6.2 papunktyje (užtikrina, kad 2-ojo veiklos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų) nustatytų reikalavimų. Taip pat Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nevykdė ir Nurodymo 1.2.4 papunktyje (pasirinktinai vykdyti PRĮR registruotų pranešimų apie įvykius, kurių būsena „Įvykdytas“ ir nurodytas sprendimas „Kita“ ar „Surašyta išvada dėl informacijos patikrinimo“, kontrolę. Tais atvejais, kai PRĮR ROIK pateikta informacija yra neišsami ir nepagrindžia priimto sprendimo teisėtumo, pavesti ją papildyti. Jei įvertinus PRĮR įvykio ROIK pateiktą informaciją nustatoma, kad priimtas netinkamas sprendimas arba neatlikti visi būtini veiksmai, toks pranešimas su rezoliucija pakartotinai būtų perduotas per PRĮR „Vadovo langą“ atsakingam pareigūnui) nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad I. P. neveikė taip, kaip teisės aktų buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl atsakomybė, už pareigūno V. P. pakartotinį aplinkybių patikrinimo dėl SAA neatlikimą, nepagrįstą įvykio tipo PRĮR keitimą, t. y. sistemingai V. P. daromus pažeidimus, tenka ir pareiškėjui. Visumoje konstatuota, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininkas I. P. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. ir 15 str. 1 d. 6 p., Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1. p. ir 6.2. p. bei Nurodymo 1.2.4. p. reikalavimus, todėl jo veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas neatsargiai, pasireiškęs neveikimu nulemtu nerūpestingumo (aplaidumo), už kurį jam, sutinkamai su Vidaus tarnybos statuto 33 str. 1 d. nuostatomis, skirtina tarnybinė nuobauda. Pareigūno tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta. Pareiškėjas darbe charakterizuojamas teigiamai, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, skatinta 11 kartų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne vieną kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Taigi tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, būtina nustatyti, kokių konkrečių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) bei Vilniaus m. 2 PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje (atsako už antrajam veiklos skyriui nustatyto veiklos tikslo pasiekimą, funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą) ir 6.2 papunktyje (užtikrina, kad 2-ojo veiklos skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų) nustatytų reikalavimų ir Nurodymo 1.2.4 papunkčio reikalavimų (pasirinktinai vykdyti PRĮR registruotų pranešimų apie įvykius, kurių būsena „Įvykdytas“ ir nurodytas sprendimas „Kita“ ar „Surašyta išvada dėl informacijos patikrinimo“, kontrolę). Taigi įvertinus tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose, taip pat pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VA VPK viršininko 2017-05-02 įsakymu Nr. 10-V-336 (1 t. b. l 24–26), 6.1 ir 6.2 papunkčiuose yra įtvirtinti bendro pobūdžio reikalavimai, matyti, kad pareiškėjui nuobauda iš esmės skirta už netinkamą pavaldaus pareigūno kontrolę pareiškėjui netinkamai įgyvendinus Nurodymo (1 t. b. l. 27–29) 1.2.4 papunktyje įtvirtintą įpareigojimą.
Nurodymo 1.2.4 papunkčiu VA VPK policijos komisariatų vadovams duotas nurodymas pasirinktinai vykdyti PRĮR registruotų pranešimų apie įvykius, kurių būsena „Įvykdytas“ ir nurodytas sprendimas „Kita“ ar „Surašyta išvada dėl informacijos patikrinimo“, kontrolę. Tais atvejais, kai PRĮR ROIK pateikta informacija yra neišsami ir nepagrindžia priimto sprendimo teisėtumo, pavesti ją papildyti. Jei įvertinus PRĮR įvykio ROIK pateiktą informaciją nustatoma, kad priimtas netinkamas sprendimas arba neatlikti visi būtini veiksmai, toks pranešimas su rezoliucija pakartotinai būtų perduotas per PRĮR „Vadovo langą“ atsakingam pareigūnui.
Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas savo veiksmais (neveikimu) padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas turėjo pareigą patikrinti būtent Išvadoje išvardintus ROIK. Atsakovas pripažino, kad Nurodymo 1.2.4 papunktis nustato pareigą pasirinktinai patikrinti įvykius, tačiau teismas pažymi, kad nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti atsirenkami įvykiai, kuriuos reikia patikrinti. Todėl atsakovo išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo vykdytos kontrolės atrankos kriterijų neadekvatumo Įsakymo teisėtumo kontekste yra teisiškai nereikšmingi, kadangi Išvadoje apie tai nepasisakyta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent Išvada yra Įsakymo pagrindas, todėl būtent Išvadoje turi būti išdėstytos visos nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai, kurių pagrindu valstybės tarnautojui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas Įsakymui, kaip administraciniam aktui, keliamas išsamumo ir pagrįstumo reikalavimas.
Teismas daro išvadą, kad apibrėžiant pareiškėjo neva padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, atsakovas vadovavosi abstrakčiais argumentais (būdamas atsakingas už 2-ajam veiklos skyriui nustatytų funkcijų atlikimą, pavaldžių pareigūnų kontrolę bei privalėdamas užtikrinti, kad šio skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neveikė taip, kaip teisės aktų buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl atsakomybė už pareigūno V. P. pakartotinį aplinkybių patikrinimo dėl SAA neatlikimą, nepagrįstą įvykio tipo PRĮR keitimą, t. y. sistemingai V. P. daromus pažeidimus, tenka jam). Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjo tariamo neveikimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei įrodymų, kurių pagrindu daroma atitinkama išvada dėl pareiškėjo veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu. Pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui, tam turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, ko šiuo atveju atsakovas nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, nėra jo kaltės, dėl ko jam negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti visa apimtimi, panaikinant ginčijamą 2018-10-31 atsakovo Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo I. P. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018-10-31 įsakymą Nr.10-TE-2014 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui I. P.“, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Iveta Pelienė