Civilinė byla Nr. e2-141-837/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02834-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas,

sekretoriaujant Dianai Niaurienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei K. G. (nuotoliniu būdu per ZOOM),

atsakovės mažosios bendrijos „TOPU“ atstovei advokatei S. P. (nuotoliniu būdu per ZOOM),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „TOPU“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau MB) „TOPU“ ieškovės naudai 25 454,56 Eur skolos, 51,30 Eur paskolos palūkanų, 817,26 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 31,50 Eur delspinigių iki Paskolos sutarties nutrukimo, 1 244,40 Eur delspinigių po Paskolos sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad po bylos iškėlimo, t. y. 2023 m. lapkričio 8 d., atsakovė ieškovei sumokėjo 1 500 Eur, ieškovė gautą sumą paskirstė sekančiai: 172,80 Eur paskolos sumai, 51,30 Eur paskolos palūkanoms ir 1 275,90 Eur delspinigiams. Taigi, ieškovė patikslino savo reikalavimus ir dabar prašo priteisti 25 281,76 Eur skolos, 817,26 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovei paskola suteikta, remiantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229, kuriuo patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą. Ieškovei atlikus neplaninę patikrą, paaiškėjo, kad atsakovė nebuvo nukentėjusi nuo Covid-19 viruso, todėl neturėjo teisės gauti paskolos, tad ji buvo vienašališkai nutraukta.

2.       2023 m. rugsėjo 12 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad paskolos sutartis nutraukta neteisėtai, kadangi įmonė dėl Covid-19 pandemijos iš tiesų jautė sunkumus, veikla buvo sutrikusi, todėl pagrįstai tikėjosi, kad įmonės veikla sustos ir apyvarta sumažės. Įmonė sugebėjo suvaldyti situaciją ir 2019 m. pabaigoje apyvarta pradėjo didėti, tačiau tai nereiškia, kad pačioje pradžioje atsakovė nepatyrė sunkumų, kad karantino suvaržymai neigiamai neįtakojo įmonės veiklos. Jei ieškinys vis dėlto būtų patenkintas ar patenkintas iš dalies, nesutinka, kad būtų skaičiuojami delspinigiai po sutarties nutraukimo. Pagal CK 6.221 str. 1 d. atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo ją nutraukus. Be to, ieškovė reikalauja priteisti tiek valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, tiek delspinigius, kurios abi atlieka baudinę funkciją, o tai laikytina dvigubu baudimu. Prašo priteistą skolą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Šiuo metu, įmonės finansinė padėtis yra sudėtinga, įmonė kartais net neturi pakankami lėšų sumokėti/atsiskaityti su VSDF. Jei atsakovei tektų padengti visą susidariusį įsiskolinimą ieškovei, tai įmonė prarastų galimybę vykdyti veiklą, gauti pajamų, o tai sąlygotų įmonės nemokumą. Šiuo atveju, teismo sprendimo išdėstymas suteiktų galimybę atsakovei išsaugoti įmonės veiklą, išsaugoti darbuotojus ir užtikrinti įmonės veiklą bei atsiskaityti su ieškove.

3.       2023 m. lapkričio 8 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu, ieškovės atstovė dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolą nurodė, kad su prašymu nesutinka, kadangi Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktai, reglamentuojantys neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimą, ir ES teismų praktika reikalauja, kad neteisėtą valstybės pagalbą gavęs ūkio subjektas ją turi grąžinti visais atvejais bei, kad neteisėta valstybės pagalba būtų išsiieškoma (ar grąžinama) nedelsiant ir su palūkanomis. Yra išaiškinta, kad atidėjimas ir mokėjimas dalimis yra neleistini net jeigu tai padėtų atitinkamai valstybei narei susigrąžinti kuo didesnę pagalbos sumą. Taigi, nei Schema, nei Aprašas, nei Komunikatas tokiu atveju nenumato galimybės atidėti reikalavimo grąžinti paskolą ir palūkanas, atsižvelgiant į Paskolos gavėjo (atsakovės) sunkią finansinę būklę ar kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovės manymu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės siūlymu priteistą įsiskolinimą grąžinti dalimis.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Nesutinka su atsakovės atstovės nuomone, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, kadangi atsakovė paskolos davėjui nurodė deklaratyvius duomenis apie savo apyvartos sumažėjimą. Vadovaujantis Aprašo sąlygomis, atsakovė privalėjo pateikti teisingus duomenis apie savo tinkamumą paskolai gauti. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis paskolos davėjas suteikė atsakovei paskolą pagal lengvatines sąlygas. Atsakovui negrąžinus neteisėtai gautos paskolos, ieškovė, vadovaudamasi sutarties 3.2. ir 3.2.1. punktais, 2023 m. kovo 25 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį dėl paskolos gavėjo paskolos sutarties pažeidimo. Dėl antro atsakovės nesutikimo nurodė, kad vadovaujantis CK 6.221 str. 2 d. kreditorius turi teisę reikalauti netesybų iš skolininko ir po sutarties nutraukimo. Be to šalių pasirašytos sutarties 2.11 punktas pasisako, kad sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų ir delspinigių skaičiavimo. Procesinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, t. y. jos skatina skolininką kuo greičiau grąžinti pinigus. Valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos yra nustatytos Europos komisijos pagal Reglamentą, jų funkcija – atkurti padėtį buvusią iki sutarties suteikimo, t. y. jų tikslas lengvatinės paskolos gavėją, kuris gavo valstybės pagalbą neteisėtai ir tokiu būdu įgijo pranašumą prieš kitus rinkus dalyvius, grąžinti į tą padėtį, kuri buvo iki suteikiant paskolą, siekiama atkurti teisingą padėtį.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė sutinka su patikslintu ieškiniu iš dalies. Valstybė teikdama pagalbą labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, siekė skatinti ekonomiką, kad nežlugtų verslas. Atsakovė pasinaudojo valstybės teikiama pagalba ir užtikrino savo įmonės veiklą, plėtrą. Už gautus pinigus pasamdė naujus darbuotojus, įsigijo naujų vilkikų. Prasidėjus pandemijai, įmonė iš tiesų jautė sunkumus, įmonės veikla iš esmės buvo sutrikusi, darbuotojai atsisakė vežti krovinius už Lietuvos ribų, bijojo užsikrėsti, taikomų ribojimų ir pan. Taip pat sutriko bendradarbiavimas ir su užsienio partneriais, klientais. Todėl buvo iš tiesų manoma, kad įmonės veikla sustos ir apyvarta sumažės. Vertinti, kas bus ateityje sunku. Atsižvelgiant į tai, mano, kad paskolos sutartis nutraukta nepagrįstai ir atsakovas turėtų paskolą grąžinti dalimis. Vadovaujantis į bylą pateiktais dokumentais, ieškovės paaiškinimais, teisiniu reglamentavimu, tiek valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos, tiek delspinigiai atlieka baudinę funkciją, o dvigubas baudimas yra neleidžiamas, todėl delspinigių skaičiavimas po sutarties nutraukimo nėra galimas. Ieškovas, gavęs 1 500 Eur pervedimą iš atsakovės, nepagrįstai juos sudengė su pradiniu ieškiniu reikalautais delspinigiais. Taip pat, ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės tiek valstybės susigrąžinimo palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tiek ir procesines palūkanas, t. y. už tą patį laikotarpį prašomos priteisti dvigubos procesinio pobūdžio palūkanos, nes valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos, skaičiuojamos taip pat nuo ieškinio teismui pateikimo dienos į ateitį. Be to, reikalaujamos priteisti valstybės susigrąžinimo palūkanos yra neapibrėžto ir nenurodyto dydžio, o tai prieštarauja CPK 270 str. 5 d. 2 p. reikalavimui - nurodyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje priteistų palūkanų dydį ir laikotarpį, iki kada jos išieškomos. Galiausiai nesutiktina su ieškovės atstovės išsakyta pozicija, kad nei Komunikatas, nei Reglamentas neleidžia ieškovei sudaryti taikos sutartį, skolą išdėstyti su neteisėtai valstybės pagalbą gavusia šalimi, kadangi ieškovė su atsakovu sudarė taikos sutartį ir susitarė dėl paskolos sumos išdėstymo civilinėj byloje Nr. e2-1075-837/2024.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (toliau – schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininku – akcine bendrove „Šiaulių bankas“ (toliau – paskolos davėja) ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal schemą.

7.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, kad paskolos davėja su atsakove 2020 m. birželio 19 d. sudarė kredito sutartį Nr. K-20-126573-COV (toliau – Sutartis), kurios pagrindu paskolos davėja suteikė atsakovei 40 000 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo jį grąžinti, mokėti palūkanas bei vykdyti kitus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Paskolos grąžinimo terminas iki 2026 m. birželio 18 d. Mėnesinės įmokos dydis 606,06 Eur. Paskolos davėja sutartą sumą atsakovei pervedė.

8.       Ieškovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) gautą informaciją ir konstatavo, kad atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, nekrito daugiau kaip 30 proc., (priešingai išaugo 27,91 proc.), atsakovė neatitiko paskolos gavėjo tinkamumo sąlygų (Aprašo 1 priedo Pagrindinės sąlygos 2.2. punkto „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3. papunktis), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Sutartyje nustatytomis palūkanomis. Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimus: 14 545,44 Eur paskolos sumai, 581,41 Eur palūkanoms ir 12,68 Eur delspinigiams apmokėti. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d. ieškovė ir paskolos davėjas sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 36, 2021 m. kovo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 21032501 pagrindu. Pagal šią reikalavimo perleidimo sutartį ir pasirašytą aktą paskolos davėjas perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį.

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad paskolos davėja išsiuntė atsakovei 2022 m. gruodžio 19 d. pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimo faktą.

10.       Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), todėl laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.

11.       2023 m. vasario 22 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie raginimą grąžinti nepagrįstai gautą likusią paskolos sumą bei apie ketinimą nutraukti paskolos sutartį, jei įsiskolinimas nebus iki nurodytos datos padengtas. Ieškovė nurodė, kad ji iš atsakovės jokių mokėjimų negavo. Atsakovei toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė vadovaudamasi Sutarties 3.2., 3.2.1., punktais 2023 m. kovo 25 d. vienašališkai sutartį nutraukė. Nutraukus paskolos sutartį atsakovė ieškovei liko skolinga 25 454,56 Eur negrąžintos paskolos, 51,30 Eur paskolos palūkanų, 817,26 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 1 275,90 Eur delspinigių. 2023 m. lapkričio 8 d., atsakovė ieškovei pervedė 1 500 Eur, ieškovė gautą sumą paskirstė sekančiai: 172,80 Eur paskolos sumai, 51,30 Eur paskolos palūkanoms ir 1 275,90 Eur delspinigiams. Taigi, ieškovė patikslino savo reikalavimus ir dabar prašo priteisti 25 281,76 Eur skolos, 817,26 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų.

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo

12.       Atsakovės atstovės teigimu, sutartis vienašališkai nutraukta neteisėtai, kadangi prasidėjus pandemijai, įmonė iš tiesų jautė sunkumus, įmonės veikla iš esmės buvo sutrikusi, o įvertinti, kas bus ateityje sunku. Iš į bylą pateiktos atsakovės užpildytos paraiškos dėl paskolos gavimo matyti, kad paraiška pildyta 2020 m. gegužės 25 d. ir reikėjo nurodyti vidutinę mėnesio apyvartą po 2020 m. kovo 16 d., t. y. ne deklaratyvius, o konkrečius duomenis už praėjusius kovo ir balandžio mėn. Atsakovė nurodė, kad vidutinė apyvarta tais mėnesiais buvo 9 500 Eur, o PVM deklaracijoje deklaruotais duomenimis apyvarta buvo 27,91 proc. didesnė, nei atsakovės nurodyta paraiškoje. Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.1. punkte numatyta, jei „klientas pateikė neteisingus duomenis Bankui, siekiant sudaryti Sutartį, gauti išmokėjimą pagal sutartį“, „Sutartis Banko vienašališkai nutraukiama ir klientas privalo grąžinti Kreditą bei priskaičiuotas palūkanas prieš terminą“ (Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2. punktas).

13.       Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 1.3 punkte įtvirtinta, jog šalys, pasirašydamos paskolos sutartį, neatšaukiamai ir besąlygiškai patvirtina, kad perskaitė, suprato ir pritarė visoms tiek specialiųjų sąlygų, tiek bendrųjų sąlygų nuostatoms. Ieškovas, pasirašydamas paskolos sutartį, patvirtino, kad susipažino su sutarties sąlygomis (įskaitant ir 11.3 ir 11.3.3 punktų nuostatas), supranta jų turinį ir su jomis sutinka. Pasirašydamas paskolos sutartį, ieškovas patvirtino, kad žino, kokios paskolos sutartyje įtvirtintos neigiamos pasekmės jam kils tuo atveju, jei paaiškės, kad paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra netikslūs ar klaidinantys.

14.       Paskolos sutarties 11.3.3 punkto nuostata atitinka ir užtikrina paskolų pagal priemonę teikimo sąlygas – paskolos davėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjęs paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, jei, be kitko, paskolos sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisingi, netikslūs ar klaidinantys ir žinant tokią tikslią informaciją paskolos sutarties sudarymo momentu, paskolos sutartis būtų buvusi nesudaryta. Tokiu būdu užtikrinamas paskolos pagal priemonę teikimo sąlygų laikymasis, užtikrinamas valstybės pagalbos, teikiamos lengvatinės paskolos forma, gavimas ir naudojimas pagal paskirtį, kad paskolos gavėjai paskolos lėšas gautų ir jomis naudotųsi pagrįstai.

15.       Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą, kad atsakovė buvo įspėta dėl sutarties nutraukimo 2023 m. vasario 22 d., o sutartis nutraukta 2023 m. kovo 25 d., laikytina, kad sutartis vienašališkai nutraukta teisėtai.

Dėl negrąžintos paskolos sumos priteisimo

16.       CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

17.       Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino visos suteiktos paskolos. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 25 281,76 Eur negrąžintos paskolos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar Sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti paskolą, iš atsakovės ieškovei priteistina 25 281,76 Eur negrąžinta paskola.

Dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų priteisimo

18.       Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 817,26 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas (priskaičiuotų iki ieškinio teismui pateikimo dienos) ir neteisėtos valstybės susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su Sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles. Remiantis Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 16 dalimi, siekiant pašalinti bet kokį pranašumą, susijusį su neteisėta pagalba, taip pat turi būti reikalaujama sumokėti palūkanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos. Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-291-464/2023). Atsakovės atstovės nuomone, reikalaujamos priteisti valstybės susigrąžinimo palūkanos yra neapibrėžto ir nenurodyto dydžio. Su šia pozicija nesutiktina, kadangi konkretus šių palūkanų dydis yra nustatomas pagal Europos komisijos paskelbtą orientacinę palūkanų normą, taikoma palūkanų norma yra peržiūrima ir atitinkamai pakeičiama 12 mėnesių periodiškumu. Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar turi būti pridėtos atitinkamos maržos, t. y. pridėta 100 bazinių punktų marža (Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2022-08-01 taikomų orientacinių bei diskonto normų (2022/C 267/04)). Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovei paskola negalėjo būti suteikta, suteiktos paskolos atsakovė tinkamai ir laiku negrąžino, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 817,26 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų pagal su ieškiniu pateiktą šių palūkanų apskaičiavimo lentelę, skaičiuojamus nuo pinigų atsakovei išmokėjimo dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 25 d.) bei neteisėtos valstybės susigrąžinimo palūkanos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl delspinigių paskaičiavimo ir įskaitymo

19.       Nort patikslintuose ieškinio reikalavimuose ieškovė nebeprašo priteisti delspinigių, kadangi po ieškinio pateikimo atsakovė sumokėjo ieškovei 1 500 Eur ir ieškovė pirmiausiai sudengė delspinigius, tačiau atsakovė šį ieškovės veiksmą laiko neteisėtu, kadangi mano, kad delspinigiai po sutarties nutraukimo iš vis negalėjo būti skaičiuojami, nes už tą patį laikotarpį jau yra skaičiuojamos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos, kurios kaip ir delspinigiai atlieka tą pačią baudinę funkciją. Teismas ir su šia pozicija nesutinka. Valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos siekia sugrąžinti asmenį, kuris neteisėtai gavo lengvatinę paskolą, į tą padėtį, kuri buvo iki suteikiant paskolą, t. y. panaikina lengvatines sąlygas, kurių jis neprivalėjo gauti. Mokamos tol, kol grąžinama paskola. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Delspinigiai yra viena iš netesybų ir prievolių vykdymo užtikrinimo formų. Jie veikia kaip kompensacija už neįvykdytą prievolę. Delspinigiai yra nustatomi procentais ir taikomi bei skaičiuojami už pradelsimą laiku atlikti mokėjimus sutartyje numatyta tvarka.

20.       Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad atsakovei vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, ji privalo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Ieškovė paskaičiavo atsakovei 1 275,90 Eur delspinigius už laikotarpį nuo pradelstos sumokėti sumos (2023 m. sausio 26 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 25 d.). Nuo 2023 m. sausio 26 d. atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, o sutartį nutraukus, negrąžino likusios bendros kredito sumos, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 275,90 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas, be to neviršija 180 dienų laikotarpio ir delspinigių norma (0,04 procento) atitinka protingumo, sąžiningumo principus.

21.       Bendrųjų sutarties sąlygų 5.12. punkte numatyta, kad „esant pradelstiems mokėjimams pagal Sutartį ir kitas Šalių sudarytas sutartis, Bankas, nepriklausomai nuo nurodytos mokėjimo paskirties, savo nuožiūra nustato, kokie įsiskolinimai ir pagal kokias sudarytas sutartis, ir kokiu eiliškumu bus dengiami, ir atitinkamai paskirsto gautas lėšas“.

22.       CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti“. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės gavusi 1 500 Eur mokėjimą, paskirstė sekančiai: pirmiausiai 51,30 Eur paskolos palūkanoms, tada 1 275,90 Eur delspinigiams, likusią 172,80 Eur sumą – paskolos dengimui. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą, sutarties normas, ieškovės veiksmai pripažįstami teisėtais.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

23.       Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 26 099,02 Eur (25 281,76 Eur + 817,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 20 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl skolos išdėstymo dalimis

24.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

25.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

18. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-516/2020).

26.       Atsakovė savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nors nuo įmonės įkūrimo iki šiol įmonės veikla plėtėsi, įmonė įgijo ne vieną transporto priemonę – vilkikus, puspriekabes , su kuriomis vykdo veiklą ir be kurių įmonės veikla bei pajamų uždirbimas būtų neįmanomi, tačiau sumokėti visą ieškinio sumą ar visą negrąžintą paskolą atsakovui būtų nepakeliama našta. Įmonė nekilnojamojo turto neturi, įmonės ilgalaikį turtą iš esmės sudaro transporto priemonės, kurios yra būtinos vykdant veiklą, todėl jų pardavimas įmonei padarytų negrįžtamą žalą, be to, tektų atleisti ir darbuotojus. Taip pat, įmonė valdo ir lengvąjį automobilį, tačiau realiai jo nuosavybės teisė priklauso UAB „Pay Ray bank“ (MB Topu yra tik valdytojas). Šiuo metu įmonė vykdo veiklą, uždirba pajamas, tačiau veiklos vykdymui yra būtinos ir išlaidos: darbo užmokestis ir dienpinigiai darbuotojams, kurie turi pirmumo teisę gauti atsiskaitymą prieš ieškovą, taip pat su valstybės biudžetu. Taip pat, tam, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą, ji privalomo apmokėti PVM sąskaitas faktūras už dyzelinį kurą bei AD Blue, apmokėti už įgyjamas transporto priemonių detales (sugedus transporto priemonės, esant galimybei, jos taisomos įmonėje dirbančių mechanikų, o ne servisuose, tokiu būdu taupant lėšas). Taip pat, įmonė turi ir kitų kreditorių, privalo mokėti ir kitoms kredito įstaigoms.

27.       Teismui buvo pateikti MB „Topu“ finansinę būklę patvirtinantys dokumentai, iš kurių matyti, kad atsakovė iš ties neturi nekilnojamo turto, turimos transporto priemonės yra reikalingos įmonės veiklai vykdyti. Mėnesio pajamas sudaro 103 204,75 Eur, mėnesio pirkimai – 82 909,07 Eur, darbo užmokestis – 10 503,22 Eur, Sodra – 362 Eur. Išvedus mėnesio balansą lieka 9 430,46 Eur. Atsakovė turi dar ir kitų kreditorių (dotacijos 92 622 Eur), ilgalaikiai įsipareigojimai (290 926 Eur). Konstatuotina, kad atsakovė yra iš ties nepajėgi visą sprendimą įvykdyti iš karto. 

28.       Atsakovės skola ieškovei šiai dienai yra 26 099,02 Eur. Šią skolą išdėsčius 24 mėn. laikotarpiui, gautųsi 1 087,46 Eur į mėnesį. Siekiant nepažeisti ieškovės teisėtų interesų bei įgyvendinti lygiateisiškumo, proporcingumo principą, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, skolą išdėstant 12 mėn. laikotarpiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

29.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismas patenkino ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovės priteistina 587 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

30.       Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 8 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, j. a. k. 110084026, iš atsakovės mažosios bendrijos „TOPU“, j. a. k. 304234498, 25 281,76 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 76 ct) skolos (negrąžintos paskolos), 817,26 Eur (aštuonis šimtus septyniolika eurų 26 ct) valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti iš atsakovės mažosios bendrijos „TOPU“, j. a. k. 304234498, priteistos sumos, skolos ir palūkanų, – 26 099,02 (dvidešimt šešių tūkstančių devyniasdešimt devynių eurų 02 ct) mokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, j. a. k. 110084026, 12 (dvylikos) mėnesių terminui. Nustatyti, jog atsakovė MB „TOPU“, j. a. k. 304234498, pradedant nuo 2024 m. vasario mėnesio, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos perveda ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, j. a. k. 110084026, 2 175,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) sumą, o paskutinę 2 174,02 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 02 ct) dydžio įmoką sumokant 2025 m. sausio mėnesį.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „TOPU“, j. a. k. 304234498, valstybei 587 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas                                                                 Arvydas Jasonas