Civ. b. Nr. e2S-81-262/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22066-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4; 3.4.1.11.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkų G. P., K. P.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkų 141,33 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą skolininkams G. P., K. P. dėl skolos priteisimo kaip aiškiai nepagrįstą; kreditoriui grąžinta 3 Eur žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 str. 1 d. 1–8 p., tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus prašymas priteisti iš skolininkų 24,20 Eur už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų. Dėl šių aplinkybių, pareiškimą atsisakytina priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti.

Nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino, ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, konstatuodamas, jog CPK XXIII skyriaus nuostatuose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Teismas nustatė, jog nėra numatyta galimybės tenkinti kreditoriaus pareiškimo iš dalies, kadangi tai nėra reglamentuota CPK XXIII skyriuje nurodyta tvarka. Tačiau, toks teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininko pagrindinę skolą, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl, kreditoriaus įsitikinimu pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 str. 2 d. nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Apeliantas pirmos instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, kad įstatymas nedraudžia priimti teismo įsakymo tik dėl dalies reikalavimų, todėl pirmos instancijos teismas galėjo išduoti teismo įsakymą dėl pagrindinės skolos ir, teismo manymu, pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 431 str. 1 d. bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Tačiau pagal CPK 435 str. 2 d. teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba aiškiai laikytinas nepagrįstu. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reikalavimą. Pagal CPK 436 str. 2 d. 6-8 p. išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama). Taigi teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 str. 2 d. ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar įsakymas galės būti priimtas visais įsakymo turinio aspektais.

Įstatymas riboja teismo įsakymo apskundimo teisę (CPK 436 str. 7 d.). Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), o teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi, t. y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsisakymui pilna apimtimi priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą pakanka, kad būtų pareikštas nepagrįstas reikalavimas tik dėl papildomos prievolės (netesybų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies pareikštų reikalavimų nėra, nes neišdavus teismo įsakymo dėl bylinėjimosi išlaidų, o taip pat abejojant, ar gali būti laikomos pakankamai pagrįstos išlaidos dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų paieškos, pats ieškovas praranda teisę į apeliaciją. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kreditoriaus pareiškime reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra aiškiai nepagrįstas, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo visų reikalavimų apimtyje (CPK 435 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškimą dėl įsakymo išdavimo palieka kreditoriui teisę kreiptis į teismą patikslinus pareikštus reikalavimus dėl įsakymo išdavimo, arba siekiant prisiteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas, jei kreditorius laiko, kad jos yra pagrįstos, kreiptis į teismą ieškiniu.

Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė