Civilinė byla Nr. 2-2766-907/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00781-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.9.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, 

sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

ieškovės ir trečiojo asmens atstovui advokatui M. G.,

atsakovo atstovui advokatui G. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei UAB „Vaiteksa“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, restruktūrizuojamai UAB „Gama baldai“ dėl nepagrįstai gautos piniginių lėšų sumos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,  

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas D. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vaiteksa“ 3800,00 Eur sumą, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 164,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 1-5).

2.       Ieškovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas M. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog 2019-11-13 ieškovas D. K. iš asmeninės banko sąskaitos atsakovei UAB „Vaiteksa“ pervedė 4000,00 Eur sumą, paskirtyje nurodydamas: „Skolos dengimas už gama baldai“. Minėtas mokėjimas buvo skirtas UAB „Velkas“ už parduotas prekes. Tačiau ieškovas, darydamas mokėjimą per mobiliąją programėlę, per klaidą kaip gavėją nurodė ne minėtą bendrovę UAB „Velkas“, bet ta pačia raide prasidedančią bendrovę UAB „Vaiteksa“, t. y., atsakovą. Tik kitą dieną, sulaukęs skambučio iš UAB „Velkas“, sužinojo, jog per klaidą mokėjimą atliko ne tai įmonei, todėl 4000,00 Eur pervedė UAB „Velkas“. Ieškovui nebuvo jokio reikalo pervesti atsakovei 4000,00 Eur sumą, jeigu UAB „Gama baldai“ yra skolinga tik 200,00 Eur. Atsakovės nurodyta ieškovo skola pagal 2015-10-14 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį neegzistuoja, nes minėta sutartis, kai perleidžiama 100 procentų akcijų, turėjo būti sudaryta notarine forma, formos nesilaikymas daro sutartį niekine, o atsakovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas senaties terminas. Tarp ieškovo ir atsakovės nėra jokių sudarytų sutarčių, jo nėra jokių asmeninių prievolių atsakovei ir negali būti. Tuo tarpu tarp ieškovo vadovaujamos UAB „Gama baldai“ ir atsakovės UAB „Vaiteksa“ 2016-08-12 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti UAB „Gama baldai“ nuosavybės teise sutarties priede nurodytą turtą už nurodytą kainą, o UAB „Gama baldai“ įsipareigojo priimti turtą bei už jį sumokėti sutartyje nurodytą kainą nustatyta tvarka. Minėtos sutarties kaina buvo 19000,00 Eur, UAB „Gama baldai“ pagal sutartį atsakovei sumokėjo 18800,00 Eur, liko nesumokėta 200,00 Eur suma, dėl to ginčo nėra, tai patvirtinama sutarties šalių sudarytu aktu dėl skolų suderinimo bei susirašinėjimu elektroniniais laiškais, kurių kopijos pridėtos prie bylos. Taip ieškovas, dengdamas UAB „Gama baldai“ įsiskolinimą atsakovei, jos naudai per klaidą, vietoj 200,00 Eur sumos atliko 4000,00 Eur sumos įmoką, t. y., atsakovė iš ieškovo be jokio teisinio pagrindo gavo 3800,00 Eur sumą, kuria nepagrįstai praturtėjo ir kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas nežinojo, kad jo įmokamas sumas atsakovė skirstė - dengė delspinigius ir tik po to skolą, tai nesimato iš aktų dėl skolos suderinimo, atsakovė niekada delspinigių iš ieškovo ar trečiojo asmens nereikalavo, kaip tai numatyta sutarties 3.3.1 punkte, kad turi pareikalauti, tokio reikalavimo nebuvo nei žodžiu, nei raštu, nesiuntė jokio pranešimo ar ataskaitos, kaip tos įmokos buvo užskaitytos. Ieškovas darė mokėjimus, tačiau nieko nežinojo apie atsakovės darytus užskaitymus, tik gavęs atsakovės atsiliepimą sužinojo apie tai. Aktuose dėl skolos suderinimo gali nesimatyti delspinigių, bet turi matytis skolos, šiuo atveju – didesnis skolos likutis. Atsakovės vadovė turėjo pareigą informuoti buhalterę apie daromas išskaitas delspinigiams ir daliai skolos dengti, apie skolos likutį, o šiuo atveju susidaro įspūdis, kad delspinigiai buvo skaičiuojami tik kad pateisinti sumokėtus 4000,00 Eur. Didžiajai daliai delspinigių turi būti taikoma senatis, jeigu užskaitymus atsakovė darė tik dabar, o jeigu tai darė anksčiau – turi pateikti įrodymus – buhalterinius dokumentus, kur tai atsispindi. Tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau tarp ieškovo ir atsakovės tokių santykių nebuvo, todėl atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Atsakovė, skaičiuodama delspinigius, siekia pateisinti 4000,00 Eur sumą, kad jos negrąžinti. Ne trečiasis asmuo turi galvoti, ar atsakovė skaičiuoja jam delspinigius, ar jų neskaičiuoja, bet atsakovė turi apie tai jį informuoti. Šią skolą dengė ir darydavo mokėjimus atsakovei ieškovas ar jo sutuoktinė, nes trečiasis asmuo yra restruktūrizuojamas, iš jo sąskaitų taip paprastai piniginių lėšų pervesti negalima. Ieškovas geranoriškai padengė atsakovei 200,00 Eur sumą, tačiau likusia suma dengti delspinigių nesutinka, todėl prašo ieškinį tenkinti.  

3.       Atsakovo atstovas advokatas G. Ž. su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, susijusius tik dėl skolos pagal 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį (b. l. 37-39). Paaiškino, kad atsakovė mano, jog pagal 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį ieškovas yra permokėjęs tik 136,58 Eur, todėl jo ieškinys 3800 Eur sumai negali būti tenkinamas. Atlikus ieškovo atsakovei atliktų įmokų paskirstymą susidaro 136,58 Eur sumos permoka, kurią atsakovė turėtų prievolę grąžinti, bet dar negrąžino. 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo metu ieškovas atsakovei buvo skolingas 1000 Eur. Tai matyti ir iš 2018-04-03 akto, kuriame ieškovo ir atsakovės buhalterės fiksavo šią skolos sumą. Atsakovė, gavusi 2016-08-30 1200 Eur ieškovo įmoką, pirmiausia ja uždengė buvusį 1000 Eur įsiskolinimą bei dalį įsiskolinimo pagal 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį. Kadangi ieškovas pilnai nesumokėjo pirmosios įmokos pagal 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, be to, nuolat vėluodavo mokėti pagal sutartyje numatytą grafiką, atsakovė naudojosi savo teise skaičiuoti ir įskaityti ieškovo mokamas sumas, dalį jų skirdama delspinigiams padengti, dalį – skolai. 2019-11-13 ieškovui už UAB „Gama baldai“ atlikus paskutinę įmoką – 4000 Eur, yra likusi 136,58 Eur ieškovo permoka, kurią atsakovė privalėtų gražinti. 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties 3.3.1 punktas numato atsakovės teisę reikalauti mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo pradelstos sumos, jei ieškovas vėluoja atlikti įmokas. Toks susitarimas, išdėstytas šalių pasirašytoje sutartyje, atitinka CK 6.71 straipsnyje pateiktą netesybų sampratą, susitarimas yra galiojantis, nes atitinka rašytinę formą. Ieškovas su tuo nesutinka, nes 2018-04-03 akte dėl skolų suderinimo tai neatsispindi. Tačiau šiame akte nėra konstatuota, kad UAB „Gama baldai“ yra nebeskolinga UAB „Vaiteksa“, be to, šis aktas pasirašytas asmenų, įgaliotų tvarkyti šių juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, bet ne juridinių asmenų vadovų, kurie turi atstovavimo teises sudarant sandorius. UAB „Vaiteksa“ direktorė nėra sudariusi ir pasirašiusi tokio ar kokio kitokio skolų suderinimo akto ir išreiškusi savo valios, kad UAB „Gama baldai“ yra nebeskolinga. Toks dokumentas nėra absoliutus įrodymas, patvirtinantis skolos buvimo ar nebuvimo faktą. Visuomet tokiame akte išdėstytą informaciją turi būti galimybė sutikrinti su pirminiais apskaitos dokumentais. Be to, tokiuose dokumentuose paprastai nėra vertinamos ūkinės operacijos, kuriomis apskaičiuojamos ir įskaitomos netesybos. Trečiasis asmuo įsigijo stakles ir įsipareigojo mokėti pagal grafiką, tačiau nuolat vėlavo. Senaties terminai delspinigių skaičiavimui nėra praleisti, nes senaties terminą nutraukia skolininko nuolat atliekami veiksmai – mokėjimai. Minėtą skolą beveik visą laiką mokėjo ieškovo sutuoktinė Z. K.. Pagal CK 6.54 straipsnį atsakovė turi teisę gautą įmoką pirmiausia skirti delspinigiams padengti, todėl atsakovė pirmiausia tam ir skyrė. Nors šalys sutartyje numatė, jog delspinigiai turi būti mokami, kai yra reikalaujami, tačiau reikalauti galima žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, o šiuo atveju manoma, jog reikalauti galima ir paskirstant gautas sumas, taip nebūtų pažeidžiamas sutarties 3.3.1 punktas. Skola pagal 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį yra trečiojo asmens UAB „Gama baldai“ skola, ją turi mokėti ne vadovas, o trečiasis asmuo. Bet kadangi ieškovas paskirtyje nurodė, jog moka už UAB „Gama baldai“ skolą, tai minėta suma ir buvo uždengti delspinigiai, o 136,58 Eur likutis yra ieškovo, nes tai jo pinigai. Tačiau atsakovė neturi ieškovui grąžinti 3800,00 Eur sumos, ji turi teisę minėta suma užskaityti delspinigius. Ieškovas turėjo pats suprasti, jog jis vėluoja mokėti įmokas pagal grafiką, todėl turi būti skaičiuojami delspinigiai, turėjo juos susiskaičiuoti ir sumokėti. Atsakovė, gavusi iš ieškovo 4000,00 Eur sumą su nurodyta paskirtimi, ją įskaitė kaip trečiojo asmens skolą ir delspinigius. Atsakovės vadovė neperdavė buhalterijai duomenų, jog trečiajam asmeniui skaičiavo delspinigius, ir nepasirašė jokio skolų suderinimo akto. Nežino, ar minėti užskaitymai atsispindi atsakovės buhalteriniuose dokumentuose nuo 2016 metų. Pagal CK 6.50 straipsnį trečiasis asmuo gali įvykdyti prievolę už skolininką, šiuo atveju už trečiąjį asmenį prievolę įvykdė ieškovas ir jo sutuoktinė. Sutartyje nėra jokio nurodymo, kas turi būti pateikta trečiajam asmeniui reikalaujant delspinigių – pranešimas ar pan., todėl atsakovė jo niekaip ir neinformavo.

Ieškinys tenkintinas.

4.       Byloje nustatyta, kad 2016-08-12 atsakovė UAB „Vaiteksa“ ir trečiasis asmuo UAB „Gama baldai“ sudarė pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį (b. l. 8-11), pagal kurią atsakovė UAB „Vaiteksa“ įsipareigojo perduoti pirkėjui – trečiajam asmeniui UAB „Gama baldai“ sutarties priede Nr. 1 nurodytos specifikacijos turtą už sutartyje nustatytą kainą, o trečiasis asmuo UAB „Gama baldai“ įsipareigojo turtą priimti ir už jį atsakovei sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (pagal sutarties 3.2 punkte nurodytą grafiką) nustatytą pinigų sumą (19000,00 Eur). Atsakovė UAB „Vaiteksa“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – turtą UAB „Gama baldai“ perdavė, o UAB „Gama baldai“ atliko mokėjimus (b. l. 81-84). Iš ieškovo D. K. asmeninės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-11-13 jis atsakovei UAB „Vaiteksa“ pervedė 4000,00 Eur, paskirtyje nurodydamas „Skolos dengimas už gama baldai“ (b. l. 24, 25). Iš 2018-04-03 ir 2020-01-27 aktų dėl skolų suderinimo ir elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir UAB „Turto grupė“, tvarkančios atsakovės UAB „Vaiteksa“ buhalteriją, matyti, jog trečiojo asmens UAB „Gama baldai“ skola buvo 200,00 Eur, delspinigiai nenurodyti. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti permokėtą 3800,00 Eur sumą, tačiau ji nesutiko grąžinti, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo.

5.       Ieškovo ir trečiojo asmens atstovas prašo ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Vaiteksa“ 3800,00 Eur sumą, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Nurodė, jog ieškovas, dengdamas trečiojo asmens UAB „Gama baldai“ įsiskolinimą atsakovei pagal 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, jos naudai per klaidą, vietoj 200,00 Eur sumos atliko 4000,00 Eur sumos įmoką, t. y., atsakovė iš ieškovo be jokio teisinio pagrindo gavo 3800,00 Eur sumą, kuria nepagrįstai praturtėjo ir kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas nežinojo, kad jo įmokamas sumas atsakovė skirstė - dengė delspinigius ir tik po to skolą, tai nesimato iš aktų dėl skolos suderinimo. Ieškovas nesutinka dengti delspinigių, nes apie jų skaičiavimą, nei jam, nei trečiajam asmeniui nebuvo pranešta, jis nežinojo, kad delspinigiai buvo skaičiuojami ir dengiami, nes atsakovė nei jo, nei trečiojo asmens nereikalavo mokėti delspinigius, kaip tai sutarta sutarties 3.3.1 punkte, be to, jo nuomone, daliai delspinigių turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Skola ir delspinigiai buvo paskaičiuoti UAB „Gama baldai“, t. y., trečiajam asmeniui, tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau tarp ieškovo ir atsakovės tokių santykių nebuvo, jis asmeninės prievolės mokėti atsakovei nei skolą, nei delspinigius neturėjo ir neturi, 200,00 Eur skolą už trečiąjį asmenį sutinka padengti, tačiau delspinigius nesutinka dengti, todėl atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

6.       Atsakovės atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad atsakovė mano, jog pagal 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį ieškovas yra permokėjęs tik 136,58 Eur, todėl jo ieškinys 3800 Eur sumai negali būti tenkinamas. Trečiasis asmuo įsigijo stakles ir įsipareigojo mokėti pagal grafiką, tačiau nuolat vėlavo, todėl pagal sutarties 3.3.1 punktą buvo paskaičiuoti delspinigiai. Nors šalys sutartyje numatė, jog delspinigiai turi būti mokami, kai yra reikalaujami, tačiau reikalauti galima žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, o šiuo atveju manoma, jog reikalauti galima ir paskirstant sumas, taip nebūtų pažeidžiamas sutarties 3.3.1 punktas. Skola pagal 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį yra trečiojo asmens UAB „Gama baldai“ skola, ją turi mokėti ne vadovas, o trečiasis asmuo, bet kadangi ieškovas paskirtyje nurodė, jog moka už UAB „Gama baldai“ skolą, tai minėta suma ir buvo uždengti delspinigiai, o 136,58 Eur likutis yra ieškovo, nes tai jo pinigai.

7.       Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t.y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; kt.).

8.       Iš byloje esančio ieškovo D. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-11-13 jis atsakovei UAB „Vaiteksa“ pervedė 4000,00 Eur, paskirtyje nurodydamas „Skolos dengimas už gama baldai“ (b. l. 24, 25). Iš 2018-04-03 ir 2020-01-27 aktų dėl skolų suderinimo ir elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir UAB „Turto grupė“, tvarkančios atsakovės UAB „Vaiteksa“ buhalteriją, matyti, jog trečiojo asmens UAB „Gama baldai“ skola buvo 200,00 Eur, delspinigiai nenurodyti. Atsakovė minėtus pinigus gavo, 3800,00 Eur ieškovui negrąžino, o užskaitė, kaip trečiojo asmens delspinigius, todėl ieškovas remiasi CK 6.242 straipsniu ir prašo priteisti iš atsakovės 3800,00 Eur sumą, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovei, nurodydamas, kad per klaidą jai pervedė 4000,00 Eur sumą, kai turėjo pervesti tik 200,00 Eur, kaip trečiojo asmens UAB „Gama baldai“ skolą pagal 2016-08-12 pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, 200,00 Eur skolą už trečiąjį asmenį padengti sutinka, tačiau nesutinka padengti delspinigius, todėl prašo grąžinti 3800,00 Eur per daug sumokėtą sumą, manydamas, jog minėta suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo.

9.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės nepagrįsto praturėjimo ieškovo sąskaita. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2017 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017; kt.). CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma (CK 6.242 straipsnio 2 dalis). Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). 

10.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; kt.).

11.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl septintosios nepagrįsto praturtėjimo nurodytos sąlygos, yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas, kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). 

12.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp trečiojo asmens UAB „Gama baldai“, kurios vadovas ir akcininkas yra ieškovas D. K. (b. l. 21-23), ir atsakovės UAB „Vaiteksa“ 2016-08-12 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis (b. l. 8-11), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti UAB „Gama baldai“ sutarties priede nurodytą turtą (formatinio pjovimo stakles, daugiašpindelinės pozicijos gręžimo stakles ir vakuuminį presą) už 19000,00 Eur kainą, o trečiasis asmuo UAB „Gama baldai“ įsipareigojo priimti minėtą turtą bei už jį sumokėti sutartyje numatytą kainą nustatyta tvarka. Vadinasi, atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartiniai teisiniai santykiai. UAB „Gama baldai“ pagal sutartį atsakovei sumokėjo 18800,00 Eur, liko skolinga 200,00 Eur, dėl to ginčo nėra, tai patvirtina aktai dėl skolų suderinimo, susirašinėjimas elektroniniais laiškais bei mokėjimo pavedimai (b. l. 18-19, 20, 79, 81-84).

13.       2019-11-13 ieškovas D. K. iš asmeninės banko sąskaitos atsakovei UAB „Vaiteksa“ pervedė 4000,00 Eur, paskirtyje nurodydamas „Skolos dengimas už gama baldai“ (b. l. 24-25). Ieškovas tvirtina, jog minėtas mokėjimas buvo skirtas UAB „Velkas“ už parduotas prekes. Tačiau ieškovas, darydamas mokėjimą per mobiliąją programėlę, per klaidą kaip gavėją nurodė ne minėtą bendrovę UAB „Velkas“, bet ta pačia raide prasidedančią bendrovę UAB „Vaiteksa“, t. y., atsakovę. Tik vėliau, sulaukęs skambučio iš UAB „Velkas“, sužinojo, jog per klaidą mokėjimą atliko ne tai įmonei. Iš UAB „Velkas“ pirkėjui UAB „Gama baldai“ 2019-10-24 išrašytos PVM sąskaitos – faktūros Nr. VEL Nr. 00167 matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Gama baldai“ iš UAB „Velkas“ įsigijo prekių už 8766,09 Eur sumą, sąskaitą apmokėti privalėjo iki 2019-11-24, tačiau dėl įvykusios klaidos 4000,00 Eur sumokėjo kitą dieną (b. l. 96, 97). Ieškovas pripažįsta, jog jo vadovaujama bendrovė UAB „Gama baldai“ yra skolinga atsakovei 200,00 Eur skolą, tačiau apie atsakovės skaičiuojamus delspinigius jo vadovaujamai bendrovei jis sužinojo tik gavęs atsakovės atsiliepimą byloje. Gera valia jis sutinka už trečiąjį asmenį padengti atsakovei 200,00 Eur skolą, tačiau nesutinka mokėti delspinigių, todėl prašo jam priteisti 3800,00 Eur sumą, kuria atsakovė nepagrįstai praturėjo.

14.       Ieškovo ir trečiojo asmens atstovas nurodo, jog ieškovas asmeninių skolų atsakovei UAB „Vaiteksa“ neturi, atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai dėl ieškovo skolos pagal 2015-10-14 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir dėl žalos atmestini, nes 2015-10-14 akcijų pirkimo - pardavimo sutartis dėl 100 procentų bendrovės akcijų pardavimo turėjo būti sudaryta notarine forma, formos nesilaikymas daro sutartį niekine, o atsakovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas senaties terminas, todėl asmeninės ieškovo skolos atsakovei nėra. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovės nėra jokių sudarytų sutarčių, jo nėra jokių asmeninių prievolių atsakovei ir negali būti. Atsakovės atstovas tiek parengiamajame, tiek teismo posėdžiuose nurodė, jog palaiko atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus tik dėl delspinigių, o dėl 2015-10-14 akcijų pirkimo - pardavimo sutarties ir dėl žalos savo argumentų nepalaiko, prašo jais nesivadovauti, šioje dalyje priešieškinio nepareiškė ir parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog neketina jo ieškovui reikšti, todėl minėtų argumentų teismas nevertina. Taip pat atsakovės atstovas pripažino, jog ginčo skola (skola už parduotas prekes ir delspinigiai) nėra ieškovo asmeninė skola, tai trečiojo asmens skola, jos ieškovas neturi mokėti, tačiau jis padarė bankinį pervedimą, nurodydamas, jog tai už UAB „Gama baldai“ skolą, todėl iš minėtų pinigų ir buvo užskaityti delspinigiai, taip pat pripažino, jog pervesti pinigai yra asmeniniai ieškovo pinigai ir jie turi būti grąžinti ieškovui.

15.       Vadinasi, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) byloje nustatyta, ar atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų, nes ieškovas, dengdamas UAB „Gama baldai“ įsiskolinimą, atsakovei jos naudai per klaidą, vietoj 200,00 Eur sumos atliko 4000,00 Eur sumos įmoką, kurios atsakovė nesutinka grąžinti ir negrąžino, nes mano, jog minėta suma ieškovas turi padengti trečiojo asmens skolą ir delspinigius, dėl kurių šalys susitarė sutartyje, tačiau apie jų skaičiavimą ir dengimą priešingos šalies neinformavo, be to, atsakovė pripažįsta, jog 4000,00 Eur iš ieškovo gavo, jog tai asmeniniai ieškovo pinigai ir turi būti grąžinti tik ieškovui, o ieškovas už trečiąjį asmenį sutinka dengti tik skolą, bet ne delspinigius, šiuo atveju atsakovės praturtėjimas pasireiškia tiesioginės turtinės naudos (piniginių lėšų) gavimu; 2) byloje nustatytas atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovė yra praturtėjusi ieškovo sąskaita), nes ieškovo sąskaitoje sumažėjo 3800,00 Eur suma piniginių lėšų, o atsakovės sąskaitoje 3800,00 Eur suma piniginės lėšos padidėjo; 3) nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovo piniginių lėšų jo asmeninėje banko sąskaitoje sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, ieškovo 3800,00 Eur suma, pervesta per klaidą, tapo priežastimi, kad atsakovės banko sąskaita pasipildė būtent minėta suma, t. y., dėl ieškovo veiksmų atsakovės turtinė padėtis pagerėjo; 4) atsakovės praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), nes ginčo skola yra susidariusi tarp trečiojo asmens ir atsakovės, juos sieja sutartiniai teisiniai santykiai, tai nėra asmeninė ieškovo skola ar prievolė, jis už tai nėra atsakingas ir neprivalo mokėti, ieškovo ir atsakovės minėti sutartiniai teisiniai santykiai nesieja, tai pripažino ir atsakovės atstovas, dėl kitų atsiliepime nurodytų argumentų atsakovė priešieškinio ieškovui nepareiškė ir to neįrodinėjo, trečiojo asmens prievolę atsakovei ieškovas visiškai ar iš dalies gali įvykdyti (CK 6.50 straipsnis), gali sumokėti skolą ar dalį jos už trečiąjį asmenį, kaip kad nurodė atsakovės atstovas, tačiau jis tik turi teisę, bet neprivalo, tik savo gera valia, tačiau savo gera valia jis sutiko sumokėti tik 200,00 Eur skolą, bet ne delspinigius, be to, UAB „Gama baldai“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris atsako pats už savo prievoles, jo turtas atskirtas nuo juridinio asmens dalyvio, o tuo labiau – vadovo turto, jis neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, nebent įrodžius nesąžiningus veiksmus, tačiau ir tokiu atveju juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu tik subsidiariai (CK 2.50 straipsnis), taigi, ieškovas, kaip vadovas ir akcininkas UAB „Gama baldai“, neturi pareigos nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį atsakyti už juridinio asmens prievoles atsakovei; 5) atsakovės nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, jis egzistuoja ir dabar, ieškinyje išdėstytos aplinkybės nepasikeitė, o atsakovė net savo pripažįstamos 136,58 Eur sumos ieškovui nėra grąžinusi; 6) ieškovas, kurio turtas sumažėjo, nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos (CK 6.242 straipsnio 3 dalis ieškovui šiuo atveju netaikoma); 7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės jokiais kitais gynybos būdais, t. y., nagrinėjamu atveju atsakovės nepagrįstai gautą naudą negalima išieškoti naudojant sutarčių, deliktinės atsakomybės ar daiktinės teisės numatytus gynybos būdus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, ieškovas jas įrodė, į tai, kad atsakovė be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita, dėl ko privalo grąžinti tai, ką yra nepagrįstai gavusi iš ieškovo, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovui D. K. iš atsakovės UAB „Vaiteksa“ priteistina 3800,00 Eur suma, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo.

Dėl procesinių palūkanų

16.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkės ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovas turi teisę į procesines palūkanas, jam iš atsakovės priteistinos ieškovo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3800,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020 m. vasario 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovės UAB „Vaiteksa“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 114,00 Eur žyminis mokestis (50,00 Eur žyminis mokestis buvo sumokėtas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau prašymas buvo atmestas, todėl šis žyminis mokestis iš priešingos šalies nepriteisiamas), valstybei – 13,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Vaiteksa“, juridinio asmens kodas 145630150, 3800,00 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų, 00 ct) sumą, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3800,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 11 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Vaiteksa“, juridinio asmens kodas 145630150, 13,45 Eur (trylikos eurų, 45 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į bet kurią biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.  

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                        Asta Čebatoriūtė