Civilinė byla Nr. e2A-1223-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00359-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARTRANSA“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“, uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Artransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės vykdomo tarptautinės vertės viešojo pirkimo „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) objekto I, III, IV dalių dirbtinį apjungimą, 2) pripažinti neteisėtu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T lyginamąjį svorį ir apskaičiavimo metodą, būdą, 3) pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimus, 4) įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras, 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, kurioje pažymėjo, jog: 1) Pirkimo sąlygose taikomas vienintelis kokybės kriterijus „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ (T) (toliau – kriterijus (T)) suteiktas lyginamasis svoris 30 iš 100, neskiriant jokio svorio kitiems, paslaugos kokybę iš esmės lemiantiems kriterijams, dėl kurių yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019, yra neproporcingas ir nepagrįstas, diskriminuoja tiekėjus, 2) Pirkime taikomas kriterijus (T) yra neaiškus, netikslus; 3) kriterijaus (T) apskaičiavimas neleidžia tinkamai palyginti tiekėjų pasiūlymų bei pasiekti Pirkimo tikslo; 4) Pirkimo sąlygų reikalavimai pasiūlymų pateikimui yra neaiškūs, netikslūs; 5) Pirkimo objektas neteisėtai neišskaidytas į daugiau Pirkimo dalių. 2020 m. birželio 15 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei atsakymą, kuriuo pretenzija buvo patenkinta iš dalies, patikslinant kai kurias nurodytas neaiškias Pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija patikslino Pirkimo sąlygų 88 punkto ekonominio naudingumo kriterijaus (T) balų skyrimo aprašomąją dalį ir formulę, tačiau esminių pažeidimų neištaisė, pretenziją kitoje dalyje atmetė.
3. Ieškovės teigimu, ekonominio naudingumo kriterijui (T) suteiktas 30 proc. lyginamasis svoris yra neproporcingas ir nepagrįstas. Pirkimo sąlygos, kuriomis transporto paslaugų kokybė vertinama tik pagal vienintelį kriterijų – transporto priemonės amžių, nors 2019 m. paslaugos kokybė buvo vertinama nustatant dar vieną vertinimo kriterijų – transporto priemonių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims, ir jam buvo skiriama net 25 balai iš 100, yra neteisėtos. Atsakovė nepaaiškino, kodėl paslaugos kokybė vertinama tik pagal kriterijų (T), bet nevertinama, pagal kitus kokybės kriterijus. Civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 pati atsakovė nurodė, jog jos tikslas yra, kad kuo daugiau transporto priemonių būtų pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems asmenims, o dėl to paties klausimo šioje byloje atsakovė jau nurodo priešingai, jog tokio poreikio nėra, ir todėl transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, kiekis (skaičius) nėra vertinamas kaip paslaugų kokybės kriterijus.
4. Kriterijaus (T) vertinimas neteisėtas, nes pagal jį vertinamas transporto priemonės amžius sutarties sudarymo metu, bet ne viso sutarties vykdymo metu, todėl didesnį balų kiekį gaus tiekėjai, kurie siūlys naujas transporto priemones. Tokiu būdu sukuriama situacija, kai Pirkimo sąlygos pritaikomos tiekėjams, kurie įsigys visiškai naujas transporto priemones laimėję Pirkimą ir sudarę viešojo pirkimo sutartį, tačiau diskriminuojami tiekėjai, kurie jau dabar turi įsigiję apynaujas (2–4 metų) transporto priemones. Tai svarbu atsižvelgiant į Pirkimo sutarties laikotarpį – 7 metai su galimybe pratęsti dar 2 metams, bei Pirkimo sąlygų 33.2 papunktyje numatytą reikalavimą, kad transporto priemonių amžius visą sutarties laikotarpį negali viršyti 10 metų.
5. Kriterijaus (T) vertinimas neteisėtas ir dėl to, kad transporto priemonių amžius vertinamas tik metais, o ne mėnesiais. Toks kriterijaus (T) apskaičiavimo būdas yra netikslus ir neleidžia tinkamai palyginti tiekėjų pasiūlymų. Ypatingai svarbu šį kriterijų tiksliai ir teisingai apskaičiuoti, nes pagal šią sąlygą yra suteikiamas net 30 proc. lyginamasis svoris.
6. Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriuje nurodytas reikalavimas su pasiūlymu pateikti aprašymą, kaip tiekėjas vykdys sutartį, yra neaiškus, netikslus, sudarantis sąlygas atsakovei dėl bet kokių priežasčių atmesti tiekėjų pasiūlymus.
7. Pirkimo objektas I, III ir IV dalyse, apjungus kelis skirtingus maršrutus į vieną Pirkimo dalį, prieštarauja teismų praktikoje suformuotam imperatyviam reikalavimui skaidyti pirkimus į dalis. Atsakovės pateikti motyvai dėl Pirkimo neišskaidymo į mažesnes dalis dėl to, kad tai būtų finansiškai nenaudinga perkančiajai organizacijai bei sukeltų grėsmę paslaugos kokybei, nes perkančiajai organizacijai reikėtų koordinuoti kiekvieną maršrutą aptarnaujantį tiekėją, kurie tarpusavyje nederina veiksmų, nepagrįsti. Pirkimo I, III ir IV dalys pagal Pirkimo objektą galėtų būti skaidomos į mažesnes Pirkimo dalis bent jau pagal skirtingas kryptis (maršrutus) (tiek geografiškai, tiek praktiškai). Pirkimo objekto neišskaidžius, siaurinamas tiekėjų ratas, nes Pirkime negali dalyvauti tokie tiekėjai (kaip ieškovė), galintys teikti pasiūlymą tik dėl 2–4 maršrutų aptarnavimo. Patikrinus Pirkime dalyvavusių tiekėjų kreditingumą matyti, kad tai itin didelės kompanijos: UAB „Transrevis“ (265 darbuotojai ir 142 automobiliai); UAB „Kautra“ (675 darbuotojai ir 431 automobiliai); UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ (299 darbuotojai ir 152 automobiliai). Ši aplinkybė patvirtina, kad smulkioms įmonėms yra dirbtinai ribojama galimybė laimėti Pirkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki įsiteisės teismo sprendimas.
9. Teismas sprendė, kad transporto priemonių amžius yra itin svarbus ir reikšmingas užtikrinant kokybišką keleivių vežimą ir viešąjį interesą, todėl perkančiosios organizacijos nustatytas kokybės kriterijus (T) yra logiškas bei pagrįstas. Naujesnės transporto priemonės yra technologiškai pažangesnės, taigi amžiaus ribos autobusams nustatymas kartu su Pirkimo sąlygose nustatytu reikalavimu, kad autobusai atitiktų ne žemesnį kaip Euro IV arba lygiavertį taršos emisijos standartą, užtikrina geresnės kokybės autobusų tiekimą. Teismas pažymėjo, kad šio kokybės kriterijaus teisėtumą jau yra įvertinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019. Pirkimo sąlygos leidžia tiekėjams siūlyti tiek maksimaliai seniausias (ne senesnes nei 10 metų amžiaus nuo pirmos registracijos datos), tiek pačias naujausias, transporto priemones, perkančiajai organizacijai nustačius, kad kokybės kriterijus (T) yra paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius. Konkurencija yra užtikrinama visiems tiekėjams vienodai, sudarant sąlygas pagal savo galimybes ir strategiją teikti pasiūlymus Pirkimui ir lygiateisiškai tiek pagal kainą, tiek pagal kokybę konkuruoti Pirkime.
10. Kaip nepagrįstą teismas atmetė ieškovės argumentą, kad, vertindama transporto priemonės amžių tik sutarties sudarymo momentu, kai numatoma reali Sutarties trukmė ne vieneri metai, atsakovė nustatė neproporcingas, nepagrįstas ir diskriminuojančias Pirkimo sąlygas.
11. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija prieš pasirašant viešojo pirkimo sutartį turi įsitikinti, jog konkursą laimėjęs vežėjas turės technines galimybes įvykdyti sutartį, o ne, kaip siekia ieškovė, po kelerių metų, juolab, kai nuo to, kokio amžiaus siūlomos transporto priemonės, priklauso ne tik paslaugos kokybė, bet ir paslaugos kaina (transporto priemonių įsigijimas yra amortizuojamas per ilgą terminą ir šie kaštai priskiriami veiklos kaštams). Tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius (kriterijus (T)) yra susijęs su Pirkimo objektu ir jo kokybe, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija nustatė neproporcingas, nepagrįstas ir diskriminuojančias Pirkimo sąlygas.
12. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir įtikinamų argumentų, jog transporto priemonių amžiaus skaičiavimas tik pagal metus, o ne pagal metus ir mėnesius pažeidžia jos teises bei interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonių vertinimas ne tik metais, bet ir mėnesiais, būtų perteklinė sąlyga.
13. Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad: „Tiekėjas privalo išsamiai aprašyti ir pagrįsti visą numatomų vykdyti paslaugų eigą. Aiškiai, papunkčiui nurodyti pagrindinius paslaugų kriterijus, nurodyti tikėtinas rizikas, galinčias atsirasti tiekėjui vykdant paslaugas, apibūdinti, kokių priemonių tiekėjas imsis, siekiant jas užkardyti ar spręsti.“, teismo vertinimu, yra pakankamai aiškus, be to, jis buvo patikslintas papildomais atsakovės paaiškinimais, nurodant konkrečią informaciją, kurią tiekėjai turi pateikti (pvz. autobusų kiekis, autobusų dydis, konkrečios rizikos, kurios gali atsirasti vykdant sutartį; šių rizikų sprendimo būdai ir kt.). Šis reikalavimas yra susijęs su Pirkimo dokumentais bei sudaro galimybę perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti sutartį.
14. Teismas sprendė, kad atsakovės sprendimas skaidyti Pirkimą į keturias dalis pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų maršrutų paketus yra pakankamas, o I, III ir IV Pirkimo dalyse nustatyti maršrutų kiekiai nėra per dideli, kadangi sudaro galimybes tiekėjams konkuruoti dėl pirkimo sutarčių sudarymo, leidžia pasiekti kokybišką paslaugos teikimą ir kartu užtikrina racionalų biudžeto lėšų panaudojimą. Tiekėjai, konkuruodami dėl didesnės apimties Pirkimo objekto, taikant Pirkime nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, gali pasiūlyti paslaugą teikti naujesnėmis transporto priemonėmis ir už mažesnį įkainį, tokiu būdu perkančioji organizacija galės įsigyti pigesnę paslaugą patirdama mažesnes administracines išlaidas.
15. Teismo vertinimu, Pirkimo objektą skaidant pagal keleivių vežimo kryptis ar maršrutus, kiltų rizika, kad perkamų paslaugų apimtys taptų nepakankamos, tam, jog tiekėjai galėtų pateikti Pasiūlymus kokybiškam paslaugos teikimui už racionalią kainą (kuo didesnė paslaugų apimtis perkama, tuo labiau mažėja kaštai ir atitinkamai mažėja kaina). Tuo tarpu Pirkimą skaidant į keturias dalis, sukuriama situacija, kuomet vienoje dalyje esantys pelningi maršrutai kompensuoja toje pačioje dalyje esančius didžiausias sąnaudas generuojančius maršrutus (atsakovė pateikė skaičiavimus), tokiu būdu sudaromos galimybės tiekėjams siūlyti racionalesnes kainas.
16. Teismas nurodė, kad Pirkimo I–IV dalių Techninių specifikacijų 8 punkte nustatyta, jog pirkimo laimėtojas turės užtikrinti techninės specifikacijos ir pasiūlymo, pateikto Pirkimui, reikalavimus atitinkančių transporto priemonių rezervą maršrutų paketui. Techninių specifikacijų 25 punkte nurodyta, kad, sugedus maršrute važiuojančiai transporto priemonei, Pirkimo laimėtojas turės pakeisti ją rezervine transporto priemone specifikacijoje numatyta tvarka, todėl, jei Pirkimas būtų skaidomas į dar smulkesnes dalis, t. y. dėl kiekvieno maršruto būtų vykdomas atskiras Pirkimas ir būtų sudaromos atskiros 34 sutartys, atitinkamai papildomai turėtų būti naudojami 34 atskiri rezerviniai autobusai bei atsakovė papildomai turėtų mokėti tiekėjams už 23 papildomus rezervinius autobusus. Tai reiškia, kad, skaidant Pirkimą ieškovės siūlomais būdais, perkančioji organizacija susidurtų su gerokai didesne sutarčių administravimo bei kontrolės našta, neproporcingai padidėtų sutarties tinkamo įvykdymo rizika.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepagrindė, jog ji būtų pajėgi teikti paslaugą, jeigu Pirkimo objektas būtų išskaidytas pagal jos nurodomas maršrutų kryptis, kurių kiekvieną sudarytų nuo 4 iki 6 atskirų maršrutų (pagal viešai skelbiamus ieškovės veiklos duomenis matyti, kad įmonėje dirba tik 5 darbuotojai, nors minimalus reikalingų autobusų skaičius pagal maršrutus yra nuo 6 iki 13), teismas darė išvadą, jog ieškovė nepagrindė, kad Pirkimo dalių neskaidymas pažeidžia jos interesus. Pirkimo skaidymas į keturias dalis yra pakankamas ir atitinka viešųjų pirkimų tikslus. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad kiti rinkos dalyviai (pasiūlymus pateikė iš viso 5 tiekėjai) neginčijo atsakovės atlikto Pirkimo išskaidymo į keturias dalis bei pateikė pasiūlymus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovė UAB „Artransa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalis, kuriomis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad: 1) Pirkimo sąlygų 85 punkte įtvirtintas pasiūlymų vertinimo kriterijus – kokybė (T) „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ ir šio kriterijaus lyginamasis svoris (30 balų iš 100) bei jo apskaičiavimo metodas ir būdas tikslingas, pagrįstas ir nediskriminuojantis; 2) perkančiosios organizacijos sprendimas skaidyti Pirkimą į keturias dalis yra pakankamas bei I, III ir IV Pirkimo dalyse nustatyti maršrutų kiekiai nėra neadekvačiai per dideli, todėl Pirkimo sąlygos laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis, ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti, pripažinti, kad Pirkimo sąlygų 85 punkte įtvirtintas pasiūlymų vertinimo kriterijus (T) ir šio kriterijus lyginamasis svoris bei jo apskaičiavimo metodas ir būdas yra nepagrįstas ir diskriminuojantis; perkančiosios organizacijos sprendimas skaidyti Pirkimą į keturias dalis yra nepakankamas, Pirkimas yra dirbtinai apjungtas: I, III ir IV Pirkimo dalyse nustatyti maršrutų kiekiai yra neadekvačiai ir nepagrįstai per dideli, todėl Pirkimo sąlygos laikytinos nepagrįstomis ir neteisėtomis. Taip pat ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. 2019 m. civilinėje byloje Nr. e2-1643-601/2019 ir atitinkamai apeliaciniame procese civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 atsakovė laikėsi pozicijos, kad kokybės vertinimo kriterijus – transporto priemonės pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims, turi būti vertinamas ir yra itin svarbus vertinant paslaugos kokybę bei privalomas. Tuo tarpu šioje byloje, nepraėjus nei metams, atsakovės argumentai dėl kriterijaus (T) yra priešingi. Atsakovė teigia, kad tokio poreikio, jog kuo daugiau transporto priemonių būtų pritaikytos specialiuosius poreikius turintiems asmenims, nėra, ir pakanka Pirkimo sąlygose nustatyti minimalius reikalavimus dėl transporto priemonių pritaikymo specialiuosius poreikius turintiems asmenims, dėl ko transporto priemonių, pritaikytų specialiuosius poreikius turintiems asmenims, skaičius nėra vertinamas kaip paslaugų kokybės kriterijus. Atsakovė nepaaiškino, kodėl jos pozicija dėl transporto paslaugų kokybės vertinimo kriterijų kardinaliai pasikeitė. Toks pozicijos prieštaringumas parodo, kad atsakovės argumentai dėl kriterijaus T yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisakė bei nevertino rašytinių įrodymų. Teismo išvada, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės yra pasisakęs, jog autobusų pritaikymas neįgaliesiems nėra specifinis ir specialusis kriterijus, kuris galėtų būti vertinamas papildomais balais, neatitinka realios situacijos. Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2A-1161-381/2019 yra pažymėjęs, kad paslaugos kokybei yra ypač svarbus vertinimo kriterijus – transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, skaičius.
18.2. Pagal Pirkimo sąlygas tiekėjai siūlomas transporto priemones, su kuriomis planuoja teikti paslaugas, turi nurodyti pasiūlyme, tačiau nėra reikalaujama, kad tiekėjas pasiūlymo pateikimo ar sutarties sudarymo momentu jas turėtų ir (ar) valdytų. Tiekėjai turi teisę pristatyti perkančiajai organizacijai pasiūlyme nurodytas transporto priemones per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Taigi perkančioji organizacija bet kokiu atveju, t. y. vertindama transporto priemonių amžių tik sutarties sudarymo momentu (kaip numatyta Pirkimo dokumentuose) ar sutarties vykdymo laikotarpiu (kaip reikalauja ieškovė), niekaip kitaip, kaip tik sutartyje numatytomis įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis, užtikrina pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimą teikti transporto paslaugas jo pasiūlyme nurodyto amžiaus transporto priemonėmis. Panaikinus skundžiamas diskriminuojančias Pirkimo sąlygas dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytų transporto priemonių amžiaus vertinimo tik pasiūlymo pateikimo / sutarties sudarymo momentu, perkančiosios organizacijos galimybės įsitikinti tiekėjo pajėgumu vykdyti Pirkimo sutartį jo pasiūlyme nurodytomis transporto priemonėmis iš esmės nesikeičia. Tuo tarpu, nepripažinus nurodytų Pirkimo sąlygų neteisėtomis sudaroma situacija, kai Pirkimo sąlygos yra pritaikytos būtent tik išskirtiniam tiekėjų ratui, kurie įsigys visiškai naujas transporto priemones konkrečiu momentu, t. y. laimėję Pirkimą ir sudarę viešojo pirkimo sutartį. Tokiu būdu visiškai diskriminuojami tiekėjai, kurie jau dabar turi įsigiję apynaujas transporto priemones ir planuoja įsigyti naujas transporto priemones Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu.
18.3. Pirkimo sąlygų 88.1 punkte numatyta, kad tiekėjas su pasiūlymu kiekvienai Pirkimo daliai atskirai turi pateikti siūlomų transporto priemonių vidutinio amžiaus skaičiuoklę, t. y. Pirkimo sąlygose reikalaujama nurodyti transporto priemonės datą (registracijos metus, mėnesį ir dieną), tačiau nurodytoje skaičiuoklėje vertinamas tik transporto priemonės amžius pagal metus, todėl gaunamas rezultatas yra netikslus ir neatspindi realios situacijos. Ieškovė, ketindama dalyvauti Pirkime ir turėdama transporto priemonių, kurios nėra 2020 metų, parką, mano, kad pagal šiuo metu paskelbtas Pirkimo sąlygas, jos pasiūlymas būtų vertinamas nepagrįstai blogiau, nei turėtų būti vertinamas, jeigu formulėje būtų nurodyti mėnesiai, o ne metai.
18.4. Pirkimo skaidymas į daugiau dalių (Pirkimą gali sudaryti ne 4, o 7 dalys pagal atskiras kryptis, o ne maršrutus) niekaip neužkirstų kelio tiekėjams, turintiems pakankamus pajėgumus dalyvauti ir konkuruoti keliose ar net visose Pirkimo dalyse, paslaugą teikti naujesnėmis transporto priemonėmis ir už mažesnį įkainį. Neskaidant Pirkimo į daugiau dalių pagal atskiras kryptis, ženkliai sumažėja konkurencija ir tokiu atveju didesnė tikimybė, kad tiekėjai gali siūlyti didesnę kainą. Pirkimo sąlygose esant maksimalaus galimo transporto priemonės amžiaus reikalavimui (10 metų) visą sutarties vykdymo laikotarpį – jokios rizikos dėl paslaugos kokybės nekyla, o konkurencijos skatinimas ne tik kad nekonkuruoja su racionalaus lėšų panaudojimo principu, bet kaip tik būtent ir padeda užtikrinti, jog gaunant daugiau pasiūlymų perkančioji organizacija turės didesnę galimybę nusipirkti kokybišką paslaugą už mažiausią kainą.
18.5. Ieškovė nesiūlo (ir nesiūlė) skaidyti Pirkimo pagal atskirus maršrutus į 34 dalis, o nurodė, kad Pirkimą turi sudaryti ne 4, o 7 dalys pagal atskiras kryptis, o ne maršrutus. Ieškovė siūlė skaidyti Pirkimą: I pirkimo dalis: A dalis (5 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 648 115 km) ir B dalis (4 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 532 164 km); III pirkimo dalis: C dalis (6 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 349 937 km) ir D dalis (13 maršrutų, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 1 394 463 km); IV pirkimo dalis: E dalis (6 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 428 061 km) ir F dalis (10 maršrutų, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudarys apie 875 050 km). Neskundžiama II Pirkimo dalies paslaugų apimtis (5 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė rida sudaro apie 670 746 km) yra tokio arba labai panašaus dydžio į tas, į kurias skaidyti Pirkimą nurodo ieškovė. Išskaidžius I, III ir IV Pirkimo dalis perkamų paslaugų apimtys būtų tokios pat arba labai panašios į II Pirkimo dalies paslaugų apimtis. Sprendime nurodyti motyvai dėl 34 sutarčių sudarymo, pirkimo apimties neracionalumo, didelių kaštų, rezervinių transporto priemonių kiekio, jų kainos, valandų bei budėjimų kaštų skaičiavimų ir dėl tos priežasties atsirandančių didžiulių skaičių dėl paslaugos pabrangimo yra nepagrįsti.
18.6. Pateikdama savo skaičiavimus dėl Pirkimo dalių skaidymo į 7 dalis (pagal kryptis) neva tai pelningų ir nepelningų maršrutų ir tuo iš esmės motyvuodama dirbtinį Pirkimo dalių apjungimą, atsakovė suklaidino teismą, kadangi: 1) pateikti skaičiavimai yra neteisingi – atsakovė skaičiuodama ir nurodydama 1 km pajamingumą, susumuoja visų maršrutų gaunamas pajamas ir nepadalina jų iš maršrutų skaičiaus; 2) atliktų skaičiavimų vertinime sumaišytos pajamingumo ir pelningumo sąvokos ir todėl daromos realybės neatitinkančios išvados – atsakovė pateiktuose skaičiavimuose nurodo, jog skaičiuoja 1 km pajamingumą –tai reiškia gaunamas pajamas iš bilietų pardavimo bei mokinių vežimo, tačiau po tokio pajamingumo skaičiavimo pateikia išvadą, kad didžiausią pajamingumą duodantys maršrutai yra pelningiausi, kas neatitinka realios situacijos, nes nėra pateikti duomenys apie patiriamas sąnaudas; 3) skaičiavimai dėl Pirkimo dalių skaidymo pagal kryptis padaryti neatsižvelgiant į Pirkimo sutarties projekte nurodytos sutarties kainos bei atsiskaitymo sąlygas, dėl ko padarytos neteisingos išvados ir dėl to priimtas neteisingas sprendimas.
18.7. UAB „Artransa” disponuoja 19 transporto priemonių, o darbuotojų skaičius padidėja tik tokiu atveju, jeigu yra laimimas Pirkimas ar jo dalis. Ieškovei nėra tikslinga šiuo metu turėti didesnį darbuotojų skaičių, juolab kad nėra aišku, ar ji turės realią galimybę dalyvauti kitose ginčo Pirkimo dalyse.
19. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
19.1. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2020 nurodė, kad ekonominio naudingumo kriterijus – transporto priemonių skaičius, pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems asmenims, gali (bet neprivalo) būti naudojamas. Ginčo Pirkime nuspręsta minėto kriterijaus nenaudoti, nes Pirkimo dokumentuose yra nurodyti aiškūs reisai, kuriuose turės būti naudojami asmenims su specialiaisiais poreikiais pritaikytos transporto priemonės, taip pat nustatyti konkretūs reikalavimai, kaip tie autobusai turi būti pritaikyti, todėl nėra prasmės dar papildomai vertinti ir neįgaliesiems pritaikytų autobusų kiekį.
19.2. Pagal kriterijų (T) vertinant tiekėjus tokiu metodu, kokiu siūlo ieškovė, būtų sudarytos sąlygos Pirkimą laimėti nesąžiningiems tiekėjams, o Pirkimo tikslas taip ir nebūtų pasiektas, nes visi tiekėjai nurodytų, kad siūlomas naujas transporto priemones įsigis paskutiniais sutarties vykdymo metais.
19.3. Pirkimo dokumentų pasiūlymo A dalies 1 priedo lentelėje (vidutinio amžiaus skaičiuoklė) reikalaujama nurodyti siūlomų autobusų skaičių pagal pirmos registracijos metus, o ne metus ir mėnesius. Kita vertus, net ir reikalaujant, kad skaičiuoklėje tiekėjai transporto priemonių amžių nurodytų mėnesiais, skiriamų balų skaičius pagal kriterijų (T) nuo to iš esmės nekistų ir įtakos rezultatui neturėtų, kadangi kriterijaus (T) balai vis tiek būtų skiriami pagal Pirkimo dokumentų 88 punkte nurodytą formulę.
19.4. Atsakovė pateikė pajamingumo, o ne pelningumo skaičiavimus, kadangi pelnas gaunamas tik po to kai iš pajamų atimamos visos veiklos sąnaudos, sumokami mokesčiai ir kitos galimos išlaidos. Skaičiavimuose aiškiai matyti, kad ieškovės siūlomas maršrutų skaidymas lems tai, jog tiekėjai, naudojantys daugiausiai autobusų ir nuvažiuojantys tolimiausius atstumus, gaus nežymiai didesnes pajamas lyginant su tiekėjais, kurie naudos beveik dvigubai mažiau autobusų ir nuvažiuos mažesnius atstumus. Tai reiškia, kad didesnės apimties Pirkimo dalims pasiūlymus teikiantys tiekėjai teiks didesnės kainos pasiūlymus, nei tiekėjai, kurie teiks pasiūlymus mažesnės apimties pirkimo daliai. Kadangi ilgesni maršrutai negeneruos reikiamų pajamų, bet bus nuvažiuojama daug daugiau kilometrų su daugiau autobusų bei už vieną kilometrą mokamas didesnis įkainis, tai atsakovė patirs didesnes išlaidas paslaugos apmokėjimui, nei tuo atveju jei viename pakete būtų sudėti ir maršrutai generuojantys didesnes pajamas ir maršrutai generuojantys mažesnes pajamas. Taigi šiuo atveju nėra svarbu kokį pelną tiekėjai gaus, jie jį gaus iš keleivių ir atsakovės.
19.5. Ieškovė siūlo maršrutus skaidyti į pajamingus / nepajamingus, dėl to, kad nepajamingiems maršrutams bus pasiūlyti didesni įkainiai, atsakovė turės sumokėti didesnes sumas nei tuo atveju, jei maršrutai būtų išskaidyti į tokius paketus kaip kad ginčo Pirkime. Atitinkamai pajaminguose maršrutuose vėlgi bus pasiūlyti didesni įkainiai vien dėl to, kad, rizikuodami nelaimėti Pirkimo, tiekėjai įsivertins riziką, jog, laimėjus tik vienoje dalyje, bet nelaimėjus kitose, jiems neapsimokės teikti paslaugas tik toje vienoje dalyje. Įvykus tokiam scenarijui, arba tiekėjai atsisakys pasirašyti sutartis ir pirkimus vėl reiks skelbti iš naujo, arba bus gauti didesnės kainos pasiūlymai ir atsakovė patirs didesnes išlaidas, arba, net ir sudarius sutartis, vėliau jos bus nutrauktos, nes tiekėjai supras, kad jiems neapsimoka teikti paslaugų.
20. Trečiasis asmuo UAB „Kautra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmeti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
20.1. Atsakovė Pirkimą suskaidė į keturias dalis dėl to, kad toks skaidymas yra ekonomiškai naudingesnis tiek tiekėjams, tiek perkančiajai organizacijai. Vadovaujantis masto ekonomika, kuo didesnė prekių ir paslaugų apimtis yra perkama, tuo labiau mažėja kaštai ir atitinkamai mažėja kaina. Įvertinę aplinkybę, kad mažos vertės pirkimuose dalyvautų daugiau smulkiųjų vežėjų, kurie siūlytų mažesnę kainą ir senesnes transporto priemones bei galimai laimėtų konkursą, tiekėjai turėtų įsivertinti ar jiems apskritai būtų ekonomiškai naudinga teikti pasiūlymus į mažos vertės suskaidytus pirkimus, kadangi teikdami pasiūlymus jie eikvotų laiko ir finansinius kaštus, o tikimybė laimėti mažos vertės pirkimą būtų maža. Didieji vežėjai tokiuose pirkimuose galimai nedalyvautų, kadangi jiems tai būtų ekonomiškai nenaudinga. Perkančioji organizacija gautų po vieną ar du pasiūlymus, kuriuos pateiktų mažieji vežėjai, kurių paslaugų atlikimo kaštai būtų didesni bei paslaugos būtų teikiamos senesniais autobusais. Dėl šios priežasties tiesiogiai nukentėtų viešasis interesas – Kauno rajono gyventojai ir svečiai būtų vežami už didesnes kainas, mokesčių mokėtojai privalėtų kompensuoti vežėjo nuostolius, kurie taip pat atitinkamai būtų didesni. Jeigu vežimai būtų vykdomi senesniais autobusais, yra didesnė autobusų gedimo tikimybė, dėl ko galimai būtų nesklandžiai vykdomi reisai, taip pat nukentėtų ekologija, kadangi senesni autobusai labiau teršia gamtą nei nauji autobusai.
20.2. Dabartinės sąlygos leidžia mažesniems vežėjams jungtis ir dalyvauti pirkimuose pagal jungtinės veiklos sutartis. Tokiu būdu didėja susijungusių vežėjų pajėgumai, mažėja kaštai, kas lemia ir mažesnės kainos tikimybę.
21. Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
21.1. Ginčydama Pirkimo sąlygų teisėtumą, apeliantė privalo įrodyti, kaip jos konkrečiai pažeidžia jos subjektinę teisę dalyvauti Pirkime, o ne įrodinėti jų menamą neteisėtumą, kuris jokios įtakos jos galimybei dalyvauti Pirkime nedaro. Tik įrodžius, kad Pirkimo sąlygos riboja jos galimybes dalyvauti Pirkime, apeliantei gali būti pripažįstama teisė ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus. Šiuo atveju apeliantė to neįrodė, be to, apeliantės pateiktas subjektyvus Pirkimo sąlygų vertinimas nėra grindžiamas jokiais objektyviais įrodymais.
21.2. Atsakovė tinkamai įgyvendino jai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 28 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą suskaidyti Pirkimo objektą taip, kad būtų užtikrinta kuo didesnė konkurencija. Atsakovės nustatytas Pirkimo objekto mastas, t. y. paslaugos apimtis, motyvuoja tiekėją įsigyti naują ar apynaujį autobusą, nes dėl to tiekėjas gali laimėti Pirkimą, o autobusas tiesiog atsipirks ir bet kuriuo atveju tiekėjas gaus pelną. Tokio atsipirkimo nebūtų jei paslauga būtų teikiama tik viename maršrute arba tokiose apimtyse, į kokias Pirkimą siūlo išskaidyti apeliantė, nes apimtys yra tiesiog nepakankamos tam, kad motyvuoti tiekėjus kokybiškam paslaugos teikimui už racionalią kainą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų
23. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. spalio 26 d. gauti apeliantės UAB „Artransa“ rašytiniai paaiškinimai.
24. CPK 42 straipsnyje numatyta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. CPK 323 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
25. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio, nors šis procesinis dokumentas ir yra pavadintas „Rašytiniai paaiškinimai“, tačiau šiais paaiškinimais yra atsiliepiama į kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktus argumentus, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis).
26. Kadangi, atsižvelgdama į atsiliepimuose į jos apeliacinį pateiktus argumentus, apeliantė rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, juos atsisakoma priimti.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2019 m. balandžio 19 d. paskelbė tarptautinės vertės viešąjį atvirą konkursą „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 431032.
28. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. sprendimą ir pripažino neteisėtomis atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos viešojo konkurso Nr. 431032 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“: 1) sąlygų 89 punktą ta apimtimi, kiek jame nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai; 2) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų T3, t. y. Pirkimo sąlygų 89 punkto lentelės 2.3 papunktį bei Pirkimo sąlygų 95 ir 95.5 punktus; 3) sąlygų 93.2 papunktį ir Techninės specifikacijos 33 punkto lentelės dalį „Pritaikymas neįgaliesiems“ ta apimtimi, kiek joje nedetalizuoti neįgaliesiems ar asmenims su specialiaisiais poreikiais skirtos vietos autobuse įrengimo reikalavimai; 4) nutraukė viešojo pirkimo procedūras.
29. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, 2020 m. gegužės 27 d. pakartotinai paskelbė tarptautinės vertės viešąjį atvirą konkursą „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 489069. Pirkimas suskaidytas į keturias Pirkimo dalis pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų maršrutų paketus.
30. Ieškovė UAB „Artransa” 2020 m. birželio 5 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl neteisėtų konkurso sąlygų nustatymo, kurioje nurodė, kad: 1) Pirkimo sąlygose taikomas vienintelis kokybės kriterijus „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ (T), kuriam suteiktas lyginamasis svoris 30 iš 100, neskiriant jokio svorio kitiems, paslaugos kokybę iš esmės lemiantiems kriterijams, dėl kurių yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, yra neproporcingas ir nepagrįstas, diskriminuoja tiekėjus; 2) Pirkime taikomas kriterijus (T) yra neaiškus, netikslus; 3) taikomo kriterijaus (T) apskaičiavimas neleidžia tinkamai palyginti tiekėjų pasiūlymų bei pasiekti Pirkimo tikslo; 4) Pirkimo sąlygų reikalavimai pasiūlymų pateikimui yra neaiškūs, netikslūs; 5) Pirkimo objektas neteisėtai neišskaidytas į daugiau Pirkimo dalių; 6) pretenzijoje nurodyti neatitikimai yra esminiai, todėl Pirkimas turi būti nutrauktas.
31. Perkančioji organizacija 2020 m. birželio 15 d. ieškovei pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad pretenziją tenkina iš dalies – patikslina Pirkimo sąlygų 88 punkto ekonominio naudingumo kriterijaus Kokybė (T) balų skyrimo aprašomąją dalį ir formulę. Kitoje dalyje pretenzija buvo atmesta.
32. Ieškovė 2020 m. birželio 26 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu dirbtinį Pirkimo objekto I, III, IV dalių apjungimą; 2) pripažinti neteisėtu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T lyginamąjį svorį ir apskaičiavimo metodą, būdą; 3) pripažinti neteisėtais Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedo III skyriaus reikalavimus; 4) įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras. Konstatavęs, kad visi ieškinyje suformuluoti reikalavimai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.
33. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės Pirkimo sąlygose nustatyto ekonominio naudingumo kriterijaus (T) lyginamojo svorio bei jo apskaičiavimo metodo ir Pirkimo neišskaidymo į daugiau dalių teisėtumo. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma šiais aspektais.
Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus „Kokybė (T) Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“ teisėtumo
34. VPĮ 55 straipsnio, reglamentuojančio pirkimų pasiūlymų vertinimo ir palyginimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; 2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą VPĮ 56 straipsnyje; 3) kainą. Taikant kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį).
35. Pagal VPĮ 55 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 37–39 punktai ir juose nurodyta ESTT praktika).
36. Aptariamo VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.
37. Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė (VPĮ 55 straipsnio 6 dalis).
38. VPĮ konkrečių taisyklių, kaip turi būti apskaičiuojamas ir nustatomas kriterijų lyginamasis svoris, neįtvirtina, tačiau lyginamųjų svorių nustatymas aptariamas Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose Gairėse, kuriose nurodyta, kad pirkimo vykdytojas, atsižvelgdamas į pirkimo objektą, laisvai sprendžia, kokią sąlyginę svarbą suteikti kiekvienam iš pasirinktų kriterijų, tačiau visais atvejais turi siekti racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas ir įsigyti reikalingas ir tinkamos kokybės prekes, paslaugas ar darbus priimtinomis sąlygomis už geriausią kainą, tuo pačiu apribojant sprendimų, suteikiančių neribotą diskrecijos teisę, priėmimo galimybę pasiūlymų vertinimo metu. Priklausomai nuo atitikimo pirkimo vykdytojo poreikiams, projekto tikslui ar pasiūlymo pagrįstumui ir pan. nustatomas skirtingas kriterijų lyginamasis svoris, tačiau kuo didesnį lyginamąjį svorį pirkimo vykdytojas nustato pasirinktam kriterijui, tuo šis kriterijus daro didesnę įtaką pasiūlymų vertinime (t. y. kriterijų lyginamasis svoris turi atspindėti pirkimo vykdytojo prioritetus). Renkantis lyginamuosius svorius, Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja įsivertinti pirkimo objekto sudėtingumą (t. y. jo funkcionalumus, sudėtines dalis, skirtumus ir panašumus tarp to paties tipo objekto, estetines charakteristikas ir kt., įsivertinant, kiek šie funkcionalumai suteikia pirkimo objektui pridėtinės vertės) ir pagal tai nustatyti lyginamuosius svorius.
39. Iš Gairėse pateiktų rekomendacijų matyti, kad kainos ir kokybės kriterijų lyginamieji svoriai parenkami pagal pirkimo objekto sudėtingumą. Esant paprastam pirkimo objekto sudėtingumui, kainai rekomenduojama suteikti 70–80 proc., vidutinio sudėtingumo objektui – 60–70 proc., o sudėtingam objektui – 40–50 proc. lyginamąjį svorį. Didelio svorio kokybiniams kriterijams suteikimas reiškia, kad už pirkimo objektą sutinkama mokėti daugiau.
40. Ginčo Pirkimo sąlygų 85 punkte įtvirtinta, kad šiuo atveju ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal šiuos kokybinius vertinimo kriterijus, kurie taikomi visoms Pirkimo dalims: kokybė (T) „Paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius“, šio kriterijus lyginamasis svoris yra 30 balų iš 100, ir kaina (C), šio kriterijau lyginamasis svoris yra 70 balų iš 100.
41. Pirkimo sąlygų 7 priedo 1 priede „Vidutinio amžiaus skaičiuoklė“, nustatytas vidutinio transporto priemonių amžiaus skaičiavimo būdas kartu su perkančiosios organizacijos parengtomis formulėmis. Apskaičiavus vidutinį transporto priemonės amžių, už šį vertinimo kriterijų skiriami balai apskaičiuojami remiantis Pirkimo sąlygų 88 punkte įtvirtinta formule.
42. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, ginčo dėl kainai suteikto 70 proc. lyginamojo svorio nėra. Apeliantės teigimu, neteisėtai ir nepagrįstai Pirkimo sąlygose buvo numatytas tik vienas keleivių vežimo paslaugos vertinimo kriterijus – transporto priemonės amžius, kuriam suteiktas lyginamasis svoris 30 balų iš 100 balų, neskiriant jokio lyginamojo svorio kitiems paslaugos kokybę sąlygojantiems kriterijams. Apeliantė akcentuoja, kad anksčiau pačios atsakovės skelbtame analogiškame viešajame pirkime „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 431032, net 25 balai buvo skirti kriterijui – transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turtintiems žmonėms, skaičius, o ginčo Pirkime šis kriterijus apskritai yra netaikomas, nors dėl jo teisėtumo Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019.
43. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijus yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes būtent ji žino reikalingų įsigyti paslaugų (darbų) specifiką, pobūdį, apimtį ir tik ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus būtina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
44. Sutinka tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek su atsakove, kad, siekiant užtikrinti kokybišką susisiekimo paslaugų technologiškai pažangiomis transporto priemonėmis teikimą gyventojams, transporto priemonių amžius yra itin svarbus ir reikšmingas kriterijus, todėl šis perkančiosios organizacijos nustatytas kokybės (T) kriterijus (paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius) vertintinas kaip logiškas, pagrįstas bei užtikrinantis atsakovės ginčo Pirkimu siekiamus tikslus.
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad kokybės vertinimo kriterijus tik pagal autobusų amžių šiuo atveju gali būti vertinamas kaip pakankamas, o papildomo kriterijaus, pagal kurį balai tiekėjui būtų skiriami už kuo didesnį neįgaliesiems pritaikytų autobusų pasiūlytą skaičių, neįtraukimas į Pirkimo sąlygose numatytus kokybės vertinimo kriterijus negali suponuoti Pirkimo sąlygų neteisėtumo vien dėl to, kad minėtas kokybės vertinimo kriterijus buvo taikytas anksčiau atsakovės organizuotame tų pačių paslaugų viešajame pirkime ir teismų pripažintas kaip galimas naudoti ir teisėtas.
46. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigia apeliantė, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2020 konstatavo, jog ekonominio naudingumo kriterijus – transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, skaičius, gali būti numatomas kaip vienas iš kokybės vertinimo kriterijų, tačiau nenurodė, jog toks kriterijus privalo būti nustatomas kiekvieną kartą organizuojant tokio pobūdžio viešąjį pirkimą. Be to, pasisakydamas dėl apeliantės akcentuojamo kriterijaus reikšmės, 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 (41 punktas) Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad reikalavimai autobusų pritaikymui neįgaliesiems (keltuvai, rampos, sėdynės) yra minimalūs ir nelaikytini suteikiančiais autobusams ypač didelę pridedamąją vertę.
47. Atsižvelgiant į minėtus Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1161-381/2019 pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas, į transporto priemonių amžiaus kriterijaus svarbą ir į tai, kad ginčo Pirkimo Techninėse specifikacijose aiškiai nurodyta, kuriuose reisuose turės būti naudojami asmenims su specialiais poreikiais pritaikytos transporto priemonės, bei nustatyti konkretūs reikalavimai, kaip autobusai turi būti pritaikyti, spręstina, jog nagrinėjamu atveju šio kriterijaus (transporto priemonių, pritaikytų specialiųjų poreikių turintiems asmenims, skaičius) neįtraukus į Pirkimo sąlygas kaip dar vieno kokybės kriterijaus ir nesuteikus jam jokio lyginamojo svorio, nėra pažeidžiami VPĮ 55 straipsnio 5 dalies reikalavimai ir nėra diskriminuojami tiekėjai ar ribojama jų konkurencija.
48. Kaip nepagrįstas vertintinas ir apeliantės argumentas, kad Pirkimo sąlygos, pagal kurias transporto priemonių amžius vertinamas tik pasiūlymo pateikimo / sutarties sudarymo momentu, o ne visą sutarties vykdymo laikotarpį, yra diskriminuojančios tiekėjus, kadangi yra pritaikytos tik tiems tiekėjams, kurie įsigys visiškai naujas transporto priemones vienu metu, t. y. laimėję ginčo Pirkimą ir sudarę sutartį.
49. Pagal Pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus tiekėjai siūlomas transporto priemones, su kuriomis planuoja teikti paslaugas, turi nurodyti pasiūlyme, tačiau nėra reikalaujama, kad tiekėjas pasiūlymo teikimo ar sutarties sudarymo momentu jas turėtų ir (ar) valdytų (Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 priedas, Techninės specifikacijos 34 punktas, Sutarties 3.1.6 papunktis). Sutarties terminas – 7 metai, numatyta galimybė šį terminą pratęsti iki 9 metų.
50. Tiekėjo siūlomų transporto priemonių vidutinis amžius (kriterijus (T)) yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu ir jo kokybe, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia objektyvaus pagrindo sutikti su apeliante, kad minėtos Pirkimo sąlygos yra neproporcingas, nepagrįstos ir diskriminuojančios.
51. Atsižvelgiant į šio kriterijaus svarbą tiekiamų paslaugų kokybei, suprantama, kad perkančioji organizacija yra suinteresuota būtent prieš pasirašant viešojo pirkimo sutartį įsitikinti, jog konkursą laimėjęs vežėjas turės technines galimybes įvykdyti sutartį, o ne, kaip siekia ieškovė, remtis tik tiekėjų pažadais, kad jie po kelerių metų įsigys naujas transporto priemones, kuriomis bus teikiamos paslaugos. Jeigu Pirkimo sutartis su tiekėju būtų sudaroma vien tik remiantis tiekėjo pažadais sutarties vykdymo metu įsigyti siūlomas transporto priemones, atsakovė susidurtų su papildoma rizika, kad Pirkimo sutarties tikslas galiausiai taip ir liks nepasiektas. Nors Pirkimo dokumentuose yra numatyta galimybė tiekėjams, nevykdantiems sutartinių įsipareigojimų, taikyti baudas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija būtent prieš sutarties sudarymą turi stengtis įvertinti tiekėjų realias galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sutartį sudaryti tik su patikimais tiekėjais, o ne iškart orientuotis į tokių priemonių kaip baudų taikymą sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju. Taip pat sutiktina su atsakove, kad transporto priemones, su kuriomis planuojama teikti paslaugas, vertinant sutarties vykdymo metu (kaip siūlo ieškovė), būtų sudarytos sąlygos Pirkimą laimėti nesąžiningiems tiekėjams, kurie nurodytų, jog siūlomas naujas transporto priemones įsigis tik po kelerių metų ar netgi paskutiniais sutarties vykdymo metais.
52. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad Pirkimo sąlygų 88.2 papunktyje yra numatyta, jog: „Tiekėjas turės užtikrinti, kad Paslaugos teikimui pasiūlyta tam tikra transporto priemonė sutarties įgyvendinimo laikotarpiu turės būti naudojama ir nekeičiama į senesnę ir (ar) žemesnio Euro taršos standarto transporto priemonę, jei per minėtą sutarties laikotarpį jos amžius nepasieks 10 m. nuo pirmosios registracijos datos. Jei sutarties laikotarpiu tam tikros pasiūlytos transporto priemonės amžius pasieks 10 m. nuo pirmosios registracijos datos arba ji taps neeksploatuotina dėl kitų priežasčių, ją paslaugos tiekėjas privalės pakeisti į kitą transporto priemonę, tačiau ne senesnę ir ne žemesnio Euro taršos standarto, nei buvo nurodęs pirkimo pasiūlyme.“.
53. Taigi Pirkimo sąlygose yra aiškiai nurodyta, kad sutarties vykdymo metu tiekėjai galės pasiūlytas transporto priemones pakeisti naujesnėmis, bet ne senesnėmis ir ne prastesnių parametrų lyginant su tomis, kurios buvo nurodytos pasiūlyme, kas suponuoja išvadą, jog pagal kriterijų (T) konkuruoja visi tiekėjai, kurie gali pasiūlyti paslaugas teikti su ne senesnėmis nei 10 metų transporto priemonėmis, ir kurie sutarties vykdymo metu galės pasiūlytas transporto priemones pakeisti naujesnėmis. Tai reiškia, kad Pirkime gali dalyvauti tiek tiekėjai, kurie tik ateityje planuoja įsigyti naujas transporto priemones, tiek tiekėjai, kurie Pirkimo metu jau yra įsigiję naujas transporto priemones, tiek tiekėjai, kurie paslaugas planuoja teikti su įvairaus senumo transporto priemonėmis.
54. Stokoja pagrįstumo ir apeliantės pozicija, kad Pirkimo sąlygos, pagal kurias taikomo Kokybės (T) (paslaugos teikimui tiekėjo siūlomų naudoti transporto priemonių vidutinis amžius) apskaičiavimo būdas yra netikslus, kadangi, nors Pirkimo sąlygose reikalaujama nurodyti transporto priemonės registracijos metus, mėnesį ir dieną, tačiau transporto priemonės amžius skaičiuojamas tik metais, todėl nėra galimybės tinkamai palyginti tiekėjų pasiūlymus.
55. Pirkimo sąlygų 88.1 papunktyje įtvirtinta, kad: „Tiekėjas su pasiūlymu kiekvienai Pirkimo daliai atskirai (jei pasiūlymą teikia kelioms Pirkimo dalims) turi pateikti A pasiūlymo dalies 1 priede pateikiamą, užpildytą ir transformuotą į PDF formatą, siūlomų transporto priemonių vidutinio amžiaus skaičiuoklę, kuriame nurodo Paslaugos teikimui siūlomų naudoti transporto priemonių kiekį, pagal šių transporto priemonių pirmosios registracijos datą (data, kada iš viso pirmą kartą buvo registruotos tos transporto priemonės). Siūlomų transporto priemonių kiekis turi atitikti atitinkamos Pirkimo dalies techninėje specifikacijoje nustatytus kiekius.“. A pasiūlymo dalies 1 priede numatyta, kad transporto priemonių amžius matuojamas metais.
56. Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad Pirkimo sąlygose reikalaujama pateikti siūlomų transporto priemonių datą, nurodant metus, mėnesį ir dieną, tačiau šis teiginys neatitinka tiesos, kadangi, kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 88.1 papunkčio turinio, reikalaujama nurodyti siūlomų transporto priemonių pirmosios registracijos datą, nedetalizuojant, kad turi būti pateikiamas ir mėnuo, ir diena.
57. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių amžiaus skaičiavimais metais yra įprastas ir visuotinai žinomas, o apeliantė nepateikė įtikinimų argumentų, kodėl būtent šiuo konkrečiu atveju transporto priemonių amžių reiktų vertinti ne tik pagal metus, kaip yra nusistovėję praktikoje, bet ir pagal mėnesius, ir šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
58. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kriterijaus (T) balai skiriami pagal Pirkimo sąlygų 88 punkte nurodytą formulę: mažiausio tiekėjo siūlomų transporto priemonių vidutinio amžiaus (Tmin) ir vertinamo pasiūlymo tiekėjo siūlomų transporto priemonių vidutinio amžiaus (Tp) santykis dauginamas iš kokybės ekonominio naudingumo kriterijaus lyginamojo svorio (Y), todėl, jeigu transporto priemonių amžius ir būtų nurodytas ne tik metais, bet ir mėnesiais, tai bet kuriuo atveju neturėtų esminės įtakos galutiniam rezultatui, apskaičiuojamam pagal konkrečią formulę, kurią sudaro keli kintamieji.
59. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad kriterijus (T) yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu bei jo kokybe, šio kriterijaus vertinimo tvarka yra aiški ir vienoda visiems tiekėjams, nustačius šį kriterijų, tiekėjai yra skatinami varžytis ne tik pagal kainą, nors šio kriterijaus lyginamasis svoris ir yra didžiausias, bet ir pagal siūlomų transporto priemonių amžių, kas užtikrina naujesnių, geresnės kokybės bei technologiškai pažangesnių autobusų tiekimą, todėl jis nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinamas kaip neproporcingas, nepagrįstas, diskriminuojantis ar ribojantis tiekėjų konkurenciją.
Dėl Pirkimo objekto apjungimo (ne)teisėtumo
60. VPĮ 28 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo skaidymą į dalis, 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis.
61. Kaip matyti iš Pirkimo dokumentų, nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra suskaidytas į keturias atskiras dalis pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų maršrutų paketus (Pirkimo sąlygų 15 punktas): I Pirkimo dalis (9 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 1 180 279 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Domeikavos, Panevėžiuko, Babtų, Užliedžių ir Vandžiogalos krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto I dalies Techninės specifikacijos 5 punktas); II Pirkimo dalis (5 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 670 746 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Raudondvario, Kulautuvos, Vilkijos ir Čekiškės krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto II dalies Techninės specifikacijos 5 punktas); III Pirkimo dalis (9 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 1 744 400 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Zapyškio, Ežerėlio, Ringaudų, Pažėrų, Mastaičių ir Juragių ir Linksmakalnio krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto III dalies Techninės specifikacijos 5 punktas); IV pirkimo dalis (9 maršrutai, kuriuose preliminari vidutinė metinė (12 mėnesių) rida sudarys apie 1 303 091 km) – maršrutų paketo, į kurį patenka Rokų, Vaišvydavos, Piliuonos, Karmėlavos ir Neveronių krypčių Kauno rajono vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, aptarnavimo paslaugos (Pirkimo objekto IV dalies Techninės specifikacijos 5 punktas).
62. Taigi, suskaidydama Pirkimą pagal sudarytus vietinio (priemiestinio) autobusų maršrutų paketus į keturias atskiras dalis, kurios iš viso apima 32 maršrutus, atsakovė įvykdė VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą skaidyti tarptautinį Pirkimą į dalis.
63. Apeliantė laikosi pozicijos, kad Pirkimo skaidymas į keturias dalis šiuo atveju nėra pakankamas ir kad Pirkimo I, III ir IV dalyse nustatytų maršrutų kiekiai yra neadekvačiai per dideli. Apeliantės teigimu, Pirkimą reiktų skaidyti ne į keturias, o į septynias dalis pagal atskiras kryptis (ne maršrutus), kadangi tokiu būdu būtų sudaryta galimybė visiems tiekėjams, turintiems pakankamus pajėgumus, dalyvauti ir konkuruoti keliose ar net visose Pirkimo dalyse, paslaugą teikti naujesnėmis transporto priemonėmis ir už mažesnį įkainį. Tuo tarpu, neskaidant Pirkimo į daugiau dalių pagal atskiras kryptis, ženkliai sumažėja konkurencija ir tokiu atveju didesnė tikimybė, kad tiekėjai gali siūlyti didesnę kainą.
64. Visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet kokie reikalavimai tiekėjams ar pirkimo objektui tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Draudžiamu konkurencijos ribojimu laikytini tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams.
65. Kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
66. Taigi pirkimo skaidymo naudingumas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, kadangi vienais atvejais gali susiklostyti situacija, kai būtent pirkimo skaidymas gali lemti mažesnę siekiamų įsigyti paslaugų kainą, o kitais atvejais atvirkščiai – neskaidymas. Kuris modelis yra ekonomiškai naudingesnis kiekvienu atveju turi įrodyti ginčo šalys.
67. Atsakovė savo sprendimą Pirkimą skaidyti į keturias dalis grindžia šiais esminiais argumentais: pirma, Pirkimo skaidymas į daugiau dalių sąlygotų didesnes išlaidas; antra, skaidant Pirkimą į daugiau dalių, padidėtų administravimo išlaidos; trečia, Pirkimą suskaidžius į apeliantės nurodomas dalis, konkurencinį pranašumą įgytų tie tiekėjai, kurie jau dabar teikia paslaugas atsakovei; ketvirta, apeliantė nepateikė jokių skaičiavimų, pagrindžiančių jos poziciją, kad Pirkimo skaidymas į keturias dalis riboja konkurenciją. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo su tokiais atsakovės argumentais nesutikti.
68. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimo skaidymas į keturias dalis yra pakankamas, kadangi ir sudaro galimybes tiekėjams konkuruoti dėl pirkimo sutarčių sudarymo, ir leidžia pasiekti kokybišką paslaugos teikimą, ir užtikrina racionalų biudžeto lėšų panaudojimą. Taikant Pirkime nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, konkuruodami dėl didesnės apimties Pirkimo objekto, tiekėjai gali pasiūlyti paslaugą teikti naujesnėmis transporto priemonėmis ir už mažesnį įkainį, o perkančioji organizacija gali įsigyti pigesnę paslaugą ir patirti mažesnes administracines išlaidas.
69. Nors apeliantės skunde pateikiamas Pirkimo I, III ir IV dalių skaidymo variantas ir yra įmanomas, tačiau, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo objektą skaidant į daugiau dalių pagal keleivių vežimo kryptis ar maršrutus, nors tikėtina ir būtų užtikrinama didesnė tiekėjų konkurencija, tačiau kiltų rizika, kad perkamų paslaugų apimtys taptų nepakankamos tam, jog tiekėjai galėtų pasiūlyti kokybišką paslaugos tiekimą už racionalią kainą, kadangi kuo didesnė paslaugų apimtis perkama, tuo labiau mažėja kaštai ir atitinkamai mažėja tiekėjų siūloma paslaugų tiekimo kaina. Tuo tarpu Pirkimą skaidant į keturias dalis, sukuriama optimali situacija, kai vienoje dalyje esantys pelningi maršrutai kompensuoja toje pačioje dalyje esančius daugiau sąnaudų reikalaujančius, nepelningus maršrutus, o tai leidžia tiekėjams pasiūlyti geresnes kainas.
70. Pirkimo I–IV dalių Techninių specifikacijų 8 punkte nustatyta, kad Pirkimo laimėtojas turės užtikrinti Techninės specifikacijos ir pasiūlymo, pateikto pirkimui, reikalavimus atitinkančių transporto priemonių rezervą maršrutų paketui. Techninių specifikacijų 25 punkte nurodyta, kad sugedus maršrute važiuojančiai transporto priemonei, Pirkimo laimėtojas turės pakeisti ją rezervine transporto priemone, specifikacijoje numatyta tvarka. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu Pirkimas būtų skaidomas į smulkesnes dalis, atitinkamai reiktų papildomai daugiau rezervinių autobusų, tai sąlygotų papildomas sąnaudas tiekėjams ir tikėtina, kad turėtų įtakos tiekėjų siūlomoms kainoms, kas taip pat patvirtina išvadą, jog, Pirkimo objektą skaidant į daugiau smulkesnių dalių, tiekėjų siūlomos kainos būtų didesnės ir mažiau palankios perkančiajai organizacijai.
71. Teisėjų kolegijos nuomone, situacijos vertinimo iš esmės nekeičia ir apeliantės skunde akcentuojami atsakovės triplike pateiktų skaičiavimų, siekiant pagrįsti Pirkimo objekto neskaidymą į smulkesnes dalis, netikslumai, kadangi sprendimas buvo priimtas remiantis ne vien atsakovės pateiktais skaičiavimai, bet vadovaujantis visa bylos medžiaga ir šalių pateiktais paaiškinimais ginčo klausimu.
72. Nėra pagrindo nesutikti ir su atsakovės pastebėjimu, kad, suskaidžius ginčo Pirkimą į daugiau dalių, šiuo atveju tam tikrą konkurencinį pranašumą įgytų tiekėjai, dabar atsakovei teikiantys keleivių vežimo paslaugas, kadangi jie iš praktikos jau žino, kurie maršrutai yra pelningi, o kurie reikalauja daugiau sąnaudų ir yra nuostolingi, todėl jie turėtų galimybę atsirinkti, kurioms Pirkimo dalims teikti pasiūlymą. Tuo tarpu Pirkimo dalims, kurios apimtų nepelningus maršrutus, siūlomos kainos išaugtų ir atsakovei už juos tektų mokėti brangiau.
73. Be kita ko, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad kuo daugiau sutarčių būtų sudaryta su atskirais keleivių vežėjais, tuo būtų didesnė sutarčių kontrolės ir administravimo našta atsakovei, kadangi reiktų sukoordinuoti visų atskirų vežėjų, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, skirtingais maršrutais judėjimą, kad keleiviai gautų tinkamas paslaugas. Taip pat, sudarius daugiau sutarčių su skirtingais keleivių vežėjais, padidėtų ir Pirkimo sutarčių tinkamo įvykdymo rizika.
74. Kaip minėta, konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Pirkime pasiūlymus pateikė iš viso penki tiekėjai, nė vienas iš rinkos dalyvių, išskyrus ieškovę, atsakovės sprendimo skaidyti Pirkimą į keturias dalis teisme neginčija. Ši aplinkybė, kaip ir nurodė pirmosios instancijos, papildomai patvirtina, kad toks Pirkimo skaidymo variantas, kurį pasirinko atsakovė yra optimalus, kadangi ir užtikrina pakankamą tiekėjų konkurenciją ir leidžia perkančiajai organizacijai pasiekti viešųjų pirkimų tikslus – įsigyti reikalingas paslaugas, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas bei užtikrinant VPĮ įtvirtintų principų laikymąsi.
75. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl ji negali dalyvauti Pirkimo II dalyje, kurią sudaro 5 maršrutai, kurių vidutinė metinė rida ženkliai mažesnė nei nustatyta ginčijamose Pirkimo dalyse, ir kuri šioje byloje nėra ginčijama. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad Pirkimo sąlygos leidžia mažesniems vežėjams kooperuotis ir dalyvauti Pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
76. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad apeliantė nepagrindė to, jog Pirkimo I, III ir IV dalyse numatyti maršrutų kiekiai yra neadekvačiai per dideli, ir kad Pirkimo skaidymas į keturias dalis neleistinai riboja tiekėjų konkurenciją, be to, neįrodė, jog, Pirkimą suskaidžius į smulkesnes dalis, tiekėjų konkurencija ženkliai padidėtų, o siūlomos tiekėjų kainos sumažėtų, todėl nėra objektyvaus pagrindo abejoti perkančiosios organizacijos pasirinkto Pirkimo objekto skaidymo varianto į keturias dalis tikslingumu ir pagrįstumu.
Dėl ieškovės (ne)suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas
77. Trečiasis asmuo UAB „Transrevis“ atsiliepime į apeliacinį skundą kelia klausimą dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.
78. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs būtent jo teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 40 punktą).
79. Trečiojo asmens teigimu, apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos pažeidžia jos subjektinę teisę dalyvauti Pirkime, todėl šiuo atveju aktualus klausimas dėl ieškovės subjektinių teisių pažeidimo, t. y. antrojo elemento egzistavimo.
80. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė priklauso smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų grupei, o visi ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia savo poziciją dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų neteisėtumo, iš esmės yra susiję su tuo, jog ginčo Pirkimo sąlygos apsunkina galimybes Pirkime dalyvauti mažiesiems rinkos dalyviams, keleivių vežimo paslaugas dažniau teikiantiems su senesnėmis transporto priemonėmis, darytina išvada, jog šiuo atveju nebuvo paneigtas ieškovės suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas.
Dėl bylos procesinės baigties
81. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
82. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
83. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
84. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
85. Iš atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo parengimą patyrė 2 183,45 Eur teisinės pagalbos išlaidų, trečiojo asmens UAB „Kautra“ apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 815 Eur, o trečiojo asmens UAB „Transrevis“ – 1 887,60 Eur.
86. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
87. Didžiausia rekomenduojama priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma už atsakovo ir trečiojo asmens atstovų advokatų suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą), apskaičiuota remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.11 papunkčiu, sudaro 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur × 1,3).
88. Atsižvelgiant Rekomendacijų 11 papunktyje įtvirtintą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistiną dydį, šioje civilinėje byloje kilusio ginčo ir joje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, į tai, kad tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų advokatai dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei į advokatų laiko sąnaudas rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos: atsakovei priteistina 1 500 Eur, o tretiesiems asmenims po 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188756386) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ (juridinio asmens kodas 235286830) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ (juridinio asmens kodas 132138957) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ (juridinio asmens kodas 235286830) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“ (juridinio asmens kodas 124107111) 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė