Civilinė byla Nr. 2A-220-345/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18620-2009-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5.8.; 121.21.; 122.2.; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Danutės Kutrienės,
sekretoriaujant Aurelijai Lenčiauskaitei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus autobusai“ atstovei J. Š.,
atsakovui V. M. ir jo atstovui advokatui Vytautui Griežei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Vilniaus autobusai” ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos už profesinį mokymą priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Vilniaus autobusai“ pareiškė ieškinį atsakovui V. M. ir prašė priteisti iš atsakovo V. M. patirtas 1 576,93 Lt mokymo išlaidas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2007-01-29 sudarė susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo įsisavinti profesinio mokymo centre pagal vairuotojo mokymo programą suteikiamas teorines ir praktines žinias, įsidarbinti bendrovėje autobuso vairuotoju ir dirbti ne mažiau kaip trejus metus, o ieškovas įsipareigojo įdarbinti atsakovą vairuotoju ir mokėti jam atlyginimą už atliekamą darbą. Baigęs mokymo programą atsakovas 2007-03-07 buvo priimtas dirbti ieškovo įmonėje vairuotoju-konduktoriumi, o 2007-05-14 darbo sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta.
Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nes sudarant darbo sutartį jis turėjęs pakankamas teorines žinias bei praktinius D kategorijos vairuotojo įgūdžius, todėl papildomi mokymai jam buvo nereikalingi. Nurodė, kad pirmą kartą ieškovo įmonėje atsakovas įsidarbino 1981 m., todėl visapusiškam apmokymui dirbti naujais „Volvo“ autobusais būtų užtekę ir stažuotės. Pabrėžė, kad pradėjo dirbti jau 2007-03-07, nors kursus baigė 2007-03-13. Nutraukus darbo sutartį ieškovas liko skolingas jam 600 Lt.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovo UAB „Vilniaus autobusai“ naudai iš atsakovo V. M. už profesinio parengimo ir kvalifikacijos kursus 1 577,01 Lt, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių susitarimas dėl darbuotojo parengimo darbui iš esmės atitinka DK 95 str. 5 dalies nuostatas, tokie darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimai galimi. Susitarimo 2.3. punktu atsakovas įsipareigojo ne mažiau kaip trejus metus nuo darbo sutarties sudarymo dienos nenutraukti darbo sutarties su ieškovo bendrove, to paties susitarimo 2.4. punktu atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui mokymo kursų kainą, jei be rimtų priežasčių atsisakytų sudaryti darbo sutartį ar nutrauktų darbą ieškovo bendrovėje neišlaikius išbandymo laikotarpio ar asmens prašymu anksčiau 2.3. p. nurodyto termino. Nustatė, kad atsakovas mokymo centre lankė minėtus kursus. Vėliau, po dviejų mėnesių savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį, todėl darbdaviui jo turėtas išlaidas jis privalo atlyginti. Susitarimo 2.4. p. įvardintos rimtos darbo sutarties nutraukimo priežastys turėjo būti įrodinėjamos atsakovo, o reikalavimas dėl 600 Lt įsiskolinimo priteisimo atsakovui nepareikštas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1577, 01 Lt.
Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti, ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovo priteisiant 460,05 Lt ir procesines palūkanas, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti. Nurodo, kad pagal mokymo sutartį mokymo kursą sudarė 75 vairavimo teorijos mokymo valandos ir 25 praktinio vairavimo mokymo valandos. Kadangi turėjęs profesinį pasirengimą, jam faktiškai nereikėjo praeiti viso mokymo kurso. Faktiškai atsakovui buvo suteiktas 6 valandų praktinio vairavimo mokymas ir 48 valandų vairavimo teorijos mokymas. Šias aplinkybes patvirtina atžymos apie vairavimo teorijos paskaitų lankymą pamokų apskaitos žurnale bei atžymos vairavimo mokymo lape. Kad nebuvo suteiktas visas mokymo kursas patvirtina ir tai, jog atsakovas nuo 2007-03-07 jau buvo įdarbintas ieškovo bendrovėje, o mokymo kursas baigėsi 2007-03-13. Dirbdamas autobuso vairuotoju, jis tuo pačiu metu negalėjo dalyvauti ir praktinio vairavimo pamokose. Mokymo sutartyje nurodyta, kad vairavimo teorijos mokymo kaina 435,18 Lt, o mokymo kursą sudaro 75 val., todėl vienos vairavimo teorijos mokymo valandos kaina yra 5,80 Lt. Už atsakovui suteiktą 48 val. teorinį mokymą atsakovas turėtų sumokėti 278,40 Lt. Nurodo, kad pagal mokymo sutartį praktinio vairavimo mokymo kaina yra 1 232,90 Lt, mokymo kursą sudaro 25 val., todėl vienos vairavimo mokymo valandos kaina yra 49,32 Lt. Už suteiktą 6 val. praktinio vairavimo mokymą turėtų sumokėti 295,92 Lt. Iš viso ieškovui atsakovas turėtų sumokėti 483,25 Lt, kadangi ieškovas 91,07 Lt už atsakovo mokymą iš darbo užmokesčio atskaitė pats. Teigia, jog yra silpnos sveikatos (patyręs miokardo infarktą), niekur nedirba, todėl priteistos sumos iš karto sumokėti negalėtų, dėl to prašo sprendimo vykdymą išdėstyti.
Ieškovas UAB „Vilniaus autobusai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovui, pradėjus dirbti, su juo dar kurį laiką važinėjo kitas vairuotojas – stažuotojas, kuris padėjo atsakovui dirbti (tą patvirtinta Kelionės lapo nuorašas). Atžymos pamokų apskaitos žurnale ir vairavimo mokymo lape rodo, kiek užsiėmimų faktiškai lankė atsakovas. Pabrėžia, kad atsakovas savavališkai praleidinėjo teorijos paskaitas ir tai buvo pažymima žurnale. Pagal mokymo sutarties 5 punktą pinigai moksleiviui negrąžinami net ir tais atvejais, jei mokinys prasidėjus kursams apsigalvoja, kad nebenori jų lankyti ir pan. Praktinio vairavimo lape atsakovas pasirašė už kiekvieną iš jam suteiktų 25 val. vairavimo pamokų.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007-01-29 susitarimu Nr.48-F.2007/20, dėl darbuotojo parengimo darbui bendrovėje įsipareigojo apmokyti atsakovą UAB „Vilniaus autobusai“ profesinio mokymo centre 2007-01-29 iki 2007-03-13 vyksiančiuose kursuose, pagal autobuso vairuotojo, turinčio teisę vairuoti D kategorijos automobilius, mokymo programą. Kursų kaina 1668,08 Lt (1.1 p.). Asmeniui baigus minėtus mokymo kursus ieškovas įsipareigojo atsakovą įdarbinti bendrovėje ir mokėti jam atlyginimą (1.2 p.). Atsakovui dirbant bendrovėje, sudaryti jam tinkamas profesinio tobulinimosi sąlygas ir nemokamai teikti jam šias profesinio parengimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas, kurių vertė per 1 metus sudaro ne mažiau kaip 7 120 Lt (1.3 p.). Atsisakius sudaryti darbo sutartį, be rimtų priežasčių, nutraukus darbo sutartį neišlaikius išbandymo laikotarpio, ar asmens prašymu arba bendrovės iniciatyva dėl darbuotojo kaltės neišdirbus bendrovėje 3 metų, atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrovei kursų kainą ir už profesinio parengimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas, kurių vertė per 1 metus sudaro ne mažiau kaip 7 120 Lt. Atsakovui baigus mokymo programą, 2007-03-07 su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 26-1861, pagal kurią atsakovas nuo 2007-03-08 priimtas į UAB „Vilniaus autobusai“ vairuotoju-konduktoriumi. 2007-05-14 darbo sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta (DK 127 str. 1 d.). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 577,01 Lt mokymo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad 2007-01-29 šalių susitarimas Nr.48-F.2007/20, dėl darbuotojo parengimo darbui bendrovėje, buvo sudarytas iki darbo sutarties pasirašymo, tad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja LR CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti bet kokias įstatymams neprieštaraujančias sutartis.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2007-10-29 sutartimi iki darbo sutarties sudarymo prisiėmė pareigą ne mažiau kaip trejus metus nenutraukti darbo sutarties, kitaip įsipareigojo ieškovui sumokėti mokymo išlaidas.
Atsakovas nurodo, jog atsakovas nuo 1981 m. iki darbo sutarties sudarymo turėjo visus profesinius įgūdžius dirbti ypatingomis sąlygomis, t.y., turėjo teisę vairuoti visų tipų automobilius, ir pagal šias kategorijas jis dirbo iki darbo sutarties bendrovėje sudarymo, todėl su atsakovu sudaryti tokio pobūdžio sutarties nebuvo pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas turėjo teisę vairuoti D kategorijos automobilius. Tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis iki darbo sutarties sudarymo turėjo realius įgūdžius vairuoti D kategorijos automobilius, į bylą nepateikta. Be to jis neneigia, jog UAB „Vilniaus autobusai“ profesinio mokymo centre išklausė teorinį mokymą ir jam buvo suteikta praktinio vairavimo D kategorijos automobiliu kurso programa. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo pagrįstai priteista 1 577,01 Lt mokymo išlaidų suma.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.
Apeliantas V. M. poreikį išdėstyti teismo sprendimą grindžia savo sunkia materialine padėtimi, kurią rodo pateiktas 2010-10-14 sprendimas dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir 2010-09-30 sprendimas dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis turi rimtų sveikatos susirgimų (yra patyręs miokardo infarktą), jam reikalingas gydymas, o tai apsunkina jo visapusiškai pilnavertę darbinę veiklą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto turtinę padėtį (valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydis yra 310 Lt per mėnesį, o nukentejusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis yra 150 Lt per mėnesį) ir iš apelianto ieškovo naudai priteistos sumos dydį - 1577,01 Lt; 66 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), mano, jog yra materialinis pagrindas teismo sprendimo vykdymo išdėstymui .
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į mažas apelianto pajamas bei jo sveikatos būklę, mano, kad teismo sprendimo išdėstymas į 12 proporcingų sumų, kurios turėtų būti sumokėtos per 12 mėn. išlaikytų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų pusiausvyrą vykdymo procese (CPK 284 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Išdėstyti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo priteista iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) už profesinio parengimo ir kvalifikacijos kursus 1577,01 Lt (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt septynis Lt 01 cnt.), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2009 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 66 Lt žyminio mokesčio ieškovo UAB „Vilniaus autobusai“ (į. k. 120058617) naudai vykdymą, įpareigojant atsakovą V. M. nuo 2011 m. gegužės 5 d. grąžinti ieškovui UAB „Vilniaus autobusai“ (į. k. 120058617) po 131,41 Lt kas mėnesį, o palūkanas ir žyminį mokestį sumokėti paskutinį sprendimo įvykdymo mėnesį.
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Romualda Janovičienė
Danutė Kutrienė