Byla Nr. 1N-181-453/2015

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-01120-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17; 2.12.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. I. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas sušvelninti paskirtą bausmę, atsižvelgiant į įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus.

Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu D. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį - 15 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis įsiteisėjo.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino nuteistojo D. I. prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus. Nurodė, kad naujoji Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) numato formalią galimybę palengvinti nuteistojo teisinę padėtį, tačiau, atsižvelgiant į jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, paskirtos bausmės dydį, nusprendė, jog šiuo metu nepakanka duomenų išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.

Skunde nuteistasis D. I., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi, prašo pritaikyti baudžiamojo įstatymo pakeitimus ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas įvertino tik jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tačiau neatsižvelgė, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, dėl nusikalstamų veikų prisipažino, neapsunkino bylos tyrimo.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas nuteistojo D. I. padėtį lengvinančiu įstatymu pripažino nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, kurios  suteikė galimybę bausmės vykdymo atidėjimo institutą taikyti ir asmenims nuteistiems už tyčinius sunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atidėti bausmės vykdymą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas kiekvieną kartą privalo svarstyti galimybę pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, kai byloje yra visos Lietuvos Respublikos BK 75, 92 straipsnių pirmosiose dalyse nustatytoms sąlygoms. Teismas gali atidėti bausmės vykdymą, tik įvertinęs visas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad D. I. buvo teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tačiau išvadų nepadarė, vėl nusikalto ir už tai buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Šiuo metu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 157 straipsnio 2 dalyje. Taigi byloje esančių duomenų visuma neleidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant nuteistajam D. I. realios laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės (kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, dėl nusikalstamų veikų prisipažino, neapsunkino bylos tyrimo) jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę ir yra išdėstytos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendyje, taip pat jį apskundus dėl  per griežtos bausmės – Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartyje. Be to, nuosprendžio nuteistajam D. I. priėmimo metu galimybę atidėti bausmės vykdymą jam numatė Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnis, nes nusikalstamas veikas, už kurias buvo teisiamas, jis padarė būdamas nepilnametis, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo D. I. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo D. I. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                              Aloyzas Kruopys