Baudžiamosios bylos Nr. PK-2124-408/2016

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00106-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.10.1; 2.9.1; 2.9.6; 2.12.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. spalio 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas gavo ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Ž. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka R. S.

Teismas

n u s t a t ė :

J. Ž. teismui padavė skundą, kuriuo prašo iškelti R. S. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jį pripažinti kaltu.

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Pabrėžtina ir tai, kad iš skundo turinio, pateikto prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei patvirtintų dokumentų kopijų matyti, jog dokumentus į teismą privataus kaltinimo tvarka paruošė advokatas, todėl reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam nukentėjusiajam gali būti ir didesni.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privataus kaltinimo tvarka teikiamame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Šių reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas yra būtinas tam, kad būtų galima pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, ir dėl to tas reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas, racionalus. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi, tik privataus kaltintojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, atitinkantis BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, gali būti pagrindu pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Privataus kaltintojo teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardytų reikalavimų.

Skunde, aprašant galimai J. Ž. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nėra tiksliai nurodyta, kuo įrodoma galimai padaryta nusikalstama veika. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad nukentėjusysis būtų kreipęsis į policijos pareigūnus dėl asmens galimai padarytų pažeidimų, nes teismas čia įžvelgia ir galimus viešosios tvarkos pažeidimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso įstatymas aiškiai apibrėžia baudžiamojo proceso funkcijas, kurias vykdo tam tikrą procesinį statusą turintys subjektai. Privataus kaltinimo bylų procese privatus kaltintojas (jo teisėtas atstovas) atlieka kaltinimo funkciją, o teismas - bylos nagrinėjimo ir išsprendimo ar teisingumo vykdymo funkciją. Šios funkcijos yra atskirtos viena nuo kitos, todėl teismas pats savo iniciatyva negali suformuluoti kaltinimo už pareiškėją, nes tokiais veiksmais atliktų jam nepriskirtą kaltinimo funkciją, dėl ko būtų pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens smurtą gali paliudyti liudytojai, tačiau nenurodė liudytojų nei asmens duomenų, nei gyvenamosios vietos adresų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui yra pateiktas tik vienas priedų egzempliorius.

                Nurodyti skundo surašymo pažeidimai ir trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis BPK 407 straipsniu, 412 straipsniu, 440 straipsniu,

n u t a r i a:

atsisakyti priimti pareiškėjo J. Ž. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Viriginijus Kalkauskas