Civilinė byla Nr. e2A-1091-302/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00619-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Muitinės kriminalinės tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei Muitinės kriminalinei tarnybai dėl sprendimo įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Telšių statyba“ ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių statyba“ ieškinį Muitinės kriminalinei tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Versina“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Versina“ ieškinys atsakovei Muitinės kriminalinei tarnybai (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) dėl atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-2361-934/2021), ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Telšių statyba“ (toliau kartu ir – ieškovės, tiekėjos, rangovės) ieškinys atsakovei Muitinės kriminalinei tarnybai dėl atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo įtraukti ieškovę ją į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo (civilinė byla Nr. e2-2363-933/2021).
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi prijungė civilinę bylą Nr. e2-2363-933/2021 prie civilinės bylos Nr. e2-2361-934/2021.
3. Ieškovė UAB „Versina“ nurodė, kad atsakovė Muitinės kriminalinė tarnyba atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą „Administracinio pastato, esančio Žalgirio g. 127, Vilniuje, rekonstravimo darbai“ (Pirkimo Nr. 179501) (toliau ir – Pirkimas). Pirkimas paskelbtas 2016 m. spalio 10 d.
4. Įvykdžius Pirkimą laimėtoju pripažinta jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų grupė, kurią sudarė ieškovė, vykdanti atsakingo partnerio funkcijas, ir UAB „Telšių statyba“. Tarp atsakovės ir rangovių 2017 m. kovo 20 d. sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 6R-10 dėl administracinio pastato, esančio Žalgirio g. 127, Vilniuje, rekonstravimo darbų (toliau ir – Sutartis), rekonstravimo darbai turėjo būti atlikti per 23 mėn. nuo Sutarties įsigaliojimo, Sutarties vertė 1 207 580 Eur su PVM.
5. Pagal Sutarties 6.3 p. nuostatas rangovės darbus privalėjo vykdyti pagal Sutarties priede nurodytą grafiką, pagal pirminį grafiką visi darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. kovo 31 d., data atsakovės buvo pratęsta iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., likusios paslaugos, numatytos Sutarties 6.2 punkte, turėjo būti suteiktos ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 27 d.
6. Dėl statybvietės perdavimo vėlavimo bei nuolatinių papildomų darbų atsiradimo rangovės negalėjo darbų vykdyti visa apimtimi ir laiku, visi darbai užbaigti ir perduoti atsakovei 2020 m. birželio 10 d.
7. Ieškovė UAB „Versina“ nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3162-1101/2020 atsakovės ieškinys buvo patenkintas ir jai iš rangovių priteista 7113,50 Eur delspinigių. Teismas konstatavo, kad rangovės vėlavo atlikti darbus ir negalėjo tikėtis, kad joms bus perduotas visas darbų frontas, kai atsakovė pastate vykdo veiklą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-863-565/2021 sprendimas paliktas nepakeistas (toliau ir – delspinigių priteisimo byla).
8. 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (5.6)3R-1001 ieškovė buvo informuota, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir –VPĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pripažinta, jog ieškovė ir kitas jungtinės veiklos sutarties partneris UAB „Telšių statyba“ 2021 m. gegužės 24 d. įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą, įtraukimas į sąrašą grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi ir tuo, kad rangovės darbus vykdė su nuolatiniais trūkumais, o patys darbai atlikti nesilaikant Sutartyje numatyto termino.
9. Atsakovė Muitinės kriminalinė tarnyba neturėjo teisės įtraukti ieškovių į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes nėra tenkinamos VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos: nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkintas atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėja Sutartyje nustatytą esminę Pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Atsakovė neįrodinėjo bei teismas nesprendė dėl didelių ar nuolatinių trūkumų konstatavimo.
10. Rangovės nepažeidė esminės Sutarties sąlygos, negali būti laikoma, kad jos ją vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas dėl ieškovių įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą pažeidžia viešųjų pirkimų principus, efektyvaus tiekėjų pažeistų teisių gynimo ir perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros principą, yra neaiškus ir tinkamai nemotyvuotas. Atsakovė netinkamai aiškina VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto normoje nurodytos privalomos sąlygos (nėra nurodyta, kuri esminė sutarties sąlyga vykdyta su dideliais ar nuolatiniais trūkumais; nėra nurodyta informacijos apie atsakovės patirtus ir teismo sprendimu priteistus nuostolius).
11. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad perkančiųjų organizacijų reikalavimai dėl netesybų nesudaro pagrindo spręsti dėl VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir tiekėjo įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nagrinėjamu atveju atsakovė reiškė reikalavimą ir jai buvo priteista tik 7113,50 Eur delspinigių, o ne nuostoliai.
12. Ieškovė UAB „Telšių statyba“ nurodė, kad ji dalyvavo Pirkime kaip jungtinės veiklos partnerė, todėl 2016 m. lapkričio 7 d. su ieškove UAB „Versina“ sudarė jungtinės veiklos sutartį.
13. Pirkimo laimėtojomis tapus ieškovėms, tarp jų ir atsakovės 2017 m. kovo 20 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 6R-10 dėl administracinio pastato, esančio Žalgirio 127, Vilniuje, rekonstravimo darbų. UAB „Versina“ veikė kaip pagrindinis jungtinės veiklos partneris, visus darbus pagal Sutartį, sudarytą su atsakove, vykdė savarankiškai, nepasitelkdama UAB „Telšių statyba“, kuri pasitelkta tik Pirkimo sąlygose įtvirtintai kvalifikacijai pagrįsti, ji jokių Sutartyje numatytų statybos darbų atsakovei nevykdė ir jokiuose santykiuose, susijusiuose su Sutarties vykdymu nedalyvavo. Tik, kai UAB „Telšių statyba“ 2019 m. lapkričio 29 d. buvo įteiktas atsakovės ieškinys, jai tapo žinoma, kad darbai pagal Sutartį nebuvo įvykdyti ir perduoti atsakovei Sutartyje nustatytais terminais, teisme UAB „Telšių statyba“ nedalyvavo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinys tenkintas ir iš rangovių priteisti delspinigiai.
14. Atsakovė nepagrįstai taikė VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nebuvo pareiškusi teismine tvarka reikalavimo dėl nuostolių priteisimo iš rangovių dėl esminių sutarties sąlygų vykdymo dėl nuolatinių ar didelių trūkumų, teismo nutartimi išspręstas ginčas dėl delspinigių už vėlavimą atlikti darbus pagal sutartį, tačiau nebuvo sprendžiama dėl to, ar Sutartyje nustatytą esminę sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, nebuvo konstatuota, kad rangovės būtų pažeidusios kurią nors esminę Sutarties sąlygą arba ją vykdžiusios su dideliais trūkumais, ir tai nesudarė savarankiško ginčo objekto. Teismai, spręsdami dėl atsakovės ieškinio, rangovių veiksmų nekvalifikavo VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pati atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kartu nereiškė reikalavimo pripažinti, kad rangovės esminę Sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
15. UAB „Telšių statyba“ neneigė, kad jungtinės veiklos dalyviai yra solidariai atsakingi už netinkamą sutarties vykdymą, o pagal VPĮ 91 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija gali paskelbti informaciją apie visus tiekėjų grupės narius, neįvykdžiusius pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdžiusius, tačiau galimybę taikyti įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą atsakovė turėjo įvertinti kiekvieno iš jungtinės veiklos partnerių atžvilgiu atskirai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, atsakovės Muitinės kriminalinės tarnybos 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą įtraukti ieškoves UAB „Versina“ ir UAB „Telšių statyba“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažino neteisėtu ir jį panaikino, priteisė iš atsakovės Muitinės kriminalinės tarnybos ieškovei UAB „Versina“ 9 361,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ir ieškovei UAB „Telšių statyba“ 7 926,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų priėmusi 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju. Atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjo sąrašą priimtas vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pastarojo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertino VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
18. Atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą iš esmės grindžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3162-1101/2020, kuriuo priteistos 7 113,50 Eur netesybos bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-863-565/2021, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Teismo vertinimu, remiantis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytu atveju.
19. Teismas sutiko su atsakove, kad sutartinės netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Tačiau pažymėjo, kad remiantis atsakovės nurodytais argumentais nėra pagrindo spręsti, jog „delspinigių“ sąvoka turėtų būti sutapatinama su VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte minima „nuostolių“ sąvokos prasme.
20. Nors tiek nuostolių atlyginimo, tiek netesybų institutai kaip kreditorių teisių gynimo būdai taikomi pažeidus sutartines prievoles, tačiau šių institutų tikslai nėra tapatūs, taip pat skiriasi įrodinėjimo procesas, todėl įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai neįvardinus „netesybų“, „delspinigių“ sąvokos. Įvertinęs tai, kad sankcijų taikymą reglamentuojančios viešosios teisės normos neturėtų būti aiškinamos plečiamai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte minima „nuostolių“ sąvoką vertinti kaip apimančią ir delspinigių sampratą ar jas sutapatinti. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti teise, kadangi net nežymus termino praleidimas bei netesybų priteisimas sudarytų pagrindą įtraukti tiekėjus į nepatikimų tiekėjų sąrašą, o tai neatitiktų proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų.
21. Įstatymų leidėjas VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatė, kad vienas iš pagrindų įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą – perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją. Tačiau šiuo atveju perkančioji organizacija nebuvo priėmusi sprendimo dėl tiekėjų įraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o rėmėsi VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame, kaip jau minėta, numatyta, kad turi būti priimtas konkretus teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkintas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
22. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą priimtas vadovaujantis teismo sprendimu, kuriuo, kaip jau minėta, atsakovei iš ieškovių buvo priteisti delspinigiai (netesybos), tačiau byloje nereiškiant reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, teismas darė išvadą, kad priimant sprendimą įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą nebuvo tenkinama VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, jog teismo sprendimu turi būti tenkintas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius.
23. Civilinėje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas dėl delspinigių priteisimo, nebuvo keliamas reikalavimas ir sprendžiamas klausimas dėl to, ar tiekėjai esmines pirkimo sutarties sąlygas vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Teismo sprendimu tik priteisti delspinigiai už ieškovių laiku neatliktus statybų darbus, o tai, ar toks nesavalaikis įsipareigojimų vykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, ar ieškovės būtų pažeidusios esminę Sutarties sąlygą arba vykdžiusios ją su nuolatiniais arba dideliais trūkumais, sprendime nekonstatuota, kadangi byloje šis klausimas nebuvo sprendžiamas.
24. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad perkančiajai organizacijai priimant sprendimą įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat nebuvo tenkinama VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, jog tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais.
25. Teismas taip pat pažymėjo, kad ne šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatinėti, ar tiekėjas sutartyje nustatytą esminę Pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar perkančioji organizacija turėjo pagrindą įtraukti į nepatikimų sąrašą, t. y., ar buvo priimtas konkretus teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkintas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę Pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
26. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad neįrodytas atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumas, todėl tenkino ieškovių reikalavimą dėl atsakovės sprendimo įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo.
27. Ieškovė UAB „Versina“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias sudaro 1 538,00 Eur žyminis mokestis ir 7 823,65 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės UAB „Versina“ prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), patvirtintų užmokesčio dydžių (toliau ir – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendė, jog prašoma priteisti 7 823,65 Eur išlaidų suma yra pagrįsta ir priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Versina“ 7 823,65 Eur bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalis) bei 1 538 Eur žyminio mokesčio. Iš viso iš atsakovės ieškovei UAB „Versina“ priteisė 9 361,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.
28. Ieškovė UAB „Telšių statyba“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias sudaro 1 538,00 Eur žyminis mokestis ir 6 388,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendė, jog prašoma priteisti 6 388,80 Eur išlaidų suma yra pagrįsta ir priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Telšių statyba“ 6 388,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis) bei 1 538 Eur žyminio mokesčio. Iš viso iš atsakovės ieškovei UAB „Telšių statyba“ priteisė 7 926,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
29. Apeliaciniame skunde atsakovė Muitinės kriminalinei tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Telšių statyba“ ir ieškovės UAB „Versina“ ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
29.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad priimant 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą nebuvo tenkinama VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, jog teismo sprendimu turi būti tenkintas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius.
29.2. Teismas, konstatuodamas, kad delspinigių sąvoka neturi būti sutapatinama su VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte minima nuostolių sąvoka, netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą, kadangi nesivadovavo subsidiaraus kitų (ne VPĮ) normų taikymo viešųjų pirkimų teisiniams santykiams taisykle, neteisėtai ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) nuostatomis ir aktualia teismų praktika, pagal kurią sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.258 straipsnis).
29.3. Teismas, pažeisdamas CPK 178 straipsnyje ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3162-1101/2020 nebuvo keliamas reikalavimas ir sprendžiamas klausimas dėl to, ar tiekėjai esmines pirkimo sutarties sąlygas vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Teismas nepagrįstai nevertino to, kad iš bylos aplinkybių visumos akivaizdžiai buvo matyti, jog ieškovės esmines sutarties sąlygas vykdė su nuolatiniais trūkumais, minėtos aplinkybės atsakovės buvo ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3162-1101/2020 nagrinėjimo metu, teikiami neginčijami įrodymai dėl ieškovių netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra tenkinama antroji VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta sąlyga – nuostoliai patirti dėl to, jog tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais.
29.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ne nagrinėjamos bylos dalykas yra nustatinėti, ar tiekėjas Sutartyje nustatytą esminę Pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, į tai, kad atsakovė byloje teikė įrodymus ir grindė 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ex officio (savo iniciatyva) privalėjo vertinti nagrinėjamoje byloje šalių pateiktus argumentus, įrodymus ir nustatyti, jog nuostoliai patirti dėl to, kad ieškovės Sutarties esminę sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais.
29.5. Teismas nevertino ieškovių sumokėto per didelio žyminio mokesčio, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės per dideles bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, o ne CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktis.
30. Ieškovė UAB „Versina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
30.1. Apeliantė nepagrįstai sutapatina nuostolius ir netesybas, nes tai, vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra skirtingi institutai.
30.2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nėra būtinas teismo sprendimas, kuriuo būtų konstatuota, kad rangovės esminę Sutarties sąlygą vykdė su nuolatiniais arba dideliais trūkumais, jog jis būtų įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismas tinkamai įvertino, kad nebuvo konstatuota, jog rangovės Sutarties esminę sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais, bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas yra naikintinas, kaip neteisėtas.
30.3. Teismas neprivalėjo iš naujo nagrinėti netesybų bylos ir nustatinėti, ar rangovės esminę Sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais.
30.4. Teismas pagrįstai tenkino ieškovės UAB „Versina“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes byloje esantys dokumentai leidžia nustatyti kokius dokumentus UAB „Versina“ atstovai rengė, o pati bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.
31. Ieškovė UAB „Telšių statyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
31.1. Teismas sprendime delspinigių sąvokos pagrįstai nesutapatino su VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte minima nuostolių sąvoka. Delspinigių priteisimo byloje atsakovei buvo priteistos netesybos, tačiau viena būtinų VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymo sąlygų yra ne delspinigių, o būtent nuostolių priteisimas.
31.2. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas neatitinka VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte taikymo būtinosios sąlygos, jog turi būti priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų ne tik priteisti nuostoliai, bet ir nustatyta, kad tiekėjas esmines sutarties sąlygas būtų vykdęs su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
31.3. Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas pagrįstai konstatavo, kad ne šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatinėti, ar tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais. VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtina sąlyga – jau priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo būtų konstatuoti esminiai sutarties vykdymo trūkumai ir iš to sekantis nuostolių atlyginimas. Tačiau byloje negali būti iš naujo vertinami tie patys įrodymai, kurie jau buvo nagrinėjami ankstesnėse bylose ir iš naujo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties vykdymu.
31.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad žyminis mokestis yra paskaičiuotas teisingai, taip pat teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai jas priteisė ieškovėms. Priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra neprotingai didelės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo
33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė 2016 m. spalio 10 d. paskelbė apie vykdomą supaprastintą ribotą pirkimą „Administracinio pastato, esančio Žalgirio g. 127, Vilniuje, rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 179501. Tarp atsakovės (užsakovo) ir ieškovių (rangovo), veikiančių pagal 2016 m. lapkričio 7 d. jungtinės veiklos sutartį, 2017 m. kovo 20 d. sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 6R-10 dėl administracinio pastato, esančio Žalgirio g. 127, Vilniuje, rekonstravimo darbų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3162-1101/2020, iš rangovių Muitinės kriminalinės tarnybai priteista 7113,50 Eur delspinigių. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-863-565/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovė 2021 m. gegužės 25 d. raštu informavo ieškoves apie jų įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2021 m. gegužės 24 d., nuodydama įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį.
34. VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal VPĮ 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją; 2) kai priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje 2 punkto analizė leidžia daryti išvadą, kad perkančiosios organizacijos sprendimas įtraukti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą siejamas su konkrečiu teismo sprendimu, kuris turi atitikti du esminius reikalavimus: 1) teismo sprendimu turi būti tenkintas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius; 2) teismo sprendimu turi būti nustatyta, kad nuostoliai patirti dėl to, jog tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais.
36. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3162-1101/2020, iš rangovių Muitinės kriminalinės tarnybai priteisti 7113,50 Eur delspinigiai. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-863-565/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
37. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė įtraukė ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą kitu pagrindu, t. y. remiantis VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kurio taikymui būtina sąlyga ne sutarties nutraukimas ir sutartinės atsakomybės pritaikymas, tačiau teismo sprendimas, kuriame turi būti konstatuota, kad patenkintas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, jog tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais, o ne priteisti sutartines netesybas.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad delspinigių priteisimo byloje atsakovei buvo priteistos netesybos, tačiau viena būtinų VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymo sąlygų yra ne delspinigių, o nuostolių priteisimas. Dėl to, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės reikalavimas delspinigių priteisimo byloje nebuvo susijęs su nuostolių priteisimu, bet buvo susijęs su šalių susitarimu įtvirtintu prievolės įvykdymo užtikrinimu – delspinigių priteisimu.
39. Teisėjų kolegija taip pat atmeta skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra tenkinama antroji VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta sąlyga – nuostoliai patirti dėl to, jog tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais.
40. Aplinkybės ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar tiekėjas sutarties sąlygą vykdė su nuolatiniais arba esminiais trūkumais, individualiai sprendžiamos kiekvienoje byloje vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vertinimas, kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).
41. Nagrinėjamu atveju delspinigių priteisimo byloje nebuvo keliamas reikalavimas ir sprendžiamas klausimas dėl to, ar tiekėjai esmines Pirkimo sutarties sąlygas vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Dėl to teismas pagrįstai darė išvadą, kad delspinigių priteisimo byloje teismo sprendimu priteisti tik delspinigiai už ieškovių laiku neatliktus statybų darbus, o tai, ar toks nesavalaikis įsipareigojimų vykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, ar ieškovės būtų pažeidusios esminę sutarties sąlygą arba vykdžiusios ją su nuolatiniais arba dideliais trūkumais, sprendime nekonstatuota, kadangi byloje šis klausimas nebuvo sprendžiamas.
42. Taigi, aplinkybės, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar tiekėjas sutarties sąlygą vykdė su nuolatiniais arba esminiais trūkumais, turi būti individualiai išspręstos ir nustatytos ankstesnėje byloje, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad teismas pagrįstai darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytu atveju, todėl pagrįstai tenkino ieškovių reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Dėl teismo ex officio (savo iniciatyva) teisės įgyvendinimo
44. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ne nagrinėjamos bylos dalykas yra nustatinėti, ar tiekėjas Sutartyje nustatytą esminę Pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais. Apeliantės teigimu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, į tai, kad atsakovė byloje teikė įrodymus ir grindė 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ex officio (savo iniciatyva) privalėjo vertinti nagrinėjamoje byloje šalių pateiktus argumentus, įrodymus ir nustatyti, jog nuostoliai patirti dėl to, kad ieškovės Sutarties esminę sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl teismų teisės ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo suformuota nuosekli kasacinio teismo praktika, kurioje įtvirtintos tiek bendrosios taisyklės, tiek teismų procesinių veiksmų reikalavimai viešųjų pirkimų ginčuose. Iš šios praktikos, kuri detaliai šioje nutartyje nepristatytina, matyti šie svarbiausi aspektai: a) VPĮ – lex specialis (specialusis įstatymas), o tai lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas; teismų vaidmuo ir pareiga saugant viešąjį interesą aktualus ne tik dėl visuomenei svarbių gėrių, užtikrinant VPĮ teisinio reguliavimo tikslų pasiekimą, apsaugos, bet ir siekiant skatinti tiekėjų sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011); b) teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio (savo iniciatyva) aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013); kita vertus, c) teismo teisė peržengti ieškinio ribas nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus; tai grindžiama siekiu užtikrinti proceso spartą, aiškiai apibrėžti ginčo apimtį ir iš esmės nepaneigti ikiteisminės tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčo stadijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010).
46. Iš šios praktikos matyti, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (pvz., teismas netaiko VPĮ nuostatų dėl pretenzijos ar ieškinio padavimo terminų, jei paaiškėja ar nustatoma, kad savo teisių gynybai užtikrinti tiekėjui nebuvo suteikta privalomos informacijos). Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio (savo iniciatyva) neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).
47. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo ir teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo ex officio (savo iniciatyva) vertinti ar tiekėjos esminę Pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumai, nes kaip jau minėta VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui būtina sąlyga ne sutarties nutraukimas ir sutartinės atsakomybės pritaikymas, tačiau teismo sprendimas, kuriame turi būti konstatuota, kad patenkintas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, jog tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais ar nuolatiniais trūkumais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
48. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliantės teigimu, teismas nevertino ieškovių sumokėto per didelio žyminio mokesčio, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, o ne CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktis.
49. Pažymėtina, VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors, pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
50. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apeliantės 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuris priimtas vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. Vien faktas, kad viešo pirkimo procedūros pasibaigia sudarius viešojo pirkimo sutartį, neeliminuoja CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio taikymo ir nesudaro pagrindo taikyti apeliantės nurodomą CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kadangi perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai tęsiasi ir po sutarties sudarymo. Dėl to darytina išvada, kad teismas pagrįstai vadovavosi CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčiu ir priteisė ieškovėms po 1 538 Eur žyminio mokesčio.
51. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovėms iš atsakovės per dideles bylinėjimosi išlaidas.
52. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Versina“ prašė priteisti iš atsakovės 7 823,65 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, UAB „Telšių statyba“ – 6 388,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra tinkamai pagrįstos bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžia, kad teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovės.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
55. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
57. Atsakovė Muitinės kriminalinė tarnyba prašo priteisti 7 105,10 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos patirtos už apeliacinio skundą pateikimą nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
58. Ieškovė UAB „Telšių statyba“ prašo priteisti iš atsakovės 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą bei suteiktų paslaugų detalizaciją.
59. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma priteisti 2 178 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš apeliantės ieškovei UAB „Telšių statyba“ 1 990 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
60. Ieškovė UAB „Versina“ prašo priteisti iš atsakovės 1 990,97 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą bei suteiktų paslaugų detalizaciją. Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtinto dydžio, yra tinkamai pagrįstos bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, jos priteisiamos ieškovei UAB „Versina“ iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Muitinės kriminalinės tarnybos, juridinio asmens kodas 188778087, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių statyba“, juridinio asmens kodas 180236330, 1 990 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės Muitinės kriminalinės tarnybos, juridinio asmens kodas 188778087, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“, juridinio asmens kodas 180346182, 1 990,97 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė