Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2-893-370-2020].docx
Bylos nr.: e2-893-370/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
,,AVAGRO" 304171005 atsakovas
„Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 140346267 Ieškovas
Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd 200313284 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe

?

                Civilinė byla Nr. e2-893-370/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00236-2019-0

        Procesinio sprendimo kategorija                 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1

(S)

        

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 3 d.

 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-401-538/2020 dėl ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avagro“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avagro“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, trečiasis asmuo byloje Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd, dėl sutarties pripažinimo galiojančia, jos modifikavimo ir atleidimo nuo prievolės mokėti,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Avagro“ priteisti 764 262,28 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės teritorijoje esantį (sandėliuojamą) atsakovei priklausantį turtą – skystas trąšas.

2.       Ieškovė nurodė, kad skola susidarė už jos atsakovei suteiktas 27 464,55 tonų skystų trąšų (karbamido amonio salietros tirpalo) krovinio (toliau – ir Krovinys) sandėliavimo paslaugas, suteiktas iki 2019 m. kovo 18 d.

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – ieškovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje sandėliuojamą Krovinį, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 764 262,28 Eur.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir rezoliucinę dalį išdėstė taip: areštuoti atsakovei UAB „Avagro“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – ieškovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje sandėliuojamą skystų trąšų krovinį ar jo dalį, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 764 262,28 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

5.       2019 m. liepos 12 d. ieškovė ieškinį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 990 980,92 Eur dydžio skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu prašė atitinkamai padidinti taikyto arešto mastą iki 990 980,92 Eur sumos.

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir padidino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi taikyto arešto mastą iki 990 980,92 Eur.

7.       Atsakovė UAB „Avagro“, nesutikdama su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi dėl jos padavė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo atmesti.

8.       2019 m. gruodžio 10 d. ieškovė patikslino ieškinį ir padidino reikalavimą iki 1 696 282,12 Eur, taip pat prašė atitinkamai padidinti ir taikyto arešto mastą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi padidino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi taikyto arešto mastą iki 1 696 282,12 Eur ir areštavo atsakovei UAB „Avagro“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai ir atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis neviršijant 1 696 282,12 Eur sumos.

9.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. tenkino atsakovės UAB „Avagro“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateiktą atskirąjį skundą, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2019 m. liepos 19 d. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

10.       2020 m. kovo 20 d. ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimą ir iš atsakovės prašė teismo priteisti 1 696 282,12 Eur už Krovinio sandėliavimą iki 2019 m. spalio 4 d. ir 1 034 881,20 Eur už Krovinio sandėliavimą nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2020 m. kovo 9 d., iš viso 2 731 163,32 Eur. Taip pat prašė padidinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikyto arešto mastą iki 2 731 163,32 Eur ir areštuoti atsakovei UAB „Avagro“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai ir atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis neviršijant 2 731 163,32 Eur sumos.

11.       Ieškovė savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė didele ieškinio suma, kuri gali paskatinti atsakovę elgtis nesąžiningai bei siekti perleisti turtą. Taip pat tuo, kad tarp atsakovės ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd vyksta ginčas, dėl kurio atsakovės įsipareigojimai kreditoriams gali dar labiau padidėti, tai,  ieškovės nuomone, taip pat padidina riziką, kad atsakovė gali imtis veiksmų, siekdama išvengti skolinių įsipareigojimų įvykdymo tiek ieškovei, tiek kitiems jos kreditoriams.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

12.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“  prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo netenkino.

13.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi. Konstatavo, kad ieškovė nepagrindė aplinkybės, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog atsakovė neatsiėmė krovinio, nesumokėjo bent dalies skolos, kad skolos dydis jai yra reikšmingas ar, kad atsakovė nesutinka su jai pareikštu ieškiniu, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, o vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovės žinioje yra atsakovei priklausantis krovinys, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad šio krovinio vertės nepakaks patenkinti ieškovės reikalavimo tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas.

15.       Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo netenkino.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

16.       Ieškovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo tenkinti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė iš esmės pakartoja savo prašymo padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą argumentus, pažymi, kad:

16.1.                      Atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, ji turi tik du darbuotojus, jos veikla yra nuostolinga, įsiskolinimai kiekvieną dieną auga, atsakovė yra skolinga įmonei Dreymoor Fertilizers Overseas PTE Ltd 6 485 089,98 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) dolerių, atsakovės turtą sudaro tik Krovinys, kurį ji sandėliuoja pas ieškovę ir jo vertės neužteks jos turimiems įsiskolinimams padengti. Ieškovės auganti įsiskolinimo suma, užtrukus bylos nagrinėjimui, greit viršys paties Krovinio vertę. Šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, pagrindžia tai, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų ir krovinį parduoti ar įkeisti tretiesiems asmenims.

16.2.                      Teismas tinkamai neįvertino atsakovės nesąžiningumo, kadangi atsakovė klaidina teismą, dirbtinai vilkina bylos nagrinėjimą, siekia gauti nemokamas sandėliavimo paslaugas iš ieškovės ir išvengti piniginių prievolių vykdymo.

16.3.                      Atsakovės nesąžiningumą patvirtina jos procesinis elgesys teismo posėdžių metu bei jos proceso eigoje buvusi nevieninga pozicija dėl byloje nagrinėjamo ginčo.

16.4.                      Nors Krovinio vertė yra 4 184 900 Eur, tačiau ieškovės įsiskolinimai viršija 9 000 000 Eur, todėl  ji gali perleisti neareštuotą turto dalį, kad į jį vėliau negalėtų būti nukreiptas ieškovės išieškojimas. Ieškovės įsitikinimu, nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir tai, kad yra rizika, jog atsakovė elgsis nesąžiningai, perleis ar įkeis turtą ir dėl to ieškovė praras galimybę išieškoti visą skolą iš atsakovės pagal teismo sprendimą.

17.       Atsakovė UAB „Avagro“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

17.1.                      Ieškovės prašymas prieštarauja tiek apeliacinio teismo, tiek teisės doktrinos pozicijai, kad atsakovės nesąžiningumas taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra preziumuojamas. Atitinkamai ieškovės pozicija, kad nepadidinus laikinųjų apsaugos priemonių masto atsakovė gali elgtis nesąžiningai ir siekti perleisti neareštuotą turtą, yra deklaratyvi ir neįrodo atsakovės nesąžiningumo.

17.2.                      Aplinkybė, kad atsakovė nėra atlikusi mokėjimų už sandėliavimo paslaugą, neįrodo atsakovės nesąžiningumo, kadangi byloje yra pareikštas priešieškinis, kurį patenkinus nurodomi sandėliavimo kaštai būtų nepagrįsti. Todėl ieškovės motyvas dėl atsakovės nesąžiningumo yra nepagrįstas, kaip ir nepagrįstas teiginys dėl 2 731 163,32 Eur reikalavimo neginčijimo. Be to, atsakovė negali išvežti krovinio iš ieškovės sandėlio, nes ieškovė jį yra sulaikiusi.

17.3.                      Ieškovės pasisakymai dėl procesinio atsakovės elgesio ne tik, kad neįrodo atsakovės nesąžiningumo, taip pat jie nėra aktualūs nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės prašymas negali būti tenkinamas, kadangi yra grindžiamas tik prielaidomis, į bylą nepateikiant jokių, tas prielaidas patvirtinančių įrodymų.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

19.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kelis kartus tikslino ieškinio dydį bei teikė prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto didinimo. Pirmosios instancijos teismas dalį ieškovės prašymų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto didinimo tenkino, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. sausio 9 d. nutartimi panaikinus pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį, kuria buvo padidintas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 990 980,92 Eur sumos, Klaipėdos apygardos teismas ieškovės vėliau pateikto prašymo (2020 m. kovo 20 d.) dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto didinimo, netenkino, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje išdėstytais motyvais.

20.       Ieškovei 2019 m. gruodžio 10 d. patikslinus ieškinį ir padidinus reiškiamą reikalavimą iki 1 696 282,12 Eur, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi padidino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi taikyto arešto mastą iki 1 696 282,12 Eur ir areštavo atsakovei UAB „Avagro“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai ir atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis neviršijant 1 696 282,12 Eur sumos.

21.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį tenkino ir ieškovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš atsakovės UAB „Avagro“ priteisė 2 731 163,32 Eur skolos, 8 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26 288 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės UAB „Avagro“ priešieškinį atmetė.

22.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimas yra apskųstas apeliaciniais skundais atsakovės bei trečiojo asmens, byla apeliacine tvarka neišnagrinėta, sprendimas neįsiteisėjęs.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto didinimo 

23.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

24.       Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu.

25.       Kaip minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).

26.       Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo buvo atmestas, be argumentų, susijusių su didele ieškinio suma ir atsakovės nepakankamu turtu turimiems įsiskolinimams padengti, taip pat nurodė, kad atsakovės procesinis elgesys byloje bei jos pozicijos keitimas bylos nagrinėjimo metu, suponuoja pagrįstą išvadą dėl jos galimo nesąžiningumo.

27.       Nors apeliantė būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą glaustai sieja su atsakovės turtine padėti, t. y. nepakankamu turto kiekiu turimiems įsiskolinimams padengti, tačiau pritartina Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje išdėstytai pozicijai, kad tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o šiuo konkrečiu atveju – padidinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Tuo labiau kad pati ieškovė pripažįsta, jog ieškovės žinioje esančio Krovinio vertė viršija jos ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą. Aplinkybė, kad atsakovė turi įsipareigojimus kitiems asmenims, nesudaro pagrindo abejoti jos sąžiningumu.

28.       Vien ieškinio sumos dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o šiuo konkrečiu atveju – padidinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, o šiuo atveju, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimui. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės turtas (Krovinys) šiuo metu yra sandėliuojamas ieškovei priklausančiose patalpose, t. y. ieškovės žinioje.

29.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra nagrinėjama iš esmės. Todėl aplinkybė, kad atsakovė nepripažįsta ieškinio ir byloje pareiškė priešieškinį, šiuo atveju yra pareiškusi ir apeliacinį skundą bei nurodžiusi argumentus, kodėl nepripažįsta ieškinio ir nesumoka ieškovės nurodytos skolos, negali būti laikoma kaip aplinkybė, patvirtinanti atsakovės nesąžiningumą. Kadangi ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad atsakovė ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

30.       Papildomai pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį, konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovė nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų egzistavimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą. Tai, kad atsakovė turi skolinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui nepatvirtina jos nesąžiningumo. Ieškovė byloje neteigia ir neįrodinėja, kad atsakovė būtų netekusi, paslėpusi ar perleidusi reikšmingą turimo turto dalį. Atsakant į ieškovės argumentus, kad jai surasti tokius įrodymus yra neproporcingai didelė našta, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas, o šiuo atveju taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto didinimas, galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningą elgesį. Tačiau šiuo atveju ieškovė nenurodė jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, jos prašymo netenkino, apeliacinės instancijos teismas iš esmės tokiam teismo sprendimui pritaria.

32.       Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to teismas pagrįstai ieškovės prašymo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo netenkino (CPK 178, 185 straipsniai).

33.       Pažymėtina, kad prašymo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo.

34.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieškovės prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                        

Danguolė Martinavičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • e2-46-464/2017
  • e2-499-943/2018
  • e2-1092-943/2016
  • e2-351-302/2017
  • e2-629-302/2017
  • e2-157-464/2018