Baudžiamoji byla Nr. 1A-257/2011
Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00016-2008-1
Procesinio sprendimo
kategorijos:
1.2.17.1;1.2.23.3. (S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio
(pranešėjo),
teisėjų:
Violetos Ražinskaitės, Aloyzo Kruopio,
sekretoriaujant
Gabrielei Samaškienei,
dalyvaujant
prokurorui Arvydui Kuzminskui,
gynėjui
advokatui Drąsučiui Zagreckui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo
2011 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas
kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
(toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314
redakcija) – laisvės atėmimu devyneriems metams;
- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10
d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) – laisvės atėmimu septyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies
1 punktu ir 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, BK 65 straipsniu paskirtos bausmės
subendrintos apėmimo būdu (BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį)
ir paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo
2006 m. lapkričio 14 d. ir 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiais paskirtomis
bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta –
laisvės atėmimas devyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu A. S., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo pagal BK
260 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį negautas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas
organizuota grupe ir jai vadovavęs, kartu su A. S. ir
Rusijos Federacijos piliečiu V. O., dėl kurio priimtas
apkaltinamasis Rusijos Federacijos Smolensko srities Smolensko rajono teismo
2006 m. birželio 27 d. nuosprendis, iš anksto susitarę daryti sunkius
nusikaltimus ir pasiskirsčius vaidmenimis, parengė ir įvykdė neteisėtą didelio
kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą turint tikslą jas platinti bei didelio
kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos
Federaciją, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:
2005 m. pavasarį ar
vasarą, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatytu laiku,
turėdamas nusikalstamą sumanymą verstis neteisėtu psichotropiniu medžiagų
platinimu ir kontrabandos būdu jas pervežti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos
Federaciją, A. K. į šią nusikalstamą veiką įtraukė
nusikaltimo vykdytoją A. S. ir paprašė jo susisiekti su jo
pažįstamu Rusijos Federacijos piliečiu V. O. bei
pasiūlyti užsiimti neteisėtu psichotropinių medžiagų platinimu. A.
S. sutiko dalyvauti A. K. parengtoje nusikalstamoje
veikoje ir vykdydamas A. K. prašymą, susisiekė su V. O. ir perdavė jam jo (A. K.)
pasiūlymą. V. O. su pasiūlymu sutiko ir taip buvo A. S. įtrauktas į organizuotą grupę.
Laikotarpiu nuo 2005 m.
rugpjūčio 4 d. iki 2005 m. rugpjūčio 14 d. A. K. nurodymu,
A. S. ne mažiau kaip septynis kartus skambino telefonu V. O. ir aptarė su juo psichotropinių medžiagų perdavimo ir
realizavimo aplinkybes. A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir
teismo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2005 m. rugpjūčio 10 d., 21 val. 59 min. tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą dviejuose tuščiuose cigarečių
„Bond Street American Blend. Fine Selection“ pakeliuose ir viename „Monte Carlo
Silver“ bei viename „Saint George Lights“ cigarečių pakeliuose paslėpė didelį
kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 505 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo
68,508 g psichotropinės medžiagos methylene-dioxy-methamphetamine (toliau –
MDMA) ir 2,968 g psichotropinės medžiagos methyl diethanolamine (toliau –
MDEA).
Taip pat A.
K. laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. rugpjūčio 12 d.,
ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatytu laiku, nugabeno į
automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir perdavė tolimųjų
reisų vairuotojui V. I., kuris nieko nežinojo apie A. K. nusikalstamą sumanymą bei apie tai, kad cigarečių
pakeliuose yra paslėptos psichotropinės medžiagos bei paprašė, kad V. I. juos nugabentų į Rusijos Federaciją, t. y. į iš anksto
sutartą vietą ir perduotų Rusijos Federacijos piliečiui V. O.,
kuris šias psichotropines medžiagas turėjo realizuoti.
V. I. 2005 m. rugpjūčio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo
metu ir teismo metu nenustatytu laiku, krovininiu automobiliu XXX, valst. Nr.
XXX XX, priekabos valst. Nr. XX XX pervažiavo Lietuvos Respublikos valstybinę
sieną, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu nenustatytame sienos kirtimo
punkte ir pervežė didelį kiekį
psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną ir jų
nepateikė muitinės kontrolei. 2005 m. rugpjūčio 14 d., 11 val. 19 min. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) rajone, A.
K. perduotus keturis cigarečių pakelius su juose esančiu dideliu kiekiu
psichotropinių medžiagų nugabeno ir perdavė V. O.
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių
apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį
nuosprendį. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas netinkamai įvertino byloje
surinktus įrodymus, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąją įstatymą.
Apeliantas skunde nurodo,
kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Pažymi, kad byloje esantys
telefoninių pokalbių įrašai, skambučių išklotinės, slapto sekimo protokolai
nepateikia jokių objektyvių duomenų, jog būtent jis organizavo didelio kiekio
narkotinių medžiagų gabenimą turint tikslą jas platinti bei didelio kiekio
psichotropinių medžiagų kontrabandą.
Pasak apelianto, A. S. prašymu jis tik susisiekė su V. I.,
kad jis nuvežtų į Rusijos Federaciją paketą, kuriame turėjo būti vitaminai
sportininkams, tačiau apie esančias pakete narkotines medžiagas sužinojo vėliau
iš teisėsaugos pareigūnų. Teigia, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai
nesivadovavo jo parodymais, nurodydamas, jog jie nenuoseklūs ir prieštaringi.
Pasak apelianto, jis teisme nurodė tas pačias bylos aplinkybes kaip 2009 m.
sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Tuo tarpu, apygardos teismo
išvada, kad 2009 m. balandžio 15 d. apklausos metu nurodytos aplinkybės
patvirtina, jog jis (A. K.) žinojo apie psichotropinių
medžiagų gabenimą, yra nepagrįsta, nes šių aplinkybių nė vienoje apklausoje
nepatvirtino nei jis, nei nuteistasis A. S.
Apelianto nuomone, apygardos
teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi nuteistojo A. S. parodymais.
Pasak apelianto, nuteistojo A. S. parodymai nenuoseklūs,
prieštaringi, taip jis siekia tik jį (apeliantą) apkalbėti, keršydamas jam už
tai, kad jis reikalavo grąžinti skolą ir taip siekė švelnesnės bausmės.
Apeliantas nurodo, kad
2009 m. sausio 20 d. apklausos metu A. S. savo kaltės dėl
narkotinių medžiagų disponavimo nepripažino, tačiau vėlesnėse apklausose jau
nurodė kitokias aplinkybes. Pažymima, kad Šiaulių apygardos teismo posėdžiu metu
A. S. teismui neteisingai parodė, kad jo pokalbių su V. O. A. K. negirdėdavo, bet jam prieš
kiekvieną pokalbį patardavo. Tačiau iš telefoninių pokalbių matyti, kad A. S. viską darė savo iniciatyva, dalis pokalbių truko 2, 4,
5, 9 minutes, vėlai vakare, ar anksti ryte, todėl tikėtina, kad telefoninių
pokalbių metu jo niekas nekontroliavo.
Apeliantas skunde taip
pat akcentuoja, kad nepagrįsta, paremta prielaidomis bei neleistinais įrodymais
yra teismo išvada, jog jis ne tik per A. S., bet ir tiesiogiai
telefonu bendravo su V. O. Teigia, kad kratų metų rastoje
V. O. užrašų knygutėje buvo užrašytas tik A.
S. telefono numeris, o apklausų metu jis taip pat neparodė, kad jie yra
pažįstami.
Šiaulių apygardos teismas
nepagrįstai rėmėsi liudytojos D. S. parodymais, kuriuose
nurodė, kad iš A. S. buvo reikalaujama pinigų už
psichotropines medžiagas.
A. K. apeliaciniame skunde cituoja 2005 m. rugpjūčio 8 d.,
2005 m. rugpjūčio 10 d., 2005 rugpjūčio 13 d. telefoninius pokalbius. Pasak
apelianto, iš šių telefoninių pokalbių matyti, kad neteisėtus veiksmus
nuteistasis A. S. derina su V. O. ir
R. D.
Nuteistasis atkreipia
dėmesį į tai, kad 2005 m. rugpjūčio 14 d. telefoninio pokalbio metu nuteistasis
A. S. pasako V. O. jo (A. K.) telefono numerį (XXXXXXX) ir nurodo, kad šis
telefonas šiuo metu yra pas jį (A. S.). Pasak apelianto,
savo telefoną jis skolindavo nuteistajam A. S.. Rusijos
pareigūnai nuo 2005 m. balandžio 28 d. klausėsi V. O. pokalbių,
tačiau jokių pokalbių tarp jo ir V. O. nebuvo užfiksuota.
Nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas ignoravo
Rusijos Federacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei Smolensko rajono teismo
2006 m. birželio 27 d. nuosprendyje konstatuotas aplinkybes ir priėmė
prieštaringą nuosprendį. Jame nustatyta, jog nuteistasis V.
O. veikė ne organizuota, bet bendrininkų grupe, visus nusikalstamus
veiksmus derino tik su A. S., jo pavardė nuosprendyje nėra
paminėta, nusikalstama veika nutrūko rengimosi (pasikėsinimo) stadijoje. Todėl V. O. buvo nuteistas už tai, kad rengėsi neteisėtai
realizuoti itin didelį kiekį narkotinių medžiagų kiekį. Nuteistasis pažymi, kad
nuosprendis turi prejudicinę galią, todėl nustatytos faktinės bylos aplinkybės
bei padarytos išvados turi įrodomąją galią. Pasak apelianto, teismai negali
skirtingai vertinti tas pačias bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašo skudus tenkinti. Prokuroras prašo
apeliacinius skudus atmesti.
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone,
nuteistojo A. K. kaltė padarius BK 260 straipsnio 2
dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai
įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes,
tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė
motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų
juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo
proceso normas. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir
veikų kvalifikacijos nenustatyta. Apeliacinis teismas nuosprendį patikrina
atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad Šiaulių apygardos
teismas netinkamai ir klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų
tiesiogiai neištyrė, rėmėsi prieštaringais nuteistojo, liudytojo parodymais,
nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų
bylos duomenų visumos, o išvados dėl kaltės paremtos prielaidomis ir
abejonėmis.
Apeliacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuota, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą
teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK
20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios
instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu
ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti
pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas
įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso
dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl
duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų
vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų
atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra
prieštaravimų. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais,
teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei
atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą,
kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus
bei priėmė neteisėtą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas
įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra
apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios
aplinkybės.
Apeliaciniame skunde
nuteistasis A. K. tvirtina, kad pagal BK 260 straipsnio 2
dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, nes jo kaltė nėra
įrodyta, todėl prašo jį išteisinti. Remiantis apeliacinio skundo turiniu
matyti, kad apeliantui nepriimtinos Šiaulių apygardos teismo išvados dėl
įrodymų vertinimo.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad pagal
baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame
įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos
veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir
subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą
nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal
BK 260 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo
ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė didelį kiekį
narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip
platinti didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš
alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimų sudėtį. Taigi BK
260 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių
visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties
požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką nubausti už šios nusikalstamos
veikos padarymą. Taip pat svarbu pažymėti, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų
kiekis yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį
diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Spręsdami klausimą, ar kaltininko
veikoje yra šis požymis, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus
narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio
kiekio nustatymo rekomendacijomis bei priedų lentelėse nurodytomis atitinkamų
medžiagų kiekiais.
Iš bylos medžiagos
matyti, kad nuteistasis A. K., veikdamas organizuota
grupe, jai vadovavo, o laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m.
rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo metu tiksliai nenustatytu
laiku, turėdamas tikslą platinti, cigarečių pakeliuose paslėptą didelį kiekį
psichotropinių medžiagų, t. y. 505 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 68,508 g
(MDMA) ir 2,968 g (MDEA) (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio
ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (2004 m. gegužės 3 d. įsakymo
Nr. V-314 redakcija)), nuvežė į automobilių aikštelę, esančią (duomenys
neskelbtini) ir jas perdavė tolimųjų reisų vairuotojui V.
I., kuris apie nuteistojo nusikalstamą sumanymą bei apie tai, kad cigarečių
pakeliuose yra paslėptos tabletės su psichotropinėmis medžiagomis MDMA ir MDEA
nieko nežinojo bei prašė nugabenti ir perduoti Rusijos Federacijos piliečiui V. O.
Apeliacinis teismas
remdamasis teismų praktika atkreipia dėmesį į tai, kad, nusikalstamos veikos
padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos
veikos padarymu. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą
atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti
narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas
parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar
psichotropinių medžiagų arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos
veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais,
bet ir objektyviais bylos duomenimis. Taip pat teismų praktikoje laikomasi
nuomonės, kad sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus
parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią
reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės,
paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra
platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys.
Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus
įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti
ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip
sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam
asmeniui. Svarbu pažymėti, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš
netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.
Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali
būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir
išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Apeliacinio teismo
teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis A.
K. nepripažino savo kaltės, tačiau ji įrodyta byloje surinktais ir
teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Tai, kad A. K. gabeno
psichotropines medžiagas dideliu kiekiu, turėdamas tikslą jas platinti, įrodo
kito nuteistojo A. S., liudytojo V. I. parodymai,
įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados dėl rastos
psichotropinės medžiagos. Iš bylos
medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai analizuodamas ir
sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo nuteistojo A. S., liudytojų V. I., D. S., R. D. parodymai, paties nuteistojo
A. K. parodymai bei rašytiniai įrodymai – asmens parodymo
atpažinti pagal nuotrauką protokolas (t. 7, b. l. 190-192), akistatos
protokolas (t. 7, b. l. 193-195), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 4, b. l.
85-87), daiktų apžiūros protokolai (t. 4, b. l. 88-103, 112-117, 125-127,
185-195, t. 5, b. l. 15-17, 26-28, 108-115, t. 8, b. l. 13-17), poėmio
protokolai (t. 5, b. l. 6, 25), kratos protokolai (t. 7, b. l. 176, t. 8, b. l.
73, 199), telefoninių pokalbių fonogramų įrašai, gauti iš Rusijos Federacijos
pagal teisinės pagalbos sutartį (t. 8, b. l. 22-31, 35-36, t. 4, b. l. 68-75,
130-133, 134-144), išvados dėl tablečių sudėtyje rastų MDMA ir MDME, gautos iš
Rusijos Federacijos pagal teisinės pagalbos sutartį (t. 5, b. l. 83-98),
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada (t. 8, b.
l. 39-40), Rusijos Federacijos ekspertų išvados (t. 5, b. l. 53-64, 68-71),
kurie tinkamai atskleidė nuteistojo A. K. padarytos
veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.
Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija veikos kvalifikavimą pagal BK 199
straipsnio 2 dalį ir teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės
nepatvirtina, jog jis gabeno psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos
valstybės sieną. Pažymėtina, kad BK 199
straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas
kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Teismų praktikoje
gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną.
Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas
paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat transportavimas naudojant vamzdynus,
elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens srovės ir panašiai. Šiuo atveju
kontrabanda buvo gabenama transporto priemone.
Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis pirmosios instancijos teismo baudžiamojo
proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir išsamiai išnagrinėtais įrodymais,
pažymima, kad nustatyta faktinė aplinkybė – psichotropinių medžiagų gabenimas
per Lietuvos Respublikos sieną – atitinka BK 199
straipsnio 2 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir buvo teisingai
kvalifikuota kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Tai, kad A. K. pats psichotropinių medžiagų iš Lietuvos Respublikos į
Rusijos Federaciją negabeno, o visus su tuo susijusius veiksmus atliko kitas
asmuo, t. y. V. I., nepašalina nuteistojo atsakomybės
pagal BK 199
straipsnio 2 dalį, nes būtent jis atliko tokius veiksmus, be kurių draudžiamų
medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs: cigarečių pakeliuose
paslėpė 505 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis psichotropinių
medžiagų, juos pats atvežė ir perdavė tolimųjų reisų vairuotojui V. I. bei nurodė iš anksto sutartą perdavimo vietą ir
asmenį, kuris turėjo šias perduotas psichotropines medžiagas realizuoti. Iš
liudytojo V. I. parodymų matyti, kad A.
K. su juo tarėsi tik dėl neva vitaminų sportininkams nugabenimo į Rusijos
Federaciją ir pats jam perdavė paketą, kuriame buvo 4-5 cigarečių pakeliai bei
nurodė, kur ir kam perduoti (t. 7, b. l. 185-187, t. 10, b. l. 13-14).
Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kontrabandos
dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį ar asmenis, nežinančius apie tokią
nusikalstamą veiką, tai asmuo, organizavęs tokį neteisėtą gabenimą, laikomas
nusikaltimo vykdytoju. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. K. organizavęs narkotinių medžiagų gabenimą per kitą
asmenį, nežinojusį jo kėslų, laikytinas nusikaltimo vykdytoju. Taigi, nors
realiai psichotropines medžiagas gabeno V. I., tačiau dėl
minėtų priežasčių šių nusikalstamų veiksmų (neteisėto gabenimo) vykdytoju
pripažintinas A. K.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad
teismas, vertindamas šią kaltinimo dalį pagrindžiančius įrodymus, laikėsi BPK
20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įvertino jų visetą. Teisėjų kolegijos
nuomone, šioje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo A. K. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybą, kad jis nusikalstamų
veikų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį nedarė.
Apeliacinis teismas pažymi, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir
susitarimas. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalies nuostatas organizatoriumi laikomas
asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs
ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai
vadovavęs. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš
bendrininkavimo formų. Tokia bendrininkavimo forma yra tada, kai bet kurioje
nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis
nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės
narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą
vaidmenį. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas
bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam
inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje
nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs,
sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo
buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos
veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006).
Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma
patvirtina nuteistojo A. K., kaip organizatoriaus ir kitų
organizuotos grupės dalyvių, t. y. A. S. ir Rusijos
Federacijos piliečio V. O. (dėl kurio priimtas apkaltinamasis
Rusijos Federacijos Smolensko srities Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio
27 d. nuosprendis), susitarimą ir tyčią padaryti nusikalstamas veikas,
numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, priežastinį
ryšį tarp kiekvieno iš jų įvykdytų veiksmų ir bendros veikos.
Apeliacinis teismas pažymi, kad kaltės forma, jos rūšis, be kaltinamojo
prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma tiriant, įvertinant faktinių
duomenų visetą, išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų
pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti,
ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-550/2006). Nors nuteistasis A. K. neigia organizavęs susitarimą padaryti jam
inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo vadovavimą, organizavimą ir tiesioginę
tyčią bendrais veiksmais gabenti psichotropines medžiagas MDMA ir DMEA
turėdamas tikslą jas platinti ir neteisėtai jas pergabenti per valstybės sieną
(kontrabanda) į Rusijos Federaciją, tačiau teismas konstatavo įvertinęs
objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie nustatyti atliktos
telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis,
liudytojo V. I., nuteistojo A. S. parodymais
bei kitais skundžiamajame nuosprendyje aptartais rašytiniais įrodymais.
Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės gautų duomenų,
kuriuos atliko ir pateikė pagal teisinės pagalbos prašymą, Rusijos Federacijos
Smolensko srities Federalinės saugumo tarnybos valdyba, pagal gautas Maskvos
miesto teismo teisėjų L. A. M. (2005 m. balandžio 28 d.
nutarimas Nr. ORM 2096/2005) ir N. A. S. (2005 m. birželio
17 d. nutarimą Nr. ORM 3025/2005) sankcijas, matyti, kad pagal A.
K. išankstinį susitarimą ir planą turėjusį realizuoti psichotropines
medžiagas Rusijoje, bendrininkas A. S. įtraukė į
nusikalstamas veikas V. O. (t. 4, b. l. 75, t. 8, b. l.
22-36). Šias aplinkybes patvirtino nuteistasis A. S., iš
kurio parodymų matyti, kad A. K. prašymu įkalbino V. O. verstis psichotropinių medžiagų platinimu. Iš šių
parodymų taip pat matyti, kad A. S., A.
K. paliepimu, skambindavo V. O., kuriam perduodavo A. K. nurodymus, taip pat derindavo psichotropinių medžiagų
perdavimo aplinkybes, kainą, kiekį, laiką, t. y. kad „prekė“ išvažiavo ir už
kiek laiko ji (prekė) bus vietoje bei kt. aplinkybes (t. 8, b. l. 182-183, 186-187,
t. 10, b. l. 104-105). Taip pat iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad A. S. telefoninių pokalbių metu su V. O. žodžius
vartoja perkeltine prasme, trumpiniais, vartoja sąvokas „tas antras žmogus,
turi tuos trečiojo varianto megztinius“, „sijonai“ (t. 4, b. l. 130, 132),
tariamasi dėl prekės kainos, kiekio, pristatymo datos (t. 4, b. l. 132-133,
135), aptariama prekių transportavimo eiga, susitikimo vieta (t. 4, b. l. 136,
141), nurodomi automobilio numeriai (t. 4, b. l. 73, 141), vairuotojo telefono
numeris (t. 4, b. l. 142). Byloje esančiuose ir nuteistojo A.
K. apeliaciniame skunde nurodomuose 2005 m. rugpjūčio 8 d., 2005 m.
rugpjūčio 10 d., 2005 m. rugpjūčio 13 d pokalbiuose iš tikrųjų figūruoja tik A. S. ir V. O. (t. 4, b. l. 68, 69,
70). Iš jų matyti, kad A. S. nurodo V.
O. nuteistojo A. K. (Sašos) telefono numerį (XXXXXX)
ir liepia jam paskambinti į Lietuvą Sašai (A. K.) (t. 4,
b. l. 72-73, 142). Iš aukščiau paminėtų įrodymų akivaizdu, kad tarp šių asmenų
buvo susitarimas neteisėtai gabenti didelį kiekį psichotropinių medžiagų su
tikslu jas išplatinti, kiekvienas iš jų savo veiksmais prisidėjo prie galutinio
rezultato, tarpusavyje bendravo, buvo pasiskirstę vaidmenimis. Taigi,
baudžiamojoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais įrodyta, kad A. K. susitarė su A. S. dėl aukščiau
nurodytų nusikalstamų veikų darymo, jį (A. S.) parinko šių
nusikalstamų veikų vykdytoju, o pats parengė ir koordinavo pačias nusikalstamas
veikas bei joms vadovavo. Be to, A. K. ne tik parengė
nusikalstamą veiką, bet jai ir vadovaudamas davė dėl šių veikų nurodymus, kad
būtų pasiektas tikslas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas
padarė teisingą išvadą, kad nuteistųjų A. K. ir A. S. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK
25 straipsnio 3 dalį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atsižvelgusi į visas
bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais ir
įvertintais įrodymais nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai
pripažino A. K. šių nusikalstamų veikų organizatoriumi.
Apeliacinis teismas kritiškai vertina nuteistojo A. K. skundo
argumentą, kad jis A. S. prašymu tik susisiekė su V. I., kad jis nuvežtų į Rusijos Federaciją paketą, kuriame
turėjo būti vitaminai sportininkams, tačiau apie esančias pakete narkotines
medžiagas sužinojo vėliau. Teisėjų kolegijos manymu, tokia nuteistojo A. K. pateikta įvykio versija laikytina gynybine pozicija
siekiant taip švelninti savo teisinę padėtį, kadangi jos nepatvirtina byloje
ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje
ištirti įrodymai. Taip pat atmetamas skundo argumentas, kad pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo (A. K.)
parodymais duotais teisme, nepagrįstai juos atmetė, neva jie nenuoseklūs ir
prieštaringi.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl pirmosios
instancijos teismo teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto
išsamiu, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija akcentuoja,
kad A. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu,
tiek teisme buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant
nuteistojo parodymus su visa kita bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys į tai,
kad įrodymai byloje negali būti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos
bylos medžiagos. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai
analizuodamas telefoninių pokalbių išklotines, lygindamas liudytojų parodymus,
nuteistojo A. S. parodymus bei kitus byloje esančius
rašytinius įrodymus (specialistų išvados, asmens parodymo atpažinti pagal jo
nuotrauką protokolas, poėmio protokolai ir kt. medžiaga) pagrįstai kritiškai
vertino kai kuriuos nuteistojo A. K. parodymus, nes jie
prieštaravo kitiems byloje esantiems ir jo kaltę patvirtinantiems įrodymams: ikiteisminio
tyrimo metu 2009 m. sausio 19 d. apklaustas kaip įtariamasis A.
K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įtarime nurodytų veiksmų nepadarė (t.
8, b. l. 60-61); 2009 m. sausio 27 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis
parodė, jog A. S. prašymu perdavė siuntinį vairuotojui V. I. su vitaminais skirtais sportininkams (t. 8, b. l.
62-63); 2009 m. balandžio 15 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė,
kad paskolino A. S. 4 000 Lt naujam šildymo katilui
pirkti. Taip pat parodė, kad A. S. jam siūlė surasti
asmenis, kurie galėtų realizuoti psichotropines tabletes; kai 2005 m. įkliuvo V.
(V. O.) Rusijoje, A. S. paprašė, jog
jis (A. K.) įkalbėtų V. I. nuvežti
dar vieną partiją psichotropinių tablečių (t. 8, b. l. 64-65). Pirmosios
instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu 2010 m. lapkričio 5 d. parodė, kad A. S. supažindino su V. I., kurio prašė
nuvežti į Rusiją vitaminus (t. 13, b. l. 103-107). Atsižvelgdama į aukščiau
nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui
faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant
jokių esminių prieštaravimų ar abejonių.
Apeliaciniame skunde
nuteistasis A. K. akcentuoja, kad A. S. parodymai
nenuoseklūs, prieštaringi, taip jis siekia tik jį (apeliantą) apkalbėti,
keršydamas jam už tai, kad jis reikalavo grąžinti skolą ir taip siekė
švelnesnės bausmės. Apeliantas skunde nurodo, kad 2009 m. sausio 20 d.
apklausos metu A. S. savo kaltės dėl narkotinių medžiagų
disponavimo nepripažino, tačiau vėlesnėse apklausose jau nurodė kitokias
aplinkybes; Šiaulių apygardos teismo teisiamojo posėdžiu metu A.
S. teismui neteisingai parodė, kad jo pokalbių su V. O. A. K. negirdėdavo, bet jam patardavo prieš kiekvieną
pokalbį; A. S. viską darė savo iniciatyva, dalis pokalbių
truko 2, 4, 5, 9 minutes, vėlai vakare, ar anksti ryte, todėl tikėtina, kad
telefoninių pokalbių metu jo niekas nekontroliavo.
Apeliacinis teismas
pažymi, kad su tokiais nuteistojo teiginiais sutikti neturi jokio pagrindo. Nuteistasis
siekia įtikinti teismą, kad A. S. duodamas apeliantui
nenaudingus parodymus siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau A. K. tokie argumentai yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad toks
apibūdinimas tiktų, jei A. S. neigtų savo kaltę, o
apkaltintų tik A. K.. Tačiau remiantis bylos medžiaga
matyti, kad A. S. savo parodymais apkaltino ne tik A. K., bet tuo pačiu parodė ir apie savo nusikalstamas
veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad A. S. savo
parodymais siekė išvengti atsakomybės ir davė neteisingus parodymus. Iš A. S. parodymų matyti, kad A. K. jam
parodė cigarečių pakeliuose supakuotas tabletes, sakė, kad juose yra 500 vnt.
tablečių Iš liudytojo V. I. parodymų matyti, kad būtent
nuteistasis A. K. jam perdavė paketą su 4-5 cigarečių
pakeliais, sakė (kaip vėliau paaiškėjo - melavo), kad ten sudėti vitaminai ar
papildai, kuriuos prašė perduoti Rusijoje gyvenančiam V. (vėliau nustatyta, kad
tai V. O.) (duomenys neskelbtini) kaime.
Nuteistojo A. S. parodymus patvirtina ir telefoninių
pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad jis (A. S.)
bendrauja su V. O., užmaskuotai kalba apie „megztinius“
(t. y. apie narkotikus) ir pan. (t. 1, b. l. 126-131, t. 4, b. l. 134-144). Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokie nuteistojo A. S. ir
liudytojo V. I. parodymai iš esmės atitinka iš Rusijos
Federacijos gautą rašytinę medžiagą: Rusijos federacijos teisėsaugos pareigūnai
iš anksto žinodami apie V. O. nusikalstamus veiksmus
organizavo jo sekimą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2005 m.
rugpjūčio 14 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje kelių Maskva-Ryga
ir Sankt-Peterburgas-Kijevas sankirtoje, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje
liudytojas V. I. perduoda V. O. baltos
spalvos polietileno paketą (t. 1, b. l. 120-121, t. 4, b. l. 125-127); įvykio
vietos apžiūros metu cigarečių pakeliuose buvo rastos 505 tabletės, kuriose
specialistų išvadomis rasta narkotinė (psichotropinė) medžiaga (t. 1, b. l.
77-82, 83-98, t. 4, b. l. 85-87, 88-103). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto
skundo argumentu, kad A. S. parodymai, duoti ikiteisminio
tyrimo metu, yra nenuoseklūs. A. S. ikiteisminio tyrimo
metu 2009 m. sausio 20 d. apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikštų įtarimų
kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų dėl
kontrabandos ir narkotikų nepadarė (t. 8, b. l. 179-180). Tačiau vėliau
ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m.
sausio 20 d. duodamas pirminius parodymus melavo, nes buvo išsigandęs (t. 10,
b. l. 104-107). A. S. pirmosios instancijos teisme nurodė
įtikinamą priežastį, kodėl ikiteisminio tyrimo metu neigė kartu su A. K. padaręs aukščiau minėtas nusikalstamas veikas. Apeliacinis
teismas akcentuoja, kad A. S. parodymai bylos nagrinėjimo
teisme metu iš esmės nekito, nes jie atitinka rašytinę bylos medžiagą, todėl
nėra jokio pagrindo abejoti jų patikimumu. Byloje nėra jokių objektyvių
duomenų, kad A. S. turėtų tikslą apkalbėti ar apkalbėjo
nuteistąjį A. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, šie
nuteistojo skunde nurodyti teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs,
taip nuteistasis tik bando sušvelninti savo padėtį.
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde kelia abejones ir nurodo, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojas D.
S. parodymais, kuriuose nurodoma, jog iš A. S. buvo
reikalauja pinigų už psichotropines medžiagas.
Teisėjų kolegija
atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad spręsti, ar liudytojos D.
S. parodymai yra patikimi galima nustatyti tik išanalizavus jų gavimo
tvarką, palyginus juos su kitais byloje esančiais duomenimis, t. y. įvertinus
kiekvieną iš jų atskirai ir visą įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos
teismas pažymi, kad netikėti liudytojos D. S. parodymais
neturi jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D.
S. 2009 m. vasario 4 d. apklausos metu nurodė, kad 2005 m. liepos mėnesį,
per buto langą pastebėjo savo vyrą A. S. ir A. K. (Sašą) kalbančius namo kieme. S. (A.
K.) garsiai šaukė ir provokuodamas muštynes, rankomis stūmė A. į krūtinę.
Vyras grįžo į namus labai susijaudinęs, tačiau nieko neaiškino, tik vėliau
pasakė, kad jam reikia pinigų ir pasiėmęs 1 500 Lt išvažiavo (t. 8, b. l. 1-2).
Liudytoja D. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio
metu 2009 m. lapkričio 11 d. davė tokius pačius parodymus bei pažymėjo, kad
Albinas paėmė 1 500 Lt ir pasakė, kad pinigus neša A. K. (t.
10, b. l. 103-104). Svarbu pažymėti, kad nuteistasis A. S. tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat parodė, kad A.
K. atvažiavo į jo namus, reikalavo skambinti V. O.,
kaltino jį dėl dingusių tablečių, namo kieme jie apsistumdė, reikalavo grąžinti
3 000 Lt. A. S. parodė, kad jis pasiėmė 1 500 Lt ir juos
perdavė A. K. giminaičiui, nes A. K. namuose
nebuvo (t. 8, b. l. 184, t. 187, t. 10, b. l. 105). Apeliacinis teismas konstatuoja,
kad pirmosios instancijos teismas, liudytojos D. S. parodymus
vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste, o ne atskirai (atsietai) nuo
visos bylos medžiagos, tačiau nuteistasis A. K. savo
apeliaciniame skunde vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos
vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su
kitais objektyviais bylos duomenimis.
Skunde nuteistasis
nepagrįstai nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas ignoravo Rusijos Federacijos
ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio 27 d.
nuosprendyje konstatuotas aplinkybes ir priėmė prieštaringą nuosprendį. Teisėjų
kolegija pažymi, kad bendruoju požiūriu valstybės baudžiamoji jurisdikcija
apima baudžiamojo įstatymo galiojimą (tam tikru požiūriu ir taikymą) laiko,
teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Pažymima, kad kiekvienos valstybės įstatymai,
nustatydami baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, kartu privalo
nustatyti ir atsakomybės sąlygas pagal savo nacionalinę teisę. Tiek pirmosios
instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas negali revizuoti ar
kitaip vertinti Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendyje
nustatytas faktines aplinkybes. Šis nuosprendis neturi jokios prejudicinės
galios prieš skundžiamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Pirmosios
instancijos teismas nesirėmė V. O. parodymais, nes
Šiaulių apygardos teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį pakako kitų įrodymų.
Šioje baudžiamojoje byloje visi įrodymai gauti teisėtu būdu, todėl abejoti jų
patikimumu nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad Smolensko rajono teismas 2006 m.
birželio 27 d. nuosprendžiu V. O. pripažino kaltu ir
nuteisė už tų pačių nusikalstamų veikų padarymą, už kurių padarymą šioje byloje
pripažinti kaltais ir nuteisti A. K. ir A.
S.. Tai, kad Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendyje
nustatyta, jog V. O. padarė nusikalstamas veikas
veikdamas bendrininkų grupe, o ne organizuota, kaip konstatuota skundžiamajame
nuosprendyje arba, kad jame nėra minima jo (nuteistojo A. K.)
pavardė nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltės dėl jam inkriminuotų
nusikaltimų padarymo. Iš A. S. parodymų matyti, kad jam
nėra žinoma, ar A. K. kada nors kalbėjo telefonu su V. O. (t. 10, b. l. 104). Byloje iš tikrųjų nėra jokių
objektyvių duomenų apie tai. Tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo
nuteistojo A. S. parodymus vertinti nepatikimais ar
niekiniais, juo labiau, nėra kliūtis vertinti nuteistųjų veiksmus kaip
padarytus organizuota grupe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos
veikos buvo padarytos 2005 metais, todėl praėjus pakankamai dideliam laiko
tarpui žmogiška ir natūralu kai kurių aplinkybių neprisiminti. Apeliacinės
instancijos teismas vertina byloje surinktus įrodymus liečiamumo ir leistinumo
ribose, kurie gauti vadovaujantis Lietuvoje galiojančio BPK normomis. Teisėjų
kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų liečiamumo ir
leistinumo ribų nepažeidė.
Apeliacinis teismas
pažymi, kad nuteistasis A. K. skunde paskirtos bausmės
neginčija. Šiaulių apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui
reikšmingas aplinkybes, nuteistajam A. K. pagrįstai
paskyrė teisingą bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios teismas pagrįstai atsižvelgė
į tai, kad nuteistasis padarė sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), bei į
tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis
nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe. Atsakomybę
lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat
įvertino kaltės formą – tiesioginę tyčią, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę
(nedirba, po šių nusikalstamų veikų padarymo du kartus buvo teistas, tarp jų ir
už psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, taip pat baustas
administracine tvarka). Apeliacinio teismo teisėjų nuomone, Šiaulių apygardos
teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo
įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo
pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), A. K. paskirtos
bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatyta subendrinta bausmė
atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisingos ar per švelnios ir jų švelninti
nėra pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41
straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Kęstutis
Jucys
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė
Aloyzas
Kruopys