Civilinė byla Nr. e2-14438-848/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08248-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.2.6.13 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 16 d. 

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur kredito skolą, 338,80 Eur pelno palūkanas iki bylos iškėlimo ir po 30,80 Eur pelno palūkanas kas mėnesį nuo
2020 m. gegužės 22 d. d. iki kredito grąžinimo dienos, 66,00 Eur administravimo mokestį ir po 6,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. gegužės 22 d. d. iki vartojimo kredito grąžinimo dienos, 45,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą
949,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. birželio 26 d. per darbovietę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK  123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis ieškovė suteikė atsakovui 500,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo (duomenys neskelbtini) grąžinti kreditą, sumokėti 30,80 Eur palūkanas ir 6,00 Eur administravimo mokestį. Atsakovas jokių mokėjimų pagal sutartį neatliko.

Kaip matyti, tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai paskolos forma. Atsakovas gavo iš ieškovės kreditą, kurį privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti palūkanas, o šių prievolių laiku neįvykdžius, atsakovas privalo ieškovei ne tik grąžinti kreditą, bet ir mokėti sutartimi nustatyto dydžio pelno palūkanas, netesybas ir kitus mokėjimus 
((duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 2.2, 5.1, 6.1, 6.2, 9.1). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), akcinės bendrovės „SEB bankas“ sąskaitos išrašo ir mokėjimo nurodymo, raginimo kvitų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Eur kredito skola, 338,80 Eur pelno palūkanos iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 30,80 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki kredito pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visiško grąžinimo dienos, 45,00 Eur delspinigiai (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.260–6.261 straipsniai, 6.870 straipsnis, 6.872–6.874 straipsniai, 6.886 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 66,00 Eur administravimo mokestį iki bylos iškėlimo teisme dienos ir po 6,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo
2020 m. gegužės 22 d. iki kredito pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visiško grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad šalys sutartyje susitarė, jog administravimo mokestis mokamas iki realaus atsakovo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Be to, administravimo mokesčio dydis, vienai vartojimo dienai, sudaro ne daugiau kaip 0,04 procento nuo kredito sumos, todėl visiškai atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

CK 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šalys susitarė, kad administravimo mokestis – mokestis, kurio dydis vienai vartojimo paskolos dienai sudaro 0,04 procentus nuo paskolos sumos, 6,00 Eurų per mėnesį. Administravimo mokestis apima: komisinius mokesčius, kuriuos Kredito davėjas sumoka tretiesiems asmenims už informacijos apie Kredito gavėją, reikalingos Kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, pateikimą Kredito davėjui, Sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su Sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius (vartojimo paskolos 1 dalies 3 punktas). Kai sueina paskolos grąžinimo terminas, paskolos gavėjas turi dvi galimybes: arba grąžinti visą sumą nurodyta, arba pratęsti šią sutartį dar vienam mėnesiui, sumokant paskolos davėjui 6 punkte nurodytą paskolos pratęsimo įmoką (pelno palūkanas + administravimo mokestį).

Sistemiškai aiškinant vartojimo kredito sutarties sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas, pasibaigus 30 dienų terminui vartojimo kreditui grąžinti turėjo arba sumokėti visą kreditą arba pateikti paraišką pratęsti kredito grąžinimo terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovas paskolos negrąžino, tačiau ir nepateikė kredito davėjai paraiškos pratęsti paskolos grąžinimo terminą, kaip tai numatyta sutartyje. Atsakovui neišreiškus valios pratęsti kredito sutartį, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio už sutarties pratęsimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sutarties administravimo mokestį už visą jau pradelstą atsiskaityti laiką bei už laikotarpį iki kol bus visiškai įvykdyta prievolė pagal paskolos sutartį. Įvertinus Vartojimo paskolos sutartimi nustatytas sutarties sąlygas, darytina išvada, kad pagrindas ieškovei skaičiuoti administravimo mokestį ir prašyti jį priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laiką būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas aiškiai sutartyje nustatyta tvarka būtų išreiškęs valią sutartį pratęsti. Byloje nenustatyta, jog atsakovas pateikė ieškovei paraišką vartojimo kreditui pratęsti, be to pagal paskolos sutartį nenustatyta kitų atvejų, suteikiančių ieškovei teisę reikalauti iš atsakovo administravimo mokesčio, kai atsakovas neišreiškia valios pratęsti kredito sutartį. Sutartyje taip pat nenumatyta atvejų, kada vartojimo kredito sutartis laikoma savaime pratęsta ir dėl to ieškovė įgyja teisę reikalauti administravimo mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo ex officio (lot. pagal pareigas) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje (dabar galiojanti 6.2284 straipsnio redakcija) įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. CK 6.2284 straipsnyje yra įtvirtintos vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Todėl preziumuojama, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra tada, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, būtent tokio dydžio delspinigiai buvo numatyti sutartyje
(7 punktas). Palūkanos atskirai numatytos sutarties 2 punkte. Todėl sutartyje numačius tiek palūkanų, tiek delspinigių skaičiavimą, laikytina, jog jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjai negali būti taikomi. 

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 66,00 Eur administravimo mokestį ir po 6,00 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki vartojimo kredito grąžinimo dienos, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.872 straipsnis). Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-839-254/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1742-260/2019.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šalis dėl šių išlaidų priteisimo turi raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Byloje ieškovė yra pateikusi teisinių paslaugų sutartis, sąskaitas už teisines paslaugas Nr. (už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą) ir sąskaita už teisines paslaugas Nr. V-5(2015)-190 (už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą) bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovė teismo prašo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama teismo įsakymu priteisti 500,00 Eur skolą, 349,36 Eur pelno palūkanas, 45,00 Eur delspinigius, 67,71 Eur administravimo mokestį, pelno palūkanų ir administravimo mokestį, t. y. po 36,80 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki prievolės pagal
(duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį įvykdymo, 8,00 Eur žyminį mokestį ir 40,00 Eur advokato išlaidų iš skolininko A. G.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
2020 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-14040-894/2020 atsisakė priimti individualios įmonės ,,Aujama – credit“ pareiškimą. Ieškovė nurodo, kad 2020 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarčiai civilinėje byloje Nr. eL2-14040-894/2020 esant neskundžiamai, nutarė kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, negali būti priteisiamos iš atsakovo šioje byloje. Procesas civilinėje byloje Nr. eL2-14040-894/2020 yra laikomas baigtu, nepriėmus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškinio pateikimas, užvedant naują bylą ieškinio teisenos tvarka, t. y. ne tęsiant procesą toje pačioje byloje, kas reiškia naujai pradėtą bylą, į kurią nepersikelia bylinėjimosi išlaidų rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atlyginimo klausimas, todėl naujoje iškeltoje civilinėje byloje nėra pagrindo svarstyti baigtoje civilinėje byloje Nr. eL2-14040-894/2020 patirtų advokato išlaidų atlyginimo klausimo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2142-343/2016).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas 19,54 Eur žyminis mokestis ir 46,53 Eur advokato išlaidos už ieškinio parengimą, proporcingos tenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 93,05 proc.), iš viso 66,07 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). 

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro
2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 290–292 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“ (juridinio asmens kodas 302653800, buveinė Kaune, P. Lukšio g. 34-2, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini))) iš atsakovo A. G. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) skolą, 338,80 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 80 ct) pelno palūkanas iki bylos iškėlimo ir po
30,80 Eur (trisdešimt eurų 80 ct) pelno palūkanas kas mėnesį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki kredito grąžinimo dienos, 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 
(2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,07 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 07 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                Eglė Kriaučiūnienė