Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-487/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16723-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:  1.1.7.2.5; 1.2.3.1.2.9; 1.2.14.3.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistojo S. K. gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

-       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme;

-       pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime – nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. balandžio 6 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, nustatyta panaikinti.

Iš S. K. priteista 4 347,46 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt septyni eurai 46 ct) turtinės žalos, 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. naudai bei 500 Eur (penkti šimtai eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. A. naudai bei 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. J. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       S. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 12 d. apie 17-19 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) miške, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas pagrobti svetimą turtą – V. M. priklausantį automobilį, tyčia sudavė ne mažiau kaip vienuolika smūgių rankomis ir kojomis G. M. į galvą ir krūtinę, tuo jam padarė nosies kaulų, apatinio žandikaulio lūžimus su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, daugybinius abipusius šonkaulių, krūtinkaulio, paliežuvinio kaulo lūžimus, po ko nutempė G. M. kūną į miško gilumą, toliau nuo tako, kur G. M. nuo patirtų sužalojimų mirė, taip jį tyčia nužudė ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš G. M. drabužių kišenių pagrobė svetimą, priklausantį G. M. turtą – bevertę piniginę, kurioje buvo mažiausiai 20 Eur, 20 Eur vertės raktų ryšulį bei pagrobė G. M. žinioje buvusį, V. M. priklausantį 5 000 Eur vertės automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 80 Eur vertės šio automobilio raktelius bei automobilyje buvusį 50 Eur vertės G. M. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), tuo padarė V. M. 5 080 Eur, o G. M. 90 Eur turtinę žalą. Tokie S. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį, paskiriant nuteistajam švelnesnes bausmes, nei paskirtos apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį bei švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Taip pat prašo sumažinti nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms V. M., I. A. ir S. J. priteistos neturtinės žalos dydį.

2.1.                      Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino nuteistojo S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau nuosprendyje apsiribojo vien formaliu šios aplinkybės konstatavimu. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu S. K. davė itin išsamius parodymus ir geranoriškai dalyvavo visuose su juo atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, taip akivaizdžiai padėjo per trumpą laiką išaiškinti šią veiką ir visas jos aplinkybes, kas, pasak gynėjo, turėjo būti pripažinta S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 

2.2.                      Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienintelė S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurią nustatė apygardos teismas, kad veiką padarė būdamas recidyvistu, niekaip tiesiogiai nesusijusi su nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte padarymo aplinkybėmis. Todėl teismas, pasak gynėjo, tinkamai įvertinęs tai, turėjo pagrindą S. K. už nusikalstamos veikos, numatytos minėtame straipsnyje padarymą, skirti švelnesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nei paskirtoji nuosprendžiu. Taip pat teigia, kad nuosprendyje tinkamai nepagrįstas itin griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimas ginamajam ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi iki šios nusikalstamos veikos padarymo S. K. nei karto nebuvo nuteistas už kokį nors nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius). Nuteistasis pilnai prisipažino padaręs ir šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, kas ir šiuo atveju buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apie šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes S. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė išsamius parodymus, geranoriškai dalyvavo visuose su juo atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad S. K. būtų veikęs apsvaigęs nuo alkoholio, o vienintelė, jau minėta S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tiesiogiai su BK 180 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis taip pat nesusijusi. Gynėjas nurodo, kad net įstatymo leidėjas šios nusikalstamos veikos nepriskiria prie sunkių ir netgi yra numatęs alternatyvią terminuotam laisvės atėmimui bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą už minėtą nusikalstamą veiką paskirti S. K. švelnesnę bausmę, nei paskirtoji skundžiamu nuosprendžiu. 

2.3.                      Skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pilnai patenkindamas visų nukentėjusiųjų ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinių ieškinių klausimą išsprendė netinkamai. Pasak gynėjo, teismas, skundžiamame nuosprendyje formaliai konstatavęs būtinumą sprendžiant ieškinius dėl neturtinės žalos atsižvelgti į visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, šios nuostatos akivaizdžiai nesilaikė. Atkreipiamas dėmesys į, gynėjo teigimu, itin didelę disproporciją tarp skundžiamu nuosprendžiu nustatyto bei priteisto turtinės žalos dydžio (4 347,46 eurų) ir dydžio sumos, priteistos neturtinei žalai atlyginti (50 000 eurų). Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių ieškinių dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Tai, kad asmuo yra jauno amžiaus ir darbingas, nelaikytina pakankamu ir objektyviu jo turtinės padėties įvertinimu. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nepriteisimo iš nuteistojo, tinkamai atsižvelgė į jo turtinę padėtį. Skundžiamame nuosprendyje neargumentuotas toks skirtingas nuteistojo turtinės padėties vertinimas, todėl jis pripažintinas netinkamu. Skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su neturtinės žalos priteisimu nukentėjusiosioms, keistina.

3.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo S. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

          III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. K. inkriminuotų nusikaltimų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei S. K. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo S. K. gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių ir subendrintos bausmės, kaip per griežtų, aspektu, o taip pat nesutinka su patenkintais civiliniais ieškiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo,  ginčydamas iš jo priteistų šiai žalai atlyginti sumų dydį. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunde keliamų klausimų. 

Dėl nuteistajam S. K. paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

4.       Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas nuteistajam S. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir jas subendrindamas, nepadarė.

5.       Už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimą nuo 8 (aštuonerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą numatytos bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki 6 (šešerių) metų.

6.       Nuteistojo S. K. gynėjas advokatas E. Liutkevičius apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintą bausmę, neteisingai vertino BK 54 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatas, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, todėl S. K. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė ir už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežtos. Toks nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

7.       Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. K. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis iš savanaudiškų paskatų padarė vieną labai sunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) žmogaus gyvybei bei vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei. Nuteistojo S. K. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – žmogaus mirtis. Byloje nustatyta, kad S. K. veiksmai, atimant kito asmens gyvybę, buvo pakankamai intensyvūs: jis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vienuolika smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir krūtinę, padarydamas sužalojimus be kita ko ir gyvybiškai svarbioje žmogaus kūno vietoje – galvoje, po to nutempė nukentėjusįjį į miško gilumą, toliau nuo tako, taip sumažindamas tikimybę, kad atokioje vietoje nukentėjusįjį surastų ir suteiktų pagalbą pašaliniai asmenys, kur nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų ir mirė. Nustatyta, kad nuteistasis smurtavo, siekdamas pagrobti nukentėjusiojo valdytą automobilį, kurį bei kitus nukentėjusiojo daiktus nuteistasis pagrobė po smurto panaudojimo. Tokie S. K. veiksmai rodo pastarojo ypatingą nejautrumą ir cinišką požiūrį į pasipriešinti negalinčio, senyvo amžiaus, mušamo nukentėjusiojo patiriamas kančias, jo sveikatą ir gyvybę. S. K. baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 118-119). Iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje tik trumpą laikotarpį 2014 m.  liepos 18 d. - 2014 m. spalio 7 d.  (t. 6, b. l. 115). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad S. K. nusikalto praeityje būdamas penkis kartus teistas (t. 6, b. l. 120-125), be kitų nusikaltimų, ir už smurtinių nusikaltimų padarymą. Jis padarė nusikaltimus, nepraėjus nei metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atlikus ankstesnę laisvės atėmimo bausmę. Jo nusikalstami veiksmai sunkėja.

8.       Nustatydamas S. K. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinų bausmių dydį, be jau aptartų aplinkybių, apygardos teismas įvertino tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė:  nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistojo S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skunde akcentuojama, kad S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė su konkrečia veika nesusijusi, o jo atsakomybę lengvina ne tik tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, bet ir tai, kad jis išsamiais bei nuosekliais parodymais, dalyvavimu ikiteisminio tyrimo veiksmuose padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams operatyviai nustatyti tiesą byloje. Apelianto manymu, į šias aplinkybes nebuvo deramai atsižvelgta, kaip į reikšmingas bausmės skyrimui. Su šiuo apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas būtent šias nuteistojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaip apibūdinančias jo asmenybę, jos pavojingumą visuomenei, vertino BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste neatsietai nuo kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tiek parinkdamas skirtinų bausmių rūšį, tiek nustatydamas S. K. skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmę.

9.       Nuteistojo S. K. gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, duodamas išsamius parodymus ir dalyvaudamas su juo atliekamuose veiksmuose, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti tiesą byloje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, neturi pagrindo nuteistojo procesinio elgesio vertinti, kaip išskirtinio, padėjusio teisėsaugos institucijoms išaiškinti padarytą nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16723-22 pradėtas 2022 m. gegužės  13 d. pagal BK 178 straipsnio 2 d., 2022 m. gegužės 12 d.– 13 d. gavus V. M. pareiškimą dėl jai priklausančio automobilio, kuris buvo jos sutuoktinio G. M. žinioje, vagystės (t. 1, b. l. 6, 3–5). Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo gauta duomenų, kad minėtą automobilį pagrobė S. K.. V. M. pranešus, kad jos sutuoktinis G. M. nebuvo rastas jo paskutinėje buvimo vietoje, su juo nepavyksta susisiekti telefonu, o 2022 m. gegužės 22 d. radus G. M. kūną su smurto žymėmis bei ikiteisminio tyrimo metu gavus duomenų, kad G. M. galėjo būti nužudytas, grobiant V. M. priklausantį automobilį, 2022 m. gegužės 23 d. pradėtas tyrimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą dėl G. M. nužudymo (t. 1, b. l. 37–42, 54–55). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. gegužės 16 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. Kušlevičės nutarimu S. K. pripažintas įtariamuoju dėl V. M. priklausančio automobilio vagystės, 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu buvo paskelbta jo, kaip įtariamojo, paieška ir jis buvo sulaikytas 2022 m. gegužės 21 d. (t. 6, b. l. 144–145, 146–147, 148–151, 156–158). 2022 m. gegužės 22 d. apklausiamas įtariamuoju dėl automobilio vagystės, S. K. nurodė V. M. priklausančio automobilio pasisavinimo aplinkybes, tuo pačiu parodė ir apie fizinio smurto G. M. atžvilgiu panaudojimą (t. 6, b. l. 180–185). S. K. parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 6, b. l. 188– 198).

10.       Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad betarpiškai po nusikaltimų padarymo S. K. pasislėpė nuo policijos pareigūnų ir, tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo nustatyta jo buvimo vieta bei jis sulaikytas. Todėl vien faktas, kad S. K., pripažinęs kaltę, gailėjęsis, ką pirmosios instancijos teismas pripažino S. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, davė parodymus ir dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, nesudaro pagrindo išvadai apie jo išskirtinę pagalbą teisėsaugos institucijoms, dėl kurios jam paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė galėtų būti pripažintos per griežtomis.

11.       Skunde akcentuojama ir tai, kad už apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta ir alternatyvi laisvės atėmimui bausmė, kurios skyrimo galimybių teismas nesvarstė, be to, pabrėžiama, kad pats teismas pripažino, jog nepakanka duomenų išvadai, jog nuteistasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatė. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino minėtas aplinkybes, bei sprendžia, kad priešingai, nei nurodė apeliantas, teismas, parinkdamas S. K. skirtinos bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei nustatydamas jos dydį už kiekvieną nusikaltimą, ir šiuo skunde nurodytu aspektu įstatymo taikymo klaidos nepadarė. S. K. parinktas laisvės atėmimo bausmių dydis, atitinkantis baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijų vidurkį,  yra proporcingas padarytų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsniui, įvertintos visos bausmių individualizavimui reikšmingos aplinkybės. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, svarbių bausmių S. K. skyrimui, kurių pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs.

Todėl, atsižvelgus į tai, kad S. K., būdamas teistas, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei ir vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, jo asmenybę, tai, kad yra  nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, praeityje skirtos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 1 dalį paskyrė teisingumo principą atitinkančias bausmes, kurių mažinti nėra pagrindo, nes jos nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikytas palankesnis nuteistajam bausmių bendrinimo – apėmimo būdas, griežtesne bausme apimant švelnesnę, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ir paskirtoji galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė būtų paskirta neteisingai ar būtų aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr.  2K-452/2012, Nr. 2K- 276- 1073/2020).

 Dėl civilinių ieškinių

12.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija ir skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo priteistą sumą nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos atlyginimui. Jis teigia, kad teismas tik formaliai paminėjo, jog atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus neturtinės žalos dydžio nustatymui, tačiau tinkamai neįvertino iš nuteistojo priteistų sumų turtinei žalai ir neturtinei žalai atlyginti disproporcijos, nuteistojo turtinės padėties. Toks skundo argumentas nepagrįstas. 

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvados dėl civilinių ieškinių pakankamai motyvuotos, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, o taip pat įvertinti suformuoti teismų precedentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Baudžiamojoje byloje nuteistasis S. K. neginčija aplinkybės, kad jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiosioms buvo padaryta žala. Turtinę žalą sudarė laidojimo išlaidos, atėmus laidojimo pašalpą, išlaidos už religines apeigas, kapavietės sutvarkymą, o taip pat pirkti vaistai, namelio ir automobilių raktų vertė, jos dydžio apeliantas neginčija. Tačiau, apelianto manymu, tarp priteistos turtinės žalos ir neturtinės žalos dydžių yra didelė disproporcija, nors įstatymo nuostatos reikalauja, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į priteistą turtinę žalą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir asmens teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą.

Nustatyta, jog dėl nusikalstamų S. K. veiksmų, atimant gyvybę nukentėjusiųjų artimiausiam žmogui – sutuoktiniui ir tėvui, jos patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, išgyvenimus ir nerimą. Bylos duomenys patvirtina, kad nužudytąjį G. M. su žmona V. M. bei dukromis I. A. ir S. J. siejo ypatingai glaudus ryšys, jų santykiai buvo itin šilti. Dėl tragiškos ir beprasmės artimo šeimos nario G. M. mirties nukentėjusiosios neabejotinai patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, kitus nepatogumus, o kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. Didžiuliai, labai skausmingi ir besitęsiantys dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas sukėlė ilgalaikį emocinį stresą, išgyvenimus ir nerimą. Nukentėjusiųjų emocinė būklė iki šiol yra išbalansuota, nuolatos juntamas nerimas, vidinė įtampa, liūdesys, kankina slogūs prisiminimai. Nukentėjusioji V. M. dėl patirtų sveikatos sutrikimų buvo priversta kreiptis į gydytoją psichiatrą, kur jai buvo skirtas medikamentinis gydymas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisingai nustatė nuteistojo veiksmais nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos mastą – sutuoktinei 20 000 Eur, dukroms po 15 000 Eur, kuris atitinka ir formuojamą teismų praktiką. Nors bendra suma neturtinei žalai atlyginti sudaro 50 000 Eur ir ji gerokai skiriasi nuo priteistos turtinės žalos dydžio, nėra pagrindo išvadai dėl poreikio peržiūrėti neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad neturtinė ir turtinė žala, esant skirtingiems nusikaltimo objektams (šiuo atveju – nuosavybei ir gyvybei), yra savarankiški, vienas nuo kito nepriklausantys ir neįtakojantys dydžiai, todėl jų derinti tarpusavyje nėra pagrindo. Tokios nuostatos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje. Nagrinėjamoje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems yra adekvatus nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Mažinti neturtinės žalos dydį apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priteisiami neturtinės žalos dydžiai neprieštarauja teismų praktikai panašiose baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 460-895/2015, Nr. 2K-292-489/2015, Nr. 2K-162-895/2015, Nr. 2K-431-746/2015).

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo tinkamai įvertinta nuteistojo turtinė padėtis, o teismo išvados, šiuo klausimu pasisakant dėl jo galimybės atlyginti civilinį ieškinį ir dėl prašomų iš jo priteisti gynybos išlaidų, yra priešingos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis nedirba, neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl sprendė, kad jis turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo turtinė padėtis, įvertinant amžių ir darbingumą, nelaikytina išskirtinai sunkia, galinčia žymiai nulemti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nuteistojo turtinės padėties vertinimo nėra prieštaringi, priešingai teismo sprendimas neišieškoti gynybos išlaidų iš nuteistojo buvo motyvuojamas ne vien jo turtine padėtimi, o pirmiausia atsižvelgta į tai, kad gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese buvo būtinas, įvertinta tai, kad nuosprendžio priėmimo metu jis nedirba, nes yra suimtas, be to, nurodyta, kad jis turės atlyginti civilinius ieškinius.

13.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam S. K. paskirtų bausmių, taip pat priteistos neturtinės žalos dydžio nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo S. K. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai            Jolanta Čepukėnienė

   Evaldas Gražys  

   Evaldas Pašilis