Civilinė byla Nr. e2-461-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00079-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 1 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Enifas“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Enifas“ pakartotinis kreditorių susirinkimas, inicijuotas kreditorės UAB „SportIN Grupė“, 2020 m. lapkričio 30 d. pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarė pakeisti 2019 m. lapkričio 8 d. vykusiame pakartotiniame BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkime patvirtintą bendrą administravimo išlaidų sąmatą ir nemokumo administratorei mokėtiną atlyginimą, nustatant, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki BUAB „Enifas“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) bendra administravimo išlaidų sąmata sudaro 7,5 MMA, iš jų atlyginimas nemokumo administratorei 1,8 MMA, nemokėti nemokumo administratorei priemokų už įplaukas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415; antruoju darbotvarkės klausimu nutarta pasiūlyti bankroto administratorei ne vėliau kaip per 1 mėnesį kreiptis į teismą su ieškiniais dėl 2014 m. spalio 24 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. 2014/20 su UAB „Priedanga“ nutraukimo ir restitucijos taikymo, taip pat dėl 12 000 Eur priteisimo iš A. J., 16 500 Eur priteisimo iš Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD ir 39 930 Eur priteisimo iš UAB „NT Partneriai“ bendrovės naudai.

3.       Nemokumo administratorė dėl 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų pateikė skundą, kuriame prašė juos panaikinti. Dėl nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorė nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ), nei iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), kituose įstatymuose kreditorių susirinkimui nėra numatyta galimybė bei teisė retrospektyviai mažinti jau patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant nemokumo administratoriaus atlyginimą, kai nemokumo administratorius su tokiu mažinimu nesutinka.

4.       Dėl aktyvių nemokumo administratorės veiksmų didžiausia BUAB „Enifas“ kreditorė UAB „SportIN Grupė“, kuri kartu yra ir bendrovės skolininkė, turėjo grąžinti savo įsiskolinimą BUAB „Enifas“, taip tenkindama visų bendrovės kreditorių interesus. Grąžinusi dalį savo įsiskolinimo, UAB „SportIN Grupė“ inicijavo kreditorių susirinkimą, kuriame pateikė skundu ginčijamus nutarimų projektus ir už juos nubalsavo.

5.       BUAB „Enifas“ bankroto procesas yra sudėtingas. Nemokumo administratorei nebuvo tinkamai perduoti bendrovės dokumentai bei turtas, viso bankroto proceso metu vyko ir tebevyksta teisminiai procesai. BUAB „Enifas“ bankroto proceso eigoje jau vyko daugiau kaip šeši teismo procesai, kilę iš šios bankroto bylos arba susiję su ja, dviejose civilinėse bylose bankroto administratorė naudojosi profesionalių teisininkų paslaugomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nemokumo administratorės aktyvumą ginant BUAB „Enifas“ kreditorių interesus ir pasiektus rezultatus, yra akivaizdu, kad
2019 m. lapkričio 8 d. pakartotiniame BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkime patvirtintas projektas „Dėl atlyginimo administratoriui nustatymo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ yra visiškai pagrįstas, nepažeidžia jokių BUAB „Enifas“ kreditorių interesų, visiškai atitinka konstitucinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl keisti jo nereikėjo.

6.       Kreditorių susirinkimas turi teisę teikti pasiūlymus nemokumo administratorei, tačiau 2020 m. lapkričio 30 d. pakartotinio BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, nors ir suformuluotas kaip pasiūlymas, tačiau jame imperatyviai nurodoma, kokius konkrečius veiksmus nemokumo administratorė privalo atlikti ir per kokį terminą. Vertinant minėtą nutarimą kompleksiškai ir išsamiai, jį sunku suvokti, kaip neįpareigojantį pasiūlymą, todėl jis vertintinas kaip nurodymas vykdyti kreditorių valią, išreikštą kreditorių susirinkime. Įvykdžius šį kreditorių pakartotinio susirinkimo nutarimą ir iškėlus nutarime nurodytus ieškinius, jie nebūtų tenkinami ir būtų atmesti. Tokiu būdu būtų beprasmiškai pailgintas BUAB „Enifas“ bankroto procesas ir, tikėtina, pažeisti BUAB „Enifas“ kreditorių interesai, kadangi toks neatsakingas teisminis bylinėjimasis pareikalautų papildomų bylinėjimosi išlaidų. Kreditorių susirinkimas negali priimti teismo paskirtam nemokumo administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą.

7.       Bendrovės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į skundą nurodė, kad BUAB „Enifas“ nemokumo administratorė nėra aktyvi ir aktyviai bankroto proceso neadministruoja. Iki šiol nėra perimti visi bendrovės dokumentai ir turtas. Nemokumo administratorė nėra aktyvi dėl galimai priteistinų sumų teikiant teismui ieškinius, kuriais būtų ženkliai mažinami kreditoriniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, VMI pritarė kreditorės UAB „SportIN Grupė“ pateiktiems nutarimų projektams – mažinti nemokumo administratorės bendrą administravimo išlaidų sąmatą bei mokėtiną nemokumo administratorei atlyginimą.

8.       Bendrovės kreditorė UAB „SportIN Grupė“ atsiliepime į skundą nurodė, kad ĮBĮ 23 straipsnio
1 dalies 5 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti ir keisti administravimo išlaidų sąmatą. Poreikį iš naujo svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos bei nemokumo administratorei mokėtino atlyginimo dydžio lėmė tai, kad šiuo metu didžiausia BUAB „Enifas“ kreditorė UAB „SportIN Grupė“ dėl nemokumo administratorės nesąžiningų veiksmų, iškart nepatvirtinus jos BUAB „Enifas“ kreditore, 2019 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkime, kuriame ir buvo sprendžiama dėl administravimo išlaidų sąmatos ir administratorei mokėtino atlyginimo dydžio, dalyvauti ir išreikšti savo pozicijos negalėjo. UAB „SportIN Grupė“ šiuo metu turi didžiausią kreditorinį reikalavimą – 170 833,64 Eur, t. y. 52,66 proc. teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos. Akivaizdu, kad UAB „SportIN Grupė“ būtų turėjusi lemiamą įtaką ir 2019 m. lapkričio 8 d. pakartotiniame BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkime.

9.       Iš 2019 m. lapkričio 8 d. vykusio pakartotinio BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad BUAB „Enifas“ nemokumo administratorė be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, patvirtinančių administravimo išlaidų būtinumą ir jų dydžio reikalingumą, todėl į bendrovės bankroto bylą įtrauktai UAB „SportIN Grupė“ pagrįstai kilo klausimų, ar 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu patvirtintas išlaidų dydis iš tiesų reikalingas, norint užtikrinti bankrutavusios įmonės administravimą. Bendrovės nemokumo administratorė net ir teismui pateiktame skunde visiškai nedetalizuoja bendrovės bankroto procese patirtų išlaidų, neteikia jokių duomenų, kad administravimo išlaidų bei atlyginimo jai sumažinimas būtų neproporcingas ar pažeidžiantis bendrovės, jos kreditorių interesus. BUAB „Enifas“ patenka į mažos įmonės kategoriją bei neturi jokio savo vardu registruoto turto, todėl reali administravimo išlaidų sąmatos suma yra 7,5 MMA (4 552,50 Eur), iš jų atlyginimas nemokumo administratorei – 1,8 MMA (1 092,60 Eur) už visą BUAB „Enifas“ bankroto laikotarpį. Tokios sumos nustatymas neužkerta nemokumo administratorei ateityje kelti klausimo dėl papildomo išlaidų poreikio, įrodant jų būtinumą ir dydžio reikalingumą, todėl priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų ir atlyginimo nemokumo administratorei sumažinimo yra teisėtas.

10.       BUAB „Enifas“ nemokumo administratorei iki 2020 m. lapkričio 30 d. nustatytas atlyginimas buvo aiškiai per didelis ir viršijo nemokumo administratorės veiklai vykdyti reikiamą sumą, taip pat pažeidė BUAB „Enifas“ kreditorių interesus, kadangi esamoje situacijoje didžioji dalis bankroto procese surinktų lėšų patektų į nemokumo administratoriaus, bet ne į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąskaitas. Tokiu būdu dėl nustatyto administravimo išlaidų sąmatos ir nemokumo administratoriui mokėtino atlyginimo dydžio BUAB „Enifas“ kreditorių reikalavimų tenkinimas bankroto procese iš esmės taptų nerealus.

11.       Nors nemokumo administratorė skunde nurodė, kad bendrovės bankroto procesas yra sudėtingas, jau vyko daugiau kaip šeši teismo procesai, tačiau minėti ginčai nereikalavo specialių UAB „Kirkiliavas“ pastangų, nes visą laiką nemokumo administratorę atstovavo profesionalus teisininkas, už kurio paslaugas sumokėtos sumos buvo priteistos iš bylas pralaimėjusios UAB „SportIN Grupė“.

12.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtinta priemoka turėtų būti skiriama tik išskirtiniais atvejais už specialius administratoriaus veiksmus, reikalaujančius papildomų pastangų ir viršijančius įprastas bankroto administratoriaus funkcijas, tačiau šiuo atveju nemokumo administratorė, neįdėdama jokių papildomų pastangų, siekia priemokų jai išmokėjimo.

13.       Kreditorių susirinkimas jokių privalomų nurodymų nemokumo administratorei nesuformulavo.
2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkime aptarta situacija dėl kreditorės UAB „Priedanga“ atliktų pažeidimų, galimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, taip pat dėl kitų sumų priteisimo BUAB „Enifas“ naudai. Nemokumo administratorė gali nevykdyti pareikšto siūlymo ir į teismą nesikreipti, tačiau vien tokio pasiūlymo pateikimas nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

14.       Bendrovės kreditorė UAB „Priedanga“ nemokumo administratorės skundą prašė tenkinti bei nurodė, kad UAB „SportIN Grupė“ klaidina kreditorių susirinkimo dalyvius dėl tvoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, taip pat techninio projekto 349-TP perdavimo sąlygų, taip pat projektavimo darbų sutarties Nr. 2014/20 įgyvendinimo sąlygų. BUAB „Enifas” įsiskolinimas UAB „Priedanga” sudaro 17 889,47 Eur. Šį BUAB „Enifas” įsiskolinimą įsipareigojo sumokėti UAB „SportIN Grupė” pagal 2018 m. sausio 31 d. pasirašytą jungtinės veiklos sutartį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino BUAB „Enifas“ kreditorių 2020 m. lapkričio 30 d. susirinkimo sprendimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kitoje dalyje skundą atmetė.

16.       Teismas nurodė, kad bendra administravimo išlaidų sąmata ir atlygis nemokumo administratorei buvo patvirtintas BUAB „Enifas“ 2019 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkime, t. y. prieš įsigaliojant JANĮ, todėl nagrinėjamo klausimo išsprendimui teismas taikė ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnio
1 dalies 1 punktas).

17.       Patikrinęs, ar buvo laikytasi nustatytos 2020 m. lapkričio 30 d. BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, teismas procesinių pažeidimų nenustatė.

18.       Teismas nustatė, jog 2019 m. lapkričio 8 d. pakartotinio BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki BUAB „Enifas“ išregistravimo iš JAR bendra administravimo išlaidų sąmata sudaro 25 MMA, iš jų atlyginimas nemokumo administratoriui – 6 MMA; taip pat pritarta priemokų mokėjimui už įplaukas, kurios apskaičiuojamos pagal Lietuvis Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 patvirtintus priemokų už įplaukas dydžius. Šis kreditorių susirinkimo sprendimas yra nenuginčytas, galiojantis, nė vienas BUAB „Enifas” kreditorius nekėlė klausimo dėl šio sprendimo nuginčijimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad, teismui patvirtinus kreditorės UAB „SportIN Grupė” kreditorinį reikalavimą BUAB „Enifas“ bankroto byloje, kreditorė įstatymo nustatyta tvarka būtų kreipusis į teismą dėl minimo kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo. Palyginęs 2019 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. patvirtintas bendras administravimo išlaidų sąmatas, teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu sąmata sumažinta 30 proc., įskaitant atlyginimą nemokumo administratorei,
t. y. nemokumo administratorės padėtis akivaizdžiai pablogėjo į praeitį.

19.       Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015), kad įprastai nėra galimas retrospektyvus bankroto administravimo išlaidų, įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą, mažinimas, nebent pats administratorius sutiktų su tokiu mažinimu, teismas konstatavo, kad BUAB „Enifas“ pakartotinis 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimas neturėjo teisės retrospektyviai mažinti ankstesniu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, įskaitant nemokumo administratorės atlyginimą. Teismo vertinimu, kreditorė UAB „SportIN Grupė“ nepagrindė būtinybės administravimo išlaidų sąmatą mažinti trečdaliu. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis matyti, kad nuo bankroto bylos BUAB „Enifas“ iškėlimo 2019 m. liepos
4 d. įvairiuose Lietuvos teismuose BUAB „Enifas“ dalyvavo 37 bylų nagrinėjime, iš jų 11 bylų inicijavo pats BUAB „Enifas, atstovaujama nemokumo administratorės. Todėl visiškai nepagrįstas UAB „SportIN Grupė“ argumentas, kad BUAB „Enifas“ nemokumo administratorė yra neaktyvi. Tai, kad nemokumo administratorė naudojasi kvalifikuota teisininkų pagalba, nereiškia, kad pati nemokumo administratorė neveikia aktyviai, nes būtent ji yra atsakinga už visų teisminių procesų inicijavimą, koordinavimą ir galutinį rezultatą.

20.       Teismas sutiko su nemokumo administratore, kad BUAB „Enifas“ bankroto procesas yra sudėtingas dėl su šiuo procesu susijusių teisminių ginčų (įskaitant ginčus su UAB „SportIN Grupė“), kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje sudaro didelę – 324 366,25 Eur sumą, o ankstesni bendrovės valdymo organai nemokumo administratorei neperdavė dalies bendrovės dokumentų bei turto (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis bankroto byloje Nr. eB2-427-467/2021). Be to, teismo vertinimu, 2019 m. lapkričio 30 d. patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (25 MMA), atsižvelgiant į BUAB „Enifas“ bankroto proceso ypatumus taip pat savaime nelaikytina neproporcingai didele, dėl ko jos mažinti nebuvo jokio pagrindo. Be kita ko, skundžiamame kreditorių susirinkime iš nemokumo administratorės nebuvo reikalaujama pagrįsti tvirtintinų administravimo išlaidų dydį, administravimo išlaidų sąmata sumažinta išskirtinai vieno kreditoriaus pasiūlymu.

21.       Įvertinęs skundo argumentus dėl 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu teismas nurodė šiuo atveju nesant pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo įpareigojantis ar sukeliantis nemokumo administratorei privalomas teisines pasekmes.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22.       Kreditorė UAB „SportIN Grupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties dalį dėl 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu ir išspręsti klausimą iš esmės – nemokumo administratorės skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodoma:

22.1.       Egzistavo pagrindas administravimo išlaidų sąmatą ir administratorei mokėtino atlyginimo dydį peržiūrėti nuo bankroto bylos iškėlimo, t. y. įvertinus UAB „SportIN Grupė“ poziciją, kuri būtų pareikšta, jeigu ji būtų galėjusi dalyvauti 2019 m. lapkričio 8 d. vykusiame pakartotiniame BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkime. Šios aplinkybės yra esminės, paaiškinančios, kodėl buvo inicijuotas klausimo dėl nemokumo administratorei nustatyto atlyginimo mažinimo svarstymas. Nemokumo administratorė elgėsi nesąžiningai, nepatvirtinusi UAB „SportIN Grupė“ kreditorinio reikalavimo ir taip nesudariusi galimybių UAB „SportIN Grupė“ dalyvauti 2019 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkime, tačiau teismas visiškai į tai neatsižvelgė. Teismas nesigilino į situacijos esmę, todėl nepagrįstai nusprendė, jog administravimo išlaidos administratorei negalėjo būti mažinamos bei nepagrįstai perkėlė pareigą apeliantei įrodyti, kodėl reikia jau patvirtintą sumą mažinti.

22.2.       Nesuprantama teismo pozicija, jog dabar UAB „SportIN Grupė“ turi įrodyti būtinybę administravimo išlaidų sąmatą mažinti trečdaliu, kai pati nemokumo administratorė nėra pagrindusi, kad 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu patvirtintas išlaidų dydis iš tiesų reikalingas, protingas ir teisingas. Teismas savo vertinimus atliko nenuosekliai ir paviršutiniškai. Esamoje situacijoje reikalinga vertinti ne tik 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimą mažinti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, formaliai teigiant, kad retrospektyvus administravimo išlaidų mažinimas nėra galimas, tačiau ir patį 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą bei juo patvirtintos išlaidų sąmatos pagrįstumą.

22.3.       Bendrovės nemokumo administratorė bendrovės bylų teismuose neveda, o jose naudojasi kvalifikuota teisininkų pagalba. Vien bylų skaičius, kuriose dalyvauja bendrovė, savaime niekaip negali įrodyti nei nemokumo administratorės aktyvumo, nei jos pastangų šiose bylose. Bendrovės nemokumo administratorė tik automatiškai yra įtraukiama į šias bylas kaip bendrovės atstovė, tačiau procesinius dokumentus rengia, teismo posėdžiuose dalyvauja bei bylų eigą seka nemokumo administratorės pasitelkti teisininkai. Nors ir vyko teisminiai ginčai, tačiau jie nereikalavo specialių UAB „Kirkiliavas“ pastangų, nes visą laiką nemokumo administratorę atstovavo profesionalus jos pasamdytas teisininkas, už kurio paslaugas sumokėtos sumos buvo priteistos iš bylas pralaimėjusios šalies. Todėl laikytina, kad nemokumo administratorė jokių papildomų laiko ir piniginių sąnaudų dėl dalyvavimo teismo procesuose nepatyrė ir šios teisminės bylos niekaip nedidina bendrovės administravimo kaštų.

22.4.       Skundžiamoje nutartyje teismas analizavo tik administravimo išlaidų dydį, tačiau nieko nepasisakė nei dėl priemokos paskyrimo tikslingumo, nei dėl jos panaikinimo pagrįstumo / nepagrįstumo. Šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kad nemokumo administratorė, neįdėdama jokių papildomų pastangų, siekia priemokų jai išmokėjimo. Teismas tokias aplinkybes turėjo išnagrinėti ir motyvuotai pasisakyti, kodėl vertina, jog 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimo sprendimas „Nemokėti nemokumo administratorei priemokų už įplaukas, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415“ yra neteisingas ir kodėl jis naikinamas. Tai, kad teismas nevertino sprendimo dalies nemokėti nemokumo administratorei priemokų už įplaukas, vėlgi leidžia manyti, kad teismas neįsigilino į situaciją bei ją išnagrinėjo formaliai bei nevisapusiškai.

23.       Bankroto administratorė UAB „Kirkiliavas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       BUAB „Enifas“ 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimas neturėjo teisės keisti 2019 m. lapkričio 8 d. vykusiame pakartotiniame bendrovės kreditorių susirinkime patvirtintos bendros administravimo išlaidų sąmatos. Kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis ĮBĮ, galėjo tik svarstyti klausimą dėl atlygio nemokumo administratorei pakeitimo, kadangi JANĮ 
155 straipsnio l dalies l punktas šiam klausimui numato išimtį. Tačiau mažinti nemokumo administratorės atlyginimą retrospektyviai kreditorių susirinkimas neturėjo teisės net ir vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.

23.2.       UAB „SportIN Grupė” kreditore BUAB „Enifas“ bankroto byloje buvo patvirtinta 2020 m. balandžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tačiau iki šiol ji nesikreipė į teismą dėl 2019 m. lapkričio 8 d. pakartotinio bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, nors praėjo daugiau nei 10 mėn. laiko tarpas. Šio klausimo UAB „SportIN Grupė visiškai nekėlė iki to laiko, kol nemokumo administratorė teismo keliu pareikalavo iš kreditorės sugrąžinti įsiskolinimus BUAB „Enifas“.

23.3.       Ankstesnis UAB „SportIN Grupė“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimas nebuvo galimas ne dėl nemokumo administratorės veiksmų, o dėl kreditorei inicijuotų teismo procesų, kuriuos inicijavo buvęs BUAB „Enifas“ (duomenys neskelbtini) J. J., todėl kaltinti nemokumo administratorę nesąžiningumu yra visiškai nepagrįsta ir nesąžininga. UAB „SportIN Grupė“ atskirojo skundo teiginiai apie nemokumo administratorės netinkamai organizuojamą bankroto procesą yra visiškai nepagrįsti ir apeliantė nepateikia nei vieno argumento, patvirtinančio jos teiginius.

23.4.       2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimu administravimo išlaidų sąmata ir nemokumo administratorės atlyginimas buvo sumažinti ne trečdaliu, o 70 proc., kas yra daugiau, negu du trečdaliai. Tai akivaizdžiai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. BUAB „Enifas“ bankroto procesas tęsiasi nuo 2019 m. liepos 4 d., tai yra daugiau nei pusantrų metų ir visą tą laiką nemokumo administratorė buvo labai aktyvi, veikdama bendrovės ir jos kreditorių interesais. Dalį BUAB „Enifas“ priklausančių lėšų nemokumo administratorei pavyko prisiteisti, inicijavus teismo procesą prieš skolininkus. Įvertinus visą iki šiol vykusį BUAB „Enifas“ bankroto procesą ir žinant, kad dėl vykstančių teisminių procesų, kuriuose dalyvauja BUAB „Enifas“, šis bankroto procesas dar tęsis ilgą laiką (tikėtina, kad ne mažiau, nei metus), visiškai nepagrįstai atrodo UAB „SporIN Grupė“ teiginiai apie tai, kad teismas savo vertinimus atliko nenuosekliai ir paviršutiniškai.

23.5.       Visuose vykusiuose teismo procesuose nemokumo administratorė dalyvavo asmeniškai, netgi tada, kai buvo naudojamasi teisininkų paslaugomis, ir tai apeliantė puikiai žino, kadangi dveji teisminiai ginčai vyko būtent su UAB „SportIN Grupė“. Todėl teigti, kad nemokumo administratorė jokių papildomų laiko ir piniginių sąnaudų dėl dalyvavimo minėtuose teismo procesuose nepatyrė ir šios teisminės bylos niekaip nedidina bendrovės administravimo kaštų, yra visiškai neatsakinga ir nepagrįsta.

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

25.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 27 punkte išaiškinta, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime; vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad BUAB „Enifas” administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 2019 m. lapkričio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad nagrinėjamo klausimo dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo teisėtumo išsprendimui taikytinos ĮBĮ nuostatos.

27.       ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ
23 straipsnio 5 punktas); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ
36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015 ir kt.).

28.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad priimant ginčijamą 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo nemokumo administratorei pakeitimo” buvo laikytasi specialiame nemokumo procesą reglamentuojančiame įstatyme ir kreditorių susirinkimo nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių susirinkimo narių dalyvavimo, nustatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas skundas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo priimto nutarimo pirmuoju darbotvarkės panaikinimo, teisėtumą ir pagrįstumą tik priimto nutarimo turinio (o ne procedūriniu) aspektu.

29.       BUAB „Enifas“ bankroto bylos duomenimis, 2019 m. lapkričio 8 d. pakartotinio BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki BUAB „Enifas“ išregistravimo iš JAR bendra administravimo išlaidų sąmata sudaro 25 MMA, iš jų atlyginimas nemokumo administratorei – 6 MMA; taip pat pritarta priemokų mokėjimui už įplaukas, kurios apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 patvirtintus priemokų už įplaukas dydžius. 2020 m. lapkričio 30 d. įvykusio pakartotinio BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkimo metu pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditorių balsų dauguma nutarta pakeisti 2019 m. lapkričio 8 d. vykusiame pakartotiniame BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkime patvirtintą bendrą administravimo išlaidų sąmatą ir nemokumo administratorei mokėtiną atlyginimą, nustatant, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki BUAB „Enifas“ išregistravimo iš JAR bendra administravimo išlaidų sąmata sudaro 7,5 MMA, iš jų atlyginimas nemokumo administratorei – 1,8 MMA; taip pat nutarta nemokėti nemokumo administratorei priemokų už įplaukas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, lyginant 2019 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. patvirtintas bendras administravimo išlaidų sąmatas matyti, kad skundžiamu nutarimu žymiai sumažinta administravimo išlaidų sąmata bei atlyginimas nemokumo administratorei, tokį pakeitimą taikant ne nuo skundžiamo nutarimo priėmimo momento, bet nuo bankroto bylos iškėlimo momento, t. y. retrospektyviai.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; 2020 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-219/2020).

31.       Bylos duomenimis, 2019 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu (nutarties 29 punktas) nėra nuginčytas. Nei apeliantė UAB „SportIN Grupė” nuo tapimo bendrovės kreditore momento (Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-799-881/2020 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį dėl 170 833,64 Eur UAB „SportIN Grupė” finansinio reikalavimo BUAB „Enifas” bankroto byloje patvirtinimo), nei kiti bendrovės kreditoriai šio nutarimo neskundė, t. y. minimas nutarimas šiuo metu yra galiojantis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl skundžiamo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu neteisėtumo. BUAB „Enifas“ kreditorių susirinkimas turi teisę svarstyti klausimą dėl ankstesniu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos bei nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo, tačiau administravimo išlaidų sąmata ir atlyginimas administratorei gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Šiuo atveju skundžiamu nutarimu sumažinus administravimo išlaidų sąmata bei atlyginimą nemokumo administratorei už praėjusį laikotarpį (už praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas) buvo pažeistas draudimas retrospektyviai mažinti administravimo išlaidų sąmatą.

32.       Apeliacinio skundo argumentai, kad poreikį keisti ankstesniu sprendimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą bei atlyginimą administratorei už praėjusį laikotarpį lėmė tai, jog šiuo metu didžiausia BUAB „Enifas“ kreditorė UAB „SportIN Grupė“ negalėjo dalyvauti 2019 m. lapkričio 8 d. susirinkime, bet jei būtų galėjusi, toks nutarimas nebūtų priimtas, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Pirma, draudimas retrospektyviai mažinti administravimo išlaidų sąmatą bei atlyginimą administratoriui galioja viso įmonės bankroto proceso laikotarpiu bei visiems jo dalyviams, išskyrus atvejus, jei administratorius sutinka su jo atlyginimo sumažinimu už praėjusį laikotarpį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nors šioms išlaidoms ir keliamas būtinumo ir pagrįstumo reikalavimas, tačiau joms taikytina taisyklė, kad administratorius negali viršyti maksimalaus kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų administravimo išlaidų dydžio, suponuoja, jog šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat galioja tik ateityje patirtinoms administravimo išlaidoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Antra, kreditorius, nesutinkantis su kreditorių susirinkime priimtais nutarimais, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo, šią teisę jis įgyja jo reikalavimus patvirtinus teismui (ĮBĮ 22 straipsnis). Trečia, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šią teisę (kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo) turi ir tie kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto byloje patvirtinti jau po atitinkamų nutarimų priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Minėta, UAB „SportIN Grupė“ bendrovės kreditore tapo 2020 m. balandžio 28 d., t. y. jau po 2019 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, kurio niekas neginčijo. Apeliantė, tapusi bendrovės kreditore, teise kreiptis į teismą dėl aptariamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo taip pat nepasinaudojo. Taigi, vien ta aplinkybė, kad šiuo metu didžiausia bendrovės kreditore esanti UAB „SportIN Grupė“, nebūtų pritarusi 2019 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimui trečiuoju darbotvarkės klausimu, nepatvirtina, kad jis yra neteisėtas. Kita vertus, laikydama, kad 2019 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratorei bei priemokų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 patvirtintus priemokų už įplaukas dydžius mokėjimo, didžiausia BUAB „Enifas“ kreditorė gali pakartotinai inicijuoti, o kreditorių susirinkimas turi teisę svarstyti klausimą dėl ankstesniu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos bei nemokumo administratorės atlyginimo pakeitimo. Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neturi teisės tikrinti bei spręsti dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo savarankiškai, nesant dėl jų pateiktų skundų. Nurodytos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo.

33.       Savo skundą kreditorė grindžia ir tuo, jog nemokumo administratorė nėra aktyvi, nepatiria papildomų laiko bei piniginių sąnaudų, nes teismuose bendrovės bylų neveda savarankiškai, o naudojasi profesionalių teisininkų paslaugomis, todėl atlyginimas jai sumažintas pagrįstai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Enifas“ bankroto procesas yra sudėtingas, nes ankstesni bendrovės valdymo organai nemokumo administratorei neperdavė dalies bendrovės dokumentų bei turto (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis bankroto byloje Nr. eB2-427-467/2021), pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nuo bankroto bylos BUAB „Enifas“ iškėlimo 2019 m. liepos 4 d. įvairiuose Lietuvos teismuose BUAB „Enifas“ dalyvavo 37 bylų nagrinėjime, iš jų 11 bylų inicijavo pats BUAB „Enifas, atstovaujama nemokumo administratorės. Tai paneigia nepagrįstus UAB „SportIN Grupė“ argumentus dėl BUAB „Enifas“ nemokumo administratorės neaktyvumo. Nors pirmosios instancijos teismas nepripažino BUAB „Enifas“ 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu neteisėtu, tačiau iš jo turinio bei į bylą pateikto 2020 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 3A matyti, kad bendrovės administratorės neaktyvumas iš esmės siejamas su nesikreipimu į teismą su ieškiniais dėl 2014 m. spalio 24 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. 2014/20 su UAB „Priedanga“ nutraukimo ir restitucijos taikymo, taip pat dėl 12 000 Eur priteisimo iš A. J., 16 500 Eur priteisimo iš Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD ir 39 930 Eur priteisimo iš UAB „NT Partneriai“ bendrovės naudai. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė tiek administratorės neaktyvumą, tiek sprendimą mažinti 2019 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą administravimo išlaidų sąmatą ir, svarbiausia, atlyginimą administratorei, sieja ne su jau atliktais administravimo veiksmais, o tik su neatliktais, kuriuos pasiūlė administratorei atlikti ateityje. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo teisėtai panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas, bendrovės kreditoriams neįvertinus jokių administratorės bankroto byloje atliktų veiksmų bei jų rezultatų, kas patvirtina jo nepagrįstumą.

34.       Tuo tarpu aplinkybė, kad administratorė, vesdama bylas teisme, naudojasi teisininkų paslaugomis, savaime nereiškia, kad dėl to administratorė nepatiria laiko bei piniginių sąnaudų. ĮBĮ bei kiti bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nedraudžia bankroto administratoriui kreiptis kvalifikuotos pagalbos į buhalterines ir (ar) teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-546-381/2017). Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad tokiomis paslaugomis naudojamasi nepagrįstai ar kad tokiu būdu švaistomos administravimo lėšos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamame kreditorių susirinkime iš nemokumo administratorės nebuvo reikalaujama pagrįsti tvirtintinų administravimo išlaidų dydį, administravimo išlaidų sąmata sumažinta išskirtinai vieno kreditoriaus pasiūlymu.

35.       Apibendrindamas aukščiau nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės procesiniam ginčo išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37.       BUAB „Enifas“ nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“ pateikė prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, kurias pagrindžia prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai (sąskaita-teisinių paslaugų išklotinė ir mokėjimo nurodymas). CPK
93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). BUAB „Enifas“ nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“ apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra priteisiamos iš apeliantės. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorę šioje byloje atstovavo Advokato A. A. P. kontora, su kuria būtent BUAB „Enifas“ yra sudariusi Atstovavimo sutartį, minėtas išlaidos padengtos bendrovės lėšomis, ką patvirtina 2021 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymas, išlaidos priteisiamos BUAB „Enifas“.

        Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ naudai iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                                                   Aldona Tilindienė