Civilinė byla Nr. e2-369-592/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45015-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovui R. L., jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atstovei R. J.,

atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovei L. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ ir akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo – 194-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Šeškinė“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo įpareigoti atsakoves AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. pagal buto apskaitos prietaiso rodmenis, taikant šilumos kainas, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, patvirtino 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė UAB „Vilniaus energija“ nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo nepagrįstai skaičiavo karšto vandens suvartojimą pagal bendras normas, nors ieškovo bute yra įrengtas metrologiškai patikrintas karšto vandens skaitiklis, ieškovas yra deklaravęs jo rodmenis, o atsakovės iki šiol nesikreipė į vartotoją ir nepakeitė karšto vandens skaitiklio nauju skaitikliu, įrengė savo skaitiklį prieš vartotojui priklausantį skaitiklį, nors ieškovas tam netrukdė bei nepadarė jokių kitų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų. Ieškovo bute esantis karšto vandens apskaitos prietaisas yra tinkamas naudoti ir turi galiojančią metrologinę patikrą. Ieškovas ginčo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki bylos nagrinėjimo momento nenutrūkstamai mokėjo už patiektą karštą vandenį karšto vandens tiekėjui pagal turimo skaitiklio rodmenis. Ieškovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis, todėl atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, teikiančiam vartojimo paslaugas, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ji netinkamai įvykdė savo pareigą perimti ieškovo turimą skaitiklį.

Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. su UAB „Vilniaus energija“ sudaryta šilumos ūkio nuomos sutartis baigėsi bei nuo šio laikotarpio šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo (įskaitant karšto vandens tiekėjo veiklą) AB „Vilniaus šilumos tinklai“. UAB „Vilniaus energija“ nėra ir nelaikytina karšto vandens tiekėju, nevykdo bei neadministruoja šilumos energijos pirkimo-pardavimo vartotojams apskaitos, todėl objektyviai negali įvykdyti ieškovo pareikštame ieškinyje nurodytų tariamų karšto vandens tiekėjo prievolių. Dėl to ieškinio reikalavimai negali būti nukreipiami į UAB „Vilniaus energija“ ir ji negali būti laikoma materialiai atsakinga pagal pareikštus reikalavimus, t. y. laikytina netinkamu atsakovu byloje.

Pažymėjo, kad karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalyje bei 16 straipsnio 4 dalyje. Tačiau, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 (toliau - Metodika).

Ginčo atveju UAB „Vilniaus energija“ teisės aktų nustatyta tvarka patalpino pranešimus viešojoje erdvėje, nurodydama, jog Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams, neperdavus UAB „Vilniaus energija“ vartotojų turimų karšto vandens skaitiklių ir/ar negavus informacijos iš vartotojų, UAB „Vilniaus energija“ teisės aktų nustatyta tvarka įrengs atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus; UAB „Vilniaus energija“ patalpino pranešimus bendrojoje daugiabučio namo erdvėje bei papildomai išsiuntė ieškovui eilę rašytinių pranešimų, kuriais prašė sudaryti galimybės UAB „Vilniaus energija“ įvykdyti prievoles, t. y. įrengti/pakeisti ieškovui priklausančiame bute metrologiškai patikrintus bei UAB „Vilniaus energija“ priklausančius skaitiklius; UAB „Vilniaus energija“ atstovai buvo atvykę ieškovui priklausančio buto adresu, tačiau, nepaisant pateiktų rašytinių pranešimų, šiems nebuvo sudaryta galimybė įrengti metrologiškai patikrintą bei ieškovui priklausantį skaitiklį; ieškovo įvykdytas pažeidimas teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuotas pažeidimų nustatymo aktu; nurodytas aplinkybes bei ieškovo įvykdytus pažeidimus konstatavo bei patvirtino UAB „Vilniaus energija“ atstovas, daugiabučio namo valdytojas bei prižiūrėtojas.

Atsakovės teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui tinkamai bei pagrįstai suvartotas karštas vanduo skaičiuotas pagal Metodiką.

Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos, tuo laikotarpiu licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškovo nurodytos aplinkybės atsirado iki bendrovės veiklos laikotarpio pradžios.

Pažymėjo, kad nors rašytinės formos karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualias sąlygas tarp ieškovo ir UAB „Vilniaus energija“ nesudaryta, tarp šalių susiklostė karšto vandens pirkimo-pardavimo santykiai pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 priedu patvirtintas Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas. Sąlygų 41.3 punktas numato, kad buitinis karšto vandens vartotojas turi pareigą užtikrinti tvarkingą buitinių prietaisų techninę būklę, tinkamai juos prižiūrėti. Vadovaujantis Sąlygų 17 punktu, suvartoto karšto vandens kiekiai taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka nustatomi pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis arba teisės aktų numatytais atvejais skaičiavimo būdu (taikant normatyvus).

Vykdant Šilumos ūkio įstatymo ir galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ dar 2009 metų birželio ir gruodžio mėnesiais kelis kartus viešai spaudoje bei individualiai su siunčiamomis sąskaitomis siūlė Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai, kaip pradedančiam veiklą karšto vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Kadangi ieškovo namo vartotojai, tame tarpe ir ieškovas, sutikimo dėl karšto vandens skaitiklių pardavimo iki 2010 m. gegužės 1 d. nepateikė, pradėjusi karšto vandens tiekėjo veiklą, UAB „Vilniaus energija“, vykdama Šilumos ūkio įstatymo normas, 2013 m. balandžio mėnesį pradėjo įrenginėti ieškovo namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui.

UAB „Vilniaus energija“ ne kartą raštu kreipėsi į ieškovą, kad būtų sudarytos sąlygos karšto vandens skaitiklių pakeitimui, tačiau sąlygos karšto vandens skaitiklio įrengimui sudarytos taip ir nebuvo. Dėl to pagrįstai ieškovui nuo 2013 metų rugsėjo 1 d. mėnesio mokesčiai už karštą vandenį buvo pradėti skaičiuoti pagal Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 03-26 patvirtintą Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, Metodiką ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 patvirtintas vandens vartojimo normas RSN 26-90.

Kadangi ieškovas neleido UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (po 2016 m. kovo 29 d.) įrengti naujų karšto vandens skaitiklių, nėra pagrindo perskaičiuoti normatyvą pagal ieškovo buto apskaitos prietaisus. Be to, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas dabar įsileistų ir pagaliau leistų įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklius, UAB „Vilniaus energija“ vis tiek negalėtų atlikti normatyvinio karšto vandens kiekio anuliavimo, nes Komisija viename iš savo raštų Nr. R2-(ŠP)-773 labai aiškiai nurodė, kad vartotojams atliktas normatyvinio karšto vandens kiekio (laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 7 d.) anuliavimas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 2 daliai. Komisija pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju normatyvinis karšto vandens kiekis tuo laikotarpiu negalėjo būti perskaičiuotas/anuliuotas.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015 panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““ ir įpareigojo komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje ir sprendime civilinėje byloje Nr. 2-352- 566/2017, spręsdamas analogišką klausimą, pažymėjo, kad vien tik aplinkybė, jog minėtas nutarimas buvo panaikintas, o komisija buvo įpareigota iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais, savaime nepaneigia atsakovų (šiuo atveju ieškovo) pareigos atsiskaityti su ieškovu (šiuo atveju su AB „Vilniaus šilumos tinklai“) už ieškovo namui pateiktą ir apskaitytą šilumos energiją. Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, jog mokesčiai neteisingai skaičiuojama nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. (karšto vandens normatyvo taikymo), o ieškinys pateiktas teismui tik 2016 m. gruodžio 9 d., todėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reikalauja taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

        Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Be to, atsakovių atstovės prašė teismo remtis prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus apygardos teismo 2020-05-07 nutartimi civilinėje byloje 2A-600-933/2020, t. y. aplinkybėmis, kad UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. balandžio mėnesį pradėjo įrenginėti ginčo namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui; kad pagrįstai nuo 2013-09-01 taikė karšto vandens suvartojimo įkainius pagal normatyvus, nustatytus Metodikoje. Ieškovas nesutiko, kad tai prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje.

        Trečiasis asmuo (jo atstovas) neatvyko į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, iš jo prašymų negauta, todėl byla nagrinėtina teismo posėdyje jam nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017 36 punktą; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

Nagrinėjamoje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-45015-2016-3) ginčas kilęs dėl atsakovių prievolės atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. pagal ginčo buto apskaitos prietaiso rodmenis, taikant šilumos kainas, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, patvirtino 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132.

Vilniaus apygardos teismas 2020-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-600-933/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-22615-2015-3), nagrinėdamas R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178-862/2019 pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“, vertino aplinkybes, susijusias su R. L. bute įrengto skaitliuko pagrįstumu ir teisėtumu, taip pat karšto vandens suvartojimo įkainių pagal normatyvus, nustatytus Metodikoje, nuo 2013-09-01 (kaip ir nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo laikotarpio) pagrįstumą ir teisėtumą.

Tokiu atveju teismas sutinka su atsakovių argumentų, kad minėto įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo 50 ir 56 punktuose nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje.

Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad nepagrįsti atsakovo R. L. teiginiai, jog nustatant vartotojui (R. L.) patiekto ir sunaudoto karšto vandens kiekį, turėjo būti vadovaujamasi ginčo bute UAB „Vilimeksas“, o ne karšto vandens tiekėjo įrengtu karšto vandens skaitiklio parodymais; kad skaitiklis (sumontuotas UAB „Vilimeksas“) įrengtas ne kompetentingo asmens – karšto vandens tiekėjo (ieškovės). Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ pateikė įrodymus, jog R. L., UAB „Vilniaus energija“ teisėtai reikalaujant, nesudarė sąlygų patikrinti ir, esant reikalui, pakeisti karšto vandens apskaitos prietaisą; kad UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. balandžio mėnesį pradėjo įrenginėti namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui; kad UAB „Vilniaus energija“ raštu ne kartą kreipėsi į R. L., prašydamas sudaryti sąlygas karšto vandens skaitikliams įrengti, tačiau sąlygos karšto vandens skaitikliui įrengti sudarytos nebuvo; kad R. L. dar prieš Pažeidimų nustatymo akto surašymą buvo įspėtas, jog nuo 2013-09-01 ginčo butui bus pradėtas taikyti karšto vandens apskaičiavimo normatyvas pagal Metodiką. Remdamasis tuo, kad išdėstyta teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai nuo 2013-09-01 taikė karšto vandens suvartojimo įkainius pagal normatyvus, nustatytus Metodikoje.

Tai suponuoja išvadą, kad ir nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo įpareigoti atsakoves atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. pagal ginčo buto apskaitos prietaiso rodmenis, taikant šilumos kainas, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, patvirtino 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132, nes, kaip minėta, pagrįstai ir teisėtai nuo 2013-09-01 buvo taikomi karšto vandens suvartojimo įkainiai pagal normatyvus, nustatytus Metodikoje (CPK 178, 185 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovei: UAB „Vilniaus energija“ 363 Eur už teisines paslaugas, į valstybės biudžetą – 22,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (tame tarpe - 10,20 Eur kasacinio teismo išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu); ieškovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, juridinio asmens kodas 111760831, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,63 Eur (dvidešimt du eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Igoris Kasimovas