Civilinė byla Nr. 3K-3-104/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

72; 99.5; 99.9; 99.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams J. B.-R., E. V., J. V., R. V., V. V., D. V. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, atsakovo V. V. priešieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovės D. V. priešieškinį dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, sudariusioms taikos sutartį, taip pat dėl tam tikrų išlaidų priskyrimo išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu.

Ieškovė O. V. 2006 m. liepos 5 d. pareikštu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu Alytuje (duomenys neskelbtini) (toliau nutartyje – gyvenamasis namas), tvarką ir jai iki gyvos galvos paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu 1-1, virtuve, plane pažymėta 1-2, koridoriumi, plane pažymėtu 1-3, sandėliuku, plane pažymėtu 1-4, bei rūsio patalpa, plane pažymėta R-1.

2007 m. spalio 18 d. ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: 1) ieškovei paskirti naudotis gyvenamąja patalpa 1-1 ir bendrai su bendraturčiais V. V., J. B.-R., E. V., R. V. ir J. V. paskirti naudotis patalpomis 1-2, 1-3, 1-4 ir R-2; 2) atsakovams V. V., J. B.-R., E. V., R. V. ir J. V. paskirti naudotis gyvenamosiomis patalpomis 1-5, 1-6, 1-7 ir bendrai su ieškove naudotis patalpomis 1-2, 1-3, 1-4 ir R-2; 3) atsakovei D. V. paskirti naudotis patalpomis 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, R-1, R-3 ir R-4.

Atsakovė D. V. 2007 m. balandžio 16 d. pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi 2007 m. spalio 18 d., prašė: 1) pakeisti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant, kad D. V. tenka 270/500 namo dalių, kitiems bendraturčiams – 230/500 namo dalių, t. y. O. V. – 46/500, R. V. – 46/500, J. V. – 46/500, V. V. – 46/500, J. B.-R. – 23/500, E. V. – 23/500; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, D. V. asmeninės nuosavybės teise paskirti patalpas 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, suteikti butui Nr. 2, rūsio patalpas R-1, R-3, R-4 pripažinti buto Nr. 2 priklausiniu; O. V., J. B.-R., E. V., R. V., J. V., V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise paskirti patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 ir suteikti butui Nr. 1, rūsio patalpą R-2 pripažinti buto Nr. 1 priklausiniu.

Atsakovas V. V. 2007 m. birželio 14 d. pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: O. V. iki gyvos galvos paskirti naudotis gyvenamąja patalpa 1-1 be teisės perleisti šią naudojimosi teisę tretiesiems asmenims; O. V., V. V., J. B.-R., E. V., R. V. ir J. V. paskirti naudotis bendrai rūsio patalpa R-2; V. V., J. B.-R., E. V., R. V. ir J. V. paskirti bendrai naudotis patalpomis 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; leisti O. V. iki gyvos galvos naudotis patalpomis 1-2 ir 1-3 bendrai su V. V., J. B.-R., E. V., R. V. ir J. V. be teisės perleisti šią naudojimosi teisę tretiesiems asmenims, nes ji šių patalpų naudotojų yra suteikiama tik O. V. asmeniškai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį: 1) pakeičiamos bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje: D. V. paskirtos 270/500 namo dalys; O. V., R. V., J. V., V. V., E. V. ir J. B.-R. paskirtos 230/500 namo dalys; 2) atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei D. V. asmeninės nuosavybės teise paskirtos patalpos 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 ir suteiktas butui Nr. 2, rūsio patalpos R-1, R-3, R-4 pripažintos buto Nr. 2 priklausiniu; ieškovei O. V. ir atsakovams J. B.-R., E. V., R. V., J. V., V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise paskirtos patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, butui suteiktas Nr. 1, rūsio patalpa R-2 pripažinta buto Nr. 1 priklausiniu; 3) nustatytos buto Nr. 1 su rūsiu bendrosios dalinės nuosavybės dalys: ieškovei O. V. ir atsakovams R. V., J. V., V. V. po 2/10 buto Nr. 1 dalis; atsakovams J. B.-R. ir E. V. po 1/10 buto Nr. 1 dalį; 4) nustatyta tokia naudojimosi butu Nr. 1 tvarka: ieškovei O. V. iki gyvos galvos paskirta naudotis gyvenamoji patalpa 1-1; ieškovei O. V., atsakovams V. V., J. B.-R., E. V., R. V. ir J. V. paskirta naudotis bendrai rūsio patalpa R-2 ir pagalbinės patalpos 1-2, 1-3, 1-4; atsakovams V. V., J. B.-R., E. V., R. V. ir J. V. paskirtos naudotis bendrai patalpos 1-5, 1-6, 1-7.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 4 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. nutartimi grąžino ieškovei 146,49 Lt, atsakovui V. V. – 75 Lt, atsakovei D. V. – 1074,77 Lt žyminio mokesčio; iš visų atsakovų priteisė po 944,47 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei; iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovams J. B.-R., R. V., J. V., E. V. po 200 Lt kiekvienam, V. V. – 1480,67 Lt, D. V. – 3450 Lt; iš ieškovės ir visų atsakovų priteisė valstybei po 18,80 Lt įteikimo išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad byla baigta taikos sutartimi, teismas sprendė, kad šalims grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad byloje iš dalies patenkinti šalių reikalavimai, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai (CPK 93 straipsnis). Nurodęs, kad ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką, nes ji ginčo name gyveno ir susitarti be teismo su atsakovais negalėjo, nes šie su ja nebendravo, kad, reikšdama dubliką, ieškovė siūlė ginčą spręsti taikiai, taikos sutartimi jos reikalavimai patenkinti, teismas konstatavo, kad iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nurodęs, kad atsakovas V. V. nesutiko su ieškovės ieškiniu, reiškė priešieškinį, taikos sutartimi jo reikalavimai patenkinti, teismas sprendė, kad šio atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės, nes ginčas vyko tarp jų. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė D. V. pateikė advokatės O. Klinavičienės kvitus, iš kurių matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. 500 Lt sumokėta už dokumento surašymą administracinėje byloje ir 700 Lt už dokumento surašymą, patarimą, nors tuo metu, joks atsakovės atstovės dokumentas byloje nepateiktas, 2007 m. rugpjūčio 6 d. atstovavimo sutartis su advokate O. Klinavičiene nutraukta, teismas sprendė, jog šios atsakovės D. V. išlaidos neskaičiuojamos nagrinėjamoje byloje. Atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovės D. V. gyvenamoji vieta deklaruota Alytuje (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami nurodytu adresu, procesiniuose dokumentuose atsakovės D. V. gyvenamoji vieta nurodoma Alytuje, Kauno apygardos administracinis teismas siuntė administracinę bylą D. V. į Alytų, ir tik nuo 2007 m. spalio 18 d. atsakovė gyvenamąją vietą nurodo sūnaus E. V. adresu Didžiojoje Britanijoje, taip pat pažymėjęs, kad fizinis asmuo gali turėti vieną nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 straipsnis), teismas konstatavo, kad nežinoma, kokiu tikslu atsakovė važinėjo į Didžiąją Britaniją, be to, jai teisme atstovavo kvalifikuotos advokatės, dalyvauti teismo posėdžiuose nebuvo būtinybės, todėl kelionės išlaidos ir vertimo paslaugos nelaikomos bylinėjimosi išlaidomis. Teismo vertinimu, atsakovei D. V. iš ieškovės priteistina 500 Lt už advokatės O. Klinavičienės paslaugas ir 2950 Lt už advokatės A. Jasinskienės atstovavimą. Kitos atsakovės turėtos išlaidos nelaikomos bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje, nes tuo pačiu metu buvo nagrinėjama byla pagal jos ieškinį VĮ Registrų centrui dėl daiktinių teisių, tam reikėjo įvairių pažymų iš VĮ Registrų centro ir archyvo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovų V. V. bei D. V. atskiruosius skundus, 2008 m. spalio 27 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis. Atkreipusi dėmesį į tai, kad visi trys apeliantai save laiko bylą laimėjusia šalimi, kolegija pažymėjo, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, apeliantų argumentai, kad jie laimėjo bylą, yra visiškai nepagrįsti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė D. V. prašo palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarties dalį dėl 75 procentų žyminio mokesčio grąžinimo šalims ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovų naudai; kitą nutarties dalį pakeisti taip: ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; iš ieškovės kasatorei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnį. Nors teismas konstatavo, kad šioje byloje šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, tačiau, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. T. ir kt. v. V. Rudakovo firma „Telšių ranga“, bylos Nr. 3K-3-172/2005), patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos neskaičiavo ir bylinėjimosi išlaidas skirstė ne proporcingai, o priteisė visas išlaidas tiek iš kasatorės ieškovei, tiek ir iš ieškovės kasatorei. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartimi byloje kilęs ginčas buvo išspręstas taip, kaip patikslintu priešieškiniu prašė kasatorė, tuo tarpu nė vienas ieškovės reikalavimas, iškeltas ieškinyje, taikos sutartimi nebuvo patenkintas. Kasatorės teigimu, tokia faktinė situacija teisiškai kvalifikuotina kaip ieškinio atsisakymas (ne dėl to, kad atsakovai geruoju patenkino reikalavimą) ir priešieškinio pripažinimas. Darytina išvada, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad šalių reikalavimai patenkinti iš dalies. Anot kasatorės, taikos sutarties tekstas patvirtina, kad ieškovės reikalavimai yra atmesti, o visų atsakovų – patenkinti, todėl ieškovė laikytina bylą pralaimėjusia, o atsakovai – bylą laimėjusia šalimi.

2. Priteisdami ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismai neatsižvelgė į jos procesinį elgesį byloje ir nevertino aplinkybės, kad ieškinys buvo pareikštas net nemėginus tarpusavyje susitarti geruoju ir susitarimą patvirtinti notariškai. Po pateiktų atsiliepimų į ieškinį ieškovė dublike jau sutiko su atsakovų nurodytais argumentais, kad name faktiškai yra du butai, iš kurių vienas priklauso kasatorei. Iš šių procesinių dokumentų darytina išvada, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino atsakovų argumentus ir savo reikalavimų nepagrįstumą. Be to, atsiliepimu į atsakovo V. V. priešieškinį ieškovė sutiko su jo iškeltais reikalavimais ir pati pateikė teismui taikos sutarties projektą, į kurį perkėlė atsakovo reikalavimus, tačiau visiškai nepaminėjo kasatorės. Anot kasatorės, šie ieškovės veiksmai vertintini kaip atsakovo V. V. priešieškinio pripažinimas. Atsiliepimu į kasatorės priešieškinį ieškovė ginčijo reikalavimą dėl rūsio patalpų R-1, R-3, R-4 pripažinimo asmenine kasatorės nuosavybe, todėl kasatorė patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendraturčių dalis bei atidalyti kasatorei priklausantį turtą. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimais ieškovė reikalavo patalpas 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, R-1, R-3, R-4 paskirti kitiems atsakovams naudotis, nors pati žinojo, jog šios patalpos yra faktiškai naudojamos kasatorės, kuriai 1/2 namo dalis nuosavybės teise priklausė dar prieš ieškovės sutuoktinio, buvusio 1/2 namo dalies savininko, mirtį. Be to, į taikos sutarties projektą ieškovė neįtraukė kasatorės, kaip turinčios teisę naudotis nors viena namo patalpa. Kasatorės manymu, toks ieškovės elgesys yra aiškiai nesąžiningas ir sąmoningai veikiantis prieš teisingą ir greitą išnagrinėjimą bylos, kuri galėjo baigtis taikiai dar 2007 metų pradžioje. Dėl to pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus ieškovė privalo atlyginti atsakovų patirtas išlaidas (CPK 95 straipsnis).

3. Teismai neteisėtai ir nepagrįstai kasatorės kelionių išlaidų nepripažino bylinėjimosi išlaidomis. Teismai nesivadovavo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsniu. Byloje pateikti įrodymai, kasatorės teigimu, patvirtina, kad ji bylos nagrinėjimo metu dirbo ir studijavo Didžiojoje Britanijoje, o į Lietuvą grįždavo ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Darytina išvada, kad kasatorė, išvykdama gyventi, mokytis ir dirbti į Didžiąją Britaniją, neprivalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimo, o teismai, spręsdami klausimą dėl kelionių išlaidų pripažinimo bylinėjimosi išlaidomis, neturėjo taikyti CK 2.12 straipsnio. Teismai taip pat nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad nė vienas šaukimas kasatorei adresu: (duomenys neskelbtini) Alytus, nebuvo įteiktas, o byloje esantys kasatorės procesiniai dokumentai teismui atsiųsti iš Didžiosios Britanijos. Be to, jau pirmame teismo posėdyje kasatorė teismą informavo, kad gyvena ir mokosi užsienyje, dėl kelionių į teismo posėdžius patiria didelių išlaidų, ir prašė jai dokumentus siųsti į Didžiąją Britaniją. Kasatorės vertinimu, teismų išvada dėl kelionės išlaidų nepripažinimo bylinėjimosi išlaidomis prieštarauja ne tik CPK 88 straipsniui, bet ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 1 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Ketvirtojo protokolo 2 straipsniui. Teismai neįvertino tos aplinkybės, kad kelionių išlaidos kasatorei buvo susijusios su bylos nagrinėjimu, būtinos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kadangi visi įrodymai teismui pateikiami tik lietuvių kalba, tai kasatorė privalėjo išversti anglų kalba rašytus įrodymus – bilietus, jų užsakymus, apmokėjimo pavedimus ir kt., todėl vertimų paslaugos taip pat susijusios su bylos nagrinėjimu ir būtinos, todėl priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies. Spręsdami, kad kasatorei teisme atstovavo kvalifikuotos advokatės ir todėl dalyvauti teismo posėdžiuose nebuvo būtinybės, teismai pažeidė ne tik CPK 51 straipsnio 1 dalį, bet ir bendruosius civilinio proceso principus: teisingumą, sąžiningumą ir protingumą (CPK 3 straipsnis), dispozityvumą (CPK 13 straipsnis), šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžiuose dalyvavo kartu su jai atstovavusia advokate, tokios teisės atėmimas atsakovei reiškia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimą.

4. Nepriteisdami išlaidų už pažymas ir advokatės O. Klinavičienės paslaugas, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Spręsdamas, kad pažymų iš VĮ Registrų centro ir archyvo reikėjo administracinėje byloje, pirmosios instancijos teismas nevertino kasatorės šioje byloje pateiktų įrodymų – pastato dalių paskaičiavimo bei Alytaus apskrities archyvo pažymos ir už jų išdavimą išrašytų apmokėjimo dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas dalies skundo argumentų nevertino, klaidos neištaisė ir dėl jos nutartyje iš viso nepasisakė. Kasatorė pažymi, kad šias išlaidas kasatorė turėjo neišvengiamai daryti dėl nagrinėjamos bylos, todėl jos turi būti priteisiamos kaip bylinėjimosi išlaidos. Kasatorės vertinimu, neteisėtai ir nepagrįstai teismai sumažino jos patirtas išlaidas advokatės O. Klinavičienės teisinei pagalbai apmokėti. Teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ši advokatė kasatorei nagrinėjamoje byloje atstovavo nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. Šiuo laikotarpiu ji rašė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, priešieškinį, atsiliepimą į atsakovo V. V. priešieškinį, rinko įrodymus užsienyje gyvenančiai klientei, dalyvavo teismo posėdyje. Kasatorės teigimu, už advokatės O. Klinavičienės paslaugas iš ieškovės priteistina iš viso 1200 Lt. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, bet ir visiškai nenagrinėjo atskirajame skunde nurodytų faktų bei teisinių argumentų, kurie reikšmingi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ir nutartyje dėl jų nepasisakė, taip pažeidė CPK 320 straipsnį. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl būtinybės išnagrinėti visus skundo argumentus ir nutartyje dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-62/2006).

Atsakovai E. V., J. V., R. V. bei V. V. prisidėjo prie atsakovės D. V. kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė O. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Visi ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti taikos sutartimi, todėl ieškovės patirtos išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš atsakovų. Ieškovės teigimu, manydama, kad nė vienas ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas, kasatorė ignoruoja aplinkybę, jog CPK nustatyta tvarka ieškovė patikslino reikalavimus, kurie buvo priimti nagrinėti ir dėl kurių atsakovai pasisakė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje, taip pat taikos sutartyje; toks kasatorės manymas prieštarauja rašytiniams įrodymams (CPK 197 straipsnis). Kasatorė nepagrįstai teigia, kad tokia faktinė situacija teisiškai kvalifikuotina kaip ieškinio atsisakymas. Duomenų apie atsisakymą nuo ieškinio byloje nėra, be to, taikos sutarties patvirtinimas paneigia tokią kasatorės nuomonę ir įrodo ieškovės reikalavimų patenkinimą. Ieškovė pažymi, kad taikos sutartimi šalys su kasatorės reikalavimais pakeisti bendraturčių dalis ir atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės sutiko tik todėl, kad kasatorė sutiko su ieškovės reikalavimais iki gyvos galvos naudotis gyvenamąja patalpa pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Ieškovės teigimu, ji ir atsakovas V. V. reiškė tapačius reikalavimus dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, tuo tarpu kasatorė pareiškė turtinius reikalavimus, susijusius su nuosavybės dalių pakeitimu ir atsidalijimu, t. y. netapačius reikalavimus, todėl kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė procentinės reikalavimų patenkinimo ir atmetimo išraiškos, nes tokios išraiškos nustatyti nėra galimybių, esant netapatiems reikalavimams.

2. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl civilinių teisių gynimo negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise. Kasatorės teiginį, kad atsakovai ginčą būtų išsprendę taikiai, paneigia atsiliepimai į ieškinį, kuriuose išdėstyta priešinga ieškovės reikalavimams pozicija. Be to, ieškovės teigimu, ji reiškė šalims pageidavimą kiekvienai šaliai pasilikti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nereikalauti jų atlyginti iš kitos šalies.

3. Ieškovės teigimu, byloje nėra įrodymų apie tai, kad kasatorė dirba, mokosi ir gyvena užsienyje, be to, pati kasatorė pripažino, jog į užsienį ji vyksta dirbti ir mokytis, tačiau jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytuje, ten ji palaiko socialinius ryšius, turi nekilnojamąjį turtą, kurį prižiūri ir juo rūpinasi. Ieškovės manymu, teismas pagrįstai nepripažino kasatorės kelionės išlaidų bylinėjimosi išlaidomis; šios išlaidos yra nesusijusios su nagrinėjama byla.

4. Ieškovės teigimu, kasatorė neįrodė, kad išlaidų už archyvo pažymas ji patyrė būtent šioje byloje, nes teismo nepriteistos išlaidos buvo patirtos administracinėje byloje, kurioje kasatorei atstovavo advokatė O. Klinavičienė. Dėl tos pačios priežasties teismai pagrįstai nepriteisė ir kitų kasatorės išlaidų, turėtų advokatės O. Klinavičienės suteiktoms paslaugoms apmokėti, nes tos išlaidos nesiejamos su šia civiline byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl taikos sutartimi patenkintų ieškinio ir priešieškinių reikalavimų proporcijos

CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia pagal CPK VIII skyriaus „Bylinėjimosi išlaidos“ nuostatas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš byloje pareikštų ieškinio bei priešieškinių reikalavimų matyti, kad šiuos reikalavimus pareiškusios šalys, taip pat ir kiti byloje dalyvavę atsakovai, nepareiškę reikalavimų, siekė patenkinti jiems bendrą interesą – išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, susijusius su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiu gyvenamuoju namu. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovai V. V. bei D. V. CPK nustatyta tvarka tikslino savo pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Dėl to nagrinėjamu atveju vertinant taikos sutartimi patenkintų ieškinio ir priešieškinių reikalavimų proporcijas, reikia vertinti ne pirminius, o patikslintus (galutinius) šalių reikalavimus. Bylos baigtis patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį teikia pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių kilęs ginčas išspręstas visus bendrasavininkius tenkinančiu būdu, nes visos šalys su taikos sutarties sąlygomis sutiko pasirašydamos šią sutartį. Atsižvelgdama į teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir į byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinių patikslintus reikalavimus, jų esmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi pareikšti ieškinio ir priešieškinių (patikslinti) reikalavimai taikos sutartimi patenkinti vienodomis proporcijomis. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad taikos sutartimi byloje kilęs ginčas buvo išspręstas taip, kaip patikslintu priešieškiniu prašė kasatorė, ir kad nė vienas ieškovės reikalavimas, iškeltas ieškinyje, taikos sutartimi nebuvo patenkintas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į ieškovės pirminių ieškinio reikalavimų nepatenkinimą taikos sutartimi (taip kasaciniame skunde neatsižvelgiant į ieškovės pareikštus patikslintus ieškinio reikalavimus), negali patvirtinti kasatorės teiginių, jog spręsdami dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismai neva pažeidė CPK 93 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pirminiame ieškinyje pateiktų reikalavimų gretinimas su kasatorės bei atsakovo V. V. patikslintais (o ne pirminiais) priešieškinių reikalavimais neatitiktų sąžiningumo principo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės atsisakymą nuo ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas) ir (arba) priešieškinio pripažinimą (CPK 140 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, kuriais apeliuojama į situacijos vertinimą kaip į ieškovės ieškinio atsisakymą ir (arba) priešieškinio pripažinimą.

Kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į ieškovės procesinį elgesį byloje ir teismų neįvertintas (netinkamai vertintas) aplinkybes, susijusias su ieškovės nesąžiningu elgesiu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, yra grindžiami faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), t. y. kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų. Tuo tarpu kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kuriais teismų nustatytos (netinkamai nustatytos) ir įvertintos (netinkamai įvertintos) faktinės bylos aplinkybės, susijusios su ieškovės procesiniu elgesiu byloje, būtų ginčijamos CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aspektu. Kadangi bylą nagrinėję teismai nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, tai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir bylos duomenų neatitinkančius kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovės procesinį elgesį byloje.

Dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimo ir taikymo bei kasatorės kelionės išlaidų ir su šiomis išlaidomis susijusių vertimo išlaidų

CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti.

Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl kelionės išlaidų pripažinimo būtinomis ir pagrįstomis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti, be kita ko, nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamoji vieta. Tuo tarpu CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Taigi kasatorės gyvenamąja vieta turėjo būti laikoma ta vieta, kuri nurodyta, be kita ko, ir jos pačios pateikiamuose procesiniuose dokumentuose. Pirmiau nurodytai gyvenamajai vietai pasikeitus, kasatorei tenka procesinė pareiga nedelsiant informuoti teismą apie gyvenamosios vietos (kaip procesinių dokumentų įteikimo vietos) pasikeitimą. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės – kad nė vienas šaukimas kasatorei adresu Alytuje nebuvo įteiktas, kad byloje esantys kasatorės procesiniai dokumentai teismui atsiųsti iš Didžiosios Britanijos, kad jau pirmame teismo posėdyje kasatorė teismą informavo, jog gyvena ir mokosi užsienyje, jog dėl kelionių į teismo posėdžius patiria didelių išlaidų, ir prašė jai dokumentus siųsti į Didžiąją Britaniją – teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina tos aplinkybės, kad kasatorė būtų tinkamai informavusi teismą apie jos gyvenamosios vietos pasikeitimą. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamose teismų nutartyse išdėstytų motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų, kuriomis kasatorės turėtos kelionės išlaidos ir su jomis susijusios dokumentų vertimo išlaidos nepripažintos būtinomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Šios teismų išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ir nebuvo sprendžiama dėl kasatorės gyvenamosios vietos tinkamo ar netinkamo deklaravimo, dėl jos teisės laisvai judėti ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, išvažiuoti iš šalies ar kt. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo, CK 2.12 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio nuostatų nesilaikymą, negali paneigti skundžiamų teismų nutarčių motyvų ir išvadų.

Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamas teismų motyvas dėl kasatorės, kuriai atstovavo kvalifikuota advokatė, dalyvavimo teismo posėdžiuose nebūtinumo. Kita vertus, vien tik šio teismų motyvo paneigimas savaime nedaro neteisėtų ir (arba) nepagrįstų kitų skundžiamose nutartyse išdėstytų motyvų, kuriais remiantis kasatorės prašomos priteisti kelionės išlaidos ir su jomis susijusios dokumentų vertimo išlaidos nevertintos kaip būtinos. Dėl to konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti iš esmės teisėtų skundžiamų teismo nutarčių likusių dalių, kuriomis pasisakyta dėl kasatorės prašomų priteisti kelionės išlaidų ir su jomis susijusių vertimo išlaidų.

Dėl išlaidų už advokatės O. Klinavičienės paslaugas

Pirmosios instancijos teismas kasatorei priteisė, be kita ko, 500 Lt už advokatės O. Klinavičienės paslaugas. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad šią sumą pagrindžia bylos antrajame tome 96 ir 99 bylos lapais numeruoti pinigų priėmimo kvitai atitinkamai 200 Lt ir 300 Lt sumoms. Kasaciniame skunde kasatorė pripažįsta, kad 500 Lt kvitas (T. 2, b. l. 98) yra išrašytas už administracinę bylą. Atsižvelgdama į tai, kolegija pažymi, kad kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro tik 700 Lt, kasatorės 2007 m. rugpjūčio 3 d. sumokėtų advokatei O. Klinavičienei (T. 2, b. l. 97), atlyginimo klausimas. Šių pinigų priėmimo kvito šaknelėje nurodyta, kad pinigai sumokėti už civilinę bylą, dokumento surašymą ir patarimą. Nurodytų išlaidų nepripažindamas išlaidomis nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuo metu joks kasatorės atstovės dokumentas byloje nepateiktas, o 2007 m. rugpjūčio 6 d. atstovavimo sutartis su advokate O. Klinavičiene nutraukta. Kasacinio skundo argumentai – kad skundžiamose nutartyse teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ši advokatė kasatorei nagrinėjamoje byloje atstovavo nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. ir kad šiuo laikotarpiu ji rašė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, priešieškinį, atsiliepimą į atsakovo V. V. priešieškinį, rinko įrodymus užsienyje gyvenančiai klientei, dalyvavo teismo posėdyje – teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmiau nurodytų teismų motyvų ir išvadų, jog tuo metu – 2007 m. rugpjūčio 3 d. – joks kasatorės ar jos atstovės dokumentas byloje nebuvo pateiktas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinis advokatės O. Klinavičienės, kaip kasatorės atstovės, byloje pateiktas dokumentas yra 2007 m. liepos 9 d., t. y. beveik prieš mėnesį, pateiktas atsiliepimas į V. V. patikslintą priešieškinį (T. 2, b. l. 41-42). Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai, išspręsdami išlaidų už advokatės O. Klinavičienės paslaugas atlyginimo klausimą, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus.

Dėl išlaidų už pažymas

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad, nepriteisdami kasatorės išlaidų už VĮ Registrų centro pažymą – pastato dalių paskaičiavimą, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatė iki 2007 m. gegužės 23 d. kasatorei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo kasatorę teismui pateikti VĮ Registrų centro paskaičiavimą, kokią dalį bendrojoje nuosavybėje sudaro prašomos jai paskirti naudotis gyvenamosios patalpos (T. 1, b. l. 199). Vykdydama būtent šią teismo nutartį, kasatorės atstovė 2007 m. gegužės 15 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su atitinkamu prašymu (T. 2, b. l. 3). Atsakydamas į šį kasatorės atstovės prašymą, VĮ Registrų centras pateikė pastato dalių paskaičiavimą (T. 2, b. l. 2). Šie bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad kasatorės prašomi priteisti 200 Lt, jos atstovės 2007 m. gegužės 21 d. sumokėti VĮ Registrų centro Alytaus filialui už pastato dalių paskaičiavimą (T. 2, b. l. 103), yra būtent šioje civilinėje byloje kasatorės turėtos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nepriteisė pirmiau nurodytų kasatorės bylinėjimosi išlaidų, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų nepašalino, teikia pagrindą sutikti su kasacinio skundo argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-62/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti proceso teisės pažeidimai gali būti (ir yra) pašalinami kasaciniame teisme. Dėl to skundžiamos teismų nutartys iš dalies pakeistinos, atitinkamai padidinant kasatorei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad nepriteisdami kasatorės išlaidų už archyvinių dokumentų paiešką, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes nepagrįstai konstatavo, kad šių išlaidų kasatorė turėjo ne nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tokią teismų išvadą paneigia vien ta aplinkybė, kad Alytaus apskrities archyvo 2007 m. spalio 12 d. pažyma, už kurios paiešką tą pačią dieną buvo išrašyta sąskaita faktūra (T. 2, b. l. 102), kurią kasatorė apmokėjo 2007 m. spalio 17 d. (T. 2, b. l. 101), yra pateikta būtent nagrinėjamoje byloje kartu su kasatorės patikslintu priešieškiniu (T. 2, b. l. 76). Kita vertus, atsižvelgdama į tai, kad šalys ginčą byloje baigė taikos sutartimi, kurios turiniui ir sudarymo aplinkybėms ši archyvo pažyma neturėjo esminės įtakos, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios kasatorės turėtos išlaidos nevertintinos kaip būtinos, todėl nepriskirtinos bylinėjimosi išlaidoms CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, susijęs su išlaidų už archyvinių dokumentų paiešką nepriteisimu, nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui, todėl nėra teisinis pagrindas keisti arba naikinti skundžiamų teismų nutarčių atitinkamas dalis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

Prašydama jos naudai priteisti visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kasatorė kasaciniame skunde nurodo iš viso 9034,69 Lt priteistiną sumą. Pirmosios instancijos teismas šį kasatorės prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas 3450 Lt. Kasatorės reikalavimą priteisti šių sumų skirtumą, t. y. 5584,69 Lt (9034,69 Lt-3450 Lt), kasacinis teismas tenkina iš dalies, padidindamas priteisiamą sumą iki 3650 Lt, t. y. padidindamas šią sumą 200 Lt. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. laikantis 4 procentų proporcijos (200 LtX100 %/5584,69 Lt=3,54 %), tai, laikantis būtent šios proporcijos (CPK 93, 98 straipsniai), paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniu skundu kasatorė ir prisidėjime prie kasacinio skundo (įvardytame atsiliepimu į kasacinį skundą) atsakovas V. V., be kita ko, prašo priteisti jiems už kasacinio skundo ir prisidėjimo prie kasacinio skundo surašymą patirtas atitinkamai 2000 Lt ir 300 Lt bylinėjimosi išlaidas (T. 4, b. l. 74, 91). Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorės ir atsakovo V. V. kasacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų dydžių (Rekomendacijų 8.13, 8.15 papunkčiai). Atsižvelgiant į tai, kasatorei iš ieškovės priteistina 80 Lt už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą (4 %/100 %X2000 Lt=80 Lt), o atsakovui V. V. – 12 Lt už advokato pagalbą surašant prisidėjimą prie kasacinio skundo (4 %/100 %X300 Lt=12 Lt).

Pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovė O. V. patyrė 500 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Atsiliepime pateiktas ieškovės prašymas priteisti jai kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies ir ieškovės naudai iš kasatorės bei prie kasacinio skundo prisidėjusių atsakovų E. V., J. V., R. V. ir V. V. priteistina iš viso 480 Lt (96 %/100 %X500 Lt=480 Lt), t. y. po 96 Lt iš kiekvieno nurodyto atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį iš dalies pakeisti.

Iš ieškovės O. V. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. V. (duomenys neskelbtini) priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 3650 (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties) Lt.

Kitas teismų nutarčių dalis palikti nepakeistas.

Iš ieškovės O. V. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. V. (duomenys neskelbtini) priteisti 80 (aštuoniasdešimt) Lt už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą.

Iš ieškovės O. V. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. V. (duomenys neskelbtini) priteisti 12 (dvylika) Lt už advokato pagalbą surašant prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Iš atsakovų D. V. (duomenys neskelbtini), E. V. (duomenys neskelbtini), J. V. (duomenys neskelbtini), R. V. (duomenys neskelbtini) ir V. V. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. V. (duomenys neskelbtini) priteisti po 96 (devyniasdešimt šešis) Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis