Administracinė byla Nr. A-2966-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08171-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas: panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. B2-1631 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra valstybės tarnautojas, einantis Tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Širvintų tarnyba) viršininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus pareigas. Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutinka, mano, jog Įsakymas yra priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams. Tarnybos direktorius jam nuobaudą skyrė už tai, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtintas vienas iš valstybės tarnautojų veiklos etikos principų – pagarbos žmogui ir valstybei principas. Pareiškėjo teigimu, ne jis, o būtent Tarnybos direktorius, inicijuodamas nepagrįstus tarnybinių nusižengimų tyrimus ir nepagrįstai skirdamas tarnybines nuobaudas, pažeidžia minėtą principą. Be to, Tarnybos direktorius ignoruoja teismų sprendimus. Pareiškėjas nesutinka su 2013 m. lapkričio 18 d. parengta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. TNR-26 (toliau – ir Išvada), kadangi jo tarnybinio nusižengimo tyrimui 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. B1-607 sudarytos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisijos tarnybiniam nusižengimui, kurį, įtariama, padarė Tarnybos Širvintų tarnybos viršininkas-valstybinis inspektorius R. P., tirti (toliau – ir Komisija) kaltinimai yra nekonkretūs, išreikšti abstrakčiais teiginiais, nenurodant faktinių aplinkybių, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo padarymą, nenurodant konkrečių jo atliktų veiksmų, priešingų teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės tarnybos santykius. Komisija, teigdama, kad dalis pažeidimų kartojasi, nenurodė, kokie pažeidimai kartojasi, taip pat nenurodė nei pažeidimų subjekto, nei objekto. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog jis su 2013 m. gegužės 25 d. Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 3P buvo supažindintas tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams po ataskaitos parengimo. Ta pačią dieną Vidaus audito skyrius atliko neplaninį vidaus auditą, su kurio 2013 m. rugsėjo 6 d. išvadomis Nr. VA1-15 pareiškėjas buvo supažindintas 2013 m. rugsėjo 19 d. Nepaisant to, kad jam nebuvo sudaryta galimybė laiku susipažinti su oficialia 2013 m. gegužės 25 d. Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 3P, neskirta laiko įvykdyti Vidaus audito skyriaus rekomendacijų, Komisija, pažeisdama tarnybinio tyrimo procedūras, konstatavo, kad pareiškėjas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti Vidaus audito skyriaus rekomendacijas. Dėl Komisijos teiginio, kad pažeidimams pašalinti nustatyti nepagrįstai ilgi įgyvendinimo terminai, o kai kurios priemonės yra neadekvačios realiai situacijai, pareiškėjas nurodė, jog Komisija nenurodė teisės akto, kuriame būtų nustatytos pažeidimų pašalinimo terminų ribos ir kuriame būtų nustatytas draudimas nustatyti ilgesnius pažeidimų pašalinimo terminus. Komisija taip pat nenurodė ir teisės akto, draudžiančio parengti tris atskirus Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planus. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos teiginiu dėl bendro kontrolės plano neparengimo. Pasak pareiškėjo, Tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Bl-1060 patvirtintoje Tarnybos Kokybės sistemos darbo instrukcijoje ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse VMVT“ nenumatytas bendrųjų Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planų rengimas. Komisija nenurodė, už kurį ketvirtį nepateikta analizė, kurie būtent specialistai neatliko pareigų, taip pat nenustatė, kokiais veiksmais Širvintų tarnybos viršininkas darė įtaką šios analizės neparengimui. Pareiškėjo teigimu, Komisijos išvada, kad jis nėra pakankamai susipažinęs su jo vadovaujamos Širvintų tarnybos 2013 m. valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planais, neatitinka tiesos, kadangi metinius veiklos planus tvirtina būtent teritorinės Tarnybos viršininkas. Pareiškėjo nuomone, tai parodo, jog siekiama bet kokiais būdais nubausti ne nusižengusius, o Tarnybos direktoriui neįtikusius darbuotojus. Komisija išradingai manipuliuodama neesminėmis aplinkybėmis, Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų tinkamai atliekamas pareigas, jų principingumą priskiria pažeidimams. Be to, darbuotojų neva padarytus pažeidimus Komisija susiejo su jo, kaip Tarnybos Širvintų tarnybos viršininko, tarnybine veikla. Bet neatlikus šių darbuotojų tarnybinio nusižengimo tyrimo, nenustačius jų kaltės, padarius tarnybinį nusižengimą, Komisija negalėjo remtis tariamais darbuotojų padarytais tarnybiniais nusižengimais, tariamomis jų kaltėmis ir to susieti su jo tarnybinių pareigų neatlikimu/ netinkamu atlikimu. Taigi, Komisija netinkamai atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas skirti jam tarnybinę nuobaudą.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su skundu nesutiko ir atsiliepime (I t., b. l. 59–673) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jam nebuvo sudaryta galimybė laiku susipažinti su audito atskaita, nebuvo skirta laiko įvykdyti Vidaus audito skyriaus rekomendacijų, atsakovas nurodė, kad 2013 m. gegužės 25 d. ataskaita Nr. 3P su pareiškėju buvo suderinta dar 2013 m. gegužės 31 d. 2013 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas pateikė Vidaus audito skyriui rekomendacijų, pateiktų audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano kopiją. Taigi Komisija, išanalizavusi Vidaus audito skyriaus ataskaitas ir kitus susijusius dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad dalis pažeidimų kartojasi, pareiškėjas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti rekomendacijas, siekdamas užtikrinti teritorinei valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai nustatytų tikslų pasiekimą ir tinkamą funkcijų atlikimą, kurie nustatyti teritorinių padalinių nuostatuose. Pareiškėjas skunde klaidingai interpretuoja Komisijos išvadoje nurodytus pažeistus teisės aktus. Dėl Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės plano Komisija konstatavo, kad minėtas planas Širvintų tarnyboje sudarytas nesivadovaujant instrukcija. Išvadoje pabrėžta, kad Širvintų tarnyboje patvirtinti 3 atskiri Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planai, o tai lemia, kad metiniame valstybinės kontrolės plane suplanuoti gyvūnų laikymo vietų patikrinimai kartojasi, taigi, nepagrįstai padidėja planuojamų valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų ir planuojamų patikrinimų skaičius. Komisija nurodė, kad Širvintų tarnyboje 2013 m. birželio 25 d. atliko planų koregavimą, tačiau nebuvo parengtas bendras Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planas ir Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nepateikė ketvirtinę analizę apie metinio valstybinės kontrolės plano įgyvendinimą patvirtinančių dokumentų, kaip tai nurodyta instrukcijoje, taip pat 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamente (ES) 517/2013. Dėl maisto tvarkymo subjektų rizikos atsakovas pažymėjo, kad Komisija, atlikusi tyrimą, nustatė, jog dalies maisto tvarkymo subjektų, kurių rizikos vertinimą atliko vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė J. J., rizika įvertinta neteisingai, priskiriant mažesnei rizikos grupei dėl neteisingai taikytos instrukcijos KT-2-1-D3 skaičiavimo metodikos, todėl valstybinės kontrolės plane nustatyti retesni tokių subjektų tikrinimai. Širvintų r. Zibalų pagrindinės mokyklos maitinimo vietos 2012 m. spalio 10 d. rizikos įvertinimas, R. J. personalinės įmonės konditerijos cecho 2012 m. spalio 9 d. rizikos įvertinimas ir Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų valgyklos 2013 m. sausio 10 d. rizikos įvertinimas nustatytas neteisingai. Šiuos dokumentus su klaidingai įvertinta Maisto tvarkymo subjektų rizika Širvintų tarnybos viršininkas suderino ir patvirtino parašu. Taigi, atsakovo teigimu, Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, savo parašu tvirtindamas minėtų maisto tvarkymo subjektų riziką, netinkamai vykdė Širvintų tarnybos viršininko pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytą funkciją. Atsakovas nesutinka ir su kitu pareiškėjo skundo teiginiu dėl Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų poveikio priemonių taikymo laiko ir mano, kad tokiu būdu pareiškėjas klaidina teismą. Atsakovas sutinka su Komisijos pateikta išvada, kad Širvintų tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos – inspektorės L. P. 2013 m. rugsėjo 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. VET 006691 atsakingam įmonės darbuotojui paskirta 25 Lt bauda yra netinkama poveikio priemonė, neproporcinga nustatytų pažeidimų pobūdžiui ir mastui, nes 2013 m. vasario 11 d. Širvintų tarnyboje nustačius patalpų neatitikimus, buvo taikytas sprendimas dėl subjekto veiklos sustabdymo, o šiuo atveju dėl tokių pačių ir jau besikartojančių patalpų neatitikimų, poveikio priemonė taikoma tik įmonės darbuotojui (mechanikui – 25 Lt). Toks poveikio priemonių taikymas gali klaidinti įmonės vadovybę dėl nustatomų trūkumų svarbumo ir reikšmingumo, mažinamas kontroliuojamų ūkio subjektų pasitikėjimas Tarnybos sprendimų pagrįstumu ir objektyvumu. Tai patvirtina ir reglamento (EB) 882/2004 55 1 dalies nuostatos. Nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai, susiję su įrašų dėl medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, įrašymu. Tarnyba yra įdiegusi kokybės vadybos sistemą pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ reikalavimus. Tačiau Kokybės vadybos sistemos vadovo 5.5 paragrafo 1 punkte nustatyta, kad atlikus patikrinimą, pareigūnas be išlygų turi užpildyti atitinkamą patikrinimo aktą ir klausimyną, o duomenys apie negyvūninio maisto įmonių patikrinimus turi būti suvedami į kompiuterinę FIS programą. Klaidinantys yra pareiškėjo skundo argumentai, neva Komisija negalėjo remtis tariamais darbuotojų padarytais tarnybiniais nusižengimais, tariamomis jų kaltėmis ir to susieti su jo tarnybinių pareigų neatlikimu/ netinkamu atlikimu, neatlikus šių darbuotojų tarnybinio patikrinimo. 2013 m. lapkričio 22 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. B1-758 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui, kurį įtariama, padarė Širvintų tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė L. P., tirti. Minėta komisija 2013 m. gruodžio 16 d. surašė išvadą Nr. TNR-34, kurioje pasiūlė L. P. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, Tarnybos direktorius 2014 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. B2-4 skyrė L. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Be to, Tarnybos direktorius 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. B1-759 sudarė komisiją ir Širvintų tarnybos vyriausiosios specialistės – maisto produktų inspektorės J. J. tarnybiniam pažeidimui ištirti. Minėta komisija 2013 m. gruodžio 16 d. surašė išvadą Nr. TNR-35, kurioje pasiūlė J. J. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, o Tarnybos direktorius 2014 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. B2-5 skyrė J. J. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais ir argumentais, atsakovas nurodė, jog Komisijos atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti Įsakymo nėra pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu (II t., b. l. 157–166) pareiškėjo R. P. skundą tenkino: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. B2-1631 panaikino.

Teismas iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatė, kad 2013 m. lapkričio 18 d. Komisija išvadoje Nr. TNR-26, atsižvelgusi į šioje išvadoje nurodytas aplinkybes, įvertinusi tai, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą, į tai, kad netinkamas pareiškėjo elgesys kartojasi, bendru sutarimu pasiūlė skirti pareiškėjui R. P. tarnybinę nuobaudą – papeikimą, taip pat pasiūlė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Širvintų tarnybos vyriausiajai specialistei–maisto produktų inspektorei J. J. ir vyriausiajai veterinarijos gydytojai–inspektorei L. P. (I t., b. l. 9–20, 21–32). 2013 m. lapkričio 22 d. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą Nr. TNR-26, įsakymu Nr. B1-758 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui, kurį įtariama padarė Širvintų tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja–inspektorė L. P., tirti; minėta komisija 2013 m. gruodžio 16 d. surašė išvadą Nr. TNR-34, kurioje pasiūlė L. P. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (I. t., b. l. 71–75). Tarnybos direktorius 2014 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. B2-4 už VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimus skyrė L. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą (I. t., b. l. 69). 2013 m. lapkričio 22 d. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą Nr. TNR-26, įsakymu Nr. B1-759 sudarė komisiją tarnybiniam tyrimui, kurį įtariama, padarė Širvintų tarnybos vyriausioji specialistė–maisto produktų inspektorė J. J., tirti; minėta komisija 2013 m. gruodžio 16 d. surašė išvadą Nr. TNR-35, kurioje pasiūlė inspektorei J. J. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (I. t., b. l. 76–80). Tarnybos direktorius 2014 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. B2-5 už VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimus skyrė J. J. tarnybinę nuobaudą – pastabą (I. t., b. l. 70). 2013 m. lapkričio 27 d. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis VTĮ 29 ir 30 straipsniais, Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.1 ir 15 punktais, atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvadą Nr. TNR-26, įsakymu Nr. B2-1631 pripažino, jog Širvintų tarnybos viršininkas–valstybinis veterinarijos inspektorius R. P. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą už VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimus (I. t., b. l. 8).

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės nuobaudos – papeikimo pareiškėjui R. P. skyrimo teisėtumas bei pagrįstumas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2013 m. lapkričio 27 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B2-1631.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčo Įsakymu Tarnybos vadovas pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, ir už tai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (I. t., b. l. 8).

Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d.) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu (pagarbos žmogui ir valstybei principas), 8 punktu (pavyzdingumo principas), 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu (pareiga laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 4 punktu (pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), 6 punktu (pareiga laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bylose dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo (tarnybinio nusižengimo elementai, tarnybinio nusižengimo tyrimas, tarnybinio patikrinimo išvada).

Ginčo įsakymas buvo priimtas 2013 m. lapkričio 18 d. Komisijos tarnybiniam nusižengimui, kurį įtariama, padarė Tarnybos Širvintų tarnybos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius R. P., tirti, išvados Nr. TNR-26 pagrindu. Išvadoje konstatuota, kad Komisija, išnagrinėjusi faktinę informaciją ir nustatytus teisės aktų reikalavimus valstybės tarnautojams, padarė išvadą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės organizavimu, t. y. nesilaikė įstatymų, kitų tesiės aktų, įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavedamas užduotis, aplaidžiai vykdė valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, neužtikrino visuomenės viešųjų interesų, kilo grėsmė dėl nesaugaus ir nekokybiško maisto tiekimo Lietuvos gyventojams, neužtikrino savalaikio, tinkamo ir nepriekaištingo pareigų atlikimo. Be to, Komisija pastebėjo, kad pareiškėjas savo pareigas vykdė nerūpestingai ir tokiu būdu pažeidė Širvintų tarnybos viršininko pareigybės aprašymo 7 punktą, kuriame nustatytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos ir Tarnybos padalinio – teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-282 (toliau – ir Nuostatai) 9.1.6 punktą, t. y. neužtikrino gaminių, kurie liečiasi su maistu, kontrolės. Toje pačioje Išvadoje Komisija konstatavo ir tai, kad pareiškėjas organizavo Širvintų tarnybos veiklą pažeisdamas Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnį, teisingumo ministro ir ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 1K-235/4-892 „Dėl rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairių, kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veikios priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gairių, vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, Reglamento (EB) 882/2004 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taip pat neužtikrino Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-D2, Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D3, Kokybės sistemos programos KT-2-1-2, Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2, Kokybės sistemos programos KT-2-2-12 laikymosi.

Vertinant tokią Komisijos išvadą, atkreiptinas dėmesys, kad dauguma atvejų yra apsiribota bendro pobūdžio nuoroda į tariamai pažeistus teisės aktus, pvz.: Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511, teisingumo ministro ir ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 1K-235/4-892 „Dėl rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairių, kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veikios priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gairių, vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių patvirtinimo“, Kokybės sistemos darbo instrukciją ST-1-1-D2, Kokybės sistemos darbo instrukciją KT-2-1-D3, Kokybės sistemos programą KT-2-1-2, Kokybės sistemos darbo instrukciją KT-2-1-D2, Kokybės sistemos programą KT-2-2-12, Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnyje, kuris įtvirtina ūkio subjektų veikos priežiūros principus, kurių šio straipsnio 1 dalyje viso nustatyta septyni. Tyrimo išvadoje nekonkretizuota, kurį iš principų, ar juos visus nagrinėjamu atveju pažeidė pareiškėjas. Toks teisinis pagrindimas, kai nedetalizuojamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas valstybės tarnautojas, negali būti vertinamas tinkamu konstatuoti tarnybiniam pažeidimui. Pareiškėjas ginčijamu įsakymu nubaustas, be kita ko, ir už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis nesilaikymą. Tyrimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės aprašymo (II. t., b. l. 145–148) 7 punkte nustatant šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas yra išdėstyti net 29 papunkčiai. Taigi nuoroda į pareigybės aprašymo 7 punktą taip pat vertintina kaip bendro pobūdžio, t. y. netinkama, kad galima būtų konstatuoti tarnybinį nusižengimą.

Vertinant visą Išvadą atkreiptinas dėmesys, kad absoliučia dauguma atvejų joje apsiribojama pareiškėjo neatlikimo pareigų arba pareigų netinkamo atlikimo konstatavimu, neanalizuojant ir neapibrėžiant visų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių: pažeidimą padariusio subjekto, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltės. Sutiktina su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad tyrimo išvadoje dauguma atveju nenurodyti teisės aktai, įpareigoją pareiškėją veikti vienokiu ar kitokiu būdu, arba draudę veiksmus, kuriuos atliko pareiškėjas (pvz., dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo terminų; kontrolės planų rengimo ir pan.). Pasitvirtino ir pareiškėjo skundo argumentas, kad Išvadoje nėra nurodyta, kurį ketvirtį Tarnybos Širvintų tarnybos specialistai nepateikė analizės, nenurodyta, kurie specialistai neatliko savo pareigų, nenurodyta kokiais veiksmais pareiškėjas įtakojo tokios analizės neparengimą. Be to, Komisija nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis išvados, kad neteisingai buvo nustatyta maisto tvarkymo subjektų rizika.

Išvadoje konstatuotos bendro pobūdžio aplinkybės, kad pareiškėjas vykdo valdymo procesą netinkamai, nesiekiant užtikrinti valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės uždavinių, įgyvendinti Tarnybos strateginių planų, procedūrų, nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybinės kontrolės planai sudaromi ir keičiami nesivadovaujant Kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2, pareiškėjas neužtikrina, kad jam pavaldžių darbuotojų vykdoma valstybinė kontrolė būtų efektyvi ir vykdoma, laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisija Išvadoje pažymėjo, kad išanalizavus vidaus audito ataskaitas, dalis pažeidimų kartojasi, pareiškėjas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti Vidaus audito skyriaus rekomendacijas, siekiant užtikrinti teritorinei tarnybai nustatytų tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą, kurie yra numatyti Nuostatuose. Komisijai išanalizavus priemonių įgyvendinimo planą, nustatyta, kad pažeidimams pašalinti numatyti nepagrįstai ilgi įgyvendinimo terminai arba visai nenurodyti terminai, o kai kurios priemonės yra neadekvačios realiai situacijai, kad pareiškėjas nesiekia operatyviai imtis priemonių pašalinti nustatytiems trūkumams.

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamos Išvados yra nepagrįstos, t. y. jose nėra nurodytos nei faktinės aplinkybės, nei konkrečios teisės aktų nuostatos. Aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Išvadoje nurodyta, kad Tarnybos Širvintų tarnybos gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planas sudarytas nesivadovaujant Tarnybos Kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse Tarnybose“. Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-D2 5.2 paragrafe nurodyta, kad metinį įstaigos valstybinės kontrolės planą sudaro atskiri gyvūninio ir negyvūninio maisto kontrolės ir jų rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos (toliau – ir RVASVT) ar geros higienos praktikos taisyklių įgyvendinimo auditu planai; gyvūnų sveikatingumo ir gerovės; mėginių ėmimo pagal stebėsenos programas, planai. Tarnybos Širvintų tarnybos patvirtinti 3 atskiri „Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planai“. Juos rengė Tarnybos Širvintų tarnybos pareigūnai pagal priskirtas atsakomybės sritis (gyvūnų sveikatingumo, pašarų tvarkymo, gyvūnų identifikavimo; gyvūnų gerovės).

Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-2 (I. t., b. l. 164–176) 1 paragrafe nustatyta, kad šio teisės akto tikslas yra aprašyti procedūras ir tvarką, kuria vadovaujantis Tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rengia savo įstaigų metinį veiklos ir valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planus. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas parengė tris atskirus planus, tačiau nebuvo parengtas bendras Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planas. Kadangi, kaip teisingai skunde nurodo pareiškėjas, Kokybės sistemos darbo instrukcijoje ST-1-1-2 nėra imperatyvios nuorodos, koks kiekis planų turi būti parengtas, ir nustačius, kad planai buvo parengti, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo nusižengta Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-2 reikalavimams ir jos tikslams, tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti ir pareiginės instrukcijos 7.6 punkte bei Nuostatų 20.7 punkte įtvirtintų pareiškėjo pareigų organizuoti veiklos planų rengimą, rengti veiklos planus ir jų įgyvendinimo ataskaitas, pažeidimo. Juolab nėra pagrįsta Komisijos išvada, kad pareiškėjas nėra pakankamai susipažinęs su jo paties patvirtintais Tarnybos Širvintų tarnybos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 metų valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planais.

Dar vieną Išvados argumentų grupę sudaro komisijos nustatytos aplinkybės, kad dalies maisto tvarkymo subjektų, kurių rizikos vertinimą atliko vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė J. J., rizika įvertinta neteisingai, priskiriant mažesnei rizikos grupei dėl neteisingai taikytos Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D3 skaičiavimo metodikos, todėl valstybinės kontrolės plane tokių subjektų tikrinimai numatyti retesni. Išvadoje nurodyta, kad Širvintų rajono Zibalų pagrindinės mokyklos maitinimo vietos 2012 m. spalio 10 d. rizikos įvertinimas, R. J. personalinės įmonės konditerijos cecho 2012 m. spalio 9 d. rizikos įvertinimas bei Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų valgyklos 2013 m. sausio 10 d. rizikos įvertinimas su klaidingai įvertintomis MTS rizikomis pareiškėjo buvo suderintos ir patvirtintos. Vertinant šias tyrimo išvadas atkreiptinas dėmesys, kad nenurodant kokiu būdu ir kokie konkrečiai Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D3 reikalavimai šiais atvejais buvo pažeisti ir kokios rizikos turėjo būti nustatytos, nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjas, patvirtindamas tarnybos specialistų atliktą rizikų nustatymą, veikė neteisėtai. 

Išvadoje, be kita ko nurodama, kad Tarnybos Širvintų tarnybos specialistams 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikus Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano–valgyklos „Putinas“ patikrinimą ir nustačius grubių patalpų, gamybinio inventoriaus, higienos, savikontrolės sistemos pažeidimus bei nustačius kryžminės taršos galimybę Tarnybos Širvintų tarnybos viršininko 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo Nr. 60SV(60.40)-8 S-264 šio MTS veikla sustabdyta, o atsakingam asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta piniginė bauda ir nurodyta iki 2013 m. rugsėjo 2 d. pateikti trūkumų šalinimo planą. Atliekant Tarnybos informacinės sistemos duomenų analizę nustatyta, kad ankstesnių patikrinimų metu Tarnybos Širvintų tarnybos specialistai (2012 m. balandžio 4 d. MTSPA Nr. 0178546, 2010 m. kovo 17 d. MTSPA Nr. 0122042) pažeidimų minėtame subjekte nustatę nebuvo. Taip pat nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. gautas Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano-valgyklos „Putinas“ administratorės pranešimas dėl veiklos atnaujinimo. Tą pačią dieną buvo atliktas šio MTS neplaninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti trūkumai pašalinti, tačiau akte nepaminėta, kad sugedusį šaldytuvą gatavų gaminių laikymui pagal Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano-valgyklos „Putinas“ 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateiktą Koregavimo veiksmų planą numatoma įsigyti „2014 metų bėgyje“, taip pat nenurodyta, kad trūkumai pašalinti iš dalies. Šio patikrinimo akto pagrindu priimtas Tarnybos Širvintų tarnybos viršininko sprendimas veiklą atnaujinti. Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano-valgyklos „Putinas“ veikla atnaujinta Tarnybos Širvintų tarnybos sprendimu neužtikrinus šaldymo įrenginių atnaujinimo. Išvadoje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad minėta maitinimo įstaiga nebūtų galėjusi tęsti veiklos neįsigydama naujų šaldymo įrenginių. Neplaninio patikrinimo metu nustačius, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti trūkumai pašalinti, nenustačius, kad turima šaldymo įranga netinkama tęsti veiklą, ir atsižvelgiant, kad trūkumai buvo pašalinti per itin trumpą laiką, Išvadoje nurodyti argumentai dėl nustatyto pernelyg ilgo trūkumų šalinimo termino, kas leistų konstatuoti Kokybės sistemos programos KT-2-1-2 galimą pažeidimą, netenka prasmės, tuo pačiu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Tyrimo metu Komisija nustatė, kad Sabališkių pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė“ Pieno supirkimo punkto 2013 m. kovo 22 d. patikrinimo aktas Nr. 5; Musininkų pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė“ Pieno supirkimo punkto 2013 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 8; Kabaldos pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė“ Pieno supirkimo punkto 2013 m. gegužės 29 d. patikrinimo aktas Nr. 19; Zibalų pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė“ Pieno supirkimo punkto 2013 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 22 neinformatyvūs, pildomi nenuodugniai ir skubotai, nenustatomi neatitikimai, neteikiami nurodymai. Širvintų tarnybos specialistė L. P., pildydama pieno supirkimo punktų patikrinimo aktus, nesivadovauja Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. Bl-464 patvirtintos Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2 „Patikrinimo akto pildymo tvarka“ 5 ir 6 paragrafo nuostatomis. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, Komisija konstatavo, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų problemoms išspręsti, neįvertino inspektorių kompetencijos, t. y. nevykdė pareigos vertinti savo pavaldume esančių inspektorių darbą, peržiūrėti patikrinimo aktus, rengiamus dokumentus, koordinuoti tarnybos darbą, siekdamas užtikrinti efektyvią kontrolę. Dėl komisijos nustatytų faktinių aplinkybių, jog specialistė L. P. nesivadovauja Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2 pažymėtina, kad vėlgi nėra nurodyta kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų neišpildė minėta specialistė pildydama patikrinimo aktus. Komisijos išvada, kad specialistės surašyti patikrinimo aktai yra neinformatyvūs, pildomi nenuodugniai ir skubotai, nenustatomi neatitikimai ir pan., nenurodant kokia reikalinga ir konkreti informacija paminėtuose aktuose nėra nurodyta, nepagrindžiant skubotumo konstatavimo, t. y. nenurodant per kiek laiko aktai turi būti surašyti ir per kiek jie buvo surašyti, bei nenurodant, kokie neatitikimai objektyviai egzistavo, tačiau nebuvo į aktus įrašyti, vertintina, kaip bendro pobūdžio pastebėjimai neleidžiantys spręsti, kad pareiškėjas šiuo atveju netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas.

Išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas, išnagrinėjęs patikrinimų medžiagą, nepriima tinkamų sprendimų dėl UAB „Bagaslaviškio pieninė“ pieno perdirbimo įmonės veiklos stabdymo ar atnaujinimo, o Tarnybos Širvintų tarnybos specialistai, vykdydami valstybinę veterinarinę kontrolę neužtikrina, kad pieno perdirbimo įmonė laikytųsi visų reikalavimų nustatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004, dėl maisto produktų higienos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013. Tokią išvadą Komisija padarė, nustačiusi, kad 2013 m. vasario mėn. Tarnybos Širvintų tarnyba gavo pranešimą apie labai prastą UAB „Blagaslaviškio pieninė“ patalpų higienos būklę. Tarnybos Širvintų tarnybos specialistai 2013 m. vasario 11 d. atliko patikrinimą ir surašė Pieno perdirbimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 1. Akte nenurodyta informacija apie gautą pranešimą, nėra jokios informacijos apie trūkumų šalinimą, nors nuo paskutinio patikrinimo buvo praėję kiek daugiau nei 2 mėnesiai, o patalpų neatitikimai teisės aktų reikalavimams buvo nustatyti ir 2012 m. patikrinimų metu. Patikrinimo akte nenurodyta, kokie dar trūkumai buvo nustatyti ir ar kiti anksčiau nustatyti trūkumai pašalinti, be to, neaišku, kodėl Tarnybos Širvintų tarnyba sutiko su ilgu trūkumų šalinimo terminu (daugiau nei 3 mėnesiai) ir netaikė adekvačių poveikio priemonių. Visgi įmonei buvo uždrausta toliau gaminti pieno produktus esamomis sąlygomis, ji buvo įpareigota sunaikinti pelėsį ir tinkamai suremontuoti įmonės lubas, tinkamai suremontuoti sienas, sutvarkyti ventiliacijos sistemą, atlikti laboratorinius tyrimus, siekiant išaiškinti, ar pelėsis nepateko į produktus. Pažymėtina, kad Komisija Išvadoje vėl apsiribojo bendro pobūdžio konstatavimu, kad gyvūninio maisto tvarkymo įmonių valstybinės veterinarinės kontrolės patikrinimo aktai pildomi nenuodugniai, nepateikiama svarbi informacija apie trūkumų šalinimą, kitų reikalavimų atitikimą, spausdinant patikrinimo aktą nepakeista ankstesnių patikrinimų metu įrašyta informacija, aktai neinformatyvūs, nesivadovaujama Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2 5 ir 6 paragrafo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, ir į tai, kad aprašyti patikrinimo aktai buvo surašomi tam įgaliojimus turinčių specialisčių, o parinkti administracinę nuobaudą yra pažeidimą nustačiusio asmens diskrecijos teisė. Todėl pareiškėjas negali būti atsakingas, už įgaliojimus turinčios specialistės parinktą, o, Komisijos vertinimu, pernelyg mažą, baudą. 

Išvadose Komisija nurodo, kad valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę vykdančių specialistų patikrinimo dokumentų verifikavimas Tarnybos Širvintų tarnyboje atliekamas vadovaujantis Kokybės sistemos programa KS-2-6-D1, patvirtinta Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-918, tačiau vertinant patikrinimų medžiagą pastebima tik dalis neatitikimų, pateikiamos neesminės pastabos dėl vykdomos valstybinės kontrolės, dokumentuose nustatyti neatitikimai ir/ar klaidos neapsvarstomi, todėl klaidos gali kartotis. Visų pirma, pažymėtina, kad prielaida apie galimai ateityje įvyksiančias aplinkybes negali lemti drausminės atsakomybės pareiškėjui nagrinėjamu atveju. Kita vertus, nors Išvadoje konstatuota, jog verifikavimas atliekamas vadovaujantis Kokybės sistemos programa KS-2-6-D1, kas leidžia spręsti, kad atliekamas pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau vėliau seka niekuo nepagrįsta išvada, kad pastebima tik dalis neatitikimų, nedetalizuojant kokie esminiai neatitikimai nebuvo pastebėti.

Pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Parenkant pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą apsiribota vieninteliu motyvu, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Toks motyvavimas neatitinka VTĮ 29 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais konstatuotina, jog Išvadoje nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių tarnybinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai pareiškėjo kaltę įrodančių duomenų. Būtina pabrėžti, kad daugumą Išvadoje padarytų ar tariamai padarytų pažeidimų padarė ne pareiškėjas asmeniškai, o jo vadovaujamos įstaigos specialistės, todėl ypač svarbu tokioje tyrimo išvadoje atskirti, kurie pažeidimai buvo sąlygoti būtent pareiškėjo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu ir kaip tai pasireiškė. Tokiu atveju būtina įvardinti konkrečias pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad net keletą kartų Išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas netikrino darbuotojų kompetencijos, tačiau pareigybės aprašyme tokia funkcija jam nėra nustatyta. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai LVAT praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, taigi ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. B2-1631 tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, todėl minėtas įsakymas naikintinas.

III.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apeliaciniu skundu (II t., b. l. 172–181) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, vertino tik 2013 m. lapkričio 18 d. Komisijos išvadą Nr. TNR-26, tačiau neatsižvelgė į kitas bylai esminės reikšmės turinčias faktines aplinkybes, susijusias su tarnybinio nusižengimo padarymu.

Tarnybos Vidaus audito skyrius 2013 m. gegužės 29 d. Širvintų tarnybos vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus audito ataskaitoje Nr. 3P, kurioje vertinta vidaus kontrolės sistema už 2012–2013 m., pateikė bendrąją išvadą. Su šia ataskaita elektroniniu paštu pareiškėjas sutiko dar 2013 m. gegužės 31 d. nurodydamas, jog „minimais dalykais, yra mūsų žioplų klaidų, skubėjimo, nerūpestingumo“. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas elektroniniame laiške informavo, jog „su 2013 m. gegužės 29 d. Tarnybos Vidaus audito skyriaus ataskaitos projekto Nr. AV1-4P išvadomis ir rekomendacijomis sutinkame“. Tarnybos Vidaus audito skyrius 2013 m. gegužės 30 d. priėmė Tarnybos teritorinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus audito ataskaitą Nr. VAI-7. Vidaus audito skyriaus ataskaitose Nr. 3P ir Nr. VAI-7 nurodoma, jog vidaus audito procedūros buvo atliekamos siekiant surinkti pakankamai įrodymų nuomonei dėl vidaus kontrolės sistemos pareikšti. Vertinimo metu nustatyta, kad vidaus kontrolės sistema Širvintų tarnyboje veikia nepakankamai, trūksta kai kurių organizacinių priemonių efektyvios vidaus kontrolės tikslams pasiekti. Vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus audito ataskaitoje Nr. VAI-7 nustatyta, jog „Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-817 patvirtintos Tarnybos vidaus audito metodikos aprašo 32.2.2.3 punktu, Širvintų tarnybos vidaus kontrolės sistema vertinama patenkinamai, kadangi yra nustatyti reikšmingi vidaus kontrolės trūkumai, kurie gali turėti neigiamą įtaką Širvintų tarnybos veiklos rezultatams“. Vidaus audito skyrius 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė Tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vidaus audito ataskaitą Nr. VAI-15 (toliau – Audito ataskaita Nr. VAl-15). Būtent šioje ataskaitoje buvo nurodyta, kad Širvintų tarnybos viršininkas neužtikrina efektyvios gyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės veterinarinės kontrolės; nustačius pasikartojančius valstybinės kontrolės trūkumus nesiima veiksmų problemų sprendimui, neįvertina inspektorių kompetencijos.

Akcentuotina, jog Tarnybos direktorius, atsižvelgęs į Audito ataskaitą Nr. VAI-15, 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. B1-607 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui, kurį galimai padarė pareiškėjas, tirti. Būtent atsižvelgus į atliktą Tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos auditą ir jo metu nustatytus duomenis, užfiksuotus Audito ataskaitoje Nr. VAI-15, Komisijai buvo pavesta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nustatyta tvarka ir terminais atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti Tarnybos direktoriui motyvuotą išvadą apie atlikto tyrimo rezultatus. Komisija išsamiai išanalizavo ne tik Audito ataskaitą Nr. VA1-15, kitas audito ataskaitas, bet ir 2013 m. spalio 29 d. pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus ir atsižvelgusi į šiuos dokumentus, Išvadoje pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Taigi Išvada yra procesinis dokumentas, kuriame itin išsamiai ir visapusiškai įforminami tyrimo rezultatai. Tačiau Išvada tėra vienas iš dokumentų, kurių pagrindu priimamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Be to, kadangi Išvada paremta paties pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, todėl vertindamas Išvadą, teismas pasisako ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl pareiškėjo pozicijos. Kadangi teismas neatsižvelgė į tai, jog Išvada remiasi Audito ataskaita Nr. VA1-15, kitomis audito ataskaitoms bei pareiškėjo pasiaiškinimais, teismas objektyviai ir visapusiškai neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į aplinkybes, turinčias bylai esminės reikšmės, ir jų teisiškai neįvertino.

2. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad „vertinant visą tyrimo Išvadą atkreiptinas dėmesys, kad absoliučia dauguma atvejų joje apsiribojama pareiškėjo neatlikimo pareigų arba pareigų netinkamo atlikimo konstatavimu, neanalizuojant ir neapibrėžiant visų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių“. Atsakovo manymu, Išvadoje nustatyti pažeidimai yra itin detaliai aprašyti bei išsamiai pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas, nerūpestingai atlikdamas savo pareigas, padarė neigiamus padarinius įstaigai, kuriai jis atstovauja Širvintų rajone, organizuodamas valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, tačiau šių padarinių neįvertino, todėl tokiais veiksmais diskreditavo Tarnybos įstaigos vardą, sumenkino pasitikėjimą tarnyba vykdomos valstybinės veterinarinės kontrolės skaidrumu ir efektyvumu.

3. Pareiškėjo, kaip padalinio vadovo, funkcijos nustatytos Tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. BĮ-197 patvirtintame Širvintų tarnybos viršininko –valstybinio veterinarijos inspektoriaus pareigybės aprašyme, pagal kurį pareiškėjas, kaip padalinio vadovas, yra atsakingas už aprašyme nurodytas veiklos sritis. Iš Išvadoje pateiktų duomenų akivaizdu, jog pareiškėjas vykdė funkcijas savo nuožiūra ir nesivadovavo Pareigybės aprašymu bei jame įtvirtintomis šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijomis. Pareiškėjas, nerūpestingai atlikdamas padalinio vadovo pareigas ir veikdamas savo nuožiūra, pažeidė imperatyvius šio teisės akto reikalavimus. Jis žinojo padalinio vadovo funkcijas, su Pareigybės aprašymu buvo supažindintas ir jame pasirašė.

4. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai įvertino, jog Išvadoje konstatuotos tik bendro pobūdžio aplinkybės dėl netinkamai pareiškėjo vykdomų pareigų. Išvadoje įvardinta, kad Komisija, tik išnagrinėjusi faktinę informaciją ir nustatytus teisės aktų reikalavimus valstybės tarnautojams, padarė išvadą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės organizavimu, t. y. nesilaikė įstatymų, kitų teisės aktų, įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, netinkamai atliko pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pavedamas užduotis, aplaidžiai vykdė valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, neužtikrino visuomenės viešųjų interesų, sukėlė grėsmę dėl nesaugaus ir nekokybiško maisto tiekimo Lietuvos gyventojams, neužtikrino savalaikio, tinkamo ir nepriekaištingo pareigų atlikimo. Taigi Komisija nagrinėjo faktinę informaciją ir, kaip minėta, rėmėsi tiek Audito ataskaita Nr. VA1-15, tiek ir pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais. Tuo tarpu, teismo sprendime apskritai nėra nurodoma ta aplinkybė, jog Išvadoje remiamasi Audito ataskaita Nr. VAI-15. Be to, teismas neatsižvelgė, jog Išvadoje nurodyta išsami faktinė informacija bei nustatyti teisės aktų reikalavimai valstybės tarnautojams. Išvadą sudaro net 12 puslapių, kuriuose išsamiai ir nuodugniai konstatuotos faktinės aplinkybės bei išdėstyti pareiškėjo atlikti pažeidimai dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės plano; maisto tvarkymo subjektų rizikos; medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu. Išvadoje pabrėžiama, jog su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių kontrolė 2011-2012 m. (2013 m. buvo vykdoma tik 2 maisto tvarkymo subjektuose) Širvintų tarnyboje apskritai nebuvo vykdoma, todėl vartotojus, tarp jų ir vaikus, galėjo pasiekti kenksmingos su maistu besiliečiančios medžiagos. Taip pat Išvadoje išsamiai ir argumentuotai nurodyti konkretūs pareiškėjo pažeidimai pagal sritį. Pavyzdžiui, Tarnybos Širvintų specialistams 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikus Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ restorano-valgyklos „Putinas“ patikrinimą, vadovaujantis Kokybės sistemos darbo instrukcija KT-2-1-D3, nebuvo pakartotinai įvertinta ir priskirta padidintos rizikos grupei. Akivaizdu, jog neteisingo įmonių priskyrimo prie rizikos grupių pasekmė yra ta, jog rizikingos įmonės tikrinamos per retai. Atsižvelgiant į tai, priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, kyla grėsmė vartotojų arba gyvūnų gyvybei ir sveikatai dėl galimai netinkamos kokybės, nesaugaus maisto tiekimo rinkai. Taip pat patiriami nuostoliai dėl piliečių gydymo, nedarbingumo. Be to, per dažnas įmonių tikrinimas sukelia nepagrįstą administracinę naštą ir tokiu būdu švaistomi valstybės resursai.

5. Teismas teigia, jog Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-2-D2 nėra imperatyvios nuorodos, koks kiekis planų turi būti parengta, ir nustačius, kad planai buvo parengti, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo nusižengta Kokybės sistemos darbo instrukcijos 7.6 punkte bei Nuostatų 20.7 punkte įtvirtintų pareiškėjo pareigų organizuoti veiklos planų rengimą, rengti veiklos planus ir jų įgyvendinimo ataskaitas, pažeidimo. Tačiau Išvadoje pabrėžiama, jog pareiškėjo patvirtinti trys atskiri „Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planai“, o tai sąlygoja, jog metiniame valstybinės kontrolės plane suplanuoti gyvūnų laikymo vietų patikrinimai kartojasi ir tokiu būdų nepagrįstai padidėja tiek planuojamų valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų skaičius, tiek ir planuojamų patikrinimų skaičius. Pagal Pareigybės aprašymą, pareiškėjas, kaip padalinio vadovas, planuoja Širvintų tarnybos darbą (7.4. punktas) bei organizuoja Širvintų tarnybos veiklos planų rengimą (7.6. punktas). Pareiškėjas neužtikrino padalinio veiklos efektyvumo ir nesiekė efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtų funkcijų.

6. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, jog „aprašyti patikrinimo aktai buvo surašomi tam įgaliojimus turinčių specialisčių, o parinkti administracinę nuobaudą yra pažeidimą nustačiusio asmens diskrecijos teisė, todėl pareiškėjas negali būti atsakingas už įgaliojimus turinčios specialistės parinktą, o, Komisijos vertinimu, pernelyg maža baudą“. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. Bl-12, ir Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487, šias poveikio priemones gali taikyti tik Tarnybos teritorinių padalinių vadovai, jie po Tarnybos teritorinių padalinių inspektorių atlikto patikrinimo turi susipažinti su inspektorių surašytais patikrinimo aktais, juos įvertinti, siekiant išsiaiškinti, ar reikia konkrečiu atveju taikyti minėtuose teisės aktuose nurodytus sprendimus. Taip pat Tarnybos padalinių vadovai pagal Tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. Bl-322 „Dėl įgaliojimų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nutarimus suteikimo“ gali taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse Tarnybai pagal kompetenciją priskirtas taikyti poveikio priemones. Pareiškėjas, kaip padalinio vadovas, neužtikrino efektyvios negyvūninio maisto tvarkymo subjektų valstybinės kontrolės. Pareiškėjo Pareigybės aprašyme įtvirtinta, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja tiesiogiai jam pavaldžių valstybės tarnautojų mokymą, rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu, darbo sąlygomis ir darbų sauga, skirtų asignavimų ribose (7.11 punktas). Be to, pareiškėjas yra atsakingas už Širvintų tarnybos darbo planavimą, organizavimą. Taigi teismo teiginys, jog pareiškėjas negali būti atsakingas už įgaliojimus turinčios specialistės veiksmus, teisiškai yra nepagrįstas.

Pareiškėjas R. P. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (II t., b. l. 192–194) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo manymu, atsakovas nei tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje, nei bylos nagrinėjimo metu ar apeliaciniame skunde nepagrindė savo išvadų dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, neįrodė jo kaltės. Apeliantas netgi nepagrindė savo teiginio, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Visi apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra bendro pobūdžio, neargumentuoti, logiškai nesusieti, o kai kurie iš jų net vienas kitam prieštaraujantys. Atsakovas, teigdamas, kad teismas vertino tik 2013 m. lapkričio 18 d. Išvadą Nr. TNR-26 ir neatsižvelgė į kitas bylai esminės reikšmės turinčias faktines aplinkybes, kitomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis laikė Tarnybos Vidaus audito skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. ataskaitą Nr. 3P, kurioje pateikta Tarnybos vidaus kontrolės sistemos ataskaita už 2012–2013 m., bei vėlesnes ataskaitas. Komisijų tarnybiniam nusižengimui tirti išvados teismų praktikoje pripažįstamos sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamąja dalimi. Minimos Komisijos išvados surašytos Tarnybos audito skyriaus ataskaitų pagrindu. Audito ataskaitos gausiai cituojamos Išvadose. Taigi teismas, vertindamas Išvadą, kartu vertino ir atsakovo minimas Audito ataskaitų išvadas. Be to, pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Išvadoje nustatyti pažeidimai yra itin detaliai aprašyti bei išsamiai pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir kad Išvadą sudaro net 12 puslapių, kuriuose išsamiai ir nuodugniai konstatuotos faktinės aplinkybės bei išdėstyti pareiškėjo atlikti pažeidimai. Vadinasi, Išvada buvo išsami medžiaga teismui vertinti tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nebuvo jokio pagrindo atskirai vertinti nurodytų esminės reikšmės turinčių aplinkybių. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad Širvintų tarnybos vidaus kontrolės sistema vertinama patenkinamai, kadangi yra nustatyti reikšmingi vidaus kontrolės trūkumai, kurie gali turėti neigiamos įtakos Širvintų tarnybos veiklos rezultatams. Tačiau kontrolės sistemos įvertinimas neturi loginio ryšio su atsakovo apibūdintomis faktinėmis aplinkybėmis. Vertinamasis balas „patenkinamai“ yra suprantamas kaip teigiamas įvertinimas, o faktinė aplinkybė „yra nustatyti reikšmingi vidaus kontrolės trūkumai, kurie gali turėti neigiamos įtakos“ niekaip negali būti suprantama kaip teigiamas reiškinys ir jokiu būdu negali būti vertinama teigiamu balu – „patenkinamai“. Kaip matyti, atsakovas net teigiamai įvertintą vidaus kontrolės sistemą apibūdina kaip neigiamą faktą ir tuo mėgina pagrįsti tarnybinės nuobaudos skyrimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į atsakovo apeliaciniame skundė išdėstytus teiginius: viename teigiama – „taigi akivaizdu, jog neteisingo įmonių priskyrimo prie rizikos grupių pasekmė yra ta, jog rizikingos įmonės tikrinamos per retai; atsižvelgiant į tai, priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, kyla grėsmė vartotojų arba gyvūnų gyvybei ir sveikatai“, o kitame teiginyje (toje pačioje skundo pastraipoje) pateikiama priešinga nuomonė – „be to, per dažnas įmonių tikrinimas sukelia nepagrįstą administracinę naštą ir tokiu būdu švaistomi valstybės resursai“. Tokia nuomonių įvairove atsakovas pademonstravo, kad kaip bepasielgtum: ar dažnai tikrintum įmonių veiklas ar rečiau, rezultatas vienas – tarnybinė nuobauda neišvengiama, vienu atveju ji būtų skirta už sukeltą grėsmę vartotojų ir gyvūnų gyvybei bei sveikatai, kitu atveju – už nepagrįstą administracinę naštą ir už valstybės resursų švaistymą. Visa tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga bei atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas panašaus pobūdžio abstrakčiais teiginiais. Galiausiai, atsakovas pasidalindamas mintimis apie skirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumą padarytiems teisės pažeidimams, patvirtino, kad Išvada dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nebuvo grindžiama faktinėmis aplinkybėmis, o surašyta remiantis bendro pobūdžio teiginiais, iš kurių kelis galima būtų priskirti baudžiamosios teisės tyrimo objektui. Pavyzdžiui, „toks aplaidus valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės vykdymas ūkio subjektuose sukelia didelę riziką žmonių sveikatai ir sudaro galimybę plisti užkrečiamoms ligoms“; „sukėlė grėsmę dėl nesaugaus ir nekokybiško maisto tiekimo Lietuvos gyventojams“, „vartotojus, tarp jų ir vaikus, galėjo pasiekti kenksmingos su maistu besiliečiančios medžiagos“. Tokie teiginiai patvirtina, kad atsakovas persistengė siekdamas pagrįsti pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą. O jeigu šie teiginiai visi yra tikrovę atitinkančios faktinės aplinkybės, tai atsakovas turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad nesiėmė priemonių apsaugoti žmonių sveikatos, nesiėmė priemonių sustabdyti užkrečiamų ligų plitimo, nesikreipė į atitinkamas valdžios institucijas dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, o apsiribojo tik tarnybinės nuobaudos – „papeikimo“ skyrimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. B2-1631 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. P. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu įsakymu pareiškėjas pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą bei jam už Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimą paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (I t., b. l. 8). Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 ir 30 straipsniais, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 14.1 ir 15 punktais, taip pat atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisijos tarnybiniam nusižengimui, kurį, įtariama, padarė Tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas–valstybinis inspektorius R. P., tirti 2013 m. lapkričio 18 d. išvadą Nr. TNR-26 (I t., b. l. 9–20).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendime pareiškėjo R. P. skundą, kuriuo šis prašė panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. B2-1631, patenkino. Teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. TNR-26, kuri yra sudėtinė ginčijamo Įsakymo dalis, nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių tarnybinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai pareiškėjo kaltę įrodančių duomenų, be to, Išvada surašyta netinkamai, t. y. nenurodyti konkretūs teisės aktų straipsniai, jų dalys, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, konstatuotos bendro pobūdžio aplinkybės.

Atsakovas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei neatsižvelgė (ar netinkamai įvertino) byloje surinktus faktinius duomenis. Atsakovo manymu, Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. TNR-26 išsamiai ir argumentuotai nurodyti konkretūs pareiškėjo padaryti pažeidimai, Išvada surašyta tinkamai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Remdamasi ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasi anksčiau minėta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu tikrinamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, kolegija atkreipia dėmesį į ABTĮ 57 straipsnį, kuriame nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Pažymėtina, kad įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi. Be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 81 straipsnis nustato, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 81 bei 57 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, patikrino bylą faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumo aspektu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo kvalifikavimui.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus dokumentus – Tarnybos Vidaus audito skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus audito ataskaitą Nr. 3P, Tarnybos Vidaus audito skyriaus 2013 m. gegužės 30 d. Tarnybos teritorinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų vidaus kontrolės sistemos vertinimo vidaus audito ataskaitą Nr. VAI-7 ir Tarnybos Vidaus audito skyriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. Tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vidaus audito ataskaitą Nr. VAI-15, t. y. pagrįstai šių ataskaitų nelaikė nagrinėjamoje byloje ginčijamo Įsakymo (bei Išvados) dalimi. Vidaus audito skyriaus 2013 m. gegužės 29 d. ataskaita Nr. 3P ir 2013 m. gegužės 30 d. ataskaita Nr. VAI-7 Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. TNR-26 net neminimos, o apie tai, kad atsakovas, priimdamas Išvadą, rėmėsi Vidaus audito skyriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. ataskaita Nr. VAI-15, galima spręsti tik iš to, kad Komisija Išvadoje nurodė atsižvelgusi į „VAS 2013 m. rugpjūčio 29 d. atliktą VNMT Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos auditą ir jo metu nustatytus duomenis, užfiksuotus Audito ataskaitoje“. Pastebėtina, kad Išvadoje Komisija tiksliai nenurodė, kokiais būtent Vidaus audito skyriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. ataskaitoje Nr. VAI-15 nustatytais faktais (faktinėmis aplinkybėmis) rėmėsi vertindama pareiškėjo veiksmus ar neveikimą (Išvadoje nurodoma tik tai, kad atitinkami Išvados punktai priimti Komisijai „išanalizavus vidaus audito ataskaitas“ ar „remiantis Audito ataskaita“). Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, pateikti duomenis (įrodymus), patvirtinančius šiuos faktus (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A492-1067/2014). Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nurodyti teisės aktų pažeidimai turi būti grindžiami konkrečiais valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą ar neveikimą patvirtinančiais faktais, teisės aktų nurodymas yra reikšmingas kaip neteisėto elgesio teisinė kvalifikacija, bet pats savaime nepatvirtina ir neįrodo pažeidimo padarymo. Be to, visi šie faktai ir juos patvirtinantys įrodymai privalo būti išdėstyti nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje, nes tik teisės aktų nustatyta tvarka ištirti duomenys gali būti pagrindas taikyti tarnautojui drausminę atsakomybę (LVAT 2014 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-825/2014).

Vadinasi, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu byloje surinktų duomenų vertinimu, atmetami kaip nepagrįsti.

Minėta, kad ginčijamu Tarnybos direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. B2-1631 pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus, taip pat 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus. Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d) 3 straipsnio 2 dalis nustatė, jog valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra, be kita ko, pagarba žmogui ir valstybei (1 punktas) bei pavyzdingumas (8 punktas). To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktuose buvo nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas), laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1449/14). Taigi tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktuose, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2476/2012, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3777/11).

Nagrinėjamu atveju tarnybinė atsakomybė pareiškėjui R. P. taikyta už tai, kad: 1) jis netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės organizavimu, t. y. nesilaikė įstatymų, kitų teisės aktų, įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavedamas užduotis, aplaidžiai vykdė valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, neužtikrino visuomenės viešųjų interesų, kilo grėsmė dėl nesaugaus ir nekokybiško maisto tiekimo Lietuvos gyventojams, neužtikrino savalaikio, tinkamo ir nepriekaištingo pareigų atlikimo; 2) pareiškėjas savo pareigas vykdė nerūpestingai ir tokiu būdu pažeidė Širvintų tarnybos viršininko pareigybės aprašymo 7 punktą, kuriame nustatytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos ir Tarnybos padalinio – teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-282, 9.1.6 punktą, t. y. neužtikrino gaminių, kurie liečiasi su maistu, kontrolės; 3) pareiškėjas organizavo Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklą pažeisdamas Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnį, teisingumo ministro ir ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 1K-235/4-892 „Dėl rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairių, kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gairių, vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, Reglamento (EB) 882/2004 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taip pat neužtikrino Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-D2, Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D3, Kokybės sistemos programos KT-2-1-2, Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2, Kokybės sistemos programos KT-2-2-12 laikymosi. Įvertinus ginčijamą Tarnybos direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. B2-1631 bei Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvadą Nr. TNR-26, matyti, jog, atsakovo nuomone, pareiškėjas tarnybinį nusižengimą iš esmės padarė neveikimu.

Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (2011 m. kovo 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A438–370/2011; 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. A438–706/2010). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadai, jog dauguma atvejų Išvadoje yra apsiribota bendro pobūdžio nuoroda į tariamai pažeistus teisės aktus: Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašą (pažymėtina, kad aprašą sudaro 24 punktai); teisingumo ministro ir ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1K-235/4-892 patvirtintas Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gaires; Kokybės sistemos darbo instrukciją ST-1-1-D2; Kokybės sistemos darbo instrukciją KT-2-1-D3; Kokybės sistemos programą KT-2-1-2; Kokybės sistemos darbo instrukciją KT-2-1-D2; Kokybės sistemos programą KT-2-2-12, Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnį (šio straipsnio 1 dalyje nustatyti septyni ūkio subjektų veikos priežiūros principai). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7 punktą, nors Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko–valstybinio veterinarijos inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. B1-197 (II. t., b. l. 145–148), 7 punkte yra net 29 papunkčiai, kuriuose išdėstomos minėtas pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos. Tokia bendro pobūdžio nuoroda į pareigybės aprašymo 7 punktą, nenurodant, kokiais veiksmais ir kuriuos pareigybės aprašymo 7 punkto papunkčius pareiškėjas pažeidė, pagrįstai įvertinta kaip netinkama, kad nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti tarnybinį nusižengimą.

Patikrinusi Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvadą Nr. TNR-26, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog Komisija, pasisakydama dėl pareiškėjo atsakomybės už jam pavaldžios darbuotojos, t. y. Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos–inspektorės A. B., veiksmus atliekant gyvūninio maisto tvarkymo įmonių valstybinę veterinarinę kontrolę (surašant Pieno perdirbimo įmonės patikrinimo 2013 m. rugpjūčio 29 d. aktą Nr. 4) nurodė, jog „darytina prielaida, kad skirta poveikio priemonė yra netinkama, neproporcinga nustatytų pažeidimų pobūdžiui ir mastui“ (Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvados Nr. TNR-26 6-7 puslapiai, I t., b. l. 9–20). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakomybė taip pat iš esmės buvo grindžiama prielaida. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu pabrėžia, jog prielaidomis paremta tarnybinio nusižengimo išvada lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A756-2022/2012). Be to, Išvadoje nėra jokių duomenų apie vyriausiosios veterinarijos gydytojos–inspektorės A. B. veiksmų ištyrimą, o neištyrus konkrečius veiksmus atlikusio valstybės tarnautojo kaltės ir atsakomybės, negalima spręsti ir dėl to tarnautojo vadovo kaltės ir atsakomybės už veiksmus, kuriuos atliko jam pavaldus tarnautojas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą adm. byloje Nr. A552-2021/2013). Juolab, kad atsakovas tinkamai nepagrindė, kad Išvadoje aptarti pareigūnės A. B. padaryti pažeidimai buvo netinkamai vykdomų pareiškėjo, kaip Širvintų tarnybos viršininko, pareigų (nepakankamos kontrolės) pasekmė. Iš esmės analogišką išvadą teisėjų kolegija daro ir įvertinusi Išvados dalį, kurioje Komisija pasisakė dėl pareiškėjo atsakomybės už jam pavaldžių tarnautojų – vyriausiosios specialistės–maisto produktų inspektorės J. J. ir vyriausiosios veterinarijos gydytojos–inspektorės L. P., veiksmų. Ši Komisijos surašytos Išvados dalis taip pat nėra tinkamai pagrįsta.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (LVAT 2015 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A498-146/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A108-261/2015). Kaip ne kartą pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu. Ši nustatyta aplinkybė lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–918/2011).

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Šios nustatytos aplinkybės laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą, priimtas Išvados pagrindu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                            Laimė Baltrūnaitė

                                                                          Stasys Gagys

                                                                          Vaida Urmonaitė-Maculevičienė