Administracinė byla Nr. AS-1219-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00322-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 22 d. gautas pareiškėjo Ž. K. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2512-406/2015 panaikinimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, Vilniaus pataisos namų kriminalinio žvalgybos skyriaus pateiktus duomenis, jog pareiškėjui sprendimas buvo įteiktas pasirašytinai 2015 m. birželio 30 d., darė išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių, kurių teismas nelaikė svarbiomis, todėl termino skundui paduoti neatnaujino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 3 d. 1 p.).

II.

Pareiškėjas Ž. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir tenkinti šį skundą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, laikosi griežtos dienotvarkės, dirba, todėl jam buvo apribotos galimybės laiku pateikti apeliacinį skundą teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis <...> teismas <...> skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Taip pat pastebėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad terminas pateikti apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo suėjo 2015 m. liepos 9 d. (ABTĮ 127 str. 1 d.). Su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2015 m. birželio 30 d. (b. l. 52). Apeliacinis skundas Kauno apygardos administraciniam teismui paštu buvo išsiųstas 2015 m. liepos 20 d. (b. l. 45), t. y. praleidus nustatytą terminą 11 dienų.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti apeliacinį skundą, nurodo, kad jo laisvė yra apribota, jis laikosi griežtos dienotvarkės, dirba, todėl jo galimybės laiku pateikti apeliacinį skundą buvo apribotos.

Teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar, siekdamas apginti savo pažeistas teises, asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2015 m. birželio 30 d. ir turėjo dar pakankamai laiko iki termino pabaigos (2015 m. liepos 9 d.) pateikti apeliacinį skundą teismui, tačiau dėl savo pasirinkto elgesio modelio šį terminą praleido. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo parengimas nebuvo itin sudėtingas, pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą teismui, nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, išskyrus tai, kad kaip ir kiti laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys (tarp kurių yra tokių, kurie taip pat siekia turtinės / neturtinės žalos atlyginimo), laikosi griežtos dienotvarkės bei dirba, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2015 m. liepos 9 d.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog dėl griežtos dienotvarkės ir darbo buvo apribotos galimybės laiku pateikti apeliacinį skundą, nelaikytina objektyviai pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.