Baudžiamoji byla Nr. 1-1288-957/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45832-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. D. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 22.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė savo motinai D. K. G. į dešinę ranką, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. D. 2018 m. spalio 15 d., apie 17.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmė iš stalčiaus šakutę ir nukreipė ją į savo motiną D. K. G. bei pagrasino ją nužudyti, sakydamas, kad ją „užmuš“, „padurs“, po to nusivijo nukentėjusiąją į kambarį ir sugriebė jai rankomis už kaklo smaugė, sakydamas, kad „užmuš“, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Dėl 2018 m. rugsėjo 21 d. veikos jis parodė, kad tiksliai valandos neprisimena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, jis spyrė savo motinai D. K. G. į dešinę ranką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Motina pradėjo šaukti ir į kambarį atbėgo jo sugyventinė N. S. bei patėvis A. V. G., kurie jį bandė nuraminti. Konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius motinos ir patėvio atžvilgiu. Labai gailisi, kad savo veiksmais sukėlė motinai D. K. G. fizinį skausmą. Dėl 2018 m. spalio 15 d. veikos A. D. parodė, kad apie 17 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, įvykusio konflikto metu, paėmęs iš stalčiaus šakutę ir nukreipęs ją į savo motiną D. K. G. pagrasino ją nužudyti, sakydamas, kad „užmuš“, „padurs“, keikė necenzūriniais žodžiais. Būdamas supykęs sugriebė motinai už kaklo ir ją smaugė, sakydamas, kad užmuš. Supranta, kad savo veiksmais motinai sukėlė fizinį skausmą bei ją išgąsdino grasindamas šakute ir sakydamas, jog nužudys, kad nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos alkoholis. Šiuo metu jis labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, motinos atsiprašė ir pasižadėjo ateityje prieš ją nesmurtauti bei nevartoti alkoholio (b. l. 112).
Nukentėjusioji D. K. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.00 val., sūnus A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui tyčia spyrė jai į dešinę ranką, ji juto fizinį skausmą. Dėl įvykio, vykusio 2018 m. spalio 15 d. ji parodė, kad apie 17.00 val., virtuvėje tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas, kurio metu jis pradėjo ją įžeidinėti vadindamas necenzūriniais žodžiais, o po to iš stalčiaus paėmęs šakutę ir nukreipęs į ją pagrasino užmušti, sakydamas, kad „užmuš“, „padurs“. Ji išsigando, nes kai sūnus būna girtas, tampa agresyvus, jo veiksmai neprognozuojami. Po to sugriebęs jai už kaklo smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmą bei sakydamas, kad užmuš. Ji išsigandusi pradėjo šaukti ir atbėgo sūnaus sugyventinė N. S., tuomet sūnus išėjo iš kambario. Maždaug po 15 min. vėl atėjo sūnus ir pagriebęs jos mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, metė ant grindų ir sudaužė, dar sudaužė vazą, tačiau dėl to ji sūnui pretenzijų neturi. Ji juto fizinį skausmą ir buvo išsigandusi dėl sūnaus grasinimų, atvykę medikai jai davė raminamųjų vaistų. Sūnui atleido ir pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad sūnus nevartotų alkoholio ir susitvarkytų asmeninį gyvenimą (b. l. 48).
Liudytoja N. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jos sugyventinis A. D. buvo girtas, apie 22.00 val. ji būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girdėjo kaip virtuvėje sugyventinis konfliktuoja su savo motina D. K. G.. Po to jis atėjo į kambarį, ji nematė, kaip sugyventinis smurtavo prieš savo motiną. Kiek vėliau tarp jų vėl kilo konfliktas, į kurį įsikišo sugyventinio patėvis. D. K. G. iškvietė policijos pareigūnus. Apklausta dėl įvykio, vykusio 2018 m. spalio 15 d. apie 17.00 val., parodė, kad buvo namuose, kartu buvo ir jos sugyventinis A. D., pastarasis buvo girtas. Kai A. išėjo iš kambario, ji girdėjo, kad jis konfliktuoja su motina, tačiau kaip ten viskas vyko, ji nematė (b. l. 58).
Liudytojas A. V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su D. K. G. santuokoje gyvena apie 14 m., sutuoktinės sūnų A. D. charakterizuoja teigiamai, tačiau tik tuomet, kai jis nevartoja alkoholio, nes išgėręs būna labai agresyvus, nekontroliuoja savo veiksmų. 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.00 val., jis buvo kambaryje ir kas vyko tarp jo sutuoktinės ir pastarosios sūnaus nematė, tik atbėgo sutuoktinei į pagalbą išgirdęs jos pagalbos šauksmą. Atbėgęs pamatė, kad A. D. buvo įsikibęs į D. K. G. ir keikė ją necenzūriniais žodžiais, jis juos išskyrė. Sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus. Dėl įvykio, vykusio 2018 m. spalio 15 d. apie 17.00 val., parodė, kad buvo išėjęs į lauką pavedžioti šuns, kai sugrįžo pamatė koridoriuje sudaužytą vazą ir sutuoktinės mobiliojo ryšio telefoną. Paklausęs D. K. G. kas nutiko, ši atsakė, kad girtas sūnus grasino ją nužudyti, matėsi, kad ji buvo labai išsigandusi (b. l. 62).
Liudytojas N. R. (N. R.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jis dirbo kartu su kolega V. Š., kai 22.15 val., iš budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš motiną smurtauja girtas sūnus. Atvykus nurodytu adresu, D. K. G. paaiškino, kad girtas sūnus A. D. jai spyrė į dešinę ranką, po smūgio ji juto fizinį skausmą, nukentėjusioji rodė sužalotą ranką (b. l. 66-67).
Liudytojas Ž. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 15 d. kartu su kolega A. K. dirbo pagal nustatytą grafiką, kai apie 15.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš motiną smurtauja girtas sūnus. Atvykus nurodytu adresu, jis matė, kad nukentėjusioji D. K. G. labai išsigandusi, pastaroji papasakojo, kad sūnus būdamas girtas sudavė jai smūgį ir grasino ją nužudyti, laikydamas link jos nukreiptą šakutę, keikė necenzūriniais žodžiais. Po smūgio nukentėjusioji jautė fizinį skausmą (b. l. 54).
Iš 2018 m. rugsėjo 22 d. D. K. G. pareiškimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 22.00 val. jos sūnus A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš ją fiziniu smurtu, t. y. spyrė iš kojos į dešinę ranką, nuo ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 1).
Iš 2018 m. spalio 15 d. D. K. G. pareiškimo matyti, kad 2018 m. spalio 15 d., apie 17.00 val. jos sūnus A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš ją. Prašo šį įvykį ištirti (b. l. 25).
Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. R. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad nukentėjusios D. K. G. dešinės pusės ranka patinusi ir nubrozdinta, taip pat nukentėjusioji patyrusi šoko būseną ir didelį susijaudinimą (b. l. 14-16).
Iš 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad nukentėjusiajai D. K. G. padarytas sužalojimas, patyrė šoko būseną ir didelį susijaudinimą, akivaizdžią baimę (b. l. 39-40).
Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyiausiojos postinės M. D. tarnybinio pranešimo dėl pristatyto asmens matyti, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.45 val. į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo. Pasitikrinti girtumą kategoriškai atsisakė, nors buvo reikalauta ne vieną kartą (b. l. 18).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), matyti sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas (b. l. 25-27, 29-31).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurios matyti, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. paskambinusi D. K. G. praneša, kad prieš ją smurtauja girtas sūnus A. D. (b. l. 70-71).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurios matyti, kad 2018 m. spalio 15 d. paskambinusi D. K. G. praneša, kad prieš ją jau antrą kartą smurtauja girtas sūnus A. D. (b. l. 74, 76).
Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad D. K. G. yra A. D. motina (b. l. 85).
A. D. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodytų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. D. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 145 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai. Dėl 2018 m. rugsėjo 21 d. veikos jis parodė, kad tiksliai valandos neprisimena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, jis spyrė savo motinai D. K. G. į dešinę ranką, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Motina pradėjo šaukti ir į kambarį atbėgo jo sugyventinė N. S. bei patėvis A. V. G., kurie jį bandė nuraminti. Dėl 2018 m. spalio 15 d. veikos A. D. parodė, kad apie 17 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, įvykusio konflikto metu, paėmęs iš stalčiaus šakutę ir nukreipęs ją į savo motiną D. K. G. pagrasino ją nužudyti, sakydamas, kad „užmuš“, „padurs“, keikė necenzūriniais žodžiais. Būdamas supykęs sugriebė motinai už kaklo ir ją smaugė, sakydamas, jog užmuš (b. l. 112). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. K. G. duoti parodymai, liudytojų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai nukentėjusioji D. K. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.00 val., sūnus A. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui tyčia spyrė jai į dešinę ranką, ji juto fizinį skausmą. Dėl įvykio, vykusio 2018 m. spalio 15 d. ji parodė, kad apie 17.00 val., virtuvėje tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas, po to sūnus pradėjo ją įžeidinėti vadindamas necenzūriniais žodžiais, o po to iš stalčiaus paėmęs šakutę ir nukreipęs į ją pagarsino ją užmušti, sakydamas, kad „užmuš“, „padurs“. Nukentėjusiosios teigimu, ji išsigando, nes kai sūnus būna girtas, tampa agresyvus, jo veiksmai neprognozuojami. Po to A. D. sugriebęs jai už kaklo smaugė, sukeldamas fizinį skausmą bei sakydamas, kad užmuš. Be to, nukentėjusioji nurodė, jog juto fizinį skausmą ir buvo išsigandusi dėl sūnaus grasinimų, atvykę medikai jai davė raminamųjų vaistų (b. l. 48). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. S. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jos sugyventinis A. D. buvo girtas ir girdėjo, kaip virtuvėje konfliktuoja su savo motina D. K. G.. Duodama parodymus apie 2018 m. spalio 15 d. įvykį parodė, kad tuo metu namuose buvo ji ir sugyventinis, kuris buvo girtas ir girdėjo, kad jis konfliktuoja su motina, tačiau kaip ten viskas vyko, ji nematė (b. l. 58). Pirmiau paminėtų asmenų parodymus patvirtina ir A. V. G. parodymai. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. V. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 22.00 val. jis buvo kambaryje ir kas vyko tarp jo sutuoktinės ir pastarosios sūnaus jis nematė, tačiau nurodė, kad atbėgo sutuoktinei į pagalbą išgirdęs jos šauksmą ir pamatė, kad A. D. buvo įsikabinęs į D. K. G., ją keikė necenzūriniais žodžiais ir jis juos išskyrė, o sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus. Apklaustas apie 2018 m. spalio 15 d. įvykį parodė, kad tuo metu buvo išėjęs į lauką pavedžioti šuns ir grįžęs pamatė sudažytą vazą bei jos mobiliojo ryšio telefoną. Paklausė, kas nutiko, o D. K. G. atsakė, kad girtas sūnus grasino ją nužudyti, matėsi, kad buvo labai išsigandusi (b. l. 62). Tokie liudytojo A. V. G. parodymai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė teisingas įvykių aplinkybes. Minėtų asmenų parodymus detalizuoja ir liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. jis dirbo kartu su kolega V. Š., kai 22.15 val., iš budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš motiną smurtauja girtas sūnus. Atvykus nurodytu adresu, D. K. G. paaiškino, kad girtas sūnus A. D. jai spyrė į dešinę ranką, po smūgio ji juto fizinį skausmą, nukentėjusioji rodė sužalotą ranką (b. l. 66-67). Be to, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus detalizuoja ir kito apklausto liudytojo Ž. J. nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad 2018 m. spalio 15 d. kartu su kolega A. K. dirbo pagal nustatytą grafiką, kai apie 15.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš motiną smurtauja girtas sūnus. Atvykus nurodytu adresu, jis matė, kad nukentėjusioji labai išsigandusi, pastaroji papasakojo, kad sūnus A. D. būdamas girtas sudavė jai smūgį ir grasino ją nužudyti, laikydamas link jos nukreiptą šakutę, keikė necenzūriniais žodžiais. Po smūgio nukentėjusioji jautė fizinį skausmą (b. l. 54). Sugretinus tokius liudytojų parodymus matyti, kad nukentėjusioji jau nuo pat tyrimo pradžios, vos tik atvykus policijos pareigūnams, davė nuoseklius parodymus apie patirtą fizinį skausmą bei suduotų smūgių lokalizaciją bei jos patirtą išgąstį. Aplinkybės apie nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, išgąstį, taip pat apie suduotų smūgių lokalizaciją užfiksuotos ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 14-16, 39-40). Be anksčiau nurodytų liudytojų parodymų, aplinkybę, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. įvykio metu A. D. buvo neblaivus patvirtina ir M. D. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. įvykio metu A. D. buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo bei pasitikrinti girtumą kategoriškai atsisakė, nors buvo reikalauta ne vieną kartą (b. l. 18).
Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iš tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-172-788/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji D. K. G. nurodė, jog grasinimas ją užmušti buvo išsakytas tada, kai A. D., būdamas neblaivus, pradėjo ją įžeidinėti vadindamas necenzūriniais žodžiais, po to iš stalčiaus paėmė šakutę ir nukreipė į ją, o netrukus sugriebęs už kaklo smaugė, sukeldamas fizinį skausmą ir sakydamas, kad užmuš. Nukentėjusios teigimu, ji juto fizinį skausmą ir buvo išsigandusi dėl sūnaus grasinimų, atvykę medikai jai davė raminamųjų vaistų (b. l. 48). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytojas A. V. G., kuris nurodė, jog A. D. grasino nužudyti sutuoktinę ir kad ji buvo labai išsigandusi (b. l. 62), taip pat ir liudytojas Ž. J., kuriam D. K. G. papasakojo, kad sūnus, būdamas girtas, sudavė smūgį ir grasino nužudyti, laikydamas link jos nukreiptą šakutę bei keikė necenzūriniais žodžiais (b. l. 54). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. K. 2018 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo be kita ko, matyti, kad D. K. G. buvo šoko būsenoje, patyrė didelį susijaudinimą ir akivaizdžiai buvo išsigandusi (b. l. 39-40). Teismo vertinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusioji D. K. G. pagal grasinimo išraišką bei kitas paminėtas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.
Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog nukentėjusioji D. K. G. yra A. D. motina (b. l. 85). Atsižvelgiant į tai, kad A. D. smurtavo prieš savo motiną, tai jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš artimąjį giminaitį.
Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. D. 2018 m. rugsėjo 21 d. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o 2018 m. spalio 15 d. veika teisingai kvalifikuota kaip BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 115-116).
Nukentėjusiajai D. K. G. 2019 m. kovo 13 d. buvo įteiktas pranešimas, kuriuo ji informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, skundų bei prašymų negauta (b. l. 117).
Dėl A. D. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai prieš šeimos narį bei vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, veikos baigtos, jos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. D. – yra jauno amžiaus, išsiskyręs, turi dukrą (b. l. 85), bedarbis (b. l. 86), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 87), neteistas (b. l. 83-84), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 81), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. D. už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymą, numatančią atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 3 punkte numatyti įpareigojimai ir draudimai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir taikomi įpareigojimas bei draudimas atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežtos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos, padarytos prieš nukentėjusiąją 2018 m. spalio 15 d.) paskirtos bausmės, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, padaryta 2018 m. rugsėjo 21 d.).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., 22.50 val. iki 2018 m. rugsėjo 22 d., 16.08 val. (b. l. 91, 100). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugsėjo 21 d. veika), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. spalio 15 d. veika), ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2018 m. spalio 15 d. veika) ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (veikos, padarytos 2018 m. spalio 15 d.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. D. paskirti subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2018 m. rugsėjo 21 d.) ir A. D. paskirti subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti toliau užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. D. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., 22.50 val. iki 2018 m. rugsėjo 22 d., 16.08 val., šią dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti A. D., kad:
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Marijus Kursevičius