Civilinė byla Nr. e2-187-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00350-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.1.2.6; 2.6.7; 2.6.29.2; 2.6.29.4; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

dalyvaujant ieškovui G. G. ir jo atstovui advokatui J. S.,

atsakovui V. J. ir jo atstovei advokatei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A. B. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarė R. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinęs ieškinio faktinį pagrindą, prašo pripažinti ieškovo atsakovui V. J. išduotus vekselius ir jų pagrindu atliktus vykdomuosius įrašus negaliojančiais: 1) 2018 m. liepos 24 d. vekselį už 10 200 Eur ir šio vekselio pagrindu atliktą 2018 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės R. M. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 2018 m. liepos 24 d. vekselį už 5 500 Eur ir šio vekselio pagrindu atliktą 2018 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės R. M. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 2018 m. liepos 27 d. vekselį už 13 000 Eur ir šio vekselio pagrindu atliktą 2018 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. B. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 2018 m. liepos 27 d. vekselį už 30 600 Eur ir šio vekselio pagrindu atliktą 2018 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. B. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodo, kad jis vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą klientams atlikdamas būsto vidaus apdailos ir remonto darbus, todėl panaudodamas savo profesinius (statybos) įgūdžius, 2016 m. nusprendė (didžiąja dalimi) skolintomis lėšomis pastatyti ir įrengti gyvenamuosius namus ((duomenys neskelbtini)) savo šeimos asmeninių poreikių tenkinimui. Kadangi buvo manoma, jog kredito įstaigos (bankai, kredito unijos) nesutiks finansuoti statybų nuo pat pradžių, t. y. tol, kol namai nėra atitinkamo baigtumo, todėl jis ieškojo kitų statybos finansavimo šaltinių. Šiam tikslui ieškovas surado atsakovą V. J., su kuriuo 2016-2018 m. sudarė keturias paskolos sutartis: 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos ir novacijos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgijo 110 000 Eur reikalavimo teisę, 2017 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį, kuria atsakovas gavo 30 000 Eur reikalavimo teisę į ieškovą, 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgijo 204 000 Eur reikalavimo teisę bei 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, kuria atsakovas į ieškovą įgijo 39 200 Eur reikalavimo teisę. Ieškovas, sudarydamas su atsakovu paskolos sutartis tinkamai neįvertino, kiek lėšų ir laiko prireiks tam, kad statomi objektai pasiektų reikiamą refinansavimui baigtumo lygį. Kadangi iki paskolos sutarčių įvykdymo termino pabaigos nepavyko gauti paskolos kredito įstaigoje, ieškovas, norėdamas išvengti išieškojimo iš pagal paskolos sutartis įkeisto turto, kreipėsi į atsakovą tiek žodžiu, tiek rašytiniais prašymais, nurodydamas, kad šis neinicijuotų išieškojimo iš įkeisto turto ir palauktų kol pavyks pasiekti reikiamą statybų baigtumo lygi refinansavimui. Atsakovas su ieškovo prašymu sutiko, tačiau nurodė, jog už tai, kad šis neinicijuotų išieškojimo ir palauktų iki galimybės refinansuoti paskolos sutartis atsiradimo, ieškovas turi išrašyti atsakovui vekselių už 17 700 Eur sumą, kurios ieškovui realiai perduotos nebuvo. 2018 m. liepos 27 d. atsakovas informavo, jog išrašytų vekselių suma nėra pakankama tam, kad šis lauktų iki tol, kol ieškovas gaus refinansavimą, todėl tam, kad išieškojimas iš įkeisto turto nebūtų pradėtas, nurodė, kad ieškovas atsakovui privalo išrašyti dar vekselių 43 600 Eur sumai, nepaisant to, jog pagal išrašytus vekselius lėšos nebus skolinamos. Ieškovas neturėjo kito pasirinkimo, tik kaip išrašyti ginčo vekselius, kadangi priešingu atveju būtų praradęs įkeistą turtą. Nors atsakovas sutiko ir įsipareigojo, kad bent iki 2019 m. vidurio išieškojimo nepradės, nesilaikydamas savo pažado ieškovui 2019 m. sausio 8 d. kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal paskolos sutartis, kuri atsakovo prašymo pagrindu išdavė vykdomuosius įrašus pagal minėtas paskolos sutartis ir atitinkamai buvo pradėtos vykdomosios bylos. Atsakovas, inicijuodamas išieškojimo procesą pagal vekselius (laikydamas, jog jose nurodytas lėšų sumas yra perdavęs ieškovui) nesąžiningai ir neteisėtai panaudojo vekselius, kaip apsimestinio vienašalio sandorio rezultatą. Kadangi atsakovas pagal vekselius, kuriais lėšų neperdavė, inicijavo išieškojimo procesą laikydamas, jog vekseliais buvo skolinamos lėšos ieškovui, ieškovas prašo vekselius pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius sandorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio bei negaliojančiais vadovaujantis CK 1.81 straipsnio pagrindu, kadangi pastarųjų pagrindu pradėjus išieškojimą buvo realizuota nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje (pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtis.

3.       Atsakovas V. J. prašo bylą nutraukti ar ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2‑532-254/2020 ieškovas G. G. ir jo sutuoktinė ginčijo 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 m. liepos 27 d. atsakovui V. J. išduotus vekselius. Nors vekseliai buvo ginčijami skirtingais teisiniais pagrindais, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau ieškinio faktinės aplinkybės buvo tos pačios. 2019 m. balandžio 11 d. ieškinyje (civilinėje byloje Nr. e2‑532‑254/2020) ieškovas kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė, kad V. J. reikalavo pasirašyti vekselius dėl to, kad nepradėtų išieškojimo iš įkeisto turto, taip pat nurodė, kad pinigų pagal vekselius jis negavo. Šioje byloje ieškovas ieškinyje taip pat nurodo analogiškas faktines aplinkybes, kad vekseliai buvo išrašyti dėl to, kad atsakovas neinicijuotų išieškojimo iš turto, bei kad pinigai pagal vekselius nebuvo gauti. Atsakovas teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2‑532-254/2020 buvo išnagrinėtos visos aplinkybės, kurios sudaro faktinį pagrindą ir šioje civilinėje byloje – teismas įvertinęs visus įrodymus, tame tarpe ir ieškovo parodymus, priėjo išvados, kad jis išrašė vekselius tuo metu, kai vykdė statybų verslą, kai jam trūko apyvartinių lėšų gyvenamojo namo statybai, todėl teismas nustatė, jog vekseliai nebuvo paskolos grąžinimo priemonė, ir kad pagal vekselius pinigai jam buvo perduoti tam, kad jis užbaigtų statybas ir galėtų grąžinti skolą V. J.. Teismas taip pat įvertino ir atmetė ieškovo parodymus apie tai, kad atsakovas, kokiu nors būdu būtų paveikęs jo valią, bei atmetė ieškovo argumentus, jog vekseliai buvo išduodami tik tam, kad nebūtų pradėtas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.

4.       Tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A. B. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarė R. M. prašo bylą spręsti teismo nuožiūra ir nurodo, kad ginčo vekselių tvirtinimo metu piniginių lėšų perdavimo fakto nematė, ieškovo valios dėl pinginių lėšų gavimo nežino. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovas G. G. atsakovui V. J. išdavė 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai. Ieškovas prašo šiuos vekselius ir jų pagrindu notaro atliktus vykdomuosius įrašus pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnis), taip pat kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

6.       Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

7.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovo vertinimu, su gera morale yra nesuderinama situacija, kuomet sandorio sudarymu yra pažeidžiamos ekonomiškai silpnesnės (ieškovo) šalies teisės, pasinaudojama ypač sunkia padėtimi bei priverčiama sudaryti visiškai nenaudingą sandorį, dėl kurio kita sandorio šalis (atsakovas) be jokio pagrindo įgyją reikalavimo teisę į vekseliuose nurodytas pinigų sumas. O nepaisant vekselio abstraktumo, vekselis negali patekti į civilinę apyvarta visiškai be jokio teisėto pagrindo, kaip atsitiko būtent šioje situacijoje. Ieškovo nuomone, atsakovo reikalavimas susimokėti už ieškovo galimybę neprarasti įkeisto turto, turėtų būti vertinamas kaip prieštaraujantis gerai moralei ir viešajai tvarkai, todėl tokio atsakovo reikalavimo pagrindu išduoti vekseliai pripažintini niekiniais pagal CK 1.81 straipsnį.

8.       Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismo sprendimas – tai Lietuvos Respublikos vardu teisminės valdžios priimtas motyvuotas individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo aiškinant ir taikant teisės normas konkretiems šalių santykiams, iš esmės ir galutinai išsprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai šalių santykiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (liet. įstatymo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Jeigu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

9.       Atsakovas, reikšdamas reikalavimą nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, argumentuoja, kad ieškovas, ginčydamas vekselius, pareiškė tapatų ieškinį, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovas G. G. ir I. G. Kauno apygardos teismo civilinėje Nr. e2-532-254/2020 prašė sumažinti ieškovams skaičiuojamus delspinigius pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartis nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 procento bei delspinigių reikalavimui taikyti ieškinio senatį bei pripažinti negaliojančiais ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus vekselius: 10 000 Eur vertės 2018 m. birželio 8 d. vekselį, 10 200 Eur vertės 2018 m. liepos 24 d. vekselį, 5 500 Eur vertės 2018 m. liepos 24 d. vekselį, 13 000 Eur vertės 2018 m. liepos 27 d. vekselį, 30 600 Eur vertės 2018 m. liepos 27 d. vekselį.

11.       Tiek šioje byloje, tiek išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje Nr. e2-532-254/2020 teisminio nagrinėjimo objektas buvo klausimas dėl pinigų perdavimo pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai bei iš jų kylančių teisių ir pareigų atsiradimo ieškovui. Tai, kad byloje Nr. e2-532-254/2020 buvo ne tik šis, bet ir daugiau teisminio nagrinėjamo objektų, nėra kliūtis identifikuoti abiejose bylose sutampantį teisminio nagrinėjimo objektą. Abiejose bylose ieškovas neigė gavęs pinigines lėšas pagal ginčo vekselius, ši ieškovo pozicija abiejose bylose grindžiama tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – kad jis pinigų negavo, kad buvo priverstas sudaryti vekselius, nes grėsė išieškojimo nukreipimas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Išnagrinėtoje byloje Nr. e2-532-254/2020 ieškovas ir atsakovas buvo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje.

12.       Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ieškinio tapatumui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinys dėl ginčo vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu yra tapatus ieškinio daliai civilinėje Nr. e2-532-254/2020, kiek ji susijusi su ginčo sandorių prieštaravimu gerai moralei ir viešajai. Teisių ir pareigų iš ginčo sandorių atsiradimas ieškovui jau buvo teisminio nagrinėjimo dalykas civilinėje Nr. e2-532-254/2020, teismas šį klausimą išsprendė. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvardintoje byloje konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog priimdamas ieškovo išrašytus vekselius atsakovas turėjo ketinimus, priešingus viešajai tvarkai ir gerai moralei, ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti ieškovo valią ar atsakovas, priimdamas jam išrašomą vekselį turėjo tikslą, priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei.

13.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata (liet. įstatymo) galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (liet. įstatymo galią) ir prejudicinė galia pasibaigia, kai toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas kasacine tvarka ir (arba) taikant proceso atnaujinimo institutą, t. y. esant įstatyme nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams toje civilinėje byloje, kurioje procesas yra atnaujintas (CPK 365, 366 straipsniai).

14.       Esant pagrindui spręsti, kad ieškinys dėl ginčo vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu yra tapatus ieškinio daliai civilinėje Nr. e2-532-254/2020, civilinės bylos dalis dėl 2018 m. liepos 24 d. vekselio 10 200 Eur sumai, 2018 m. liepos 24 d. vekselio 5 500 Eur sumai, 2018 m. liepos 27 d. vekselio 13 000 Eur sumai bei 2018 m. liepos 27 d. vekselio 30 600 Eur sumai ir jų pagrindu notaro atliktus vykdomuosius įrašų pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

15.       Ieškovas byloje taip pat įrodinėja, kad ginčo vekseliai buvo išduoti siekiant atidėti paskolų, gautų pagal paskolos sutartis, priverstinį išieškojimą. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

16.       Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

17.       Vienas iš pagrindų, kuriam esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nustatytas CK 1.87 straipsnyje, pagal kurį sandoris yra sudaromas kitam sandoriui pridengti. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Taigi, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 29 punktas).

18.       Ieškovas nurodo, kad ginčo vekselių išdavimo metu jo finansinė padėtis buvo labai sudėtinga, jis dėl lėšų stygiaus nesugebėjo tinkamai vykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kurių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas jam priklausančio turto hipoteka, todėl ieškovui grėsė turto praradimas. Ieškovo teigimu, norėdamas išvengti išieškojimo iš pagal paskolos sutartis įkeisto turto, jis kreipėsi į atsakovą tiek žodžiu, tiek rašytiniais prašymais, nurodydamas, kad šis neinicijuotų išieškojimo iš įkeisto turto ir palauktų kol pavyks pasiekti reikiamą statybų baigtumo lygį refinansavimui. Ieškovo teigimu, atsakovas nurodė, kad norint išsaugoti įkeistą turtą ir išvengti išieškojimo inicijavimo, ieškovas privalo išduoti vekselius. Ieškovas buvo priverstas išduoti vekselius, nors pinginių lėšų pagal juos negavo.

19.       Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tačiau tam tikrais proceso teisės normose reglamentuojamais atvejais šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Kasacinis teismas dėl teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisinės galios yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 16 punktą).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovas tvirtina, kad pagal visus ginčo vekselius jam pinginės lėšos nebuvo perduotos, vekseliai buvo išduoti siekiant atidėti paskolų, gautų pagal paskolos sutartis, priverstinį išieškojimą. Taigi, ieškovas įrodinėja, kad vekseliai yra dengiantieji sandoriai, kurių šalys bendra valia neketino vykdyti, tuo tarpu jais šalys siekė paslėpti prievolės, kylančios iš paskolos sutarčių, įvykdymo užtikrinimą. Teismas sutinka su ieškovo ieškinio argumentais kad vekseliai gali būti vertinami kaip prievolės pagal paskolos sutartis įvykdymo užtikrinimo priemonės, tačiau konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje ieškovas neįrodė tokiam juridiniam faktui konstatuoti reikšmingų aplinkybių. Teismas sprendžia, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, kad šalys ginčo vekselių išdavimo momentu vertino ginčijamus sandorius kaip iš paskolos sutarčių kylančias prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, turėjo pareigą įrodyti, kad šalys iš vekselių kylančių prievolių nesirengė vykdyti.

23.       Teismo vertinimu, išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje Nr. e2-532-254/2020 teismas nustatė ieškovo argumentus paneigiančias aplinkybes, įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmesti ieškovo argumentai dėl atsakovo ekonominio ir psichologinio spaudimo ieškovui naudojimo, nuspręsta, kad nors ieškovas negalėjo įvykdyti prievolės pagal vekselius kreditoriui, tačiau, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta, kad vekselio išrašymo metu ieškovo turtinė padėtis nebuvo sunki, kuomet jis nuosavybės teise valdė daug nekilnojamojo turto, vykdė naujas statybas ir siekė naudos (pelno), kurią gaudavo iš  pastatytų kotedžų nuomos.

24.       Kauno apygardos teismo civilinėje Nr. e2-532-254/2020 įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintos nustatytomis teisiškai reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės, kad vekselis nebuvo tik prievolės užtikrinimo priemonė. Teismo sprendimu nenustatyta ieškovo valios trūkumų išrašant ginčijamus vekselius, taip pat spręsta, jog nebuvo įrodyta, jog atsakovas naudojo ekonominį ir psichologinį spaudimą ieškovui. Teismas nusprendė, kad pagal ginčo vekselius ieškovas pinigus gavo. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos ginčo vekselių išdavimo aplinkybės, jų tikslas, paskirtis, taip pat ir pinigų perdavimo faktas. Ieškovas šioje byloje, reikšdamas reikalavimą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, siekia įrodyti, kad pinigai nebuvo perduoti,  t. y. kitoje byloje iš esmės ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad pinigai pagal ginčo vekselius nebuvo perduoti, taip pat atmeta ir argumentus dėl ginčo sandorių apsimestinumo, t. y. kad vekseliai buvo sudaryti siekiant užtikrinti ieškovo prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovas V. J. pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, prašymo dėl įrodymų parengimas, prašymo nutraukti bylą parengimas, konsultavimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-28450, DOK-1032).

26.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27.       Ieškovo ieškinį atmetus, jis teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo. Ieškovas byloje yra sumokėjęs 150,00 Eur žyminį mokestį, 1 012,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinys atmestas, teismo nutartimi atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama iš ieškovo valstybės naudai.

28.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 29,17 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

29.       Teismui atmetus ieškovo ieškinį, įsiteisėjus sprendimui, yra panaikinamos Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo reikalavimų vykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270, 293 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

civilinės bylos dalį dėl 2018 m. liepos 24 d. vekselio 10 200 Eur sumai, 2018 m. liepos 24 d. vekselio 5 500 Eur sumai, 2018 m. liepos 27 d. vekselio 13 000 Eur sumai bei 2018 m. liepos 27 d. vekselio 30 600 Eur sumai ir jų pagrindu notaro atliktus vykdomuosius įrašų pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnis) nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 012,00  Eur (vieną tūkstantį dvylika eurų 00 ct) žyminio mokesčio bei 29,17 Eur (dvidešimt devynis eurus 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, šias sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Iš ieškovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo G. G. reikalavimų vykdymo užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas