Administracinė byla Nr. eAS-710-602/2018

                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01865-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (nuo 2018 m. liepos 1 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neries regioninio parko direkcija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:        

I.

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Departamentas) atsakyti į pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą. 

G. B. 2018 m. liepos 27 d. pareiškimu atsisakė skundo, nurodė, kad atsakovai pareiškėjo skundo reikalavimus patenkino geruoju.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą ir administracinę bylą nutraukė.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 10 d. gautas pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 85 Eur.

Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju negali būti traktuojama, jog atsakovai geruoju įvykdė pareiškėjo reikalavimus. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, negali būti vertinama kaip geranoriškas jo skundo tenkinimas atsakovams sutinkant ir įvykdant jo reikalavimus, jokių tai patvirtinančių įrodymų ar kitų dokumentų byloje nėra. Be to, jokie dokumentai nepatvirtina žalos atsiradimo fakto, taip pat to, kad žalą sukėlė būtent priežiūros darbus vykdanti įmonė, todėl atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o pareiškėjui buvo suteikta visa informacija, kurios buvo prašoma. Byla buvo nutraukta tik dėl pareiškėjo netinkamo bei nepagrįsto kreipimosi į teismą ir piktnaudžiavimo administraciniu procesu.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad atsakymas į pareiškėjo skundą buvo parengtas 2018 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-2746, tačiau dėl raštinės darbuotojos klaidos pareiškėjui buvo išsiųstas neteisingu elektroninio pašto adresu. 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovų po 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Pažymėjo, kad atsakovų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės dėl atsakymų pareiškėjui pateikimo šiuo atveju nėra reikšmingos, nes skundo pateikimo metu pareiškėjui minėti atsakymai nebuvo pateikti ir jis kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti juos pateikti, o pačių atsakymų turinys nepaneigia asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo vertimu, nutraukta byla pagal pareiškėjo skundą nebuvo sudėtinga, ginčo pobūdis nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, nauji teisės taikymo ir aiškino klausimai šioje byloje nebuvo keliami, tačiau pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos sudaro nedidelę dalį Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl prašoma priteisti išlaidų suma atitinka bylos sudėtingumą.

III.

Atsakovas Administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai, informatyviai ir tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino visų į bylą pateiktų dokumentų, o būtent kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą atsakovo teismui pateikto Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2018 m. gegužės 7 d. rašto ,,Dėl naikinamo augalo“ Nr. A63-158/18(3.2.1-EM4), kuriame buvo išsamiai ir aiškiai pateikta informacija bei atsakyta į visus pareiškėjo pateiktus klausimus. Papildomų pareiškėjo kreipimųsi nebuvo gauta. Taigi Administracija atsakymą į pareiškėjo skundą pateikė dar iki jo kreipimosi į teismą datos. Administracijos teigimu, teismas taip pat nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų apimtimi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai būtų įvykdę pareiškėjo reikalavimus taikyti atsakomybę įstatymų nevykdžiusiems asmenims bei įpareigoti atkurti gebenės lipikės augimvietę, buvusią iki nurodytų nusižengimų pradžios, todėl neaišku, kodėl teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino visiškai.

Pareiškėjas G. B. atsiliepime į Administracijos atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad Administracijos teiginiai, jog atsakymą pareiškėjui ji pateikė dar iki jo kreipimosi į teismą, yra neįrodyti. Pareiškėjas išsamiai paaiškino ir pagrindė, kad Administracijos 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. A63-158/18(3.2.1-EM4) gavo tik 2018 m. liepos 27 d., t. y. teismo proceso metu.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepime į Administracijos atskirąjį skundą nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalimi, kuria iš jo pareiškėjui yra priteistas 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, sutinka, Administracijos atskirąjį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl pareiškėjo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjui priteisė ne tik iš Administracijos, bet ir iš Departamento. Departamentas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš jo pareiškėjui priteistas 42,50 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimas, apeliacine tvarka neskundė. Atsiliepime į Administracijos atskirąjį skundą Departamentas nurodė, kad su minėta nutartimi sutinka. Todėl teisėjų kolegija šioje byloje pasisakys tik dėl pareiškėjui iš Administracijos priteistų bylinėjimosi išlaidų dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vadovaudamasis aplinkybe, kad pareiškėjo teisme keltą reikalavimą Administracija patenkino geruoju.  

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 str. 1 d.). Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (40 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai, iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos pareiškėjui gali būti priteistos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. skunde ginčą teisme, be kita ko, kėlė dėl to, jog atsakovas Administracija nepateikė atsakymo į pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą ir prašė teismo įpareigoti Administraciją į jį atsakyti. Pareiškėjas 2018 m. liepos 27 d. atsisakė skundo, kadangi su atsiliepimu į pareiškėjo skundą Administracija pirmosios instancijos teismui pateikė 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. A63-158/18(3.2.1-EM4), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. skundą. Pareiškėjas nurodė, kad anksčiau, t. y. iki kreipimosi į teismą, šio Administracijos atsakymo nebuvo gavęs. Pažymėjo, kad minėtas Administracijos raštas pareiškėjui buvo išsiųstas per sistemą „e. pristatymas“, tačiau pareiškėjas jį gavo tik 2018 m. liepos 27 d. Administracija nei pirmosios instancijos teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nenurodė, kada pareiškėjui išsiuntė 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. A63-158/18(3.2.1-EM4), nepateikė tai patvirtinančių duomenų.    

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog Administracija geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą jam padavus skundą teismui, todėl teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kaip minėta, sprendžiant, ar atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, svarbu ne tik nustatyti aplinkybę, kad toks reikalavimas buvo patenkintas po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (šiuo atveju – pareiškėjas gavo atsakymą į savo 2018 m. balandžio 5 d. skundą), bet ir tai, ar pareiškėjas žinojo arba galėjo žinoti apie atsakovo anksčiau dėl jo reikalavimų atliktus veiksmus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad atsakymo į jo 2018 m. balandžio 5 d. skundą jis negavo iki pat kreipimosi į teismą dienos. Kartu su atsiliepimu pateikta Administracijos 2018 m. gegužės 7 d. rašto Nr. A63-158/18(3.2.1-EM4) kopija šių pareiškėjo teiginių savaime nepaneigia. Duomenų, kad pareiškėjas dar iki kreipimosi į teismą dienos žinojo ar galėjo žinoti apie Administracijos jam parengtą atsakymą, byloje taip pat nėra. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas ne tik privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, išnagrinėjęs asmens skundą, priimti dėl jo sprendimą, bet ir tokį sprendimą asmeniui laiku išsiųsti. Priešingu atveju nėra pagrindo teigti, jog viešojo administravimo institucija jos kompetencijai priskirtus veiksmus atliko taip, kaip tai yra nustatyta įstatyme, o tai reiškia į šią instituciją besikreipusio asmens teisių pažeidimą. 

Atsakydama į Administracijos atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų apimtimi, t. y. dėl to, kiek pareiškėjo reikalavimų buvo tenkinta, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracija pareiškėjo 2018 m. gegužės 31 d. skundą teismui painioja su 2018 m. balandžio 5 d. skundu pačiai Administracijai. Skunde teismui (2018 m. gegužės 31 d. per elektroninių paslaugų portalą pateiktų dokumentų priedas.zip, 3 lapai) pareiškėjas suformulavo vienintelį reikalavimą – įpareigoti atsakovus (Departamentą ir Administraciją) atsakyti į jo 2018 m. balandžio 5 d. skundą. Kaip jau anksčiau konstatuota šioje nutartyje, pareiškėjo reikalavimas abiejų atsakovų buvo patenkintas geruoju, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jo reikalavimas buvo patenkintas visiškai. 

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Administracija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį dėl 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš Administracijos priteisimo ginčijo tik jau aptartais reikalavimų patenkinimo geruoju bei tenkintų reikalavimų apimties aspektais. Argumentų dėl pareiškėjui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio Administracija atskirajame skunde nereiškė, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertina ir dėl to nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis, kuria buvo nutarta tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, paliekama nepakeista, o Administracijos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio

1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė