Civilinė byla Nr. e2A-257-790/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01371-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1;
2.6.11.4.3; 2.6.11.4.5; 3.3.1.18.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus laidojimo namai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ (toliau – ir perkančioji organizacija) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilniaus laidojimo namai“, prašydama: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo mirusių pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų mažos vertės pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) neskelbiamos apklausos būdu (toliau – ir pirkimas); 2) pripažinti negaliojančia perkančiosios organizacijos ir atsakovės UAB „Vilniaus laidojimo namai“ 2023 m. gruodžio 1 d. sudarytą mirusių pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis).
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. lapkričio 28 d. gavo perkančiosios organizacijos kvietimą pateikti pasiūlymą pirkime. Pasiūlymus buvo kviečiama teikti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) iki 2023 m. lapkričio 29 d., 13 val. Ieškovė 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė pasiūlymą pirkime, siūlydama perkamas paslaugas teikti už minus 214 Eur įkainį už parą be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), arba minus 258,94 Eur su PVM. Ieškovės siūloma paslaugų kaina už visą numatomą 36 mėnesių sutarties galiojimo laikotarpį sudarė minus 234 544 Eur (be PVM). Savo pasiūlyme pateikė neigiamą teikiamų mirusių pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų įkainį ir per visą pirkimo sutarties laikotarpį būtų sumokėjusi perkančiajai organizacijai 234 544 Eur (be PVM).
3. Ieškovė paaiškino, kad nors kvietime pateikti pasiūlymą buvo tiesiogiai nurodyta, kad po tiekėjų pateiktų pasiūlymų įvertinimo tiekėjai bus kviečiami derėtis dėl pasiūlytų sąlygų ir turės papildomai raštu CVP IS priemonėmis patvirtinti galutinę siūlomą kainą, 2023 m. lapkričio 30 d. (t. y. kitą dieną po pasiūlymo pateikimo) ieškovė CVP IS priemonėmis gavo pranešimą, kad perkančioji organizacija iš karto po pasiūlymų gavimo sudarė galutinę tiekėjų pasiūlymų eilę pirkime ir nustatė pirkimo laimėtoją. Pirkimo laimėtoju buvo paskelbtas atsakovės UAB „Vilniaus laidojimo namai“ pasiūlymas su minus 240 024 Eur kaina be PVM. Ieškovės pasiūlymas su jame nurodyta minus 234 544 Eur kaina be PVM buvo įrašytas antrojoje pasiūlymų eilės vietoje.
4. Ieškovė 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai. Ieškovė pretenziją grindė tuo, kad pirkimo dokumentuose nurodžius derybų su tiekėjais stadiją, ieškovė pasiūlymo kainą pateikė tokią, kurią dar galėtų koreguoti ir sumažinti derybų metu, pateikdama galutinę kainą. Pirkimo laimėtojo nustatymas iš pirminių tiekėjų pateiktų pasiūlymų, atsisakant numatytos derybų stadijos, nepagrįstai ir neteisėtai iškreipia pirkimo rezultatus. 2023 m. gruodžio 1 d. ieškovė gavo perkančiosios organizacijos atsakymą, kad ji nusprendė nenagrinėti pretenzijos, nes jau yra sudaryta sutartis su pirkimo laimėtoja paskelbta atsakove UAB „Vilniaus laidojimo namai“. 2023 m. gruodžio 6 d. perkančiosios organizacijos ir UAB „Vilniaus laidojimo namai“ sudaryta pirkimo sutartis buvo paskelbta CVP IS.
5. Ieškovės teigimu, pirkimo dokumentuose derybos su tiekėjais po pasiūlymų pateikimo buvo įtvirtintos kaip neatskiriama pirkimo procedūrų dalis, todėl pirkimo laimėtojas negalėjo būti nustatytas nepakvietus tiekėjų derėtis. Nustatydama pirkimo laimėtoją be iš anksto numatytos derybų stadijos, perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 (toliau – Aprašas), nuostatas.
6. Ieškovė pažymėjo, kad derybų stadija pirkime buvo numatyta kvietimo pateikti pasiūlymą 11 punkte. Kvietimo pateikti pasiūlymą 12 punkto formuluotėje matyti, kad: (i) pirkimo organizatorius po pirminių pasiūlymų išnagrinėjimo kvies visus tiekėjus papildomai derėtis; (ii) deramasi pirmiausia bus dėl kainos; (iii) galutinė tiekėjų siūloma kaina bus patvirtinama tik derybų stadijoje, o ne pirminėje pasiūlymų pateikimo stadijoje. Buvo numatyta ne galimybė pirkimo organizatoriui pasirinkti, ar kviesti tiekėjus derėtis, tačiau derybos buvo įtvirtintos kaip neatskiriama ir būtina pirkimo laimėtojo nustatymo stadija. Be to, Apraše yra įtvirtintos nuostatos, kad kai neskelbiamos apklausos būdu vykdomame mažos vertės pirkime yra numatyta derybų stadija, perkančioji organizacija turi tokias derybas vykdyti ir negali šios stadijos savo sprendimu atsisakyti (Aprašo 24.3 punktas, 24.3.8 papunktis). Pirkimo dokumentuose numačius derybas, tokios derybos privalo būti vykdomos. Derybų vykdymas ar nevykdymas negali priklausyti nuo subjektyvių ir neapibrėžtais motyvais grindžiamų iš anksto nepaskelbtų perkančiosios organizacijos sprendimų jau pirkimo eigoje. Derybų nevykdymas būtų galimas tik jei nebūtų gauta pasiūlymų arba nė vienas pasiūlymas neatitiktų minimalių pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų ir dėl to nebūtų tiekėjų, kuriuos būtų galima pakviesti derėtis.
7. Ieškovė paaiškino, kad pirminę pasiūlymo kainą nustatė kiek didesnę, negu galėtų potencialiai pasiūlyti, jog derybų metu galėtų šią kainą dar kiek pakoreguoti perkančiosios organizacijos naudai. Jei ieškovė būtų iš anksto žinojusi, kad derybos pirkime nebus rengiamos, ji pasiūlyme būtų pasiūliusi mažesnę ir perkančiajai organizacijai palankesnę kainą. Pirkime pirmąsias dvi vietas užėmusių tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas yra mažas ir siekia tik apie 2 procentus, todėl surengus pirkimo dokumentuose iš anksto numatytas derybas, pirkimo laimėtojas, labai tikėtina, galėtų pasikeisti.
8. Ieškovės vertinimu, perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę pirkime, nevykdant derybų su tiekėjais, pažeidžia kvietimo pateikti pasiūlymą 12 punktą, Aprašo 24.3.7 ir 24.3.8 papunkčius bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta jokių nuostatų, kurios derybų stadijos organizavimą būtų susiejusios tik su tam tikrų konkrečių sąlygų buvimu. Iš pirkimo sąlygų negali būti neaišku, kokiais konkrečiais atvejais derybos su tiekėjais būtų vykdomos, leidžiant jiems pateikti galutinius pasiūlymus, o kuriais atvejais jos būtų nevykdomos. Tiekėjai turi iš anksto žinoti, kuriame dokumente pateikti galutinį kainos pasiūlymą ir kokia bus taikoma pasiūlymų vertinimo bei sprendimo dėl laimėtojo priėmimo procedūra. Remiantis Aprašo 24.3.3 papunkčiu, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.
9. Ieškovė pažymėjo, kad neteikė pretenzijos ir nereiškė ieškinio dėl pirkimo sąlygų (kvietimo pateikti pasiūlymą) teisėtumo, tačiau iš kvietimo turinio ji negalėjo žinoti, jog perkančioji organizacija pirkimo sąlygas ims aiškinti taip, jog sprendimas vykdyti arba nevykdyti kvietimo pateikti pasiūlymą 12 punkte įtvirtintą derybų procedūrą priklausys tik nuo iš anksto nepaskelbtų ir neaiškių kriterijų bei pirkimo organizatoriaus subjektyvios nuomonės. Net jei būtų laikomasi pozicijos, kad pagal pirkimo sąlygas (kvietimą pateikti pasiūlymą) nebuvo numatyta, jog tiekėjų kvietimas į derybas yra privaloma pirkimo procedūrų stadija, tai reikštų, jog pirkimo sąlygos taptų neaiškiomis ir neapibrėžtomis.
10. 2023 m. gruodžio 1 d. pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu, pažeidžiant esminius VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, Aprašo 24.3.7 ir 24.3.8 papunkčius, todėl egzistuoja pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos teisės priimti ieškovės ginčijamą 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo prieš tai nepakvietus tiekėjų deryboms. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl perkančiosios organizacijos teisės pirkimo dokumentuose nustatyti, ar neskelbiamos apklausos būdu vykdomo pirkimo metu bus deramasi. Ginčas kilo dėl pirkimo dokumentų – perkančiosios organizacijos kvietimo pateikti pasiūlymą 11 ir 12 punktuose numatytų sąlygų aiškinimo – ieškovė laikėsi pozicijos, kad perkančioji organizacija numatė pirkimo dokumentuose privalomą derybų stadiją, todėl turėjo tiekėjus pakviesti deryboms, o perkančioji organizacija teigė, kad pirkimo dokumentuose (kvietimo 11 punkte) numatyta perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga vykdyti derybas, o apsisprendus tokia teise pasinaudoti – derybų vykdymo tvarka numatyta kvietimo 12 punkte.
13. Teismas nustatė, kad kvietimo pateikti pasiūlymą 11 punkte numatyta, jog pirkimo metu gali būti deramasi (vykdomos derybos), siekiant geriausio pirkimo dokumentuose (kvietime pateikti pasiūlymą) nurodytus perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio rezultato. Šio kvietimo 12 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs ir įvertinęs pasiūlymo turinį pirkimo organizatorius CVP IS priemonėmis kviečia tiekėjus derėtis dėl pasiūlymo sąlygų. Derybos vyks CVP IS priemonėmis. Derybų metu su tiekėju gali būti deramasi dėl pasiūlymo kainos, techninių, sutarties bei kitų sąlygų. Derybų rezultatas įforminamas tiekėjui raštu (CVP IS priemonėmis) patvirtinus pasiūlymo kainą ir, jeigu reikia, kitus derybų objekto rezultatus.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė neginčijo, jog 11 ir 12 punktuose numatytos sąlygos neprieštarauja tarpusavyje, pažymėjo, kad ieškovė, kaip profesionali viešojo pirkimo dalyvė, žinojo apie savo teisę, prieš pateikiant pasiūlymą, kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti neaiškią pirkimo sąlygą arba ją ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, jei, tiekėjo nuomone, numatyta pirkimo sąlyga buvo neteisėta ir pažeidžianti tiekėjo teisės bei teisėtus interesus. Šiuo atveju ieškovė minėtomis teisėmis nepasinaudojo, su pirkimo sąlygomis sutiko ir pateikė pasiūlymą. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios bylos dalykas nėra ir negali būti susijęs su pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimu, tuo labiau kad ieškovė, ginanti teises byloje, tokio reikalavimo nepareiškė.
15. Teismo vertinimu, ir gramatiškai, ir sistemiškai aiškinant kvietimo pateikti pasiūlymą 11 ir 12 punktuose numatytas sąlygas, jos yra aiškios, kadangi 11 punkte numatyta perkančiosios organizacijos teisė vykdyti derybas, o 12 punkte – derybų vykdymo tvarka, jei perkančioji organizacija tokia teise pasinaudotų. Kvietime nebuvo numatyta, kad po tiekėjų pateiktų pasiūlymų įvertinimo tiekėjai bus kviečiami derėtis, derybos nebuvo numatytos kaip būtina pirkimo stadija. Ieškovė apie tokias pirkimo sąlygas žinojo, su jomis sutiko, todėl, teikdama pasiūlymą su nurodyta kaina „su rezervu“, prisiėmė riziką, jog perkančioji organizacija turi teisę nevykdyti derybų bei žinojo, kad pirkimo dokumentuose nebuvo numatytos konkrečios sąlygos, kurioms esant derybos (ne)vykdomos. Ieškinyje ir pretenzijoje nurodyti ieškovės argumentai apie pirkimo sąlygų neteisėtumą – neaiškumą ir neapibrėžtumą – rodo, jog ieškovei pirkimo sąlygos buvo aiškios ir ieškovė jų neginčijo, dėl to neteko teisės remtis sąlygų neteisėtumu šioje pirkimo stadijoje. Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad nebuvo numatytos konkrečios sąlygos, kada derybos rengiamos ir kada derybos nevykdomos, yra susijusios su šios sąlygos teisėtumo ginčijamu, o ne su sąlygos taikymo aiškumu.
16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirkimo sąlygų galimas neteisėtumas nebuvo ieškovės ginčijamas (pirkimo sąlygos ieškovei buvo aiškios ir ji su jomis sutiko, todėl pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas nebuvo susijęs su ieškovės pažeistų teisių gynimu), sąlygų neteisėtumas nėra akivaizdus, nes nenustatytinas be papildomo faktinių aplinkybių, susijusių su šių sąlygų esme ir perkančiosios organizacijos tikslu pasiekti geriausią pirkimo dokumentuose (kvietime pateikti pasiūlymą) nurodytus perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį rezultatą, nusprendė, jog perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nepažeidė ieškovės teisių, atitiko pirkimo sąlygas ir tuo pagrindu atmetė ieškovės reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai akcentavo vien tik lingvistinį kvietimo pateikti pasiūlymą 11 ir 12 punktų nuostatų aiškinimą, ignoruodamas būtinybę sistemiškai įvertinti visas pirkimo dokumentų nuostatas bei jų atitiktį galiojančiam teisiniam reguliavimui. Tai lėmė, kad teismas, nepagrįstai konstatavęs perkančiosios organizacijos tariamą teisę pirkimo laimėtoją nustatyti be pirkimo dokumentuose įtvirtintos derybų procedūros, neteisingai aiškino pirkimo dokumentus ir neįvertino, jog toks pirkimo dokumentų aiškinimas neatitinka Aprašo 24.3.71 ir 24.3.8 papunkčiuose įtvirtinto teisinio reguliavimo.
17.2. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs perkančiosios organizacijos teisę pirkimo eigoje pagal iš anksto nepaskelbtus kriterijus ir sąlygas savo nuožiūra nuspręsti atsisakyti derybų su tiekėjais stadijos, sudarė sąlygas perkančiajai organizacijai savo pačios interpretavimu sukurti pirkimo sąlygų neaiškumus ir pirkimą vykdyti pagal iš anksto nepaskelbtas taisykles. Toks teismo pateiktas aiškinimas neatitinka nei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, nei teismų praktikos.
17.3. Teismas neturėjo pagrindo byloje nevertinti pirkimo sąlygų, tokiu būdu nenagrinėdamas esminės aplinkybės dėl ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo. Ieškovei 2023 m. lapkričio 30 d. pretenzijoje nurodžius argumentus dėl pirkimo sąlygų (kvietimo pateikti pasiūlymą) neteisėtumo, ieškovė įgijo teisę byloje remtis pirkimo sąlygų neteisėtumu ir ginčyti pagal šiuos pirkimo dokumentus priimtą perkančiosios organizacijos sprendimą. Be to, teismas neatsižvelgė į faktą, kad ieškovė neturėjo galimybės ginčyti pirkimo dokumentų nuostatų teisėtumo, nes perkančiosios organizacijos interpretacija, jog ji turi teisę nerengti pirkimo dokumentuose numatytų derybų stadijos, tapo žinoma tik po to, kai perkančioji organizacija nusprendė paskelbti pirkimo laimėtoją iš karto po pirminių tiekėjų pasiūlymų pateikimo. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą, remdamasi pirkimo sąlygų neaiškumu ir dviprasmiškumu. Tik po perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo tapo neaišku, kokiu pagrindu ji gali nevykdyti derybų su tiekėjais procedūros, kai jokie pirkimo laimėtojo nustatymo be derybų atvejai pirkimo dokumentuose nebuvo apibrėžti.
17.4. Panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, turėtų būti pripažinta negaliojančia šio sprendimo pagrindu perkančiosios organizacijos ir atsakovės 2023 m. gruodžio 1 d. sudaryta sutartis. Ieškovės įsitikinimu, sutartis buvo sudaryta neteisėto 2023 m. lapkričio 30 d. perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu, pažeidžiant esminius VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, Aprašo 24.3.71 ir 24.3.8 papunkčius, į kuriuos imperatyviai nukreipia VPĮ 25 straipsnio 2 dalis. Tačiau teismas, atmetęs reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, sutarties teisėtumo klausimo skundžiamu sprendimu nesprendė.
18. Atsiliepime į ieškovės UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Atsakovė sąžiningai, skaidriai ir tinkamai vykdė visas su pirkimu susijusias procedūras, o derybų su tiekėjais nevykdė, kadangi jos nebuvo privalomos. Ieškovė priėmė kvietimą pateikti pasiūlymą, pateikė pasiūlymą, pirkimo sąlygų neginčijo. Ieškovei pirkimo sąlygos tapo nesuprantamos ir neteisėtos tik tuomet, kai ji pasiūlymų eilėje liko antrojoje vietoje. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo pirkimo sąlygų nuostatas, teisingai nustatė, kad ieškovė su sąlygomis sutiko, jų neginčijo, jos buvo aiškios ir suprantamos, o atmetęs pagrindinį reikalavimą neturėjo pareigos vertinti išvestinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
18.2. Aprašo 24.3.1 papunktyje nurodyta, kad pirkimo dokumentai rengiami Aprašo 24.2.2, 24.2.3 ir 24.2.5, 24.2.7 papunkčiuose nustatytais atvejais. Kitais atvejais pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, o jei nusprendžiama juos rengti, jų reikalavimai nustatomi perkančiosios organizacijos nuožiūra. Taigi, Aprašas numatė perkančiosios organizacijos teisę savo nuožiūra parengti pirkimo dokumentus, todėl perkančioji organizacija šia teise pasinaudojo, parengė pirkimo sąlygas, kuriose įtvirtino teisę rengti derybas. Pirkimo sąlygos buvo detalizuotos perkančiosios organizacijos 2023 m. lapkričio 28 d. kvietime pateikti pasiūlymą. Teismas detaliai išanalizavo tiek pirkimo sąlygas, tiek ieškovės, kaip patyrusios viešųjų pirkimų dalyvės, individualias savybes, tiek ieškovės veiksmus pirkime. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė ignoruoja faktą, kad pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta teisė, o ne pareiga vykdyti derybas. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kad kvietime pateikti pasiūlymą nebuvo numatyta, jog po tiekėjų pateiktų pasiūlymų įvertinimo tiekėjai bus kviečiami derėtis, derybos nebuvo numatytos kaip būtina pirkimo stadija, todėl atsakovė turėjo teisę nerengti derybų, o teismui nebuvo poreikio analizuoti Aprašo 24.3.8 papunkčio. Tuo atveju, jeigu kvietime pateikti pasiūlymą būtų įtvirtinta sąlyga, jog bus vykdomos derybos, tuomet atsakovė jas ir būtų vykdžiusi.
18.3. Aprašo 24.3.7¹ papunktyje nurodyta, kad kai perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos kriterijų, ji gali nuspręsti vertinti tik tą pasiūlymą, kuris nustatomas kaip galimas laimėtojas. Jei įvertinus tokį pasiūlymą paaiškėja, kad jis negali būti pripažintas laimėtoju, kaip tai numatyta Aprašo 24.3.9.1 papunktyje, jo pasiūlymas atmetamas ir toliau tikrinamas pasiūlymas, kuris galėtų būti antrasis pagal ekonominį pasiūlymo naudingumą. Tokia seka kartojama, kol nustatomas laimėjęs pasiūlymas ar atmetami visi gauti pasiūlymai. Informacija, kad bus taikomas šiame punkte nurodytas pasiūlymų vertinimo modelis nurodoma pirkimo dokumentuose. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu pirkimo dokumentuose numatyta derybų galimybė. Nagrinėjamu atveju atsakovė įvertino visų tiekėjų pasiūlymus bei sudarė pasiūlymų eilę, todėl Aprašo 24.3.7¹ papunkčio nuostata nėra aktuali ginčui ir ji nebuvo pažeista.
18.4. Perkančioji organizacija pirkimą vykdė pagal pirkimo sąlygas, kurios buvo pateiktos visiems tiekėjams. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų nekeitė, jų nepradėjo aiškinti kitaip, nei jose buvo aptarta. Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinti kriterijai, kada gali būti vykdomos derybos, o kada ne, todėl perkančioji organizacija, nusprendusi nevykdyti derybų, jokių kriterijų ar sąlygų nepažeidė. Perkančioji organizacija turėjo diskrecijos teisę pati nuspręsti dėl derybų eigos, ką ji ir padarė. Atsakovė vykdė mažos vertės pirkimą, kvietime pateikti pasiūlymą nurodytos sąlygos atitiko Aprašo ir VPĮ reikalavimus, nė viename viešuosius pirkimus reguliuojančiame teisės akte nėra nurodyta, kad perkančioji organizacija mažos vertės pirkimo sąlygose turi detalizuoti atvejus ar sąlygas, kai ji derybas vykdo arba nevykdo, priešingai, Aprašas numato perkančiajai organizacijai teisę savo nuožiūra parengti pirkimo dokumentus.
18.5. Ieškovei, kaip savo srities profesionalei ir patyrusiai rinkos dalyvei, susipažinus su pirkimo sąlygomis dar iki pasiūlymo pateikimo neabejotinai buvo žinoma, kad perkančioji organizacija turėjo teisę, o ne pareigą vykdyti derybas ir kad jos gali neįvykti, todėl ieškovės sprendimas teikti kainą su rezervu ir tikėtis, jog derybos vyks, parodo ieškovės neatidumą ir nerūpestingumą, už tai perkančioji organizacija negali būti atsakinga. Jeigu ieškovei nebuvo aiški derybų vykdymo ar nevykdymo eiga, ji turėjo teisę kreiptis dėl situacijos paaiškinimo, tačiau to nepadarė, o iš karto pateikė pasiūlymą bei prisiėmė galimą neigiamą riziką.
18.6. Ieškovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad, jei tiekėjas, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pateikto pasiūlymo, pretenzijoje remiasi ir viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumu, o perkančioji organizacija tokią pretenziją išnagrinėja, tiekėjas turi teisę remtis pirkimo sąlygų neteisėtumu ir teisminiame ginče, t. y. šių sąlygų teisėtumas patenka į šalių ginčo ribas. 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovė per CVP IS pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, jog ji nenagrinėjama, kadangi, vadovaujantis VPĮ 102–103 straipsnių nuostatomis, nagrinėjamos tik pretenzijos, gautos iki sutarties pasirašymo. Ieškovės pretenzija perkančiosios organizacijos nebuvo nagrinėta, todėl pretenzijoje suformuluoti reikalavimai nesudarė ginčo ribų ir ieškovės cituojama teismų praktika šiam ginčui yra neaktuali, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės.
18.7. Ieškovės siekis pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis yra nesusijęs su jos pažeistų teisių gynimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, ar perkančioji organizacija tinkamai ir sąžiningai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, o nenustatęs jokių pažeidimų, ieškovės ieškinį atmetė. Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl perkančios organizacijos 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu, teismas neturėjo pareigos papildomai pasisakyti dėl išvestinio reikalavimo. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad sutartis būtų sudaryta pažeidžiant kitas pirkimo sąlygas, Aprašo ar VPĮ nuostatas, todėl teismas pagrįstai dėl sutarties teisėtumo nepasisakė.
19. Atsiliepime į ieškovės UAB Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilniaus laidojimo namai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Kvietime pateikti pasiūlymą nebuvo numatyta, kad po tiekėjų pateiktų pasiūlymų įvertinimo tiekėjai bus kviečiami derėtis ar bus vykdomos derybos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad derybos nebuvo numatytos kaip būtina pirkimo stadija, o tai reiškia, kad perkančioji organizacija turėjo teisę, bet ne pareigą, vykdyti derybas. Kvietimo pateikti pasiūlymą 12 punkte, kuriuo ieškovė remiasi, buvo tik detalizuota derybų tvarka, jei tokios būtų vykdomos, todėl pritartina teismo pozicijai, kad ir gramatiškai, ir sistemiškai aiškinant kvietimo 11 ir 12 punktuose numatytas sąlygas, jos yra aiškios.
19.2. Atsakovės vertinimu, perkančioji organizacija nuosekliai aiškino pirkimo sąlygas, t. y. kad pirkimo dokumentuose buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga, vykdyti derybas. Aiškindama pirkimo sąlygas perkančioji organizacija netaikė nei siaurinamojo, nei plečiamojo aiškinimo, šias sąlygas aiškino taip, kaip tai darytų bet kuriam tiekėjui pagal paklausimą iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Paklausimų dėl pirkimo sąlygų gauta nebuvo, tai patvirtina, kad sąlygos buvo aiškios. Ieškovė ydingai ir nesąžiningai aiškina ginčijamos sąlygos paskirtį ir klaidina teismą.
19.3. Ieškovė pirkimo sąlygų tariamą neteisėtumą nesąžiningai sieja su Aprašo 24.3.8 papunkčiu, kuriame numatyta, kad jei buvo numatyta, jog pirkimo metu bus deramasi – vykdomos derybos. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad pirkimo metu bus deramasi, o buvo aiškiai išviešinta, jog gali būti deramasi. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju Aprašo 24.3.8 papunktis negali būti taikomas. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė, nevykdydama derybų mažos vertės pirkime neskelbiamos apklausos būdu, būtų pažeidusi kitas imperatyvias Aprašo ar VPĮ normas.
19.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. VPĮ 105 straipsnyje yra įtvirtinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka. Teismas pripažįsta pirkimo ar preliminariąją sutartį negaliojančia tik tuo atveju, jeigu nustato VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytus pažeidimus, išskyrus, jeigu egzistuoja VPĮ 105 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytos sąlygos. Nagrinėjamoje byloje nenustačius VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų, taip pat imperatyvių VPĮ normų, viešųjų pirkimo principų bei pirkimo tikslo (VPĮ 3 straipsnis) pažeidimo, taip pat pirkimo sąlygų neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė išvestinį ieškinio reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Perkančioji organizacija 2023 m. lapkričio 28 d. per CVP IS pateikė kvietimą dalyvauti Mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų mažos vertės pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikti pasiūlymą pagal kvietime nurodytas sąlygas ir reikalavimus. Pirkimo objektas – mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslauga (kvietimo pateikti pasiūlymą 1 punktas). Pasiūlymo pateikimo data – iki 2023 m. lapkričio 29 d. 13 val. (kvietimo pateikti pasiūlymą 14 punktas). 2023 m. lapkričio 29 d. perkančioji organizacija patikslino kvietimo pateikti pasiūlymą 9 punktą.
23. 2023 m. lapkričio 29 d. ieškovė per CVP IS pateikė pasiūlymą pirkime, siūlydama mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugas teikti už minus 214 Eur įkainį už parą be PVM. Ieškovės siūloma paslaugų kaina už visą numatomą 36 mėnesių sutarties galiojimo laikotarpį sudarė minus 234 544 Eur be PVM.
24. 2023 m. lapkričio 30 d. perkančioji organizacija pirkime dalyvavusius tiekėjus per CPV IS informavo, kad sudarė pirkimo pasiūlymų eilę, kurioje pirmąją vietą užėmė atsakovė UAB „Vilniaus laidojimo namai“, pasiūliusi minus 240 024 Eur be PVM kainą, antrojoje vietoje liko ieškovė, pasiūliusi minus 234 544 Eur kainą be PVM.
25. 2023 m. lapkričio 30 d. ieškovė, gavusi informaciją apie pirkimo laimėtoją, per CVP IS kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu pateikti laimėtojo pasiūlymą susipažinimui. Perkančioji organizacija 2023 m. lapkričio 30 d. persiuntė ieškovei laimėtojo pasiūlymą. 2023 m. gruodžio 1 d. per CVP IS ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl įvykusio pirkimo. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad nesutinka su perkančiosios organizacijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė pirkime, nerengiant pirkimo dokumentuose numatytos derybų stadijos, ir prašo jį panaikinti bei paskelbti pirkimą iš naujo.
26. 2023 m. gruodžio 1 d. perkančioji organizacija per CVP IS informavo ieškovę, kad vadovaudamasi VPĮ 103 straipsnio 1 dalimi, įvertinusi aplinkybę, jog 2023 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašyta mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su laimėtoja, nutarė pretenzijos nenagrinėti.
27. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti perkančios organizacijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo pirkime, perkančiosios organizacijos ir atsakovės UAB „Vilniaus laidojimo namai“ 2023 m. gruodžio 1 d. sutartį pripažinti negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nurodęs, kad pirkimo sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, o derybos nebuvo numatytos kaip būtina pirkimo stadija. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia tuo, kad, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino pirkimo sąlygas, numatytas kvietimo pateikti pasiūlymą 11 ir 12 punktuose, be to, teismas turėjo įvertinti šių pirkimo sąlygų teisėtumą, nes ieškovei perkančiosios organizacijos interpretacija, jog ji turi teisę nerengti derybų stadijos, tapo žinoma tik po pirkimo laimėtojo paskelbimo. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, ar teisingai aiškino pirkimo sąlygas ir ar turėjo pagrindą įvertinti pirkimo sąlygų teisėtumą.
Dėl pirkimo sąlygų turinio ir šių sąlygų teisėtumo
28. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą, jie yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Viešųjų pirkimų principų laikymasis yra svarbus ir perkančiosioms organizacijoms vykdant mažos vertės pirkimus (Aprašo 8 punktas).
29. Viešųjų pirkimų principai lemia reikalavimą, kad pirkimo dokumentuose, įskaitant ir mažos vertės pirkimų dokumentus, būtų pateikta visa reikiama informacija apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentai turėtų būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 1, 4 dalys, Aprašo 24.3.3 papunktis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas). Viešojo pirkimo sąlygų aiškumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad šie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 26 punktą).
31. Kasacinio teismo išaiškinimai ir jų taikymas viešųjų pirkimų praktikoje suponuoja poreikį tiekėjams išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų organizacijų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 29 punktas). Tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo. Kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).
32. Byloje kilo ginčas dėl kvietime pateikti pasiūlymą įtvirtintų 11 ir 12 punktų (pirkimo sąlygų) aiškinimo ir taikymo. Šalys nevienodai supranta paminėtų sąlygų turinį. Kvietimo pateikti pasiūlymą 11 punkte numatyta, kad pirkimo metu gali būti deramasi (vykdomos derybos), siekiant geriausio pirkimo dokumentuose (kvietime pateikti pasiūlymą) nurodytus perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio rezultato. Tuo tarpu kvietimo pateikti pasiūlymą 12 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs ir įvertinęs pasiūlymo turinį, pirkimo organizatorius CVP IS priemonėmis kviečia tiekėjus derėtis dėl pasiūlymo sąlygų. Derybos vyks CVP IS priemonėmis. Derybų metu su tiekėju gali būti deramasi dėl pasiūlymo kainos, techninių, sutarties bei kitų sąlygų. Derybų rezultatas įforminamas tiekėjui raštu (CVP IS priemonėmis) patvirtinus pasiūlymo kainą ir, jeigu reikia, kitus derybų objekto rezultatus.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs minėtas sąlygas bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatavo, kad kvietimo pateikti pasiūlymą 11 ir 12 punktuose numatytos sąlygos yra aiškios, t. y. 11 punkte numatyta perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga vykdyti derybas, o 12 punkte numatyta derybų vykdymo tvarka, jeigu perkančioji organizacija tokia teise pasinaudotų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką ir įvertinusi kvietimo pateikti pasiūlymą sąlygas, neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
34. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdė mažos vertės pirkimą neskelbiamos apklausos būdu (Aprašo 6.1, 24 punktai). Remiantis Aprašo nuostatomis, atsakovė, rengdama šio pirkimo dokumentus, turėjo plačią diskrecijos teisę reikalavimus pirkimui nustatyti savo nuožiūra, siekdama geriausio jos poreikius atitinkančio rezultato (Aprašo 24.3.1 papunktis). Tačiau įgyvendindama minėtą diskrecijos teisę perkančioji organizacija privalėjo užtikrinti, kad pirkimo dokumentų reikalavimai būtų suderinti tiek su VPĮ, tiek su kituose privalomuose teisės aktuose nustatytomis nuostatomis ir nepažeistų viešųjų pirkimų principų. Kaip minėta šiame sprendime, perkančioji organizacija, formuluodama viešojo pirkimo sąlygas, privalėjo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. kad tiek perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai turėtų vienodas galimybes parengti pasiūlymus.
35. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytos sąlygos, susijusios su derybų organizavimu, nebuvo pakankamai aiškios ir tikslios tam, jog pakankamai sąžiningas ir rūpestingas tiekėjas galėtų objektyviai suprasti, kad derybų etapas pirkime nenumatytas kaip privaloma pirkimo stadija, t. y. taip, kaip pirkimo dokumentus aiškina atsakovė. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgusi į tai, kad kvietimo pateikti pasiūlymą 11 punkte buvo numatyta, jog pirkimo metu gali būti deramasi (vykdomos derybos), siekiant geriausio pirkimo dokumentuose (kvietime pateikti pasiūlymą) nurodytus perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančio rezultato, t. y. ši nuostata, atsižvelgiant į naudojamus žodžius „gali būti“ nebuvo suformuluota imperatyviai. Vis dėlto kvietimo pateikti pasiūlymą 12 punkte buvo nustatyta, kad išnagrinėjęs ir įvertinęs pasiūlymo turinį, pirkimo organizatorius CVP IS priemonėmis kviečia tiekėjus derėtis dėl pasiūlymo sąlygų. Šioje sąlygoje toliau nurodoma, kad derybos vyks CVP IS priemonėmis, įtvirtinama, jog derybų metu su tiekėju gali būti deramasi dėl pasiūlymo kainos, techninių, sutarties bei kitų sąlygų, o derybų rezultatas įforminamas tiekėjui raštu (CVP IS priemonėmis) patvirtinus pasiūlymo kainą ir, jeigu reikia, kitus derybų objekto rezultatus. Šios kvietimo pateikti pasiūlymą 12 punkto nuostatos suformuluotos imperatyviai ir pakankamai detaliai.
36. Vertinant taip suformuluotas pirkimo sąlygas pakankamai sąžiningų ir rūpestingų tiekėjų požiūriu, tiekėjai pagrįstai galėjo tikėtis, kad perkančioji organizacija, gavusi pasiūlymus, juos išnagrinės ir įvertins bei pakvies tiekėjus derėtis, o derybų rezultatas bus įforminamas raštu. Nors, kaip minėta, kvietimo pateikti pasiūlymą 11 punkte buvo įtvirtinta, kad pirkimo metu gali būti deramasi, tačiau pirkimo sąlygose jokio detalesnio paaiškinimo, kada, kokioms sąlygoms ar kriterijams esant derybos vyks, o kada ne, nebuvo numatyta, tuo tarpu kvietimo pateikti pasiūlymą 12 punkte imperatyviai ir detaliai aprašyta derybų procedūra ir jų eiga. Taigi, ir sisteminis šių abiejų pirkimo sąlygų aiškinimas, priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, negalėjo sukelti tiekėjams lūkesčio, kad perkančioji organizacija turės diskrecijos teisę nuspręsti, vykdyti derybas, ar ne.
37. Pabrėžtina ir tai, kad perkančiosios organizacijos vykdyto pirkimo bei būsimos paslaugos teikimo sutarties esminė sąlyga buvo kaina, už kurią bus teikiamos paslaugos. Minėtą aplinkybę patvirtina ne tik kvietimo pateikti pasiūlymą 3 punkte akcentuota pasiūlymo kainos svarba, tačiau ir kvietimo pateikti pasiūlymą 4 punktas, kuriame įtvirtinta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainą. Todėl tiekėjai, kartu įvertinę ir kvietimo pateikti pasiūlymą 12 punkte nurodytą pagrindinį derybų objektą (kainą), galėjo tikėtis, jog derybos turėtų būti vykdomos, nes tai labiausiai atitiktų perkančiosios organizacijos interesą paslaugas įsigyti už kuo mažesnę kainą.
38. Galiausiai, kvietimo pateikti pasiūlymą 11 ir 12 punktų aiškinimas, kurio laikosi perkančioji organizacija, t. y. kad derybų etapas pirkime nebuvo numatytas kaip privaloma pirkimo stadija, o perkančioji organizacija pirkimo metu turėjo diskrecijos teisę nuspręsti vykdyti derybas, ar ne, neatitinka viešųjų pirkimų skaidrumo principo. Kaip buvo minėta šiame sprendime, skaidrumo principas reikalauja, kad pirkimo sąlygos būtų paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą, jos neturėtų lemti neribotos perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės ir nepagrįstai varžyti tiekėjų, galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisių, jų konkurencijos. Viešojo pirkimo procedūros turėtų būti aiškiai apibrėžtos pirkimo sąlygose, jų eiga pirkimo metu negalėtų būti keičiama pagal neaiškius ar iš anksto neišviešintus kriterijus. Nagrinėjamo ginčo kontekste tai reiškia, kad jeigu pirkimo dokumentuose yra numatyta derybų stadija, ji privalo būti vykdoma (žr. Aprašo 24.3.8 papunktį), o tuo atveju, jeigu pirkimo dokumentuose numatytas perkančiosios organizacijos pasirinkimas, ar vykdyti šią stadiją, turėtų būti įtvirtinti aiškūs kriterijai ir sąlygos, kurioms esant perkančioji organizacija derybų gali nevykdyti. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinama, kad pirkimo procedūros bus vykdomos skaidriai ir perkančiajai organizacijai nebus suteikta neribota diskrecijos teisė subjektyviai nuspręsti dėl derybų procedūros organizavimo.
39. Taigi, nagrinėjamu atveju kvietimo pateikti pasiūlymą 11 ir 12 punktus aiškinant taip, kad derybų etapas pirkime nenumatytas kaip privaloma pirkimo stadija, o perkančioji organizacija pirkimo metu turi diskrecijos teisę subjektyviai nuspręsti, ar vykdyti derybas, nesant aiškiai išviešintų kriterijų ir sąlygų, kurioms esant perkančioji organizacija derybų gali nevykdyti, tokios pirkimo sąlygos pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Toks kvietimo pateikti pasiūlymą 11 ir 12 punktų aiškinimas neužtikrina ir neiškreiptos tiekėjų konkurencijos, kadangi tiekėjai, teikdami pirminį pasiūlymą, nežino, ar dar turės galimybę pakoreguoti (pagerinti) šį pasiūlymą derybų metu.
40. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog pirkimo sąlygos, jas aiškinant gramatiškai ir sistemiškai, buvo aiškios, o ieškovė, pateikusi pasiūlymą pirkime, prisiėmė riziką, kad atsakovė turi teisę nevykdyti derybų.
41. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei pirkimo sąlygos buvo aiškios, ji pirkimo sąlygų neginčijo, todėl šiuo atveju pirkimo sąlygų teisėtumo nėra susijęs su ieškovės pažeistų teisių gynimu ir šis klausimas negali būti nagrinėjamas.
42. Tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Grossmann Air Service, C-230/02). Vis dėlto, kai deramai informuotas ir įprastai rūpestingas tiekėjas galėjo objektyviai suprasti pirkimo sąlygas tik tada, kai perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus, toks tiekėjas turi teisę apskųsti pirkimo sąlygas ir pasibaigus terminui joms ginčyti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo eVigilo Ltd., C-538/13, 58 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016 24 punktas).
43. Šiame sprendime teisėjų kolegija jau konstatavo, kad kvietimo pateikti pasiūlymą sąlygos, susijusios su derybų organizavimu, nebuvo pakankamai aiškios ir tikslios tam, jog pakankamai sąžiningas ir rūpestingas tiekėjas galėtų objektyviai suprasti, kad derybų etapas pirkime nenumatytas kaip privaloma pirkimo stadija, t. y. taip, kaip pirkimo dokumentus aiškina atsakovė. Toks kvietimo pateikti pasiūlymą turinys ieškovei paaiškėjo tik tada, kai atsakovė, neįvykdžiusi derybų, pirkime dalyvavusius tiekėjus informavo apie sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu sudaryti pasiūlymų eilę, nagrinėjamoje byloje turėjo teisę kelti argumentus dėl pirkimo dokumentų teisėtumo, t. y. jų aiškumo, nedviprasmiškumo, atitikties viešųjų pirkimų principams. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą ir neįvertinęs kvietimo pateikti pasiūlymą sąlygų teisėtumo, neužtikrino ieškovės teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą.
44. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip perkančioji organizacija, pažeisdama VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje, Aprašo 24.3.3 papunktyje įtvirtintas nuostatas ir viešųjų pirkimų skaidrumo principą, nenustatė aiškių ir nedviprasmiškų pirkimo sąlygų, susijusių su derybų rengimu, dėl to buvo nepagrįstai apribotos ieškovės, kaip tiekėjos, teisės pateikti pirkime konkurencingą pasiūlymą. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo.
Dėl sutarties neteisėtumo pasekmių
45. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sąlygos pažeidė VPĮ, Aprašo nuostatas ir tai sudaro pagrindą pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo pirkime, turi būti išspręstas klausimas dėl perkančiosios organizacijos su pirkimo laimėtoja UAB „Vilniaus laidojimo namai“ 2023 m. gruodžio 1 d. sudarytos mirusių pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia.
46. VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščius pažeidimus. VPĮ 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes.
47. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą, kuri skiriama ne didesnė negu 10 proc. pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį, taip pat teismo paskirta alternatyvi sankcija turi būti motyvuojama teismo sprendime (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).
48. Nagrinėjamu atveju pagal perkančiosios organizacijos su pirkimo laimėtoja UAB „Vilniaus laidojimo namai“ 2023 m. gruodžio 1 d. sudarytos mirusių pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.1 papunktį sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki įsipareigojimų visiško įvykdymo. Remiantis sutarties 9.2 papunkčiu sutarties paslaugų užsakymų, tiekimo ir pristatymo laikotarpis yra nuo sutarties pasirašymo dienos 36 (trisdešimt šeši) mėnesiai. Sutarties 1.1 papunktyje įtvirtinta, kad sutarties dalykas yra mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugos. Palaikai yra vežami į specializuotą šaldytuvą, esantį (duomenys neskelbtini), laikinam saugojimui (sutarties 1.2 papunktis). Vadovaujantis sutarties 3 punktu, vykdytojo darbuotojai turi atvykti bet kuriuo paros metu (įskaitant poilsio ir švenčių dienas) savo transportu paimti mirusiojo palaikų į užsakovės iškvietusio padalinio ar skyriaus patalpas suderintu laiku. Vykdytojo darbuotojai turi būti pasirengę atvykti ne vėliau kaip per vieną valandą po iškvietimo.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi paskelbto pirkimo objektą ir jo svarbumą, sutarties sąlygas ir perkančiosios organizacijos veiklos specifiką, bei vadovaudamasi VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti alternatyvią sankciją ir sutrumpinti sutarties galiojimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sudarytos sutarties turinys bei teikiamų paslaugų pobūdis leidžia teigti, kad sutarties pripažinimas negaliojančia nuo jos sudarymo momento galėtų turėti neproporcingų padarinių, pažeistų viešąjį interesą, susijusį su mirusiųjų asmenų kūnų išvežimu ir saugojimu, kadangi šių paslaugų teikimas yra griežtai reguliuojamas teisės aktais, įskaitant sveikatos ir higienos standartais, kurie užtikrina visuomenės saugumą ir gerovę. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus, kad teikiamos mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugos yra ypatingai svarbios perkančiosios organizacijos vykdomai sveikatos priežiūros veiklai ir be kurios perkančiosios organizacijos veikla būtų nepagrįstai sutrikdyta. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl būtinumo užtikrinti nepertraukiamą perkančiosios organizacijos veiklą bei nepažeisti viešojo intereso, kol laikantis VPĮ nustatytų procedūrų bus įvykdytas naujas pirkimas, būtina tam tikram laikui išsaugoti imperatyviosioms normoms prieštaraujančios sutarties galiojimą.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, kad perkančioji organizacija per CVP IS pateikė tiekėjams kvietimą dalyvauti pirkime 2023 m. lapkričio 28 d., likus vienai dienai iki anksčiau galiojusios sutarties termino pasibaigimo, nusprendžia, jog naujam pirkimui įvykdyti nėra būtinas itin ilgas laikas, todėl pirkimo sutarties galiojimo trukmę sutrumpina iki 2024 m. balandžio 30 d.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Apibendrinusi šiame sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė viešųjų pirkimų principus, VPĮ ir Aprašo nuostatas, neteisingai aiškino pirkimo sąlygų turinį, nepagrįstai neatsižvelgė į jų neaiškumą, apribojusį ieškovės teisės pateikti pirkime pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo buvo teisėtas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas, kuriuo atsakovės sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo pirkime pripažįstamas neteisėtu ir taikoma alternatyvi sankcija –2023 m. gruodžio 1 d. mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp viešosios įstaigos „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“, galiojimo terminas sutrumpinamas iki 2024 m. balandžio 30 d. Nors ieškovė ieškiniu prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo pirkime, tačiau pirkimo procedūroms esant pasibaigusioms, grįžti į pirkimo procedūrų vykdymo etapą nėra įmanoma, todėl ginčijamo atsakovės sprendimo panaikinti pagrindo nėra.
52. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos.
53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
54. Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis: ieškinio ir dubliko parengimu. Ieškovė šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2023 m. gruodžio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas MA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 4 114 Eur mokėjimą advokatui. Ieškovės prašoma priteisti bendra 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už ieškinio ir dubliko parengimą atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto maksimaliaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl yra pagrindas 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis.
55. Ieškovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis parengiant apeliacinį skundą. Ieškovė šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. vasario 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas MA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį atliktą 2 904 Eur mokėjimą advokatui. Kadangi ieškovės prašoma priteisti 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą ir su šio procesinio dokumento parengimu susijusių teisinių paslaugų teikimą atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, yra pagrindas ieškovės 2 904 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis.
56. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė sumokėjo 383 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, taip pat 380 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl bendra sumokėta 763 Eur žyminio mokesčio suma ieškovei priteistina iš atsakovių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 7 781 Eur (4 114 Eur + 2 904 Eur + 763 Eur), t. y. po 3 890,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ ieškinį patenkinti.
Pripažinti neteisėtu atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų mažos vertės pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) neskelbiamos apklausos būdu.
Taikyti alternatyvią sankciją – sutrumpinti 2023 m. gruodžio 1 d. mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp viešosios įstaigos „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“, galiojimo terminą iki 2024 m. balandžio 30 d.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ (juridinio asmens kodas 300046292) iš atsakovių viešosios įstaigos „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė“ (juridinio asmens kodas 302692454) ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laidojimo namai“ (juridinio asmens kodas 181684849) priteisti po 3 890,50 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjai Marius Bajoras
Antanas Rudzinskas
Neringa Švedienė