Administracinė byla Nr. I-2820-394/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00282-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;3.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,

nedalyvaujant pareiškėjui R. M.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-11 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08 buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – Kelmės rajono PK areštinė), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose, pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti į lauką, patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Gyvenamojoje kameroje tualetas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, buvo vedamas į dušą, kuriuo naudojasi ir asmenys sergantys užkrečiamomis ligomis, nebuvo informuotas, jog turi teisę išsiskalbti rūbus ir juos išsidžiovinti areštinės skalbykloje, nebuvo išduotos asmens higienos priemonės pagal teisės aktų reikalavimus, kameroje nebuvo pavojaus mygtuko. Pareiškėjas buvo nuteistas arešto bausme ir ją atlikinėjo areštinėje, kuri neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 50 – 61 straipsnių reikalavimų. Dėl netinkamų kalinimų sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, padidėjo įtampa, patyrė susierzinimą ir stresą, sistemingai buvo žeminama pareiškėjo garbė ir orumas, pernelyg ilgai užsitęsę nepatogumai žalingai pasireiškė psichinei ir fizinei būklei.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (154-159 b. l.).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (75, 154 b. l.), atsiliepime (65-68 b. l.) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime taip pat nurodė, kad vadovaujantis 2014 m. balandžio 8 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu R. M. buvo paskirta administracinio arešto bausmė, kurią jis nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08 atliko Telšių aps. VPK Kelmės r. PK areštinėje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo buvimo Kelmės r. PK areštinėje laikotarpiu jam nebuvo užtikrintos minimalios kamerų gyvenamojo ploto normos, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo". Minėtame įsakyme nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m . Remiantis Kelmės r. PK asmenų, laikomų policijos areštinėje paskirstymo, žurnalais pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08 buvo laikomas 1 kameroje, kurios plotas yra 16,32 m2. 2014-04-08. 2014-04-23 ir nuo 2014-04-30 iki 2014-05-08 pareiškėjas kameroje buvo laikomas su dar dviem asmenimis, nuo 2014-04-09 iki 2014-04-22 kameroje iš viso buvo 4 asmenys, o nuo 2014-04-24 iki 2014-04-29 be pareiškėjo kameroje buvo dar vienas asmuo.

Atsakovas pažymėjo, kad visą minėtą laikotarpį pareiškėjui tekusi minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytą patalpų plotą, t. y. ne mažiau kaip 3,6 m2. Norėtume pabrėžti, kad atsižvelgiant į asmenų laikymo areštinėse specifiką, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą kinta, nes dalis asmenų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismo posėdžius ir atitinkamą laiką jų nebūna kameroje, o tai neabejotinai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-5450-244/2014). Nesutinka, kad pareiškėjas jo nurodytą buvimo Kelmės r. PK areštinėje laikotarpį buvo laikomas perpildytose kamerose.

Atsakovas nurodė, kad kameros sanitarinis mazgas įrengtas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: Bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų“ (toliau - HN 37:2009) 20 punkte bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte: „Kameroje turi būti įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir „Genujos" tipo klozetas. Sienos bei grindys dengiamos glazūruotomis plytelėmis". Tai patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus atlikti Telšių aps. VPK Kelmės r. PK areštinės patikrinimo aktai.

Atsakovas pažymėjo, kad Kelmės r. PK areštinės kamerose nėra pavojaus mygtukų, nes jų įrengimas nėra numatytas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymo Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų V skirsnio 29 punkte.

Atsakovas nurodė, kad iki 2014 m. birželio mėnesio Kelmės r. PK areštinėje pasivaikščiojimo kiemelio nebuvo, todėl areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore nebuvo organizuojami. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2012 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-K-55 nurodoma, kad HN 37:2009 11 ir 17.3 punktai nebuvo pažeidžiami, nes Kelmės rajono policijos komisariatas pastatytas 1950 metais, rekonstrukcija atlikta 1985 metais, o vadovaujantis HN 37:2009 2 punktu, veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymi, kad Kelmės r. PK objektyviai negalėjo suteikti pareiškėjui galimybės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje. Šiuo metu Kelmės r. PK areštinėje yra įrengtas pasivaikščiojimo kiemelis, kuris atitinka HN 37:2009 17.3 punktą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių VIII skyrių. Pabrėžia, kad Kelmės r. PK areštinės kamerose yra natūralus apšvietimas, skaidraus stiklo langai, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta. Langai yra neatidaromi, nes prie jų laisvai gali prieiti pašaliniai asmenys, nes jie įrengti išorinėje policijos komisariato pusėje. Kadangi kameros nėra vėdinamos per langus (orlaidės), jose yra įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo/kondicionavimo sistema. Tai patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus atlikti Telšių aps. VPK Kelmės r. PK areštinės patikrinimo aktai.

Atsakovas nurodo, kad Kelmės rajono PK areštinėje esant reikalui profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą atlieka UAB „Dezinfa", atlikti darbai yra registruojami. Vadovaujantis 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. gegužės 30 d. graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įrašais, Kelmės r. PK areštinėje nebuvo rasta graužikų. Be to, Kelmės r. PK areštinės patalpas valo D. P. firma „Akvija", visos areštinės patalpos kiekvieną dieną yra valomos drėgnuoju būdu. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad areštinė buvo nevaloma ir nedezinfekuojama, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos reikmenimis atsakovas nurodė, kad vadovaujantis HN 37:2009 56 punktu ir Telšių aps. VPK Kelmės r. PK areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužinys, pagalvė, antklodė, 2 paklodės, pagalvės užvalkalas, 2 rankšluosčiai). Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus patikrinimo aktuose nustatyta, kad patalynės sandėlyje minkšto inventoriaus yra, sudėti švarūs skalbiniai. Kelmės r. PK areštinės minkštasis inventorius dezinfekcijai išvežamas j Telšių aps. VPK Mažeikių rajono policijos komisariatą, skalbinius skalbia UAB „Raivila". Pareiškėjo skunde taip pat nurodyta, kad jis nebuvo informuotas apie savo teisę išsiskalbti rūbus skalbykloje. Skalbinius Kelmės r. PK areštinėje skalbia UAB „Raivila" ir areštinėje esantys asmenys turi teisę gauti išskalbtą patalynę. Būtina pažymėti, kad 2014 m. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriui atlikus Kelmės r. PK patikrinimus, buvo nustatyta trūkumų, tačiau pripažinta, kad areštinės įrengimas ir priežiūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus ir Kelmės r. PK areštinės eksploatacija nebuvo uždrausta. Be to, atsakovas, žinodamas nustatytus trūkumus, ėmėsi aktyvių veiksmų jų pašalinimui. Pabrėžia, kad Kelmės r. PK nebuvo gauta pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų ir nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos sutrikimų.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pažymėjo, kad tam tikra asmenų, esančių areštinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo areštinėje pasekmė, tačiau negalima teigti, kad areštinėje dėl pareiškėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Vien pareiškėjo teiginio, kad areštinė neatitinka higienos normos reikalavimų ir tai įtakojo jo sveikatos pablogėjimą, žalai atlyginti nepakanka. Būtina įrodyti, kad tokie areštinės trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-246/07). Nėra pareiškėjo skundų areštinės administracijai dėl laikymo sąlygų ir įrodymų, kad pareiškėjui dėl tokių laikymo sąlygų pablogėjo sveikata.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014-04-08 iki 2014-05-08. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK areštinėje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip neturtinę žalą padariusios valstybės institucijos (Kelmės rajono PK areštinės) neteisėtus veiksmus pareiškėjas nurodė jo laikymą perpildytose kamerose, galimybės pasivaikščioti lauke nebuvimą, netinkamą tualetų įrengimą (jų neatitvėrimą), tinkamo kamerų vėdinimo neužtikrinimą, netinkamą dušų naudojimo tvarką, pavojaus mygtuko kameroje nebuvimą, higienos priemonių pareiškėjui neišdavimą, netinkamą kamerų priežiūrą (nesaugojimą nuo parazitų bei valymo priemonių nebuvimą), šviesos trūkumą bei tai, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie galimybę skalbtis rūbus areštinės skalbykloje.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areštinėse sąlygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi būti atsižvelgiama į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtą norminį teisės aktą – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles (toliau – Taisyklės), taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintą Higienos normą HN 37:2009 (galiojo iki 2015-11-01) (LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016 ir kt.). Higienos normoje HN 37:2009 minimali gyvenamosios patalpos norma vienam asmeniui nebuvo nustatyta, šią normą ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Taisyklės. Pagal Taisyklių 80 punktą policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-21 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1316-621/2015, iš atsakovo atstovo pateiktų į bylą duomenų apie pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygas Kelmės rajono PK areštinėje (Asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnalo Nr. 14.8.3 ištraukos bei Telšių AVPK Kelmės rajono PK areštinės patalpų plano (27-58, 64 b. l.) nustatė, jog pareiškėjas buvimo Kelmės rajono PK areštinėje metu buvo laikomas kameroje Nr. 1, kurios dydis yra 16,32 kv. m, o kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičius buvo nuo 1 iki 3 asmenų, taigi ginčui aktualiu laikotarpiu Taisyklių 80 punkte numatytas vienam asmeniui gyvenamasis plotas (ne mažiau kaip 5 kv. m) pareiškėjui nebuvo užtikrintas 14 parų (nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki balandžio 22 d.), kuomet jam teko 4,08 kv. m., tai buvo ištisinis, beveik pusę pareiškėjo suėmimo laiko trukęs laikotarpis, o atsižvelgiant į tai, kad atitinkama kamerų dalis užimta lovomis ir kitais baldais bei sienele atitvertu sanitariniu mazgu, faktiškai tenkantis vienam asmeniui gyvenamasis plotas buvo atitinkamai dar mažesnis. Kitą pareiškėjo buvimo Kelmės rajono PK areštinėje laiką – 17 parų – gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui nebuvo pažeista, ji svyravo nuo 5,44 kv. m iki 8,16 kv. m. (LVAT 2016-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-593-858/2016). Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, o Telšių apskrities VPK Kelmės r. PK administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikomas Kelmės rajono PK areštinėje jis neturėjo galimybės pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 11 punktas numatė, kad policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka (pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles), o pagal 17.3 punktą policijos areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių VIII skyriuje „Policijos areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimas“ (54-58 punktai) nurodyta, kad Policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, jog asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dieną po 1 valandą; pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui ar prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu; pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos areštinės viršininko sudarytą grafiką, atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus; vienu metu pasivaikščioti išvedami vienoje kameroje esantys asmenys; saugomoje policijos areštinės teritorijoje įrengiama tiek specialių pasivaikščiojimo kiemų, kad ketvirtadaliui policijos areštinėje esančių kamerų tektų vienas pasivaikščiojimo kiemas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyrius 2012-05-17 patikrinimo akte Nr. EP-K-55 (17-20 b. l.) užfiksuota, kad areštinėje nėra pasivaikščiojimo kiemelių (higienos norma nepažeista, nes veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais). Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad iki 2014 m. birželio mėn. Kelmės r. PK areštinėje pasivaikščiojimo kiemelio nebuvo, todėl areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore nebuvo organizuojami, šiuo metu (atsiliepimas rašytas 2015-02-10) areštinėje įrengtas pasivaikščiojimo kiemelis, atitinkantis higienos normos ir Taisyklių reikalavimus. Taigi atsakovas pripažįsta ir byloje esantys dokumentai patvirtina pareiškėjo teiginį, kad Kelmės rajono PK areštinėje jis neturėjo galimybės pasivaikščioti gryname ore.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinėje nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – nebuvo tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara, sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir „Genujos“ tipo klozetas, sienos bei grindys dengiamos glazūruotomis plytelėmis. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2014-12-04 patikrinimo akte Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) nurodyta, kad Kelmės policijos areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, tualeto reikmenų spintelė), sanitarinis mazgas atskirtas 1,2 m aukščio pertvara. Taigi atsakovo pateikti duomenys paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinėje buvo vedamas į dušą, kuriuo naudojasi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte buvo nurodyta, kad dušinės sienos ir grindys turi būti lygios, nelaidžios vandeniui, neslidžios, lengvai valomos, atsparios naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms, 50 punkte nustatyta, kad dušinių grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvieną dieną turi būti plaunamos karštu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų, 60 puntas numatė, kad policijos areštinėje laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.12. punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Iš byloje esančio Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2014-12-04 patikrinimo akto Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) matosi, kad areštinėje esančios dušinės įrengimas atitinka HN 37: 2009 28 punkto reikalavimus, tiekiamas šaltas ir kraštas vanduo. Atsakovas pateikė Asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnalo kopiją, iš kurios matosi, kad pareiškėjas R. M. per visą jo buvimo areštinėje laikotarpį į areštinės dušinę buvo nuvestas penkis kartus – 2014-04-09, 2014-04-16, 2014-04-23, 2014-04-30 ir 2014-05-07, taigi jo teisė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nebuvo pažeista (134-139 b. l.). Pareiškėjas ir neginčija fakto, kad jam buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, tik nurodo, jog tuo pačiu dušu naudojasi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys, tačiau toks pareiškėjo teiginys yra deklaratyvus, nesusietas su juo pačiu, pareiškėjas nenurodo, kad jam teko naudotis dušu kartu su kokia nors užkrečiama liga sergančiu asmeniu ar iš karto po jo, nedezinfekavus dušo, kada tai buvo, kad dėl to jis kreipėsi į areštinės administraciją. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjo pretenzijos dėl dušo laikytinos nepagrįstomis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinėje nebuvo tinkamai informuotas apie teisę išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius areštinės skalbykloje, nurodo, kad rūbus teko plauti šaltu vandeniu kameroje, jie džiūdavo savaitę laiko, kamerose nebuvo įrengta džiovyklų, paprašius įrengti džiovyklą buvo paaiškinta, kad tai nebus padaryta, o drabužių skalbimas ir džiovinimas yra pačių kalinamųjų problema. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skalbinius Kelmės r. PK areštinėje skalbia UAB „Raivila“ ir areštinėje esantys asmenys turi teisę gauti išskalbtą patalynę, o 2016-07-12 rašte teismui – kad Kelmės r. PK areštinėje nėra skalbyklos. Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 punktas numatė, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešoje skalbykloje. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.12. punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę gauti išskalbtą patalynę. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyrius 2012-05-16 patikrinimo metu (2012-05-17 patikrinimo aktas Nr. EP-K-55 – 17-20 b. l.) nustatė, kad Kelmės r. PK areštinės lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, 2014-12-04 patikrinimo metu (2014-12-04 patikrinimo aktas Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) taip pat konstatavo, kad policijos areštinėje yra atskira patalpa švariems lovos skalbiniams, rankšluosčiams, kitam minkštajam inventoriui laikyti, skalbinius skalbia UAB „Raivila“. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis dėl asmeninių rūbų skalbimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su prašymais, kad jam buvo atsisakyta skalbti ir kodėl. Nurodyti teisės aktai nenumatė areštinės administracijai pareigos skalbti ir areštinėje laikomų asmenų asmeninius rūbus, taip pat aprūpinti kameras skalbinių džiovyklomis ar virvėmis skalbiniams džiauti, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus ir laikyti, kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad areštinėje jam nebuvo išduotos asmens higienos priemonės pagal teisės akto nustatytas normas. Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ asmens higienos priemonių išdavimo areštinėje laikomiems asmenims nereglamentavo, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 83 punkte nurodyta, kad Policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Atsakovas atsiliepime dėl pareiškėjo aprūpinimo asmens higienos priemonėmis nepasisakė visiškai, nurodė tik tai, kad areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi, o 2016-07-12 rašte teismui paaiškino, kad Taisyklėse nurodytomis asmens higienos priemonėmis areštinėje uždaryti asmenys aprūpinami pagal individualų poreikį, apie išdavimą asmeninė apskaita nevedama, pareiškėjo skundų dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis nebuvo gauta. Iš byloje esančio 2014-04-09 prašymo leisti perduoti daiktus, maisto produktus ar banderolę su spauda R. M. (102-103 b. l.) matosi, kad pareiškėjui iš laisvėje esančio asmens buvo perduota ir dantų pasta, muilas, veido servetėlės, skutimosi peiliukai, taigi pareiškėjas būtiniausių higienos priemonių turėjo ir jam nebuvo poreikio tokių priemonių prašyti areštinės administracijos. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokios asmens higienos priemonės jam nebuvo išduotos, nenurodo, kad jis prašė išduoti konkrečias asmens higienos priemones ir tas nebuvo padaryta, todėl laikytina, kad pareiškėjo teiginio dėl higienos priemonių neišdavimo nepakanka neteisėtiems areštinės pareigūnų veiksmams nustatyti ir neturtinės žalos atsiradimui konstatuoti.

Pareiškėjas nurodo, kad areštinės kameroje nebuvo pavojaus mygtuko, norėdamas išsikviesti pareigūnus turėjo šaukštu ar dubenėliu daužyti duris. Nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai, nei Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, nei Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenumato pavojaus mygtukų įrengimo būtinumo policijos komisariatų areštinių kamerose, todėl pareiškėjo teiginys dėl pavojaus mygtuko nebuvimo nepagrįstas.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš tinkamo kamerų vėdinimo neužtikrinimo, šviesos trūkumo, valymo darbų neatlikimo, valymo priemonių nebuvimo. Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte buvo nurodyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, kamerų dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx, 23 punkte - kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 49 punkte – kad visos areštinės patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose, tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte numatyta, kad Policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad areštinės kamerose yra natūralus apšvietimas, skaidraus stiklo langai, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta, langai areštinės kamerose neatidaromi, nes prie jų laisvai gali prieiti pašaliniai asmenys, jie įrengti išorinėje policijos komisariato pusėje; kadangi kameros nėra vėdinamos per langus (orlaides), jose įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo/kondicionavimo sistema, areštinės patalpas valo D. P. firma „Akvija“, visos areštinės patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu. Iš byloje esančio Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus 2012-05-17 patikrinimo akto Nr. EP-K-55 (17-20 b. l.) matosi, kad patikrinimo metu neveikė vėdinimo sistema (nustatytas HN 37:2009 23 punkto pažeidimas), tačiau areštinės kamerose sienos sausos, langai neaprasoję, santykinė oro drėgmė neviršija HN 37:2009 24 punkte reglamentuojamos pakankamos oro santykinės drėgmės, areštinės kamerose ant sienų ir lubų paviršių pelėsių nėra. 2014-12-04 patikrinimo akte Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) nurodyta, kad Kelmės policijos areštinės kamerose yra įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo/kondicionavimo sistema, tikrinimo metu areštinės patalpos, įrenginiai ir baldai vizualiai švarūs, kamerose ant sienų ir lubų pelėsių nėra, policijos areštinės patalpas valo D. P. firma „Akvija“. Pareiškėjas Kelmės r. PK areštinėje buvo laikomas 2014 m. balandžio – gegužės mėn., todėl laikytina, kad byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl vėdinimo, šviesos trūkumo, valymo darbų neatlikimo, išskyrus teiginį, kad kameroje nebuvo valymo inventoriaus, nes atsakovas nei atsiliepime, nei papildomai pateiktuose dokumentuose nenurodė, kaip areštinėje laikomi asmenys aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad atsakovas nepaneigė, jog pareiškėjas buvimo Kelmės r. PK areštinėje laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu valymo inventoriumi kameroje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo buvimo areštinėje metu nebuvo atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, po kamerą bėgiojo pelės. Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 53 punkte buvo nurodyta, kad policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, esant reikalui policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Kelmės r. PK areštinėje esant reikalui profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą atlieka UAB „Dezinfa“, atlikti darbai yra registruojami. Į bylą pateiktos kopijos iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo (60-61 b. l.), iš kurių matosi, kad 2014-04-25 ir 2014-05-30 Kelmės r. PK areštinėje graužikų nebuvo rasta, o nariuotakojų naikinimui panaudotos cheminės priemonės. 2014-12-04 patikrinimo akte Nr. EP-K-150 (24-26 b. l.) nurodyta, kad areštinėje profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą atlieka UAB „Dezinfa“, atlikti darbai registruojami. Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad areštinės administracija nesiima priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, pareiškėjas nenurodė, kad jis kreipėsi dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kameroje atlikimo ir buvo atsisakyta tai padaryti, todėl nėra pagrindo konstatuoti areštinės pareigūnų neveikimą.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką (14 dienų) nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas (5 kv. m), nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl neaprūpinimo valymo inventoriumi, teismas daro išvadą, jog tai pareiškėjui lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo areštinėje sąlygas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir pergyvenimų, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent minėtos aplinkybės pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymėtina, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Atsižvelgus į pareiškėjo laikymo areštinės kameroje sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į tai, jog nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, į tai, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms nesiskundė, jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nenurodė, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK, 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                          Jarūnė Sedalienė