Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-58-593/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01633-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atstovo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas advokato skundas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Institucijai.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       S. J. Institucijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas galutine 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2021 m. vasario 23 d., apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs, viršydamas leistiną ir saugų važiavimo greitį, esant intensyviam eismui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui nuo antra ir trečia eismo juosta važiavusių transporto priemonių, nerodydamas kairiojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuoj pat po manevro, persirikiavo iš pirmos eismo juostos į trečiąją eismo juostą, kirto siaurą ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, esančią prieš pėsčiųjų perėją, prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją nesulėtino važiavimo greičio, važiuodamas akivaizdžiai didesniu nei leistina greičiu, neturėjo galimybės įsitikinti ar perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais, be jokio aiškaus motyvo jis išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, greta ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, jei staiga jo vairuojama transporto priemonė taptų nevaldoma. Tokiu būdu S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 14, 30, 82.2, 86, 126 punktų, 1 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

2.       Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. sausio 5 d. nutartimi šį skundą tenkino iš dalies – Institucijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai papildomo tyrimo atlikimui. Teismas pažymėjo, kad Institucija nesilaikė įrodinėjimo taisyklių, nesurinko įrodymų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą, kad būtent S. J. nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Institucija vadovavosi vien gautu anoniminiu pranešimu apie galimai chuliganišką vairavimą, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo nematyti, kad transporto priemonę vairuoja būtent S. S.. Savo kaltės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei patvirtino, nei paneigė. Be S. S. paaiškinimo, kuris nėra informatyvus, kitų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nesurinkta. Pažymėta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apklausą vykdžiusi tyrėja nesilaikė reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio apklausai, t. y. S. S. buvo nepagrįstai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, jam nebuvo sudaryta galimybė turėti įgaliotąjį atstovą, tokiu būdu jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save. Padaryta išvada, jog tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, išvados dėl pažeidimą padariusio asmens neparemtos įrodymais, kurie būtų gauti teisėtais būdais, surinkus ir išsamiai bei visapusiškai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl konstatuota, jog Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3.       Skunde aukštesnės instancijos teismui S. J. atstovas advokatas Simonas Baltrušaitis prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną S. J. atžvilgiu nutraukti.

3.1.                       Skunde advokatas nurodo, kad S. J. paaiškino, jog neturi ir pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, todėl negalėjo ir nevairavo automobilio įvykio metu. Jo vardu registruota transporto priemone naudojasi draugai bei giminaičiai, o pažeidimo dieną šios transporto priemonės apskritai niekas nevairavo. Pažeidimas užfiksuotas vaizdo įrašu, kuris pareigūnams buvo atsiųstas anonimiškai, nežinant pateikto vaizdo registratoriaus rodmenų, todėl negalėjo būti laikomas patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu asmens kaltę. Be to, iš vaizdo įrašo negalima daryti išvados apie važiavimą didesniu nei leistina greičiu, apie pavojaus sukėlimą, juo labiau – apie savo išskirtinumo ar nepagarbos demonstravimą. Pagal Kelių eismo taisykles nėra reikalavimo sulėtinti greitį prieš kiekvieną nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie į kelią žengusį ar ketinantį žengti pėsčiąjį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad vairuotojas sukėlė realų pavojų sau, greta ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams, nes kiti eismo dalyviai nepakeitė savo važiavimo trajektorijos, greičio, važiavimo juostos, nebuvo priversti staiga stabdyti ar keisti padėtį, todėl realus pavojus kitiems eismo dalyviams nebuvo sukeltas.

3.2.                       Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nėra jokių neginčijamų įrodymų, jog S. J. padarė administracinį nusižengimą, jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo byla privalo būti nutraukta.

3.3.                       Advokatas skunde pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog nėra jokių įrodymų dėl to, kad S. J. padarė administracinį nusižengimą, tačiau priėmė neteisingą sprendimą, kuriuo nutarė grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Vigintas Lukošius prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 S. J. atstovo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

6.       ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai. ANK 591 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. 

7.       Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

8.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. vasario 25 d., 19.08 val., policijos internetiniame portale www.ePolicija.lt buvo užregistruotas anoniminis pranešimas apie chuliganišką vairavimą ir nustatyto greičio viršijimą, taip pat pridėta automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuota filmuota medžiaga. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą, matyti, kad „Audi A4“ markės transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas (duomenys neskelbtini), galimai viršydamas leistiną greitį, nesilaikydamas saugių atstumų nuo kitų eismo dalyvių, nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, staigiai persirikiavo iš pirmos į trečią eismo juostą. Be kita ko, šis manevras atliktas kertant siaurą ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, esančią prie pėsčiųjų perėjos. Pažymėtina, jog įvykio metu pirma eismo juosta buvo laisva (priekyje pažeidėjo važiavusių transporto priemonių nebuvo), todėl pasirinktos eismo juostos keitimas nebuvo būtinas (iš vaizdo įrašo nematyti, kad vairuotojas būtų ruošęsis sukti į kairę pusę). Ar tokį vairavimą galima pripažinti chuliganišku, šioje proceso stadijoje nevertinama, vis dėlto, akivaizdu, jog buvo pažeisti konkretūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, todėl nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagrindo nėra.

9.       Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Institucija nesiėmė visų būtinų ir galimų priemonių administracinį nusižengimą galimai padariusio asmens išaiškinimui. Iš esmės vienintelis dalykas, kurį padarė įvykį tyrę pareigūnai, yra tas, jog buvo nustatytas ir apklaustas automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. J., tačiau jokių jo kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų nesurinkta, dėl ko būtina tęsti tyrimą, nes šioje stadijoje nėra galimybės nei nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nei patraukti administracinėn atsakomybėn konkretų asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad S. J. tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

10.       Apklaustas liudytoju S. J. paaiškino, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, todėl su jam priklausančiu automobiliu nevažinėja, nebent perstato kieme. Su jam priklausančia transporto priemone daugiausia važinėja jo mergina N. V., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ar nusižengimo užfiksavimo metu – 2021 m. vasario 23 d. vairavo ji, įvardyti negalėjo, nes teigė neretai šį automobilį skolinantis ir draugams, kurių vardų bei pavardžių nenurodė. Su apklausą atlikusia Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialiste Ž. P. buvo sutarta, kad jis artimiausiu metu peržiūrės savo susirašinėjimus su draugais ir išsiaiškins, kam 2021 m. vasario 23 d. buvo perleidęs transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymą. Vis dėlto, jokių papildomų duomenų S. J. policijos pareigūnams nepateikė. Jis du kartus buvo šaukiamas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, tačiau abu šaukimai buvo ignoruoti. Galiausiai Institucija administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo surašė pačiam S. J. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu jį nubaudė, nors S. J. savo kaltės nepripažino, kitų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nesurinkta (vaizdo įraše vairuotojo veido nesimato).

11.       Pritariant apylinkės teismo argumentams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Atliekant šiuos veiksmus mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos (ANK 593 straipsnio 2 dalis).

12.       Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkte ir laikomas viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Pagal teismų praktiką draudimas versti duoti parodymus prieš save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka.

13.       Teismų praktikoje nurodyta, kad formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai daryti išvados, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui nebuvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius duomenis. Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2012). Parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pripažįstami kaip neturintys įrodomosios reikšmės, todėl jeigu teismas remiasi tokiais parodymais, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta ir tai, kad netgi nustačius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, tai nėra besąlygiškas (t. y. neatsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, nustatytas remiantis leistinais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, įrodymais) pagrindas teismų sprendimus pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017). 

14.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingo proceso principas. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis (2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Macko ir Kozuba prieš Slovakiją, peticijų Nr. 64054/00 ir 64071/00; 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Marttinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19235/03 ir kt.).

15.       Analizuojamu atveju S. J., kaip liudytojui, įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, buvo užduodami klausimai ne tik apie tai, kas įvykio metu galėjo vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, tačiau net kelis kartus teirautasi, ar tikrai ne jis pats ją vairavo. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, ką draudžia tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės nuostatos. Todėl būtina iš naujo aiškintis galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes: tinkamai (laikantis nustatytų procesinių taisyklių) apklausti S. J., N. V., kitus galimai automobilį vairavusius asmenis, taip pat atlikti kitus apylinkės teismo nutartyje nurodytus procesinius veiksmus, kurių aukštesnės instancijos teismas nebekartoja. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė ir nepateikė teismui nenuginčijamų, objektyvių duomenų, kad įvykio metu tikrai nevairavo jam priklausančios transporto priemonės (pavyzdžiui, tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos ir pan.). Vien aplinkybė, jog S. J. neturi įgijęs specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones, nepaneigia, jog nusižengimą padarė ne jis, nes ankstesni baustumai liudija, kad S. J., be kita ko, yra baustas ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant automobilį, neturint tam specialiosios teisės. Todėl administracinio nusižengimo bylos teisena, be papildomo aplinkybių tyrimo bei aiškinimosi, jo atžvilgiu nenutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. atstovo advokato Simono Baltrušaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar

Teisėja