Civilinė byla Nr.2S-929-390/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00537-2012-0
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Regina Agrba
Procesinio sprendimo kategorija: 122.3, 129.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Derustos prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Derustos prekyba“ skundas dėl neteisėtų antstolio veiksmų, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB „Derustos prekyba“ skundu (b.l. 3-5) prašė panaikinti 2011-12-29 antstolio patvarkymą dėl atsisakymo paskirti papildomą ekspertizę Nr. S-8047 vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/02827 bei skirti papildomą ekspertizę, siekiant nustatyti ekspertizės akto Nr. 11-K111 2-os lentelės „Vertinamo kilnojamojo turto vertė“ (54-85 pusl.) 17, 18, 19, 25, 29, 31, 32, 213, 214, 217, 223, 224, 227-229, 235-239, 242, 249, 251, 254, 255, 257, 258, 261, 263, 264, 267, 270, 273, 277, 282, 288, 289, 294, 297, 303, 306, 311, 312, 330, 331, 333, 337-346 pozicijose nurodyto kilnojamojo turto pagrįstą ir objektyvią rinkos vertę. Nurodė, kad 2011-09-26 kilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto (prekių atsargų) vertė yra nepagrįstai sumažinta.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi (b.l. 8-10) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis R. B. vykdo 2010-08-27 Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 02201007569-L dėl UAB „Derustos prekyba“ nuosavybės teise priklausančių įkeistų kilnojamųjų daiktų (prekių atsargų) perdavimo kreditoriui AB DNB bankui. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą, antstolis 2011-03-23 sudarė pareiškėjui priklausančio kilnojamojo turto aprašą, o 2011-07-07 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Krivita“. UAB „Krivita“, atlikusi pareiškėjui priklausančių kilnojamųjų daiktų ekspertizę, 2011-09-26 surašė ekspertizės aktą Nr. 11-K-111, kurio nustatė bendrą pareiškėjui priklausančių prekių atsargų vertę – 87 235 Lt. Gavęs ekspertizės aktą, pareiškėjas 2011-11-10 pateikė prieštaravimus dėl jam priklausančių kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo, prašydamas išnagrinėti 2011-09-26 ekspertizės akto neatitikimus bei pateikti išsamius ir pagrįstus paaiškinimus dėl ekspertizės akto trūkumų, taip pat padarytus trūkumus ištaisyti. Į pareiškėjo prieštaravimus dėl ekspertizės akto UAB „Krivita“ atsakė 2011-11-14 raštu. Tiek 2011-09-26 ekspertizės akte, tiek 2011-11-14 rašte UAB „Krivita“ nurodė, kad vertinamo turto rinkos vertė buvo nustatyta jį apžiūrėjus ir identifikavus, išanalizavus jo specifiką ir ypatybes, rinkos situaciją, kilnojamojo turto įsigijimo dokumentus. Jį vertinant, buvo atsižvelgta į svarbiausius turto vertės nustatymo kriterijus, taip pat į kitas svarbias aplinkybes - jog dalies turto pakuotės yra pažeistos, jis sandėliuojamas dėžėse, vertinimo metu dalinai neatitinka egzistuojančių mados tendencijų. Nesutikdamas su 2011-11-14 rašte nurodytais paaiškinimais, pareiškėjas 2011-12-23 pateikė antstoliui prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kurį antstolis 2011-12-29 patvarkymu atmetė. Teismo vertinimu, antstolis prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo atmetė pagrįstai, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad UAB „Krivita“ atliktos ekspertizės metu galimai neteisingai buvo nustatyta pareiškėjui priklausančių kilnojamųjų daiktų vertė. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes – kad įkainotos prekių atsargos yra ES šalių gamintojų produktai, kurių produkcija yra aukščiausios kokybės, kad tokios produkcijos negalima lyginti su trečiųjų šalių (Kinijos, Indijos, Indonezijos, Rusijos ir kt.) gaminiais, kad atliekant ekspertizę lyginamosios vertės metodu, buvo netinkamai pasirinkti viešieji šaltiniai, teismas iš esmės laikė subjektyvia pareiškėjo nuomone, neparemta jokiais faktiniais ir realiais duomenimis.
Pareiškėjas UAB „Derustos prekyba“ pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l. 17-19), kuriuo prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti. Nurodė, kad 2011-09-26 ekspertizės aktas negali būti laikomas iki galo išbaigtu, pagrįstu bei objektyviu. Pareiškėjo kilnojamas turtas buvo įvertintas taikant lyginamosios vertės metodą, t. y. lyginant vertinamą kilnojamąjį turtą su adekvataus turto kainomis, gautomis iš viešųjų šaltinių (interneto). Tačiau ekspertizės aktu nustatyta turto kaina yra 50-65 proc. mažesnė nei akte pateiktuose internetiniuose šaltiniuose. Nei iš akto, nei iš eksperto 2011-11-14 rašto neįmanoma suprasti, kuo vadovaudamasis ekspertas vertinamom prekėm pritaikė 0,5-0,65 koeficientą. Nurodė, kad ekspertas neatsižvelgė į vertinamo kilojamojo turto specifiką ir ypatybes. Dalis akte nurodytų tekstilės gaminių yra aukštos kokybės ir žinomų ES šalių gamintojų produktai (vyriški kaklaraiščiai, vyriški marškiniai, megztiniai), pagaminti iš aukštos kokybės natūralių žaliavų (merinoso, kašmyro vilnų, šilko), be sintetinių priedų, todėl lyginti juos su trečiųjų šalių (Kinijos, Indijos, Indonezijos, Rusijos ir kt.) gamintojų produktais yra nekorektiška, toks palyginimas iškreiptų jų tikrąją vertę. Aktu įvertintų tekstilės gaminių dizainas yra klasikinis, dėl to jų vertė, einant laikui, negali mažėti. Išieškotojui turtas buvo perduotas nepažeistose pakuotėse. Eksperto išvadose nurodytuose viešuose šaltiniuose (internete) (akto I-as skirsnis „Kilnojamasis turtas“, 2.8.1. poskyris Lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, 53 psl.) yra analogiško dizaino iš tokių pačių medžiagų ir tokiomis pačiomis technologijomis pagaminti produktai, tačiau jų kaina nuo akte nurodytų skiriasi 2-2,5 karto. Savo skunde pareiškėjas aiškiai nurodė, kokiu pagrindu ir kodėl laiko ekspertizės aktą iš dalies nepagrįstu. Savo rašte ekspertas pats pripažino, jog buvo iš dalies subjektyvus, nustatydamas vertinamo turto vertę, vadovavosi ne objektyviais ir pagrįstais kriterijais, bet savo nuožiūra ir nuomone, kas neleidžia akto laikyti objektyviu ir pagrįstu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.21-22) suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų ir įrodymų, kurie leistų suabejoti UAB „Krivita“ atliktos ekspertizės objektyvumu, ir kurie patvirtintų, jog areštuoto turto vertė yra didesnė, nei nustatyta UAB „Krivita“ atlikto vertinimo metu, o pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini tik subjektyvia jo nuomone, neparemta jokiais faktiniais ir realiais duomenimis.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal C P K 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Lietuvos Kasacinės instancijos teismas formuodamas vienodą teisminę praktiką yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisų gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams ginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių bei teisėtų interesų ( Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal C P K 681 straipsnį. C P K 681 straipsnyje reglamentuojančiame areštuoto turto įkainojimą yra nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Aiškinant šią teisės normą suprantama, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artimai esančiai laisvoje rinkoje parduodamo turto rinkos kainai. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atitinkamam turto įkainavimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio R. B. 2011m. liepos 7d. patvarkymu UAB „Krivita“ atliko skolininko UAB „Derustos prekyba“ priklausančių kilnojamųjų daiktų ekspertizę, kuri surašytu ekspertizės aktu nustatė, kad skolininkui priklausančių atsargų bendra vertė yra 87235 Lt. Nustatyta, kad skolininkas UAB „Derustos prekyba“ su atliktu ekspertizės daiktų įvertinimu nesutiko ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę iš esmės nenurodydama jokių objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų dėl atliktos ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjo skundo konstatavo, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie leistų suabejoti jau atliktos ekspertizės išvadomis patvirtinančiomis kilnojamojo turto vertę ir pripažino, jog tokia pareiga kyla pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija yra teisinga ir pabrėžia, jog byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti atliktos ekspertizės išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašydamas skirti pakartotiną ekspertizę kilnojamojo turto vertei nustatyti remiasi prielaidomis, todėl antstolis pagrįstai tokio pareiškėjo prašymo netenkino.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir argumentuota, jos motyvų apeliantas atskiruoju skundu nepaneigia, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Algimantas Kukalis