PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 26 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15975-861/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nippon Auto“ dėl nekokybiškai atlikto remonto, sutarties nutraukimo, pinigų grąžinimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. prašė pripažinti pagrįstu jo reikalavimą nutraukti šalių sudarytos automobilio remonto sutarties dalį dėl šildymo siurblio „Hydronic“ remonto (keitimo) ir 633 Eur, sumokėtų pagal nutrauktą sutarties dalį, gražinimo.
2. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. jis savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) pateikė remontuoti į (duomenys neskelbtini) servisą UAB ,,Nippon Auto“, nes, nors pats automobilis nebuvo sugedęs, neveikė šildymo siurblys „Hydronic“, kuris yra papildomas įrenginys. Atsakovės darbuotojas nurodė, kad gedimo priežastimi gali būti bloga (netinkama) elektros instaliacija. Po detalesnės apžiūros atsakovė jam telefonu pranešė, jog reikia keisti visą netvarkingą elektros laidyną (visus sugadintus laidus) už preliminarią apie 200 Eur kainą, su kuo jis sutiko. Po tam tikro laiko atsakovė telefonu jį informavo, kad elektros instaliacijos keitimas nepadėjo, kad siurblys „Hydronic“ sugadintas, kad jo suremontuoti atsakovė neturi galimybės ir kad jį reikia keisti nauju, paliekant seną valdymo bloką, už preliminarią apie 600 Eur kainą, su kuo jis taip pat sutiko.
3. Tačiau atsiimant automobilį atsakovės darbuotojas informavo, kad keisti siurblio nauju neprireikė, nes pavyko pataisyti senąjį. Pateikta sąskaita už darbus buvo didesnė, nei jie buvo susitarę už seno siurblio pakeitimą nauju - 861,70 Eur, tokia kaina už seno siurblio remontą su juo nebuvo suderinta, todėl atsakovei žodžiu iš karto reiškė pretenzijas. Be to, visas automobilio laidymas taip pat nebuvo pakeistas, buvo likę netvarkingi seni laidai, apvynioti izoliacine juosta. Kadangi automobilis buvo reikalingas, sumokėjo už jo remontą ir atsiėmė automobilį, tačiau jau 2019 m. gruodžio 27 d. atsakovei elektroniniu paštu pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad pageidauja gauti tas paslaugas, už kurias susimokėjo, kad jį tenkintų kainos mažinimo variantas, jei 200 Eur būtų sumažinta kaina už neatliktus laidyno keitimo darbus ir būtų išmokėtas apie 200 Eur kainos skirtumas tarp naujo siurblio pakeitimo kainos ir seno siurblio remonto kainos, tačiau atsakovė su tokiais siūlymais nesutiko.
4. Nurodė, kad 2020 m. kovo pradžioje atsakovės suremontuotas šildymo siurblys sugedo, bet kreiptis pas atsakovę negalėjo dėl šalyje paskelbto karantino, todėl, kai tik atsirado galimybė, 2020 m. gegužės 6 d. atsakovei pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo. 2020 m. gegužės 13 d. atlikusi apžiūrą atsakovė patvirtino šildymo siurblio gedimą, pasiūlė jį nemokamai pataisyti, nes buvo nesibaigęs garantinis laikotarpis. Su atsakovės siūlomu pakartotiniu seno siurblio remontu nesutiko, nes nesutiko ir kad pirmąjį kartą senas siurblys būtų remontuojamas, o ne keičiamas nauju, kaip kad jie buvo sutarę. 2020 m. gegužės 15 d. atsakovės serviso padalinio vadovas pasiūlė 240 Eur nuolaidą serviso darbams ateityje, tačiau jis su tuo nesutiko, pareikalavo nutraukti sutartį ir gražinti pinigus už neatliktus ir nekokybiškai atliktus darbus. 2020 m. gegužės 18 d. atsakovė pateikė atsakymą raštu, kuriame nurodė, kad visus darbus su juo suderino ir sutikimus darbams atlikti gavo.
5. Inicijavus neteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, 2021 m. kovo 18 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT) nutarime pripažino, kad atsakovė neįrodė, jog su ieškovu darbus suderino, tačiau reikalavimą visiškai nutraukti sutartį pripažino nepagrįstu. Įvertinęs VVTAT išvadas, 2021 m. balandžio 9 d. atsakovei pateikė patikslintą pretenziją reikalaudamas nutraukti automobilio remonto sutarties dalį dėl neatlikto šildymo siurblio keitimo nauju ir nekokybiškų seno siurblio remonto darbų, prašydamas grąžinti 633 Eur. Tačiau atsakovė pateikė atsakymą, jog atsisako vykdyti reikalavimą ir siūlo 240 Eur nuolaidą būsimiems darbams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas 2019 m. gruodžio 3 d. pristatė atsakovei savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontui, nes sugedo autonominio šildymo siurblys „Hydronic“. 2019 m. gruodžio 4 d. buvo surašytas remonto darbų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilyje pradėjo nebeveikti šildytuvas webasto. Pirminės diagnostikos metu buvo nustatyta, kad iš po nesandarios šildytuvo dangtelio tarpinės varvantis aušinimo skystis pažeidė pajungimo elektros laidus bei jungtis. 2019 m. gruodžio 4 d. remonto darbų užsakyme buvo nurodyti reikalingi atlikti darbai ir jų preliminari kaina – 850 Eur, įskaitant ir netvarkingos elektros grandinės tvarkymo darbus už preliminarią 220 Eur kainą. Nustatė, kad ieškovo automobiliui buvo suremontuota pažeista elektros grandinė, išsilydę elektros laidai ir jungtys pakeistos naujomis, suremontuotas automobilio siurblys. Suremontuotas automobilis ieškovui buvo perduotas 2019 m. gruodžio 21 d. bei išrašyta PVM sąskaita faktūra 861,70 Eur. Atsakovė 2019 m. gruodžio 27 d. gavo ieškovo pretenziją dėl kainos su reikalavimu, kad už sumokėtą sumą į automobilį būtų įdėtas naujas šildytuvas. Ieškovas automobiliu naudojosi ir juo važinėjo iki 2020 m. gegužės 6 d. Atsakovė 2020 m. gegužės 6 d. gavo ieškovo pretenziją dėl nebeveikiančio šildytuvo, su kuria nesutiko, pasiūlė sutvarkyti ieškovo automobilio Eberspacher variklio autonominį šildytuvą pagal garantiją nemokamai, tačiau šio pasiūlymo ieškovas atsisakė. Ieškovui taip pat buvo siūloma kompensuoti dalį šildytuvo remonto išlaidų – 240 Eur, tačiau ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta automobilio remonto paslaugų teikimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis.
9. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, teismas vertino, kad labiau tikėtina, jog atsakovė ieškovui telefoninio pokalbio metu nurodė ir paaiškino apie dalinį automobilio laidyno remontą. Nustatė, kad sutvarkius autonominio šildytuvo ir cirkuliacinio siurblio pajungimo elektros grandinę, buvo nustatyta, jog neveikia pats šildytuvas, kurio naujo kaina ir remonto darbų kaina apie 633 Eur. Atsakovė užsakė šildytuvą Eberspacher atstovybėje UAB „Leopolis“, tačiau paaiškėjo, jog Hydronic III modelio šildytuvai nebegaminami, o naujos kartos šildytuvo į esamą sistemą integruoti neįmanoma dėl didelių konstrukcinių pakeitimų. Eberspacher atstovas, nuėmęs šildytuvą nuo automobilio, nustatė elektroninio valdymo bloko gedimą. UAB „Leopolis“ pasiūlė atlikti seno autonominio šildymo siurblio remontą, kuriam suteiktų 6 mėnesių garantiją, nes autonominio šildymo siurblio keitimas nauju būtų labai brangus. Teismas nustatė, kad tiksli remonto kaina tuo metu nebuvo žinoma, bet Eberspacher atstovas informavo, jog visų reikalingų detalių pakeitimas naujomis, šildytuvo profilaktinio aptarnavimo ir kalibravimo kaina neviršys naujo siurblio kainos. Ieškovo automobilio siurblio remonto darbus atliko licencijuotas Eberspacher atstovas Lietuvoje UAB „Leopolis“. Sumontavus šildytuvą į automobilį, buvo diagnozuota, kad dėl trumpo jungimo šildytuvo laiduose perdegė automobilio multisaugiklis, kurį bei kitas detales, susijusias su automobilio variklio autonominės šildymo sistemos remontu, atsakovės darbuotojai pakeitė (nebeatsisukančius duslintuvo varžtus, dugno apsaugos fiksatorių, užterštas variklio oro filtrą), o jų pakeitimo būtinumas išaiškėjo tik remonto proceso eigoje. Suremontuotas automobilis ieškovui buvo perduotas 2019 m. gruodžio 21 d. ir išrašyta PVM sąskaita faktūra 861,70 Eur.
10. Teismas vertino, kad ieškovas suremontuotu automobiliu naudojosi ne du mėnesius, bet iki 2020 m. gegužės 6 d., todėl automobiliu po remonto buvo galima naudotis, o remonto darbai buvo atlikti tinkamai. Be to, 2019 m. gruodžio 21 d. automobilį po remonto perdavus ieškovui jis pateikė pretenziją tik dėl per didelės remonto kainos. Nustatė, kad ieškovui buvo pasiūlyta sutvarkyti automobilio Eberspacher variklio autonominį šildytuvą pagal garantiją nemokamai, tačiau šio pasiūlymo, kaip ir 240 Eur kompensacijos už dalį šildytuvo remonto darbų, ieškovas atsisakė. Teismas laikė, kad atsakovė ieškovo automobilio siurblio remontą atliko tinkamai, nes jį atliko UAB „Leopolis“, kuris yra įgaliotas Eberspaecher gamintojo servisas. Dėl šildytuvo veikimo ir atliktų remonto darbų kokybės ieškovas pretenzijų atsakovei nepareiškė, 4 mėnesius automobiliu naudojosi pretenzijų dėl šildytuvo veikimo nereikšdamas, todėl teismas sprendė, kad po remonto darbų atlikimo autonominis šildytuvas veikė tinkamai.
11. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalį, užsakovas turėtų teisę prašyti sutartį nutraukti ir reikalauti atlyginti nuostolius tik tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalintų arba trūkumai būtų esminiai ir nepašalinami. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju trūkumai nebuvo esminiai, jie nebuvo nepašalinami, atsakovė neatsisakė jų pašalinti, todėl nėra pagrindo nutraukti sutarties dalį dėl šildytuvo remonto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
13. Nurodo, kad byloje liko neišnagrinėtas klausimas, ar atsakovė pažeidė šalių sudarytą sutartį ir ar dėl šio pažeidimo jai taikytina civilinė atsakomybė. Paaiškino, jog jis įrodinėjo, kad yra pagrindas nutraukti sutarties dalį dėl šilumos siurblio remonto, nes buvo padaryti du esminiai sutarties pažeidimai: atsakovė nukrypo nuo šalių telefonu suderintų sutarties sąlygų ir, neinformuodama ieškovo ir su juo nesuderinusi pakeistos sutarties remonto darbų kainos, vietoje šilumos siurblio pakeitimo nauju vienašališkai atliko seno siurblio remontą; atlikti remontai darbai buvo nekokybiški, nes, praėjus mažiau nei trims mėnesiams, suremontuotas šilumos siurblys vėl sugedo. Apelianto teigimu, iš teismo sprendimo neaišku, kaip teismas vertino atsakovės elgesį vykdant sutartį, kai vartotojas priverstas mokėti suderintą už siurblio keitimą nauju kainą (virš 600 Eur) už seno siurblio remontą. Tvirtina, jog VVTAT savo nutarime konstatavo, jog atsakovė pažeidė sutartį. Teismui buvo pateikti tie patys rašytiniai įrodymai, atsakovė jų nepaneigė, todėl nesupranta, kodėl teismas nepastebėjo esminių sutarties pažeidimų iš atsakovės pusės ir šiuo klausimu sprendime nepasisakė.
14. Nurodo, jog teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes apie jo žodinių pretenzijų atsakovei atsiimant automobilį 2019 m. gruodžio 21 d. pobūdį ir apimtį, dėl ko 2019 m. gruodžio 27 d. buvo pareikšta ir rašytinė pretenzija. Teismo teiginiai apie tai, kad jis pretenzijoje atsakovei nesutiko tik su per didele atliktų remonto darbų kaina, prieštarauja bylos įrodymams. Paaiškino, jog tik sužinojęs apie netinkamą sutarties įvykdymą pasinaudojo savo teise reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti suderintus darbus, taip pat reikalauti sumažinti darbų kainą, ir tai yra alternatyvūs reikalavimai, atitinkantys CK 6.678 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tik iš atsakovės atsiliepimo į pretenziją paaiškėjus, jog naujo siurblio įdėjimas į automobilį neįmanomas dėl jo nesuderinamumo, liko viena galimybės reikalauti kainos sumažinimo pagal atliktų darbų apimtis, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir iki pat siurblio sugedimo neieškojo taikaus sprendimo būdo.
15. Paaiškino, kad, tik nepavykus ginčo išspręsti taikiai ir sugedus suremontuotam šildymo siurbliui, pasirinko reikalauti sutarties dalies dėl siurblio remonto nutraukimo ir pinigų už šiuos remonto darbus grąžinimo. Atsakovės siūlymas suteikti 240 Eur nuolaidą ateities darbams negali būti vertinamas tinkamu jo pažeistų teisių atkūrimu, nes tai nėra atliktų darbų kainos sumažinimas ir gali būti vertinamas tik kaip gestas tolimesniam bendradarbiavimui.
16. Teigia, jog teismas, pats pripažinęs, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes apribojo jo, kaip vartotojo, teisę rinktas tinkamą pažeistų teisių gynybos būdą nurodydamas, jog, vartotojui (ieškovui) nustačius darbo rezultatų trūkumus, galimybė rinktis teisių gynimo būdą apribota CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas turėjo nustatyti, bet nenustatė, ar yra sąlygos taikyti ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą - sutarties dalies dėl šilumos siurblio keitimo (remonto) nutraukimą ir 633 Eur nuostolių atlyginimą CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) pagrindu, nes ieškovas įrodinėjo, kad: atsakovė esminiai pažeidė sudarytą vartojimo sutartį vienašališkai nusprendusi vietoje siurblio keitimo nauju suremontuoti senąjį siurblį nederindama šių darbų ir jų kainos su vartotoju; atsakovės atlikti darbai buvo nekokybiški, nes suremontuotas siurblys po itin trumpo laiko vėl sugedo; atsakovė neginčijo, kad šilumos siurblys po atlikto remonto sugedo, bet neįrodė, dėl kokių priežasčių jis sugedo ir kad gedimas yra mažareikšmis (iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos CK 6.363 straipsnio 8 dalis).
17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Nippon Auto“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Nurodo, kad sprendimas buvo priimtas teismui visapusiškai išnagrinėjus civilinę bylą, yra pagrįstas ir teisėtas. Nesutinka su ieškovu, jog atsakovė nukrypo nuo suderintos telefonu sutarties – vietoje šilumos siurblio keitimo nauju vienašališkai nusprendė atlikti seno siurblio remontą, neinformuodama apie tai ieškovo bei nederindama su juo kainos. Priešingai, visi remonto darbai buvo vykdomi derinant juos telefonu su ieškovu, jokių nusiskundimų sutarties vykdymo metu atsakovė iš ieškovo nesulaukė. Be kitų sutarties vykdymo sąlygų ir numatytų remonto darbų, atsakovė taip pat informavo ieškovą apie pasikeitusias aplinkybes dėl siurblio, t. y. kad naujo siurblio įdėjimas labai brangiai kainuotų ir siurblys nebus keičiamas nauju, o bus remontuojamas esamas. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, atsakovė derino su juo preliminarią darbų ir detalių kainą. Tikslios galutinės atliktų darbų kainos atsakovė negalėjo žinoti, kadangi dalį darbų atliko UAB „Leopolis“, kuris taip pat informavo atsakovę tik apie preliminarią remonto kainą, be to, kai kurių detalių keitimo ar remonto poreikis atsirado tik atliekant kitus remonto darbus. Ieškovas buvo tinkamai informuojamas apie numatomus atlikti darbus ir galimas preliminarias kainas, jis pritarė visiems atsakovės pateiktiems transporto priemonės gedimų remonto pasiūlymams.
19. Tvirtina, jog šalių sutarta preliminari šildymo siurblio keitimo nauju ir kitų darbų kaina buvo labai artima kainai, už kurią atsakovė atliko ieškovo automobilio gedimų remontą, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad su juo nebuvo derinama sutarties kaina. Ieškovo pozicija šiame ginče iš esmės netiesiogiai patvirtina aplinkybę, kad jis buvo informuojamas apie visus darbus ir jų atlikimo kainą, bet jo netenkino aplinkybė, kad atsakovė nepakeitė viso automobilio elektros instaliacijos laidyno bei neįmontavo naujo šildytuvo į automobilį. Jeigu tokie remonto darbai būtų buvę atlikti, tai galutinė automobilio remonto kaina būtų kelis kartus didesnė, kadangi viso automobilio laidymo pakeitimas kainuotų apie 4 000 Eur, o naujo šildytuvo montavimas tam nepritaikytame automobilyje vargu ar būtų įmanomas.
20. Mano, jog ieškovas nepagrindė reikalavimo nutraukti sutarties dalį dėl šildymo siurblio remonto būtinybės. Remiantis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, užsakovas turi teisę prašyti sutartį nutraukti ir reikalauti atlyginti nuostolius tik tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Nagrinėjamu atveju atsakovė siūlė ieškovui neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, tačiau ieškovas to atsisakė. Pažymi, jog atsakovė neturi kompetencijos nustatyti, ar siurblio gedimas mažareikšmis. Tokią galimybę turi tik Eberspacher atstovas Lietuvoje UAB „Leopolis“, į kurį atsakovė kreipėsi 2020 metų gegužės mėnesį, kai gavo ieškovo pretenziją. Būtent dėl ieškovo atsisakymo remontuoti automobilį UAB „Leopolis“ nebuvo nustatyta, ar gedimas mažareikšmis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Ieškovo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
23. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas nutraukti šalių sudarytos automobilio remonto paslaugų teikimo vartojimo sutarties dalį dėl automobilio siurblio remonto (pakeitimo nauju) ir priteisti dėl to patirtus 633 Eur nuostolius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovo reikalavimo nutraukti sutarties dalį dėl šildymo siurblio „Hydronic“ remonto (keitimo) bei 633 Eur nuostolių priteisimo nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 3 d. ieškovas atsakovei remontuoti pristatė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, jog sugedo autonominio šildymo siurblys „Hydronic“. 2019 m. gruodžio 4 d. buvo surašytas remonto darbų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilyje pradėjo nebeveikti šildytuvas webasto - tikrinti. Remonto darbų užsakyme buvo pažymėta, kad reikalinga atlikti automobilio šildytuvo patikros diagnostiką, laidyno tvarkymą, trumpina pats šildytuvas, viduje yra pribėgę aušinimo skysčio, supuvo cirkuliacinio varikliuko kontaktai, rekomenduojama keisti išorinį šildytuvą, cirkuliacinį varikliuką ir jo jungtį, preliminari visų darbų kaina apie 850 Eur (220+413+220). Atsakovė susitarė su ieškovu, kad automobilio remonto darbai bus pradėti elektros grandinės tvarkymu už preliminarią 220 Eur kainą. Tačiau sutvarkius autonominio šildytuvo ir cirkuliacinio siurblio pajungimo elektros grandinę, buvo nustatyta, kad neveikia pats šildytuvas. Dėl šios priežasties atsakovė susisiekė su Eberspacher atstovais Lietuvoje UAB „Leopolis“, kuri nurodė, kad naujo siurblio kaina ir remonto darbai preliminariai kainuos apie 633 Eur. Ieškovas sutiko su pasiūlytais remonto darbais ir preliminaria kaina. Suremontuotas automobilis ieškovui buvo grąžintas 2019 m. gruodžio 21 d. ir išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 112816912 861,70 Eur. Grąžinant suremontuotą automobilį, atsakovui buvo paaiškinta, kad siurblio keisti nauju neprireikė, nes pavyko suremontuoti senąjį. Ieškovas atsakovės darbuotojui žodžiu išreiškė nesutikimą dėl atliktų darbų pobūdžio, nes su juo nebuvo suderinti siurblio remonto varianto darbai ir kaina už juos, o reikalaujama kaina buvo didesnė už šalių anksčiau suderintą kainą už seno siurblio pakeitimą nauju. Kadangi automobilis ieškovui buvo reikalingas, jis sumokėjo atsakovės nurodytą kainą ir automobilį atsiėmė. 2020 m. gruodžio 27 d. ieškovas atsakovei elektroniniu paštu pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad pageidauja gauti tas paslaugas, dėl kurių apimties ir kainos buvo susitarta, taip pat kad jį tenkintų kainos sumažinimas 200 Eur už neatliktus laidyno keitimo darbus bei apie 200 Eur skirtumo tarp naujo siurblio (kurio negavo) pakeitimo kainos bei seno siurblio remonto kainos grąžinimas. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovas atsakovei pateikė pretenziją, nurodydamas, kad šildymo siurblys neveikia, todėl prašo grąžinti sumokėtus 861,70 Eur už neatliktus darbus (elektros instaliacijos bei siurblio „Hydronic“ nepakeitimą), taip pat kad nesutinka padengti atliktų siurblio remonto darbų kainos, kadangi jie buvo atlikti jų su juo nederinant, nekokybiškai, nes siurblys sugedo nepraėjus 3 mėnesiams po remonto. 2020 m. gegužės 14 d. automobilis buvo pristatytas apžiūrai pas atsakovę ir patikrintas siekiant nustatyti gedimo priežastį, nes neveikė automobilio autonominis šildytuvas. Atsakovė telefonu susisiekė su šildytuvo remontą atlikusia UAB ,,Leopolis“ dėl pakartotinio šildytuvo gedimo šalinimo, kadangi buvo nepasibaigęs 6 mėnesių garantijos laikotarpis remonto darbams. Ieškovui buvo pasiūlyta sutvarkyti automobilio Eberspacher variklio autonominį šildytuvą pagal garantiją nemokamai ir kompensuoti 240 Eur šildytuvo remonto išlaidų ateities darbams. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės siūlomais kilusios problemos sprendimo būdais ir pateiktais pasiūlymais, dėl kilusio ginčo kreipėsi į VVTAT, kuri, nors ir konstatavo, kad atsakovė (paslaugos teikėja) pažeidė vartotojo (ieškovo) informavimo pareigą, nes iki darbų pradžios nesuderino su ieškovu siurblio remonto būdo (senojo siurblio remonto, o ne keitimo nauju) ir tokių darbų kainos, tačiau 2021 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą dėl neproporcingumo nustatytiems paslaugų sutarties pažeidimams atmesti ieškovo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti už automobilio remontą sumokėtus 861,70 Eur.
25. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovė tinkamai atliko šildytuvo remonto darbus, nes ieškovas eksploatavo automobilį nuo 2019 m. gruodžio 21 d., kai jis buvo grąžintas po remonto, iki 2020 m. gegužės 6 d., o siurblio remonto darbus atliko Eberspacher įgaliotas atstovas Lietuvoje. Teismo vertinimu, eksploatacijos metu pakeistos (suremontuotos) automobilio detalės dėvėjosi ir atsakovės suremontuotas šildytuvas sugedo. Kadangi šildytuvo remonto darbams buvo taikoma garantija, jis galėjo būti suremontuotas nemokamai, tačiau ieškovas nemokamo siurblio remonto ir atsakovės jam siūlomos nuolaidos atsisakė. Todėl vertino, kad trūkumai nėra esminiai ir nėra nepašalinami, atsakovė neatsisakė jų pašalinti, dėl ko nėra teisinio pagrindo nutraukti sutarties dalį dėl šildytuvo remonto (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Apelianto teigimu, teismas bylos neišnagrinėjo iš esmės, nenustatė, ar atsakovė iš esmės pažeidė sudarytą sutartį dėl „Hydronic“ siurblio remonto, vienašališkai nusprendusi jo nekeisti, o tik remontuoti, ir nesuderinus nei šių veiksmų, nei kainos su ieškovu, be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos aukščiausio Teismo suformuotos praktikos, apribodamas ieškovo teises rinktis jam tinkamą pažeistų teisių gynybos būdą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino byloje surinktus įrodymus apie ieškovo, kaip vartotojo, informavimo pareigos pažeidimą, netinkamai nustatė dalį faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, dėl ko be pagrindo nenustatė sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti ir be pakankamo pagrindo visiškai atmetė ieškovo ieškinį.
27. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp bylos šalių 2019 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta ieškovo automobilio remonto paslaugų teikimo sutartis, kuri kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.2281 straipsnis, 6.645 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkė, kuri teikė atlygintines automobilio remonto paslaugas ieškovui, kuris jomis naudojosi asmeniniais, o ne komerciniais tikslais. Kadangi nei viena iš bylos šalių pirmosios instancijos teismo išvados dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo neginčija, daroma išvada, kad dėl to ginčo nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo kitaip kvalifikuoti teisinius santykius, todėl išsamiau šiuo klausimu nepasisakoma.
28. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos teisinius santykius reguliuoja CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK XVIII1 skyrius), ir jos numato ypatumus, susijusius su vartojimo rangos teisinių santykių vartojimo pobūdžiu bei tokios sutarties šalių (verslininko ir vartotojo) nelygiavertiškumu. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios normos taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, o santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, taikomos atskirų rangos rūšių normos. Teisiniams santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos, yra taikomos CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos.
29. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją valstybine kalba. Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (4 dalis). Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (5 dalis). CK 6.674 straipsnyje numatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnis). CK 6.645 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką.
30. Sprendžiant klausimą, ar atsakovė tinkamai įvykdė jai tekusią vartotojo (ieškovo) informavimo pareigą, privaloma vadovautis ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintu Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad paslaugos užsakymo paraiškoje turi būti nurodyti transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos (11.5 punktas), remontą atliekančio asmens numatytų teikti remonto darbų sąrašas (11.6 punktas), garantinės sąlygos ir garantijos terminas (11.9 punktas), remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina (11.10 punktas). Pagal Aprašo 12 punktą, paraiška užpildoma dviem egzemplioriais, iš kurių vienas turi likti transporto priemonės valdytojui. Pagal Aprašo 29 punktą, transporto priemonės valdytojas turi teisę: 29.1. savo nuožiūra įsigyti siūlomas remonto paslaugas; 29.2. gauti valstybine kalba informaciją apie siūlomas remonto paslaugas, jų kainas prieš jas įsigydamas; 29.3. pareikšti pretenziją remontą atliekančiam asmeniui dėl netinkamos remonto paslaugos teikimo tvarkos; 29.4. keisti savo nurodymus dėl remonto paslaugos teikimo ar kitų užsakymo sąlygų vykdymo, kai remonto paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu požiūriu yra įmanomi; 29.8. nemokėti už remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška, o jeigu už remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį.
31. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nutartyje nurodytas nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovė tinkamai atliko jai tekusią ieškovo (vartotojo) informavimo pareigą ir iki remonto darbų pradžios suteikė jam aiškią, tikslią, išsamią, teisingą informaciją, atitinkančią virš nurodytą teisinį reguliavimą: paraiškoje (užsakyme) nenurodytas aiškus remontą atliekančio asmens numatytų teikti remonto darbų sąrašas, garantinės sąlygos ir garantijos terminas, remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina. Ieškovas tvirtina, kad įrašų apie 220, 413, 220 Eur remonto darbų kainą jam pasirašant užsakymą nebuvo. Šio ieškovo argumento atsakovė patikimais įrodymais nepaneigė, taip pat neįrodė, kad ieškovui buvo įteiktas paraiškos egzempliorius (Aprašo 12 punktas). Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad iš esmės neginčija, jog vartotojo informavimo pareigos tinkamai neįvykdė. Pagal Aprašo 29.8 punktą transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška, o, jeigu už remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį.
32. Atsižvelgdamas į virš nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, daroma išvada, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos šios sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.245 – 6.250 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pirmiau konstatuota, kad atsakovė pažeidė jai tekusią informavimo pareigą ieškovui, kuris byloje yra vartotojas. Taigi, neteisėtas atsakovės elgesys šiuo atveju lėmė tai, kad atsakovas negavo paslaugos, dėl kurios buvo susitaręs pagal 2019 m. gruodžio 4 d. užsakymą (seno automobilio siurblio pakeitimas nauju), tačiau gavo paslaugą, kurios neužsakė ir dėl kurios kainos nesusitarė (seno automobilio siurblio remontas), ir dėl to patyrė nuostolių, nes, siekdamas naudotis automobiliu, už senojo automobilio siurblio remontą buvo priverstas sumokėti su juo nesuderintą kainą, artimą šalių sulygtai kainai už senojo šildymo siurblio pakeitimą nauju. Taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys su ieškovo patirta žala. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
33. Nustatydamas ieškovui priteistinų nuostolių dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertino šias reikšmingas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal 2019 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 112816912 duomenis, ieškovo automobilio remonto paslaugos kainavo 861,70 Eur, iš jų 255 Eur su PVM kainavo siurblio remontas. Tačiau UAB „Leopoliui“ už šildytuvo detalę ir detalės keitimą šildytuve atsakovė sumokėjo 194,30 Eur. Atsakovė nepagrindė, kurios PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos remonto kainos dalimi yra minėti 194,30 Eur. Matyti, kad 480 Eur su PVM kainavo šildytuvo nuėmimo, laidymo remonto, montavimo darbai, tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu nėra galimybės tiksliai nuspręsti, kokios vertės darbų dalis yra susijusi su siurblio (šildytuvo) nuėmimu, remontu ir montavimu, o kuri - su laidyno, varžto, fiksatoriaus, oro filtro, multi saugiklio nuėmimu, remontu montavimu (nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Nors atsakovė neįrodė, kad su vartotoju (ieškovu) buvo suderintas galutinis siurblio remonto variantas ir remonto kaina, tačiau, iš kitos pusės, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina esminio ir visiško sutartinių santykių įsipareigojimų neįvykdymo fakto iš atsakovės pusės, nes ji pasirinko tinkamą, gamintojo numatytą siurblio remonto būdą, faktinį remontą atliko UAB „Leopolis“, kuri yra įgaliotas Eberspaecher gamintojo servisas. Ieškovas, nors 2019 m. gruodžio 27 d. išreiškė pretenzijas paslaugų teikėjai (atsakovei) dėl neatliktų su juo suderintų elektros instaliacijos keitimo darbų, taip pat paslaugų teikėjo neatlikto suderinto sugedusio siurblio (šildytuvo) keitimo nauju bei nesuderintos su juo vietoje siurblio keitimo atliktų seno siurblio remonto darbų kainos, tačiau pretenzijų dėl remonto kokybės nepateikė, eksploatavo automobilį 4,5 mėnesio ir tik 2020 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą atsakovei dėl paslaugų sutarties nutraukimo, prašydamas grąžinti visą už automobilio remontą sumokėtą kainą (861,70 Eur), nes suremontuotas siurblys sugedo. Byloje nėra įrodymų apie siurblio sugedimo pobūdį ir priežastis bei kiek faktiškai kainavo jo remontas, jei jis buvo atliktas. Įvertinama ir tai, kad, nors ieškovas ir nesutiko su atsakovės siūlomu neatlygintiniu šildymo siurblio remontu, ir tokią teisę jis turėjo, nes pirminiams siurblio remonto darbams sutikimo nedavė, tačiau tai rodo, jog atsakovė bendradarbiavo su ieškovu, siūlė iš esmės tinkamus ir proporcingus būdus sutarties pažeidimui kompensuoti (nemokamą siurblio remontą ir 240 Eur kompensaciją busimiems remonto darbams). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovo, kaip vartotojo, reikalavimas grąžinti už automobilio šildytuvo remontą sumokėtus visus pinigus, laikytinas neproporcingu.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nutarties 33 punkte nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, kuriai keliami didesni profesiniai, atidumo, rūpestingumo reikalavimai teikiant remonto paslaugas, vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis), yra pagrindas pripažinti ieškovo pretenziją atsakovei iš dalies pagrįsta ir priteisti ieškovui iš atsakovės 300 Eur nuostoliams atlyginti.
35. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovo teisę pasirinkti jam tinkamą pažeistų teisių gynybos būdą - pagal CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktą (iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
36. Minėta, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Tačiau, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi tik teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Sugedęs šildymo siurblys buvo papildomas automobilio įrenginys, neturintis esminės įtakos automobilio naudojimui pagal jo paskirtį. Byloje neįrodyta, kad šildymo siurblio gedimas esminis ir nepašalinamas. Ieškovas atsisakė atsakovės siūlomo nemokamo siurblio remonto garantiniu laikotarpiu. Ieškovas iki pat 2020 m. gegužės 6 d., kol vėl sugedo šildymo siurblys, atsakovei pretenzijų dėl jo remonto kokybės nereiškė. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad ieškovo reikalavimas taikyti kraštutinį ir patį griežčiausią jo teisių gynybos būdą ir nutraukti sutarties dalį dėl šildymo siurblio remonto (keitimo) yra neproporcingas, o pirmosios instancijos teismas šiuo apsektu jo netaikė pagrįstai.
37. Įvertinus pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką nustatyta, kad ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovei buvo nutraukti sutarties dalį dėl atsakovės vienašališkai atlikto ir nekokybiško ieškovo automobilio šildymo siurblio remonto bei priteisti 633 Eur nuostoliams atlyginti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantu, jog aplinkybių, susijusių su elektros laidyno remontu ir (ar) keitimu, nustatymas ir vertinimas skundžiamame sprendime buvo perteklinis, tačiau tai nėra savarankiškas pagrindas skundžiamą teismo sprendimą vertinti neteisėtu ir (ar) nepagrįstu (CPK 328 straipsnis).
38. Dėl paminėtų argumentų ir motyvų bei remiantis bylos medžiaga konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176 – 185 straipsniai), nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, todėl atmesdamas ieškinį priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 300 Eur nuostoliams atlyginti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
40. Už ieškinį ieškovas A. M. sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė UAB ,,Nippon Auto“ patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina, kad ieškinys dėl vartotojo teisių pažeidimo pripažinimo ir nuostolių atlyginimo patenkintas 80 procentų, todėl, atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteisiama 132 Eur pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).
41. Ieškovas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas išlaidas nepateikė. Atsakovė UAB ,,Nippon Auto“ turėjo 640 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą rengimą, kurias patvirtina pridėti mokėjimo dokumentai ir kurios taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas taip pat tenkinamas 80 procentų, atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 116 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 6 d. pretenziją atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nippon Auto“ (juridinio asmens kodas 302662863) dėl reikalavimo grąžinti sumokėtus 861,70 Eur už netinkamai atliktus automobilio remonto darbus iš dalies pagrįsta ir priteisti ieškovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nippon Auto“ (juridinio asmens kodas 302662863) 300 Eur (tris šimtus eurų) nuostoliams atlyginti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nippon Auto“ (juridinio asmens kodas 302662863) iš ieškovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nippon Auto“ (juridinio asmens kodas 302662863) iš ieškovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 116 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Ramunė Čeknienė