Civilinė byla Nr. 2-503/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria byla sustabdyta, civilinėje byloje Nr. 2-2436-560/2011 pagal ieškovės A. V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausybės (trečiasis asmuo – Lietuvos dailės muziejus) dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams naudojamą A. C. paveikslą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi iš civilinės bylos Nr. 2-39-560/10 į atskirą bylą Nr. 2-5618-560/10 buvo išskirtas ieškovės A. V. K. ieškinio reikalavimas dėl atlyginimo už nusavintą A. C. paveikslą (duomenys neskelbtini), o išskirta civilinė byla Nr. 2-5618-560/10 sustabdyta iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2307-450/10 pagal ieškovo Vokietijos Federafinės Respublikos (toliau – VFR), atstovaujamos Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausybės (trečiasis asmuo – Lietuvos dailės muziejus) dėl kultūros vertybių grąžinimo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta išskirtą civilinę bylą Nr. 2-5618-560/2010 sustabdyti, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo asmens atstovės prašė nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2978-450/11 pagal ieškovo VFR, atstovaujamos Kultūros ministerijos, ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės (trečiasis asmuo - Lietuvos dailes muziejus) dėl kultūros vertybių grąžinimo. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas šioje byloje negali būti išnagrinėtas tol, kol nebus nustatyta, ar ieškovė turi teisę į ieškinį. Vokietija taip pat yra pareiškusi ieškinį, kad A. C. paveikslas priklauso Vokietijai, ir toje byloje bus nustatyta, ar ieškovės tėvas teisėtai įgijo paveikslą. Jei paveikslas buvo užgrobtas, Lietuvos valstybė turės atiduoti kūrinį Vokietijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-2436-560/11 pagal ieškovės A. V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams naudojamą A. C. paveikslą priteisimo nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2978-450/11 pagal ieškovo V. F. Respublikos ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl kultūros vertybių grąžinimo (trečiasis asmuo - Lietuvos dailės muziejus).
Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2978-450/2011 ieškovas VFR savo reikalavimą dėl paveikslų grąžinimo iš esmės grindžia tuo, kad A. C. paveikslas (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise būtent ieškovui – VFR ir 1945 metais buvo pagrobtas Raudonosios Armijos kariškių, todėl jis turėtų būti grąžintas teisėtam savininkui - ieškovui VFR. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei civilinėje byloje Nr. 2-2978-450/2011 būtų priimtas teigiamas sprendimas ir būtų nuspręsta grąžinti A. C. paveikslą „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ VFR, kaip teisėtam paveikslo savininkui, o šioje civilinėje byloje taip pat būtų nuspręsta ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei kompensaciją iš Lietuvos valstybės, susidarytų situacija, kai Lietuvos valstybė, būdama atsakovu abiejose civilinėse bylose, dėl to paties paveikslo nukentėtų du kartus – privalėtų grąžinti paveikslą VFR bei dar turėtų sumokėti kompensaciją ieškovei šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad klausimai, ar ieškovas VFR nepraleido įstatymo numatytų terminų kreiptis dėl paveikslo grąžinimo, o taip pat, kas yra ginčijamo paveikslo savininkas, bus sprendžiami būtent civilinėje byloje Nr. 2-2978-450/2011., ką nustačius atsiras pagrindas spręsti dėl ieškovės reikalavimo nagrinėjamoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:
1. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi jau buvo nustatyta, kad tarp civilinių bylų Nr. 2-2307-450/2010 ir Nr. 2-5618-560/2010 nėra prejudicinio ryšio, nes šiose bylose nagrinėjami skirtingi reikalavimai ir nustatomi netapatūs faktai bei aplinkybės. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, o aplinkybės, kurios buvo pagrindu ją priimti, šiuo metu nepasikeitė.
2. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartis sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-2307-450/2010 dėl VFR ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės derybų jau galiojo priimant skundžiamą nutartį ir minėta byla neatnaujinta iki šiol.
3. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas) už visuomenės poreikiams naudojamus V. S. kolekcijos 27 paveikslus iš atsakovo priteista ieškovei vidutinės tų paveikslų rinkos vertės, o teismai atmetė atsakovo teiginį, esą tuos V. S. 27 paveikslus Lietuvos valstybė valdo nuosavybės teise. Tokiu būdu tikėtina, jog analogiškas faktas bus nustatytas ir šioje byloje.
4. VFR ieškinyje ir pagal jį nagrinėjamos bylos medžiagoje A. C. paveikslo įgijėju įvardinama Lietuvos valstybė, kuri abi prašomas grąžinti kultūros vertybes (įskaitant A. C. paveikslą) esą šiuo metu valdo nuosavybės teise. Kita vertus, apeliantės teigimu, iš tikrųjų Lietuvos valstybė yra tik sovietų neteisėtai atimto turto faktinė valdytoja, o ne savininkė.
5. VFR pažeidė Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – KKVAĮ) numatytą 3 metų terminą, todėl A. C. paveikslo grąžinimo reikalavimas bet kokiu atveju negali būti keliamas Lietuvos teisme. Ieškovė pateikė eilę įrodymų, kad dar 1995 metais Lietuvos dailės muziejaus direktorius R. B. susirašinėjo su VFR muziejininkais apie A. C. paveikslo numanomą buvusią priklausomybę nuosavybės teise Vokietijai, bendravo šiuo klausimu su žiniasklaida ir negalėjo nežinoti visos su tuo susijusios tarnybinės ir viešosios medžiagos.
6. Sustabdyta VFR byla kelia eilę klausimų, pvz., kodėl prieš sustabdant bylą teismas nenustatė, kad A. C. paveikslas neginčytinai pagrobtas iš Vokietijos, kodėl vilkinama nustatyti, ar nebuvo pažeisti KKVAĮ numatyti terminai, kodėl byla neatnaujinama jau 4 metus (derybose nebuvo jokių veiksmų iš VFR pusės, o apie derybų sustabdymą teismai neinformuoti) ir pan.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Kultūros ministerija 2011 m. gruodžio 27 d. raštu patikino teismą, kad dar kartą kreipsis į Užsienio reikalų ministeriją su prašymu, kad pastaroji kreiptųsi į VFR dėl apsisprendimo dalyvauti civilinėje byloje, nurodant atsakymui terminą iki 3 mėnesių, o priešingu atveju, Kultūros ministerija atsiims ieškinį su visomis iš to VFR kylančiomis teisinėmis pasekmėmis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol kol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (privalomas bylos sustabdymo pagrindas), o CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą ir kitais atvejais, kai pripažįsta, jog ją sustabdyti yra būtina (fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas). Tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu klausimą visais atvejais turi įvertinti tokio veiksmo pasekmes dalyvaujančių byloje asmenų interesams, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įskaitant ir bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo valinį momentą (1623 str.).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, nuspręsdamas fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu (CPK 164 str. 4 p.) stabdyti civilinės bylos Nr. 2-2436-560/11 pagal ieškovės A. V. K. ieškinį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams naudojamą A. C. paveikslą priteisimo nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2978-450/11 pagal ieškovo V. F. Respublikos ieškinį dėl kultūros vertybių grąžinimo, padarė išvadą, kad svarbu yra nustatyti: kas yra tikrasis paveikslo savininkas; ar VFR, kreipdamasi dėl paveikslo grąžinimo, nepraleido įstatymo numatytų terminų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neišsprendus minėtų klausimų ir vėliau paveikslą nusprendus grąžinti VFR (civilinė byla Nr. 2-2978-450/11), Lietuvos valstybė galimai nukentėtų dvigubai, t. y. privalėtų grąžinti paveikslą ir dar turėtų sumokėti kompensaciją. Tačiau pažymėtina, kad civilinė byla Nr. 2-2436-560/11 pagal ieškovės A. V. K. ieškinį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams naudojamą A. C. paveikslą priteisimo iš esmės analogiškų motyvų pagrindu jau buvo sustabdyta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi (CPK 163 str. 3 p. numatytu privalomu bylos sustabdymo pagrindu; 1 t., 1 b. l.), kurios dalis dėl civilinės bylos Nr. 2-2436-560/11 sustabdymo buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1185/2010) nustačius, jog tarp civilinių bylų dėl paveikslo grąžinimo VFR ir kompensacijos priteisimo A. V. K. nėra prejudicinio ryšio. Tuo tarpu nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo aplinkybės iš esmės nepasikeitė, todėl Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi negalėjo vėl stabdyti civilinės bylos pagal A. V. K. ieškinį vien tik keičiant bylos sustabdymo pagrindą (CPK 164 str. 4 p.).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi, spręsdamas civilinės bylos Nr. 2-2436-560/11 sustabdymo klausimą, pažymėjo, jog situacija, kai abi civilinės bylos būtų sustabdytos ir jose nebūtų atliekami procesiniai veiksmai, galėtų pažeisti ieškovės A. V. K. teisę į operatyvų ginčo išnagrinėjimą teisme. Tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) aišku, kad civilinė byla pagal V. F. Respublikos ieškinį dėl kultūros vertybių grąžinimo (dabartinis civilinės bylos Nr. 2-483-450/2012), siekiant taikaus ginčo tarp šalių išsprendimo, „iki vienokio ar kitokio sprendimo šalių derybose dėl kilnojamųjų kultūros vertybių grąžinimo priėmimo“ sustabdyta dar 2008 m. vasario 27 d. nutartimi ir objektyvių duomenų, kad nuo to laiko iki 2011 metų pradžios apskritai būtų atlikti kokie nors realūs veiksmai siekiant kuo skubiau taikiai išspręsti ginčą, apskritai nėra (tai, kad Kultūros ministerija, atstovaujanti VFR civilinėje byloje Nr. 2-483-450/2012, 2012 m. sausio 3 d. kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją prašydama suderinti ieškinio atsiėmimo klausimą su VFR (2 t., 18 – 19 b. l.) tokio neveikimo nepateisina (CPK 1623 str.). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos pagal ieškovės A. V. K. ieškinį dėl kompensacijos priteisimo sustabdymas iki bus išnagrinėta sustabdyta civilinė byla Nr. 2-483-450/2012, kurioje ilgą laiką jokie veiksmai apskritai nebuvo atliekami, CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu negali būti pateisinamas. Juo labiau, kad paaiškėjus naujų esminių aplinkybių, galėtų būti svarstomas klausimas dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina, prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.
Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Konstantinas Gurinas
Gintaras Pečiulis