Baudžiamoji byla Nr. e1-894-992/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48666-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.9.9

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

I.        Teismo nustatytos aplinkybės

R. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: R. K. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 00.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,72 prom. girtumas, žodinio konflikto su sugyventine R. M. metu, tyčia kumščiu sudavė jai ne mažiau nei 5 smūgius į galvos ir veido sritį, abiem rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė, pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, išpešė plaukų kuokštą, abiem kumščiais sudavė ne mažiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarydamas poodines kraujosruvas pakaušio dešinėje pusėje, abiejų užausių srityse, kairiame žande, smakre ir pasmakrėje, nugaros kairėje pusėje, abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje ir pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, 37 danties vaikino skeveldrinį lūžį, subarachnoidinę kraujosruvą galvos smegenų kairės kaktinės skilties srityje, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tuo sukėlė R. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II.        Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su R. M. sugyventiniai yra nuo 2024 m. rugpjūčio pradžios, gyvena jai priklausančiame bute, kartu gyvena ir R. M. nepilnametis sūnus. 2024 m. gruodžio 13 d. darbo vakarėlyje vartojo alkoholį, nežino, kiek išgėrė, jautėsi girtas. Kaip grįžo į namus, neprisimena, įvykio aplinkybes jam papasakojo R. M.. Aplinkybės bei jo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai prieš R. M., perskaičius įtarimą, jam kelia siaubą, negali patikėti, kad galėjo taip pasielgti, tačiau tiki, kad niekas kitas negalėjo R. M. sužaloti. Prisimena tik momentą, kai atvyko policijos pareigūnai. Kiek jam pasakojo R. M., konfliktas įvyko dėl to, kad ji perskaitė susirašinėjimą su jo buvusia žmona ir vaiko motina, tai sukėlė jos pavydą, dėl to jie susipyko ir įvyko, kas įvyko. Nors neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau pripažįsta jas visiškai, jaučia kaltę dėl to, kas įvyko, ir tiki, kad R. M. nemeluotų. Po įvykio buvo nuvykęs pas R. M. į ligoninę, kalbėjosi apie įvykį, atsiprašė jos ir ji jam atleido. Nusprendė, kad abu privalo visiškai atsisakyti alkoholio, todėl yra pasiryžęs kreiptis į specialistus pagalbos, kad užsitikrintų, jog daugiau gyvenime tai nepasikartos. Taip pat yra pasiryžęs atlyginti žalą už R. M. gydymą. Labai gailisi dėl to, kas įvyko (el. b. 1 t., 142–145 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su R. M. susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido. Viso R. M. gijimo metu mokėjo už vaistus, apsilankymus pas gydytojus. Užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, lanko psichologų seansus dėl streso valdymo, su R. M. užsiregistravo ir porų psichologų seansams. Labai gailisi dėl savo veiksmų ir juos vertina neigiamai. Ateityje darys viską, kad tokie smurtinio pobūdžio veiksmai nepasikartotų (el. b. 1 t., 203–205 b. l.).

Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. K. yra jos sugyventinis, veda bendrą ūkį. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 17.00 val., nuvežė R. K. į darbo vakarėlį, jai buvo neramu, kad jis nepadaugintų alkoholio, visą vakarą jie susirašinėjo SMS žinutėmis, bendravo gražiai. Apie 23.00 val. į namus grįžo R. K. stipriai neblaivus. Supyko ant jo, tačiau nieko nesakė ir jis nuėjo miegoti. R. K. užmigus naršė jo telefone, pamatė romantiško pobūdžio susirašinėjimus su buvusia mergina, supykusi pažadino R. K. ir paklausė, ką tai reiškia. R. K. iš miegų atsikėlė piktas, tarp jų kilo žodinis konfliktas. R. K. rankos kumščiu sudavė jai apie penkis smūgius į galvos sritį ir veidą, paskui abiem rankomis griebė jai už kaklo ir ją smaugė, po šių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Paskui jis ją nugriovė ant žemės, išpešė plaukus, po kurio laiko kumščiais sudavė jai apie dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, ji juto stiprų fizinį skausmą. Jai pavyko išsilaisvinti iš R. K. smūgių ir nueiti į vonios kambarį, R. K. ėjo iš paskos. Tuo metu namuose buvo jos sūnus, kuris, atėjęs į vonios kambarį ir atidaręs duris, pamatė, kaip R. K. vėl smūgiuoja jai į veidą. Sūnus paskambino trumpuoju pagalbos numeriu. R. K. mėgino jos sūnui pasakyti, kad ji dėl visko yra kalta, kad ji parsiduoda ir neva reikia ją auklėti. Supratęs, kad policija atvažiuos, R. K., paėmęs jos automobilio raktus, piniginę, buto raktus, išėjo iš buto, ji ėjo jam iš paskos, norėdama atsiimti savo daiktus. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai (el. b. 1 t., 43–46 b. l.).

Iš 2024 m. gruodžio 14 d. tarybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytų duomenų matyti, kad apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute R. M. sugyventinis R. K. prieš ją smurtavo: miegamajame ant lovos kumščiu sudavė apie penkis smūgius jai į galvą, išmušė vieną dantį, tada pagriovė ant žemės ir išpešė plaukus. Vonioje sudavė apie 10 smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas (rankas, krūtinę, nugarą), praskėlė pakaušį, dar išplėšė plaukų kuokštą. R. M. patyrė stiprų fizinį skausmą dėl minėto įvykio. Nustatytas neblaivumas: nukentėjusiajai R. M. – 0,78 prom., smurtavusiam asmeniui R. K. – 1,72 prom. girtumas. R. M. išvežta į ligoninę apžiūrai (el. b. 1 t., 11–14 b. l.).

Iš 2024 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., 20–28 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4160/2024(01) nurodytų duomenų matyti, kad R. M. nustatyti tokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos pakaušio dešinėje pusėje, abiejų užausių srityse, kairiame žande, smakre ir pasmakrėje, nugaros kairėje pusėje, abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje ir pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, 37 danties vainiko (kairės pusės krūminio danties) skeveldrinis lūžis, subarachnoidinė kraujosruva galvos smegenų kairės kaktinės skilties srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Sužalojimai galėjo būti padaryti apie 13 trauminių poveikių (el. b. 1 t., 72–76 b. l.).

III.        Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K. pripažino smurtavęs prieš savo sugyventinę, gailėjosi dėl savo elgesio. R. K. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios R. M. išsamūs ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje nustatyti R. M. padaryti sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad R. K. bylai aktualiu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine R. M. metu, tyčia kumščiu sudavė jai ne mažiau penkiolikos smūgių į galvos ir veido sritį, abiem rankom suėmęs už nukentėjusiosios kaklo, ją smaugė, pargriovė ją ant grindų ir išpešė kuokštą plaukų, tokiais veiksmais nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas pakaušio dešinėje pusėje, abiejų užausių srityse, kairiame žande, smakre ir pasmakrėje, nugaros kairėje pusėje, abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje ir pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, 37 danties vaikino skeveldrinį lūžį, subarachnoidinę kraujosruvą galvos smegenų kairės kaktinės skilties srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė R. M. fizinį skausmą. Įvertinęs tai, kad R. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo sugyventinės R. M., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, sveikatą, teismas pripažįsta, kad R. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV.        Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., 214–216 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusioji R. M. buvo informuota dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 1 t., 217–218 b. l.). Prieštaravimų dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gauta nebuvo.

Skirdamas bausmę R. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką R. K. padarė būdamas neblaivumas (nustatytas 1,72 prom. neblaivumas), kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Praeityje R. K. teistas tris kartus, tačiau jo atžvilgiu teistumas jau yra išnykęs, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas daug kartų, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs. R. K. yra nevedęs, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, ikiteisminio tyrimo metu teigė baigęs specialius kursus, todėl alkoholio nebevartoja. Byloje nėra duomenų apie R. K. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomos trukmės laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojimą ir draudimą, kurie padėtų pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus.

Kadangi R. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme.

Siekiant keisti kaltinamojo elgesį bei įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis).

Teismas pažymi, kad BK 722 straipsnyje nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, R. K. įpareigotinas baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V.        Dėl civilinių ieškinių, kardomosios priemonės ir kitų klausimų

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 752,77 eurų turtinės žalos atlyginimo (už R. M. gydymą) (el. b. 1 t., 171–172 b. l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 281,32 eurų turtinės žalos atlyginimo (už R. M. nedarbingumą išmokėtas išmokas) (el. b. 1 t., 179–181 b. l.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašomas priteisti sumas R. K. savanoriškai sumokėjo (el. b. 1 t., 184 b. l.), todėl pradėti civilinių ieškinių procesai, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, nutrauktini.

Nukentėjusioji R. M. civilinio ieškinio nereiškė (el. b. 1 t., 185 b. l.).

Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 146–149 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti R. K. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir uždrausti R. K. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nutraukti pradėtą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 727,77 eurų turtinės žalos atlyginimo procesą.

Nutraukti pradėtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio dėl 281,32 eurų turtinės žalos atlyginimo procesą.

Išaiškinti R. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

R. K. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                 Viktorija Šelmienė